Saves nugalejimas

Pradėjo tadasas99, kovo 26, 2016, 18:17:39

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

tadasas99

 Nzn ar vietoj su tokia zemiska tema.

Jei nuo pradziu tai dar esu jaunas, 31m, rukiau 15metu, pagalvojau kad gal jau beveik man uztenka, pliusus minusus jau seniai sumetes buvau, pasiryzau gana tvirtai pries 2 savaites, pasiryzimo motyvas nzn gal ankstyva vidutinio amziaus krize ar kas bet mercedes bendz slk pirmu gamybos metu prarukau per 3metus, tai nusprendziau cigarete keisti i automobili.
Per pora sav progreso radau savo silpnybe sitame reikale, psichologinis iprotis, nikotino bada gana lengvai iveikiau, kaip iveikti psichologini barjera?
P.s. nemeciau staigiai, parukau, per 2 sav 2.5 pakelio surukiau.

time

#1
kovo 26, 2016, 18:57:00 Redagavimas: kovo 26, 2016, 20:58:15 by time
Su šiuo reikalu nesusidūriau, neteko tiesiog ir nežinau, kam to reikia. Bet kada turi patirties, tubūt žinai, kas galėjo vesti toliau traukti dūmą?

Kodėl apskritai buvo kažkokia didelė baimė atsikratyti to, kas tik kenkia? Traukti dūmą, kaip žinia, nėra sveika. Norint apsaugoti plaučius nuo vėžio reikėtų susimąstyti apie pasekmes. Tu tai padarei, bet pasekmės tarsi buvo nežinomos ilgą laiką. Ar tiesiog pasekmės buvo tokios neįdomios žinoti? Statistika nesidomint negerai gyventi. Dar reikia žinoti būtinai, kad priedu pinigai švaistomi.

Ištikro tokių situacijų daug globialiu kontekstu ir bala žino kas tikrai bando mesti. Metančių mažai. Tai tikrai vienas iš didžiausių įpročių, kuriuos numesti (anot kaikurių nuomonių) begalo sunku. Nes nuolat pritrūkus nikotino kiekiui, pradeda kilti impulsai vėl tęsti veiklą ir taip save žaloti.

Nežinau, bet galbūt yra tiesos tame, kad cigaretės yra placebo efektas ir visas gąsdinimas apie plaučio vėžius ir ligas yra netiesa. Apie pinigus tiesa, metus galima daugiau pasitaupyti, leisti sau daugiau. O čia traukiamas į plaučius kažkoks brūdas. O prasmės nėra.

Kaip tu metei? Kaip jausdavaisi, kai imdavo trūkti nikotino kiekio kraujyje?

inthelight

Pagrinde tave veikia mintys. Užsiimk kuo nors labai svarbaus, kad mintys vyktų apie tą dalyką ir tuomet mintys apie rūkymą bus pakeistos kitomis. Kalbu iš savo patirties, gal padės.

001

Atrodo, kad lauki vieno konkretaus atsakymo. Deja, tokio nėra. Visi, kas metė, ar šiaip atsikratė kažkokios psichologinės priklausomybės, tai padarė skirtingais būdais, nes ir pradėjo (ir tęsė) taip pat skirtingomis aplinkybėmis, veikiant kitokiems faktoriams. :)
Aš siūlyčiau daryti kažką, svarbu nesustoti tol, kol pagaliau žengsi paskutinį žingsnį ir mesi. Gali pradėti nuo savęs baidyti tariamus astralinius parazitus, ir juos kaltinti dėl šios priklausomybės. Gali į rankas imti Allen Carr knygą ir bandyti tokiu būdu. Gali imtis klasikine technika -- po truputi mažinti iki metimo. Gali paprašyti, kad kažkas tave prižiūrėtų ir neleistų tau rūkyti. Yra daug įvairiausių būdų ir turi rasti tą, kuris tau yra priimtiniausias ir geriausiai veikiantis. :) Sėkmės, nepasiduok.

tadasas99

Del ko pradejau zinau, buvau jaunas ir durnas, baiges 10klase nusipirkau cigareciu pakeli, neva jau busiu suauges, del ko tesiau, cia nelb konkretu, galbut viena is priezasciu svarbiausia psichologine priklausomybe, kazkaip parukymas labai patogus budas pertaukelems, apmastymams nusiraminimams pasidziaugimo akimirkoms.
 Del zalingo iprocio bloguju aspektu visi rukantys juos zino, ir plius asmeniniai, neivienas sverdamas neranda pakankamai pliusu, bet tos mintys tiesiog stumiamos i antra plana.
 @001 nemanau kad kazka astralisko tureciau kaltinti, kaltinu save.
 
 Darbas gerai nuveja mintis, (ir rezultatai zymiai gereja o gaunu uz rezultatus) deja ilgasis savaitgalis...
 Ko manau ieskau tai kazkokio saviitaigos metodo, kazkaip save apgauti, kadangi kaip minejau, nikotino bado nebejauciu, cigarete deguosi nebenoredamas rukyti, bet deguosi.

001

Citata iš: tadasas99  kovo 27, 2016, 10:52:10<...> galbut viena is priezasciu svarbiausia psichologine priklausomybe, kazkaip parukymas labai patogus budas pertaukelems, apmastymams nusiraminimams pasidziaugimo akimirkoms.
 Del zalingo iprocio bloguju aspektu visi rukantys juos zino, ir plius asmeniniai, neivienas sverdamas neranda pakankamai pliusu, bet tos mintys tiesiog stumiamos i antra plana.
<...> kaltinu save. <...> Ko manau ieskau tai kazkokio saviitaigos metodo, kazkaip save apgauti, kadangi kaip minejau, nikotino bado nebejauciu, cigarete deguosi nebenoredamas rukyti, bet deguosi.
Nereikia nieko kaltinti, kaip yra taip yra. Tuos astralus irgi tik šiaip paminėjau, kaip pavyzdį. Manau, kad svarbiausia suprasti, kad viską gali pakeisti ir viskas yra tavo valioje. Nekvestionuoju tavo ryžto ar pastangų, bet jeigu viską darytum teisingai -- jau tikriausiai būtum metęs (arba dar tiesiog nepraėjo užtektinai laiko). Šiaip keistai atrodo tas „nebenorėjimas" rūkyti, tačiau dar sakai, kad rūkymas patogus petraukėlėms, apmąstymams, nusiraminimams, pasidžiaugimams. Gal tame ir problema? Pamąstymui tinka rašyti mintis į užrašus, išeiti pakvėpuoti grynu oru ar pabendrauti su bendraminčiu. Nusiraminimui galima naudoti kvėpavimo pratimus ar meditaciją, trumpus pagulėjimo poilsius.
Kai yra noras, reikia jam atsispirti (ir nesakyti, kad paskutinė, kad kitą kart, rytoj, t.t.) ir pasakyti ne. O blogus aspektus nereikia nukelti į antrą planą, kaip tik juos reikia prisiminti, nes būtent dėl jų ir nori mesti rūkyti, ar ne taip? :)

pilkasai

Paprasyk, Dievo, nuosirdziai, pasimelsk, pasikalbek su Juo. as rimtai. leisk sau galvot apie rukyma, nesistenk ismest is galvos, kaip sakoma stok i kova o ne slepkis, pasidziauk, kad nerukai, cia vissikas ismislas apie rukymo mazinima, lomkes, svorio priaugima ir tt, dziaukis kad nerukai, suvalgyk saldaini, bet svarbiausiai paprasyk dievo ir nusiteik, dziaugsminai nusiteik, o uzeis noras ir malda i ta vieta arba pasisnekek su dievu, pamatysi padeda, nors ir galvoji kad cia vriedas tu pabandyk, nieks i kupra neduos o ir nematys kad meldiesi. pats rukiau 20 met numeciau per kokius 3 bandymus iskart. Man padeda Ramybes malda

illuminati

Tame ir yra problema, kad žiūrint į trumpalaikę perspektyvą rūkymas atrodytų duoda daugiau naudos nei žalos. Nekalbu apie sveikatą ir finansus. Kad ir kaip banaliai beskambėtų rūkymas padeda užmegzt pažinį, juk neprieisi prie žmogaus ir nesakysi "labas, gal pasikalbam", nemažai pažinčių ir pokalbių ir prasidėjo nuo "gal turi ugnies". Du rūkoriai iškart jau turi bendrą interesą, nesvarbu, ką jie veikia, kur dirba ar mokosi. Nors realiai jie neturi nieko bendro ir gyvenime galbūt tiesiog prasilenktų.
Aišku ir nervų nuraminimas, parūkius atsiranda tas atsipalaidavimo jausmas, sumažėja stresas. Rūkantys žmonės tolerantiškesni, na bent jau aš žinodamas, kad esu rūkorius, žymiai tolerantiškiau žiūriu ir į kitų žmonių įdas.

001

Citata iš: illuminati  kovo 27, 2016, 21:48:45Tame ir yra problema, kad žiūrint į trumpalaikę perspektyvą rūkymas atrodytų duoda daugiau naudos nei žalos. <...> Kad ir kaip banaliai beskambėtų rūkymas padeda užmegzt pažinį. <...> Nors realiai jie neturi nieko bendro ir gyvenime galbūt tiesiog prasilenktų.
Aišku ir nervų nuraminimas, parūkius atsiranda tas atsipalaidavimo jausmas, sumažėja stresas.
O kalbant apie sveikatą, santykius, finansus ir panašius dalykus, kas svarbiau -- trumpalaikė ar ilgalaikė perspektyva? Reikėtų tokiuose dalykuose žiūrėti truputi toliau nei 3 minučių malonumas, ar ne? :) O ir tos pažintys, jeigu kaip pats sakai, nėra bendrų interesų, ar yra vertos? Juk kažkokiuose užsiėmimuose, paskaitose, festivaliuose, šventėse, judėjimuose ir t.t. galima užmegzti naujų ryšių su bendraminčiais.
Tas gėris po rūkymo irgi kaip pažiūrėsi -- prie nikotino mes greit priprantame, todėl rūkyti norisi daugiau ir daugiau. O ir dopamino sau pasigaminti galime kitais būdais, kurie nesukelia tokios priklausomybės.
Siūlau visiems pasidomėti rūkymo žala, gal tada kaip nors ta informacija atsvers tariamus pliusus ir bus didesnė motyvacija mesti, ypač jeigu prieš užsidegant cigaretę sąmoningai pagalvosite kam ir kodėl to reikia, viską pasversit. :)

HumanExperience

Uzduok sau viena klausyma dar karta - ar tu tikrai nori mest rukyt. Turbut atsakyma pajusi TAIP, AS NORIU MESTI! Tai ta NORIU pakeisk i as meciau ir viskas, venk visu prisiminimu apie rukyma, kaip ''va parukydavau pamastydavau, pertraukeles''  Tu jau neberukai, atsigersi arbatos vietoj cigaretes ir pamastysi gamtoj silta vasaros nakty! Kovok su savo EGO nepiktybiskai, o kaip issuki. Pastebek kad vis geriau ir geriau juotiesi nerukes. po mazdaug 3 savaiciu tavo iprotis turetu pradet dingt.
Sekmes :)

tadasas99

Visa procedura zinau, pagunda vis mazeja, bet kaip visi, noretusi lengvesnio varijanto ;D

001

Citata iš: tadasas99  kovo 28, 2016, 10:08:54Visa procedura zinau, pagunda vis mazeja, bet kaip visi, noretusi lengvesnio varijanto ;D
Nebus lengvesnio, tai yra varginantis procesas, dėl to taip sunku mesti. :D Vienintelis būdas palengvinti - užsiimti kažkokia veikla (pomėgis, darbas, nesvarbu, bet kad būtų užimtumas), nebus laiko ir noro kvailiems užsiemimams. :)

time

Mesti rūkyti nėra taspats kaip mesti rūpesčius. Rūpesčiai metus rūkyti nepradingsta ir taip gyvenimas nepalengvėja.

Viena iš priežačių, dėl kurių rūpestis sustiprėja ir priveda iki to, kad reikėtų pradėti rūkyti yra ilgesys prarasto gyvenimo momentų. Kada velkasi prisiminimai, tada velkasi nuoskaudos, nemalonūs įvykiai ir taip kankina. Nors dauguma nenori pripažinti - ištikro čia yra baimė, baimė, kad jau atėjo laikas priimti atsakomybę už veiksmus. Išaugę iš vaikų amžiaus mes vistiek liekame 'savotiški' vaikai. Viduje mes vaikais liksime visuomet. Nebūna taip, kad mes išaugtųme iš amžiaus ir taptume 'senoliais'. Apskritai - amžiai neegzituoja. Čia tėra tobulėjimas, žinių pasisavinimas, žinojimas ir pažinimas. Žmogus yra kaip kempinė ir jis sugeria visą informacija, kuriam jo nuožiūra pritinka prie jo ir jam reikia.

Tarkime mane įžeidinėja, aš tuoj imu viską sureikšminti - nervai ima. Tuoj gyvenimas pradeda griūti. Viduje imu nuteikinėti save: "aš esu stiprus, negaliu susimauti, aš ne koks pašlemėkas". Tačiau tai nepadeda ir neretais atvėjais tai yra atliekama per vėlai. Čia jau po bairio atliekama baimės nuslopinimo operacija, kuri neveiksminga. Rūkymas skirtas tik susidaryti įspūdį, kad rūpesčių nėra. Bet rūpesčiai yra, prisiimti kaltę už veiksmus reikia. Niekur pabėgti nėra kur. Ištikro čia yra dėl netikro įspūdžio susidarymo, dirbtinės nuomonės apie gyvenimą.

Gyvenimo ir laiko ir kalbos dar neišeijo niekam nugalėti. Mes dar nespėjome ateiti į gyvenimą, kol visa tai pradėjo kurtis. Mes atėjome į 'gatavą' gyvenimą, kuriame viskas duota. Aišku, šis gyvenimas netenkima, netenkima sąlygos, nes jos nėra natūralios. Kam tenkima sąlygos, kad išmūsų reikalaujama visada teikti savo indentitetą ir prisiimti už tai atsakomybę. Niekas nenori tos atsakomybės ir neretas jau dabar jaučiasi kaip įkalintas lageryje. Tos sąlygos gražaus žaidimo esmė. Baimė nepritapti, baimė būti nesuprastam, pažemintam, sutryptam kaip šiukšlė. O kiti nori atsikratyti baimės ir gyventi be jos, taip tik save apgaudinėja. Norėdami padaryti kitam geriau ištikro padaro tik sau geriau. Padarydami sau blogą - padaro kitiems blogą.

Čia egzituoja priešingi ryšiai: aš reikalingas kitam - kiti reikalingi man. Iš kitų traukiame informaciją, o mes reikalingi kitiems, kad jie gautų iš mūsų naudos. Didžiausia nauda yra indentiteto pateikimas, o vėliau šakojasi į daug šakų: (darbas, emocijos, jėga ir t.t.). Tas tik parodo, kad mes nereikalingi sau - mes reikalingi tik dėl kitų.

Ištikro negaliu nieko patarti. Tau reikia, pradėti gilintis į gyvenimą, nes mažai žinai. Metus rūkyti niekas nepasitaisys, čia tik iliuzija. Tai tiek.

Ezekiel

Citata iš: illuminati  kovo 27, 2016, 21:48:45Tame ir yra problema, kad žiūrint į trumpalaikę perspektyvą rūkymas atrodytų duoda daugiau naudos nei žalos. Nekalbu apie sveikatą ir finansus. Kad ir kaip banaliai beskambėtų rūkymas padeda užmegzt pažinį, juk neprieisi prie žmogaus ir nesakysi "labas, gal pasikalbam", nemažai pažinčių ir pokalbių ir prasidėjo nuo "gal turi ugnies". Du rūkoriai iškart jau turi bendrą interesą, nesvarbu, ką jie veikia, kur dirba ar mokosi. Nors realiai jie neturi nieko bendro ir gyvenime galbūt tiesiog prasilenktų.
Aišku ir nervų nuraminimas, parūkius atsiranda tas atsipalaidavimo jausmas, sumažėja stresas. Rūkantys žmonės tolerantiškesni, na bent jau aš žinodamas, kad esu rūkorius, žymiai tolerantiškiau žiūriu ir į kitų žmonių įdas.
Nemoka žmonės bendrauti be cigarečių ar butelio.

Diagnozuos gydytojai vėžį tai iš kart atsiras noras męsti ir sveikai gyventi. Kompulsyvus svaigalų vartojimas ir savęs žalojimas signalizuoja kažkokias vidines problemas, stresą. Reikia ieškoti jo priežasčių

Aukštyn