Kabala

Pradėjo Teroras, sausio 05, 2012, 16:06:09

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Beelzebub

#15
vasario 02, 2012, 09:32:20 Redagavimas: vasario 02, 2012, 09:42:25 by Beelzebub
Na, įdėsiu ir dar vieną pamoką :):

Šviesa - tai labai paprasta!
Toronto. 1-oji pamoka

Klausimas: Kūrėjas mums duoda šviesą, o mes jaučiame, kad negalime jos perduoti pasauliui. Tai mumyse sukelia mirtinos gėdos jausmą. Ką gi mums daryti?

Atsakymas: Mūsų problema yra ta, kad mes esame šviesos okeane. Ir nors esame joje, ji nuo mūsų paslėpta. Aš egzistuoju joje tarsi juodas taškas ir negaliu pajausti tos šviesos. Ji yra aplink mane Supančios šviesos pavidalu (O"M). O aš net nejaučiu jos kaip supančios.

Ši supanti šviesa - atidavimas. Kad ją iškęsti, privalau turėti tą pačią savybę, kaip ir ji. Tuomet aš praplečiu savo indą/norą - tiek, kad galiu atiduoti taip pat, kaip ji ir tuomet savo viduje jaučiu tą patį reiškinį. Ne šviesa įeina į mane, bet aš sukūriau savyje tapačią šviesai savybę ir todėl jaučiu tą patį, kadangi išorė lygi vidui. Kas ir vadinama būti panašiu į šviesą, į Kūrėją.
                             
                                                O"M = atidavimas
                                                        atiduoti
                                 šviesa = prisipildymas = ekranas + O"CH

Aš nežinau, kas yra šviesa, egzistuojanti mano išorėje. Šviesa, esanti manyje, vadinama prisipildymu - ekranas ir atspindėta šviesa (O"CH). Ekranas - tai mano pasipriešinimas, atspindėta šviesa - tai mano atidavimas ir visa tai - mano savybės, lygios šviesai.
T.y. aš niekada nejaučiu Kūrėjo. Aš visada jaučiu savo savybes, jos mane pripildo. Todėl, tiek kiek aš save išvystysiu, tiek pajausiu šviesą, atidavimą, Kūrėją.
Iš esmės, tai vadinama pasiruošimu kentėti - iškęsti tą grandiozinį, neribotą prisipildymą. Ir iš tiesų, jis priklauso tik nuo mano atidavimo savybių, kurias aš privalau įgyti.
Kartais mes išgyvename būsenas, jog mums atrodo neįmanoma: „Kaip gi aš pajėgsiu suvokti šią milžinišką šviesą, ją pajausti?!".Tačiau ji visiškai ne milžiniška. Juk žinoma, kad mažyliai taip pat patiria kančias ir malonumus - bet mažus, o suaugusiems suteikiami kur kas didesni malonumai ir kančios.
Mes tiesiog privalome augti - ir viskas. Prisipildymas ateina iš vidaus, o ne iš išorės. Mes tik vaizduojame piešinyje, kad jis tarsi ateina iš išorės, bet tai tik schematiškai. Mes visada prisipildome tik savomis savybėmis - arba egoistinėmis, kaip dabar, arba atidavimo savybėmis - ir tai vadinasi „šviesa".
Taip ir Kūrėjas - tai atidavimo savybė. Kai atidavimo savybė mane pripildo, kadangi aš pasiekiau būseną, kurioje atiduodu - ir tai man suteikia malonumą, vadinasi, aš prisipildau Kūrėju, šviesa.
Svarbiausia - teisingai elgtis su žodžiais, prisilaikant aiškių apibrėžimų. Ir tada staiga viskas tampa paprasta ir aišku.

Iš 1-osios kongreso Toronte pamokos, 2011m. rugsėjo 16 d.

P.S Jei kam įdomu, galėsiu dar porą pamokų/ištraukų įdėti. Bet čia yra būtent Laitmano kabalos šaka.

Aukštyn