Atgimsta „Didysis Brolis“. Ar tikrai?

Pradėjo Benamis, birželio 23, 2013, 13:15:33

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Naujausia paviešinta informacija apie JAV žvalgybų vykdomą sekimą, naudojant internetą, išprovokavo protestus bei susirūpinimo kupinos kritikos iš Europos žiniasklaidos bei politikų.

Buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas Edwardas Snowdenas praeitą penktadienį paviešino informaciją, kurioje teigiama, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), klausydamasi telefoninių bei internetinių pokalbių, surinko milžinišką kiekį informacijos. Šnipinėjimo intensyvumo žemėlapis rodo, kad didžiausia pasaulio žvalgyba NSA ne tik domisi valstybėmis, su kuriomis JAV nesutaria, bet ir savo ilgalaikiais sąjungininkais.

Dienraštis „The Guardian" sužymėjo pagrindinius centrus, nusipelniusius NSA dėmesio. Laikraštis taip pat nurodė, kad vien per 2013 metų kovo mėnesį amerikiečių saugumo agentūra surinko daugiau nei 3 mlrd. duomenų iš individualių, institucinių ir verslo pokalbių visame Europos kontinente. Kiekviena Europos valstybė tapo šios praktikos auka, tačiau pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vokietijai.

Antradienį Europos politikai bei žurnalistai viešai skundėsi ir kaltino amerikiečius už tokius veiksmus. Tačiau tuo pačiu teigė, kad teisę į tokį informacijos rinkimą turi tik pačios nacionalinės vyriausybės savose valstybėse.

Europos Sąjungos komisarė diskusiją dėl šio įvykio žada inicijuoti artimiausiame G8 susitikime, kuris turėtų įvykti šį savaitgalį Dubline. Vokietijos vyriausybės atstovas taip pat žadėjo, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel aptars šiuos įvykius su JAV prezidentu Baracku Obama.

JAV tokius savo veiksmus dažnai bando pateisinti, teigdami, kad tokia praktika yra būtina, norint kovoti prieš terorizmą. Tai nėra pirmas atvejis, kai JAV pažeidė Europos privatumą per pastaruosius metus. Dar šių metų pradžioje Europos Parlamentas diskutavo apie JAV priimtą užsienio žvalgybos aktą ir jo keliamą grėsmę Europos suverenitetui bei privatumui.

Naujasis JAV aktas suteikia jos žvalgyboms leidimą sekti ir rinkti informaciją apie užsienio valstybių politinių organizacijų veiklą, ryšius, komunikacijas, nesvarbu, ar būtų pakankamai svarių įrodymų, kad tos organizacijos yra susijusios su terorizmu. Vienas Europos Sąjungos pranešimas teigia, kad toks aktas įteisina ir leidžia JAV institucijoms gilintis bei šnipinėti Europos žurnalistus bei politikus.

Nors JAV užsienio žvalgybos aktas buvo viešai sukritikuotas Europos Parlamento, tačiau šiuo metu parlamentas vengia viešų komentarų. Ši tema parlamente pirmą kartą iškilo pirmadienį (birželio 10 d.). Išskirtinis dėmesys buvo skirtas tam, kad tokie JAV veiksmai pažeidžia Europos piliečių teises į privatumą. Parlamentas pritarė šios temos svarbai, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad tokie įvykiai negali pakenkti Europos ir JAV bendradarbiavimui.

Europos žiniasklaida nesidrovėdama kritikavo ne tik NSA veiksmus, bet ir JAV prezidento B. Obamos administraciją, kuri davė leidimą tokiai žvalgybinei operacijai. Peržvelgę surinktus NSA duomenis, ne vienas žiniasklaidos šaltinis teigia, kad surinkta informacija gali suteikti JAV valstijoms bei verslo kompanijoms nesąžiningą pranašumą ir didesnį konkurencingumą prieš Europos verslus.

Tačiau pagrindinės kompanijos, į kurių duomenų bazes įsilaužė NSA - tai globalios, pačių amerikiečių kompanijos, kaip „Google", „Facebook", „Apple", „Microsoft" ir „Yahoo". Tad nenuostabu, kad tiek Europos, tiek JAV žurnalistai iškėlė „Didžiojo Brolio" temą.

Populiarus ispanų laikraštis „El Periodico de Catalunya" teigė, kad „Didysis Brolis" ne tik egzistuoja, bet tuo pačiu turi įmantrius įrankius, užtikrinančius, kad jis nebūtų pastebėtas. Britų „Financial Times" taip pat pareiškė susirūpinimą, kad tokie NSA veiksmai gali sugadinti tarptautinius diplomatinius bei verslo santykius.

Tačiau tuo pačiu metu ne vienas dienraštis teigė, kad NSA veiksmai buvo ne tik pateisinami, bet ir reikalingi. Nepraėjus nė dienai po pirmojo straipsnio, kritikuojančio NSA, „The Times" paviešino du straipsnius, kurių autoriai gynė NSA veiksmus. Jie teigė, kad NSA nepažeidė įstatymų. Italų dienraštis „La Stampa" tikino, kad tokių darbuotojų, kaip E. Snowdenas, vykdomas valdžios programų viešinimas yra ne tik nelegalus, bet ir kenkia potencialiam jų efektyvumui.

Panašu, kad dalis Europos Sąjungos ir žiniasklaidos yra linkę nuolaidžiauti JAV specialiosioms agentūroms. Europos vyriausybės priėmė JAV siūlomas programas kovai prieš terorizmą, kurios tuo pačiu praplėtė JAV įtaką. Jos taip pat bendradarbiavo su JAV žvalgybos institucijomis, teikdamos joms vidinę informaciją.

Galbūt viena iš pagrindinių priežasčių dėl tokio stipraus susirūpinimo NSA veiksmais yra tai, kad ši didžiausia pasaulyje žvalgyba, šnipinėdama ir kaupdama informaciją, pažeidinėja žmogaus teises ir laisves, neatsižvelgia į europiečių privatumą ir nesilaiko įstatymų reikalavimų. Būtent apie tai užsiminė Vokietijos teisingumo ministrė Sabine Leutheusser-Schnarrenberger. Ji teigė, jog tokie veiksmai rodo, kad NSA yra linkusi ignoruoti pagrindines konstitucines žmogaus teises.

Amerikiečių vedamo karo prieš terorizmą argumentas buvo panaudotas jau keletą kartų. Prisidengiant demokratizacija bei antiterorizmu, JAV bei Europos šalys jau įsiveržė į ne vieną valstybę - įskaitant ir dabar vyksiančias operacijas Sirijoje.

E. Snowdeno paviešinta informacija tik dar kartą parodo, kokios politinės bei ekonominės pasekmės yra tikėtinos dėl tokių veiksmų.

Alfa.lt

zipphead

Būtų liūdna, jei nebūtų tai naudinga...

Kaip žinia, JAV žvalgybų vykdomo sekimo duomenimis sėkmingai naudojosi NATO partnerės (pvz. Vokietija). Tad Didysis Brolis nėra toks jau kenksmingas (bent mums).

Teroras

Citata iš: zipphead  liepos 16, 2013, 14:18:29
Būtų liūdna, jei nebūtų tai naudinga...

Kaip žinia, JAV žvalgybų vykdomo sekimo duomenimis sėkmingai naudojosi NATO partnerės (pvz. Vokietija). Tad Didysis Brolis nėra toks jau kenksmingas (bent mums).


Taaaip, Big Brother nesa tik geri, sviesa ir nekensminguma visiems mums: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1901.0 *uzsideda rozinius akinius*

zipphead

#3
liepos 16, 2013, 15:20:16 Redagavimas: liepos 16, 2013, 15:30:01 by zipphead
,,Taaaip, Big Brother nesa tik geri, sviesa ir nekensminguma visiems mums"

Kaip nereikia nuvertinti rinkimo ir dalinimosi informacija grėsmės, taip nereikia ir nuvertinti atnešamos naudos bendrai visuomenei.

Aišku, dažnas pilietis stebėdamas didėjančia tvarka vykstančią informacijos kaitos tendenciją intuityviai baiminasi, kad ta kaita tiesiogiai (ir kas įdomiausia,  beveik visada manoma, kad neigiamai) įtakos ramiai čiurlenantį, be jokių rūpęsčių gyvenimą :)

Tačiau...
mano manymu, visos tos fobijos yra tik asmens iš anksto sau susiformuota nuostata apie menamą grėsmę tiesiogiai asmeniui, kurios realiai nėra.

Pvz. 1850 m. kokiam tūlam Europos didmiesčio gyventojui papasakotum apie tai koks gėris yra numatomas pastatyti metro, kaip greitai ir saugiai pasiektum iš taško A tašką B, tačiau kartu apibūdintum keliavimo sąlygas, t.y. minia žmonių uždaroje požeminėje patalpoje kur neišvengiamas fizinis kontaktas arba privačios erdvės sumažėjimas.

Kaip manai, kokia reakcija to tūlo 1850 m. didmiesčio gyventojo, kuris visą savo gyvenimą važinėjo dviviete ar dėl komforto tik vienviete karieta, į metro būtų.

Atsakymas: greičiausiai neigiama ir tik neigiama... ir tas tūlas miestietis tikėtina argumentuotų labai panašiai kaip šiandien pasisakantys, t.y. įžvelgtų grėsmes savo saugumui, savo privačiai erdvei (privatumui), nors didesniu masteliu (nei vienas tik individas) pasižiūrėjus, galima būtų puikiai įvertinti nešamą naudą.

Tad ir čia manau tas pats, todėl, kaip sakė vienas klasikas - ,,progreso nesustabdysi".  ;) ;) ;)

Apibendrinant galima pasakyti, kad jei ateities žmogus norės jaustis nuo nieko (arba didžiąja dalimi) nepriklausomu, tam jis, likdamas gyventi su aktyviais socialiniais ryšiais, turi turėti daug pinigų, kurie sudarytų galimybę dirbtinai slopinti identifikavimą viešojoje erdvėje, arba jam beliks keltis į mažiau technologiškai išsivysčiusias šalis (kad ir Ramiojo vandenyno salas)  :)

Teroras

Na jau... ;D Sulyginai nepalyginamus dalykus. Reikia visu pirma moketi atskirti kas yra progresas, o kas yra kontrole.

Benamis

Teigiamos puses zinoma egzistuoja, bet didelis klausimas ar teigiamas puses neuzgozia neigiami tos sistemos bruozai?

zipphead

Citata iš: Teroras  liepos 16, 2013, 15:27:36
Na jau... ;D Sulyginai nepalyginamus dalykus. Reikia visu pirma moketi atskirti kas yra progresas, o kas yra kontrole.


O čia kaip jau iš kurios pusės pažiūrėsi į minėtą tendenciją.
Vienas įžvelgs totalinę kontrolę (neigiama prasme) nukreiptą į individą, o kitas pamatys reiškinyje progresą, susijusį su neigiamų pasekmių atsiradimo užkardimu tam pačiam individui.

Bet vis tik galima sutikti su visais oponentais - kad ir koks tas progresas būtų, jis turi būti kontroliuojamas  ;)


Citata iš: Benamis  liepos 16, 2013, 15:28:59
Teigiamos puses zinoma egzistuoja, bet didelis klausimas ar teigiamas puses neuzgozia neigiami tos sistemos bruozai?


Na šiuo atveju tą pamatysime tik ateityje :) Čia kaip ir su tuo metro pavyzdžiu. Niekas nežino koks gali būti tas metro avaringumas.

Aukštyn