OOBE - mano pirmoji patirtis į tą pusę.

[Conscious Bits]

Sveiki,

Pirmiausia atsiprašau dėl terminų, nes šiais dalykais domiuosi anglų kalba ir galiu kažką ne taip išsireikšti. Taip pat perspėju, jog TEKSTAS BUS ILGAS, kadangi tai mano pirmas postas, kurį pamėginsiu apjungti su įprastu naujoko prisistatymu.

Esu 47 metų diedas ir niekada gyvenime nebuvau patyręs nieko, ką galėčiau pavadinti antgamtiniu reiškiniu ar mistika. Esu skeptikas ir visą laiką maniau, jog okultizmas, ezoterika ir panašūs dalykai tėra verslas skirtas naivuoliams mulkinti.

2015-ais prasidėjo gana sunkus etapas gyvenime, kuomet pirmą kartą pajutau, jog grimztu į depresiją. Dar, ko gero, jaunystėje patirtos traumos, bei staigios artimų žmonių netektys prisidėjo ir pamačiau, jog šį kartą pats nebeištempiu. Tada pirmą kartą paragavau "žolės", bei pajutau teigiamą jos poveikį. Patiko ir kurį laiką nemenkai gelbėjo. Ilgainiui ėmiau pastebėti, jog dabar jau žolė lyg ir uždaro mane į užburtą ratą, bei sukelia daug bereikalingo overthinking'o. Vėl pradėjau jausti depresijos gniaužtus. Kadangi šiaip visada buvau geros sveikatos, nesu įpratęs varstyti gydytojų kabinetų durų, taigi ir čia pirmiausiai mėginau padėti pats sau. Domėdamasis kanapių poveikių užtikau nemažai medžiagos apie darbą su savimi psilocybin grybų (magic mushrooms) pagalba. Nemažai apie tai pasidomėjęs, ryžausi pamėginti. Pirmas "tripas" buvo neapsakomai nuostabus ir didingas, kurio metu patyriau tai.... (ką iš tiesų labai sunku išsakyti žodžiais). Tą patirtį pats sau pavadinau šitaip: - "pagavau akimirkos stebuklą". Ta pirmoji patirtis mane tiesiog išrovė iš depresijos ir sugražino į gyvenimo vėžes, bei davė daugybę temų ir krypčių apmąstymams. Nuo to karto iki šios dienos padariau dar du "solo tripus". Antras buvo be galo baisus, kurio metu išgyvenau mirtį. Trečias - panašus į pirmą, tik gal kiek mažiau įspūdingas, arba suveikė tai, kad jau daug maž visi pojūčiai buvo pažįstami. Čia, manau, reiktų įterpti tai, kad antro tripo pradžioje labai krėtė drebulys, kuris man labai siejosi su, dokumentiniuose filmuose, matytais šamanų ir rytų dvasinių gurų kratymais įeinant į transą.  Žolytę pradėjau vartoti nebe reguliariai, o pagal nuotaiką, ar poreikį atsipalaiduoti. Gal dar reiktų paminėti, jog po tų psichodelinių patirčių pajutau tokį kaip ir vedimą keisti gyvenimo būdą. Tapau veganu, pradėjau domėtis įvairiais su sąmone susijusiais klausimais. Ir, be abejo, likau nebe toks užtikrintas dėl su mistika susijusių klausimų. Supratau, jog arba egzistuoja daugiau nei viena realybė, arba bent jau mano protas turi kur kas daugiau kambarių ir pajėgumo, negu aš galėjau įsivaizduoti. Labiausiai glumina tai, kad nežinai ar tavo potyriai ir vaizdiniai (mandalos, vortexai, gyvatės, pasitinkačios ir welcominančios dievybės) yra iš pasąmonės išplaukiantys skaitytų knygų ir matytų filmų vaidiniai, ar tiesiog susiduriu su tuo, su kuo susidūrė visi, iki manęs ėję šiuo keliu.   Ryšium su tuo pajutau didelį poreikį atnaujinti žinias ir pasidomėti dalykais, kurių dar tiesiog niekas nemokė mano mokymosi laikais. Beje ir to išsilavinimo pas mane tikrai ne kažin kas. Šiek tiek susipažinau su fizika, materijos sandara, su kvantine mechanika, singularity, multiverse, string theory, coherence ir panašiais dalykais.  

Kas liečia sapnus, niekada nebuvau iš tų žmonių, kurie nuolatos juos atsimena. Kadangi mėgstu keliauti, tai sapnai dažniausiai susiję su vandenynais, laivais, salomis ir panašiais dalykais. Bet tikrai nebuvau dažnas sapnuotojas ir sapnams neteikiau jokios ypatingos reikšmės.

2016-ų pabaigoje, gana anksti pradėjau Kalėdinį laikotarpį, plius dar gavau dovanų nemažą kiekį super geros kokybės žolės (penkis savo pamėgtus strains). Vėl pradėjęs reguliariai vapinti, pastebėjau keistą dalyką - visiškai nustojau sapnuoti. Tada suvedžiau galus, jog ir anksčiau, dažniau pavartojus, sapnai tarsi išnykdavo. Įlindau į Google ir išsiaiškinau, jog kanapės paveikia REM miego stadiją, kuri yra svarbi mūsų organizmui, nes būtent toje stadijoje smegenys išskiria melaniną (ar kažkaip panašiai).  Kadangi buvo pati metų pabaiga, apsisprendžiau naujuosius pradėti atsisakydamas bet kokių narkotikų. Pašalinau iš mitybos raciono cukrų, saldiklius, saldumynus, kavą, juodą arbatą ir žolę ( su alkoholiu niekada nebuvom geri draugai). Pradinis planas buvo tai daryti 90 dienų ir žiūrėti kas gausis. (So far so good). Šeštą naktį susapnavau pirmą sapną. Apie šį eksperimentą papasakojau vienoje FB grupėje, kur sužinojau apie "lucid dreming'ą". Šį terminą buvau girdėjęs, bet niekada nesigilinau ir nežinojau jo prasmės. Vienas žmogus parekomendavo keletą knygų, kurias perskaičiau greituoju būdu. Iš rekomenduojamų pratimų tik pradėjau užsirašinėti sapnus, medituoti prieš miegą ir įsivaizduoti savo rankas, kad sapne jas panaudoti kaip ženklą sapno atpažinimui. Turiu pasakyti, jog dabar sapnuoju kasnakt, atsimenu bent jau po vieną, o kartais net ir tris sapnus. Ir šiaip labai pagerėjo sapnų kokybė, nes dabar moku atkreipti dėmesį į spalvas, pojūčius, emocijas ir panašius dalykus. Per nepilną mėnesį jau turėjau du sapnus, kuriuos galėčiau pavadinti pirmais žingsniais į lucid dreming'ą. Pirmu atveju sapne ruošiausi iš vestuvių važiuoti namo automobiliu, o kažkokie žmonės mėgino mane nuo to sulaikyti, nes esu išgėręs. Aš juos patikinau, jog tame nėra jokios problemos, nes pas juos svečiuojuosi būdamas sapne, o iš tiesų blaivut blaivutėlis miegu savo lovoje. Antru atveju, sapnas buvo tiesiog nykiai nuobodus todėl pagalvojau, kad reikia prabusti ir sapnuoti kažką įdomesnio. Apsiverčiau ant kito šono ir patekau į naują sapną.

Na o dabar apie svarbiausią, įdomiausią ir labiausiai sukrėtusį dalyką - OOBE. Besidomėdamas tuo "lucid dremingu" užšokau ir užsikabinau už šitos idėjos. Tiesiog Youtube pasiūlė kažkokį TEDx Talk, kur kalbėjo toks įdomus ponas William Buhlman. O pasiūlė todėl, jog ieškodamas meditacinės muzikytės, radau "binaural beats for out-of-body-experience", kuri man patiko. Su ja ir meditavau beveik visą mėnesį, prieš užmigdamas. Bet jokio OOBE tiktai nesitikėjau. Pasirausiau torrent trackeriuose ir radau keletą to W.Buhlam workshop'ų įrašų. Paklausiau kelis interviu ir keletą pamokų, kur jis kalba apie pratimus. Taip pat radau, labai komentaruose išgirtą binaurinę muziką, kurią jis rekomenduoja. Tiesa, klausant to mokymo, dėmesį patraukė tai, kad W.Buhlam vis kalba apie vibraciją kūne, prieš atsiskiriant sąmonei, kas man iškart susišaukė su mano stipriu drebuliu antros psichodelinės kelionės pradžioje.

Taigi užvakar nutariau prieš miegą pamedituoti su ta naujai gauta muzika, kuri beje mano ausiai skamba itin patraukliai. O prieš tai, visą vakarą, neapleido įkyri mintis, jog šianakt bus mano pirmasis OOBE. Medituoti sakėsi sunkiai, nes iš karto pradėjau "lūžinėti". Padėjau ausinuką į šoną ir užmigau. Sapnavau keletą sapnų, prabudau, atsigėriau vandens ir vėl pasinėriau į vieno iš tų sapnų tęsinį. Sapnavau gerai pažįstamą moterį, kurios nebuvau matęs daug metų. Buvo labai malonu ją sutikti , todėl paėmiau jos delną į savo rankas. Negaliu pasakyti, kad atpažinau ženklą RANKOS, bet iškart prabudau. Guliu lovoje, tikrai neabejotinai žinau, jog prabudau iš sapno, esu savo kambary, pinai suvokiu aplinką, tik vienas keistas ir kitoks dalykas - ypatinga tyla ir ramybė. Tokia tiršta tiršta ramybė. Dar pagalvojau: "štai kodėl turim tokį posakį - tvyrojo ramybė". Staiga jaučiu, jog mano kūnas iš vidaus pradeda virpėti, tarsi manyje buzzintų elektros srovė. Tas virpėjimas vis stiprėja, stiprėja, stiprėja ir suvokiu, jog visa tai, apie ką kelias dienas klausiausi, dabar vyksta su manim. Šiek tiek pasimečiau, kad nežinau kaip dabar man su visu tuo elgtis. Bandyti daryti kokį nors judesį, mėginti sėstis iš kūno ar tiesiog laukti. O ta vibracija vis stiprėja. Iš savo domėjimosi psichodelikų poveikiu, žinau jog niekada nereikia priešintis experiensui, o tiesiog atsipalaiduoti ir pasiduoti. Todėl pamėginau atsipalaiduoti ir žiūrėti kas bus. Staiga tarsi kažkokia jėga mane, kad truktels (labai panašus jausmas, koks būna staiga leidžiantis žemyn amerikietiškais kalneliais) ir visas mano kūnas tarsi greitai keletą kartų apsisuko aplink savo ašį, kaip išprotėjusi kompaso rodyklė. Iš nuostabos net gana garsiai šūktelėjau ir išsigandau, jog prižadinau namiškius. Nuo to šūktelėjimo visas virpesys akimirksniu dingo. Pajudinau rankas, kojas ir supratau, kad viskas savo vietose, aš pilnai kūne. Dar kelias minutes mėginau nusiraminti (širdis stipriai plakė) ir žiūrėti ar virpesys sugrįš, bet kažkaip žinojau, jog tai yra pabaiga. Buvo 4:30 ryto.

Matau, jog čia forume įrašai šia tema senoki ir aktyvūs keliautojai kažkur tarsi dingę. Būtų įdomu, jeigu kas nors turėsit tikrai praktinių (iš savo asmeninės patirties) patarimų, kaip geriau elgtis tokioje situacijoje. Ir šiaip būtų miela ir žinoma įdomu susipažinti su panašias patirtis praktikuojančiais žmonėmis. Ir apskritai, ar visą šitą naktinę istoriją jau galimą vadinti OOBE vibracine stadija?

p.s. Šiandien antra diena po tos nakties ir savijauta kažkokia keistoka. Lyg ir svaigsta galva, krečia drebulys, tarsi kylant temperatūrai (nors temperatūra normali) ir neįprastai šaltos galūnės. Beje sapne rankos buvo lygiai taip pat šaltos, kaip ir dabar. Ar kas nors esat kažką panašaus patyrę?

[atlantis]

tai pavyko iš kūno išeiti?

[Abugabuga]

Sorry... skamba kaip iš narkomano užrašų...

[purgas]

  Na, nežinau ar čia tas pats OOBE skaitos, bet tikiuos, kad kažkiek padės suprast, kaip reiktų elgtis arba bent užves ant kelio, ieškant konkretesnės informacijos.

  Taigi, turiu tokį draugą, kurio brolis irgi užsiiminėdavo meditacija prieš miegą (ir ne tik). Daugmaž kaip ir rašei - pasileidžia tam tikrą muziką, atsisėda vienas kambary ir pradeda medituot (kaip ten tiksliai tas visas procesas vyksta - nežinau, bet tikslo esmė ta pati). Tada po viso to proceso nueidavo miegot ir po miego galėdavo irgi prisimint didžiąją dalį sapnų. Bet vieną kartą jam 'užėjo' tas sapnas, kuris kiek ir supratau yra OOBE. Jo 'sapnas' prasidėjo nuo to, kad stovėjo prie savo lovos ir matė save, savo brolį, gulinčius lovose, galėjo laisvai slampinėt po kambarį ir t.t. Vaikščiodamas po butą jisai sutiko tarsi kažkokią 'būtybę'. Negalėjo pasakyt tiksliai, nei kas tai buvo, nei kokie 'jo' bruožai, bet apibūdino kaip 'demoną'. Kiek supratau jisai nėra tikintysis, tad tiesiog sutapo tokia analogija. Galiausiai jisai pareiškė tai 'būtybei', kad jis jos nebijo ir tada sapnas nutrūko. Ir po viso šito pasakojimo, jis (draugo brolis) tarsi pabrėžė, kad jei nori užsiimti tokiais dalykais  neturėtum niekad bijot, nesvarbu kas benutiktų.

  Aišku, gaila, kad šią istorija išgirdau ne iš pirmų lūpų, draugelis galėjo kažkokią smulkmeną ir praleisti, negalvodamas, kad tai svarbu, bet yra kaip yra.