Skirtumai tarp psichopato ir sociopato

[Linas Esu]

Holivudas labai prisidėjo prie to, kad visuomenėje įsitvirtintų  du psichologiniai terminai: psichopatas ir sociopatas. Jie abu apibūdina būklę, kurią psichiatrai įvardija kaip antisocialinį visuomenės sutrikimą. Tačiau populiariojoje psichologinėje literatūroje šios sąvokos vartojamos labai nerūpestingai.

Pabandykime išsiaiškinti, ką galime vadinti psichopatu, o ką - sociopatu? Abu atvejus sieja tai, kad nepaisomas aplinkinių saugumas ir neatsižvelgiama į kitų žmonių teises,  interesus ir pozicijas. Šių asmenybės tipų svarbiausi bruožai - apgavystės ir manipuliacija. Tiesa, skirtingai nei Holivudo sudarytas įspūdis ir vyraujanti nuomonė, psichopatas ir sociopatas nėra būtinai linkę smurtauti.

Psichopatui ir sociopatui būdingi bruožai slypi bendroje diagnozėje. Tai - antisocialinis asmenybės sutrikimas. DSM-5 (Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove) rašoma, kad antisocialinė asmenybė yra žmogus, kuriam būdingos 3 ir daugiau iš žemiau išvardintų savybių:

• Reguliarūs įstatymų nepaisymai ir pažeidimai
• Nuolatinis melavimas ir kitų apgaudinėjimas
• Impulsyvumas, neplanavimas iš anksto
• Polinkis į muštynes ir agresyvumą
• Nesirūpinimas kitų saugumu
• Neatsakingumas, finansinių įsipareigojimų nesilaikymas
• Sąžinės graužaties ar kaltės nejautimas

Simptomai pasireiškia dar prieš sulaukiant 15 metų, tad suaugęs asmuo jau turi įgijęs psichopato ir sociopato savybių.

Psichopato bruožai

Psichologijos tyrinėtojai paprastai tiki, kad psichopatu gimstama ir tai lemia genetinis polinkis, o štai sociopatu asmuo tampa dėl aplinkos poveikio. Psichopatija taip pat gali būti susijusi su fiziologiniais smegenų skirtumais. Tyrimas atskleidė, kad psichopatų smegenų komponentai, galimai atsakingi už emocijų reguliavimą ir impulsų kontrolę, neišsivystę.

Psichopatams sunku suformuoti tikrą emocinį prisirišimą prie kitų. Dėl to jie sukuria tik dirbtinius, paviršutiniškus santykius, leidžiančius manipuliuoti žmonėmis įvairiausiais būdais. Kiti asmenys psichopatui tėra marionetės, kuriomis naudojantis galima siekti savo tikslų. Psichopatai, kad ir kaip beįskaudintų kitus, retai jaučia kaltę dėl savo elgesio. Aplinkiniams psichopatai gali atrodyti žavūs ir verti pasitikėjimo, turintys pastovų, įprastą darbą. Kai kurie turi šeimas ir iš pažiūros gražius, kupinus meilės santykius su partneriu.  Psichopatai paprastai būna išsilavinę, daug ką išmokę ir savarankiškai.

Įsitraukę į kriminalinę veiklą psichopatai užsiima ja taip, kad rizika būtų kuo mažesnė. Norėdami būti tikri, kad niekas jų nesugaus, kriminalinius veiksmus suplanuoja itin kruopščiai ir pasiruošia atsarginius planus bet kokiems galimiems netikėtumams.

Psichopatų pavyzdžiai populiariojoje kultūroje: Deksteris, Antonas Chigurh'as filme „Šioje šalyje nėra vietos senukams", Henris iš filmo „Henris: serijinio žudiko portretas", Patrickas Batemanas iš „Amerikos psichopato".

Sociopato bruožai

Tyrinėtojai linkę tikėti, kad sociopatija - aplinkos veiksnių rezultatas. Tokios pasekmės pavyzdys gali būti vaiko ar paauglio augimas netinkamoje šeimoje, kurioje patiriamas fizinis ar emocinis smurtas, vaikystės traumos.

Sociopatai, labiau nei psichopatai, yra linkę į impulsyvumą ir nepastovumą. Nors sociopatams lygiai taip pat sunku suformuoti ilgalaikius santykius, kai kurie gali prisirišti prie bendraminčių grupės ar žmogaus. Kitaip nei psichopatai, dauguma sociopatų neištveria ilgalaikiame darbe ar neatspindi įprasto šeimos gyvenimo modelio.

Įsitraukę į kriminalinę veiklą sociopatai elgiasi impulsyviai ir dažnai neplanuotai, beveik nepaisydami rizikos ir savo veiksmų pasekmių. Jie gali lengvai sunerimti ir supykti, o tai kartais baigiasi itin audringais emociniais protrūkiais. Toks elgesys padidina tikimybę, kad sociopatas bus sulaikytas.

Sociopatų pavyzdžiai populiariojoje kultūroje: Džokeris iš filmo „Tamsusis riteris", JD iš „Heathers", Alexas Delarge filme „Prisukamas apelsinas".

Kas pavojingesnis?

Tiek psichopatas, tiek sociopatas visuomenei kelia grėsmę, nes dažnai abu, turėdami šį sutrikimą,  bando gyventi įprastą gyvenimą. Tikėtina, kad psichopatija yra pavojingesnis sutrikimas, nes dėl savo veiksmų jaučiama gerokai mažesnė kaltė. Taip pat psichopatas geba labiau atsiriboti nuo savo veiksmų, išvengdamas emocinio įsitraukimo ir skausmo, kuriuos kenčia kiti ir kurie psichopatui yra beprasmiai. Daugybė žinomų serijinių žudikų buvo psichopatai.

Ne visi žmonės, kuriuos galima pavadinti psichopatu ar sociopatu, yra agresyvūs. Antisocialiniam asmenybės sutrikimui smurtas nėra būtinas aspektas - tiesiog jis dažnai pasitaiko.

Psichopatų ir sociopatų ženklai vaikystėje

Psichopatijos ar sociopatijos ženklus paprastai galima pamatyti dar vaikystėje. Dauguma žmonių, kuriems vėliau buvo diagnozuota sociopatija ar psichopatija, atitiko tam tikrą elgesio modelį, pagal kurį pažeidžiamas kitų saugumas ir pagrindinės teisės. Tokie asmenys, dar būdami vaikai, dažnai pažeisdavo taisykles (ar net įstatymus) ir socialines normas.

Psichologai tokį vaikų elgesį vadina elgesio sutrikimu, kurį sudaro keturios probleminio elgesio kategorijos:

• Agresija prieš žmones ir gyvūnus
• Turto naikinimas
• Melagingumas ar vagiliavimas
• Rimti taisyklių pažeidimai

Jei atpažįstate šiuos simptomus (ir specifinius elgesio sutrikimo simptomus) vaiko ar paauglio elgesyje, jiems kilusi didesnė antisocialinio asmenybės sutrikimo rizika.

Apibendrinimas

Psichopatija ir sociopatija - skirtingos kultūrinės etiketės, taikomos antisocialinio asmenybės sutrikimo diagnozei nusakyti. Iki 3% žmonių galėtų gauti tokią diagnozę. Šis sutrikimas dažnesnis tarp vyrų, labiau pasireiškia turintiems problemų su alkoholiu ar narkotikais, esantiems tam tikrose įstaigose, pavyzdžiui, kalėjimuose. Psichopatai labiau linkę manipuliuoti, sudaryti įprasto gyvenimo įspūdį, jiems aktualiau mažinti riziką užsiimant kriminaline veikla. Sociopatai paprastai būna nepastovūs, linkę niršti ir negeba kurti įprasto gyvenimo, o įsitraukę į kriminalinę veiklą elgiasi neapgalvotai ir nepaiso pasekmių.


Daktaras , John M. Grohol.

Trumpas testas pasitikrinti ar esate psichopatas .

[Creative]

Pats parašei ar yra koks nors šaltinis?

[Linas Esu]

Pats parašei ar yra koks nors šaltinis?

Parašė psichologijos moklų Daktaras , John M. Grohol. Vertė , parengė Ugnė Lisauskaitė - Stonienė . Šaltinis Bernardinai.lt 

[Linas Esu]

Ar kas nors pažįstate savo aplinkoje žmonių , kurie turi panašius bruožus ?

[Linas Esu]

Istorijos apie žudikus patraukia visų dėmesį, tačiau kai kurie pasakojimai tokie šiurpūs, kad visiškai atima amą ir sustingdo kraują. Viena tokių istorijų yra apie jauną serijinę žudikę, kuri dėl sveiku protu nesuvokiamų priežasčių žudė labai mažus vaikus, darkė jų kūnus. Paskatinti mergaitę tai daryti galėjo jos motina, kuri leisdavo jai narkotikus ir pavertė ją prostitute.



Viskas prasidėjo 1968 metais Skotsvude, į šiaurę nuo Jungtinės Karalystės sostinės Londono. Apstulbę britai apleistame name aptiko negyvo keturmečio Martino Browno kūną.

Iš pradžių manyta, kad mažamečio mirtis buvo nelaimė, tačiau netrukus ši teorija subliuško, rašo portalas „Owlcation". Vos po kelių savaičių Skotsvudo pramoninėje vietovėje, kur dažnai žaisdavo nepilnamečiai, rastas dar vienas negyvas vaikas - trejų metų Brianas Howe'as.

Jis buvo pasmaugtas, ant jo kūno rasta daug keistų žymių, jo genitalijos subjaurotos, dalis jo plaukų nukirpti. O ant pilvo - išraižyta raidė „M". Šalia nužudyto vaiko aptiktos sulūžusios žirklės.

Elgėsi labai keistai

Aptikus antrąją auką Skotsvudo bendruomenėje kilo visapusiška panika, o teisėsauga puolė ieškoti kaltininko. Pareigūnai apklausė apylinkėse gyvenančius vaikus. Policija kaip mat pastebėjo, kad du vaikai elgėsi neįprastai, keistai. Šie policininkams įtarimų kėlę nepilnamečiai: 13-metė Norma Bell ir 11-metė Mary Bell. Nors mergaitės turėjo tokią pačią pavardę, jų nesieja giminystės ryšiai.

Su Norma bendravęs detektyvas pastebėjo, kad bekalbant apie žmogžudystes paauglė daug šypsojosi, buvo kupina entuziazmo. Tuo metu Mary vengė atsakinėti į pareigūno klausimus. Kasdien Mary elgėsi vis keisčiau ir keisčiau. Ji net pareiškė, kad matė, kaip tą dieną, kai buvo nužudytas trejų metų Brianas, su juo bendravo vienas aštuonmetis berniukas.

Anot Mary, berniukas smogė Brianui ir tariamai rankoje laikė žirkles. Tačiau Mary apkaltintas aštuonmetis tą dieną buvo oro uoste. O žirkles paminėjusi Mary atskleidė, kad apie viską žino labai daug, mat policija niekam neminėjo apie žirkles.

Kaltino viena kitą

Policijai buvo aišku kaip dieną - tiek Mary, tiek Norma kažkaip susijusios su žmogžudystėmis. Briano laidotuvių dieną Mary laukė prie berniuko namų, juokėsi ir trynė rankas, kai išneštas karstas. Visa tai pamatęs detektyvas išsigando ir nutarė žūtbūt neleisti dar vienam vaikui tapti auka. Detektyvas dar kartą apklausė Mary draugę Normą.

Tai, ką papasakojo paauglė, sukrėtė policininką ir davė jam priežastį sulaikyti Mary. Paaiškėjo, kad Mary Normai prisipažino nužudžiusi Brianą, kūną parodė draugei ir aiškino, jog žudyti jai labai patiko. Mary policininkus bandė įtikinti, kad Norma melavo, tačiau vėliau prisipažino, jog matė, kaip miršta Brianas. Tiesa, Mary rėžė, kad žmogžudė ne ji, o Norma.

Užrašė siaubingus žodžius

Policininkai sulaikė ir Mary, ir Normą, be to, aptiko daug naujų įkalčių. Antai paaiškėjo, kad dvi dienos iki randant negyvą keturmetį Martiną kažkas įsilaužė į netoliese esantį vaikų darželį. Darželyje išmėtyti daiktai, rasti keturi labai keisti rašteliai. Juose buvo daug keiksmažodžių ir du baisūs užrašai: „Mes nužudėme Martiną Browną" ir „Žudau, kad galėčiau vėliau sugrįžti."

Mary vėliau prisipažino, kad raštelius parašė, nes manė, jog tai būtų „juokinga". Taip pat paaiškėjo, kad kai kurie vaikai girdėjo, kaip Mary, rodydama į apleistą namą, kur aptiktas negyvas Brianas, rėkė: „Aš esu žudikė!"

Mary prižiūrėjusios sargybinės iš jos lūpų girdėjo daug kraują stingdančių dalykų. Pavyzdžiui, mergaitė prisipažino, kad „mėgsta skriausti mažus dalykus, kurie negali apsiginti". Psichiatrai paskelbė, kad Mary - psichopatė.

Dėl visko kalta motina?

Galiausiai išaiškėjo, kad Mary pati viena nužudė keturmetį Martiną. Tačiau ir Mary, ir Norma susijusios su trejų metų Briano mirtimi. Kai kurios detalės iki galo neaiškios, bet tikėtina, kad Brianą nužudė Mary, tačiau berniuko kūną darkė ir raižė Norma.

Mary, anot psichiatrų ir policininkų, buvo labai protinga ir mėgdavo manipuliuoti kitais. Ji dažnai meluodavo ir smurtaudavo. Elgtis agresyviai Mary pradėjo būdama labai maža, ji mušdavo savo artimuosius. Būdama dvejų metų Mary jau elgdavosi šaltai.

Darželyje mergaitė smaugė savo draugą. Psichopatės motina Betty prisipažino, kad vos Mary gimė, ji pasakė: „Patraukite tą daiktą toliau nuo manęs!" Betty kaip įmanoma dažniau palikdavo savo dukrą Mary pas giminaičius ir kartą bandė ją atiduoti vienai vaiko norėjusiai moteriai. Išaiškėjo ir kitos detalės apie Mary gyvenimą. Kai mergaitei buvo penkeri, ji matė, kaip autobusas partrenkė ir pražudė jos draugą.

Mary motina buvo prostitutė, kuri dukrai į venas tyčia suleisdavo didžiules narkotikų dozes. Motina Betty dažnai kurdavo melų apie Mary ir mėgaudavosi aplinkinių dėmesių. Be to, Mary pasakojo, kad jos mama ją pavertė prostitute ir parduodavo jos kūną klientams.

Žudikė - laisvėje

1968 metų gruodžio 17 dieną teismas paskelbė Mary ir Normos verdiktus. Norma buvo paleista į laisvę be jokios bausmės. Tačiau Mary apkaltinta dviem žmogžudystėmis, tiesa, jos bausmė sumažinta dėl jos psichinės būklės ir kitų aplinkybių.



1977 metais metais Mary po devynerių kalėjime praleistų metų trumpam pabėgo, bet ją teisėsauga greitai sugavo. Į laisvę Mary išėjo 1980 metais, kai už grotų praleido 12 metų. Jai tada buvo 23-eji, jai suteiktas naujas vardas, kad mergina galėtų ramiai gyventi.

1984 metais Mary pagimdė dukrą. Nors teisėsauga svarstė, ar vaikų žudikei galima leisti auginti atžalą, galiausiai nutarta kūdikio neatimti.