A Guru or Jesus (UK) - Fr. Joseph-Marie Verlinde

Pradėjo TeiwazA, birželio 26, 2016, 13:06:49

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

TeiwazA

birželio 26, 2016, 13:06:49 Redagavimas: birželio 29, 2016, 08:30:25 by paragraf 78
Filmo pavadinimas: Nuo guru iki Jėzaus. Tėvas Juozapas - Marija Verlanas. FILMAS [LT]
Trukmė: 32:38
Veiksmas Lietuvoje: Ne
Gairės: Yra tik viena Tiesa, tik vienas Gelbėtojas.
Trumpa recenzija: Kaip žmogus tapo krikščioniu.
Tiesioginė nuoroda:https://www.youtube.com/watch?v=csapF0xRUSc
Alternatyvi nuoroda:-



Žmogaus patirtis nuo rytietiškų praktikų, okultizmo iki Krikščionybės. Daug įdomių minčių...

paragraf 78

Lietuviškai yra Verlinde dvitomis išėjęs, kuriame jis dalinasi savo patirtimi ir pasakoje apie ezoteriką.





P.S. beje Lietuvos egzorcistai pasmerkė šitą knygą :)

mcgyver

#2
birželio 27, 2016, 13:40:04 Redagavimas: birželio 27, 2016, 16:32:53 by mcgyver

LT video

a.t.sielis

Verlinde nelabai gerai terminus naudoja. Guru reiškia dvasinį mokytoją, Dievo atstovą. Jėzus yra Dievo atstovas ir dvasinis mokytojas (Rabi). Todėl Jėzus yra guru, taigi, klausimas neteisingai suformuluotas.

Yra daug apsišaukėlių, kurie bando vaizduoti dvasinius mokytojus, Verlinde su tokiais bendravo, kurie laikosi ateistinių ar pusiau ateistinių monistinių pažiūrų, pas juos mokėsi, apie tą savo patirtį jis ir rašo. Vadinasi, jis pats klaidingai elgėsi, nuspręsdamas mokytis pas apsišaukėlius, ir dabar savo klaidas aprašo. Taigi, jis be reikalo negatyviai naudoja terminą "guru" savo blogos patirties kontekste. Čia tas pats kas susidūrus su padirbtu auksu, kelti klausimą: "auksas ar turtas"?

puodukass

Citata iš: paragraf 78  birželio 26, 2016, 17:05:53P.S. beje Lietuvos egzorcistai pasmerkė šitą knygą :)
Knygos neskaitęs, tik pristatymą bernardinuose.lt, tai įdomu pasidarė ką tokio joje egzorcistai įžiūrėjo kenksimingo, kad pasmerkė? O googlėj ir jų puslapyje nerandu jokio komentaro.

paragraf 78

Na jiems neįtiko kad jis tipo vietoj to kad aiškintų kokie ezoterikai yra blogiukai bando juos suprasti ir eina į dialogą

a.t.sielis

#6
birželio 29, 2016, 15:11:52 Redagavimas: birželio 29, 2016, 15:22:38 by a.t.sielis
Pagal mane, (bent jau dokumentiniame filme) Verlinde kalba ne dialogo forma, ne eidamas į dialogą, bet aprašydamas savo ieškojimus ir patirtį, apibūdindamas savo sutiktus ezoterikus, kokie jie yra, jo akimis. Kalbant apie konkretybes, patirtis yra patirtis, jos realios, o apibendrinimai (pvz. "guru" termino iškreipimas) nėra idealūs.

O neįtiko Lietuvos egzorcistams galbūt dėl to, kad neužsiima vulgariu demonizavimu, bet turi realios tikslios patirties, ir gali konkrečiai aprašinėti.

Nors:
CitataTėvas J. M. Verlendas dėsto gamtos filosofiją Liono katalikiškajame universitete ir fundamentinę teologiją Arso seminarijoje. Taip pat dažnai skaito paskaitas įvairiais Bažnyčios mokymo, šeimos, vidinio gydymo, naujųjų religinių judėjimų klausimais. Daugelio knygų ir straipsnių autorius. Jums, mieli skaitytojai, pateikiama knyga - unikali savo pobūdžiu: tai ir liudijimo, ir ilgų analitinių studijų, ir autoriaus dvasinių įžvalgų vaisius. Norėdamas patraukti mūsų dėmesį, autorius pasirinko žaismingą dialogo formą. Manau, jam pavyko. Tariamai lengvas knygos stilius įtraukia ir jau pasijunti skaitąs rimtą studiją, kurioje aptariamos įvairios ezoterikos ir okultizmo formos, pateikiama šaltiniais paremta istorinė-sisteminė jų analizė.
Forma dialogo, taip.

Ką turėjau galvoje, kad realiai nėra dialogo turinio. O gal greičiau, dialogai buvo, su Maharišiu ir t.t., tiesiog jis per daug viską apibendrina. Nepateisinu tokio terminų naudojimo, kaip jis daro.

paragraf 78

Na aš esu bendravęs su pora jo studentų, tai anie minėjo, kad jis eina į dialogą

a.t.sielis

#8
birželio 29, 2016, 15:24:21 Redagavimas: birželio 29, 2016, 15:51:15 by a.t.sielis
o.k., supratau. Na taip, manau, toks žmogus gali dialoguoti su ezoterikais, nes pats toks buvo.

---

Tai va, kai kas iš to, ką rašo Verlinde:

CitataPapasakosiu vieną epizodą, idant parodyčiau, jog nuoširdumas nieko nepateisina (nuoširdumas nebūtinai yra tiesa). Tuo metu, tarp mano disertacijos užbaigimo ir grįžimo pas guru, paragavau narkotikų. Mat narkotikai, vartojami religiniame kontekste, gali sukelti tam tikrų antrinių būsenų, artimų toms, kurių siekia Rytų meditacijos ir technikos. Taigi tuo metu mes su vienu draugu vartodavome narkotikus seserų trapistinių vienuolyne atsisėdę priešais altorių trečią valandą ryto. O seserys, ateidavusios ketvirtą valandą melstis, nesiliovė žavėtis dviem jaunuoliais, kurie buvo koplyčioje anksčiau už jas, pasinėrę į kontempliaciją, ir pasilikdavo ištisas valandas, kai jos jau išeidavo prie kasdienių darbų. Jos nelabai nutuokė, kas darėsi tiems dviem vargšams, bekliedintiems priešais Švenčiausiąjį Sakramentą. Kodėl priešais Švenčiausiąjį Sakramentą? Kas gali suprasti, kas dedasi galvoje tų jaunuolių, kurie ieško Dievo patyrimo ir kurie painioja visiškai viską: Rytus, narkotikus ir krikščionybę.
Na iš tikro, tai crazy, narkotikai ir visa mišrainė. Kaip ir daugelį dalykų žmonės gyvenime daro tokiu būdu. Pvz. daro karjerą ir vartoja alkoholį.

CitataIr svarbiausia, kad tai mane atvedė į Indijos ašramus (Ašramas - tai savotiškas vienuolynas induizmo tradicijoje, kur gyvena mokiniai, susibūrę apie vieną mokytoją.), kur jis pats mokėsi: didžiuosius šankaračarija (Šankaračarija išvertus iš sanskrito reiškia „Šankaros mokinys".) Tai ašramai, kuriuose saugomas šio Indijos filosofo mokymas. Jo didžiausias nuopelnas Indijai yra tas, kad jis išvalė šalį nuo nihilizmo, t.y. budizmo. Mat, induistų akimis, budizmas yra nihilistinė filosofija, grasinusi išstumti, nuskurdinti tikrąją tradiciją) vienuolynus. Vedų tradicijoje jų yra ketvertas: Indijos pietuose, šiaurėje, rytuose ir vakaruose. Nedaug vakariečių turėjo galimybę lankytis tuose ašramuose. Ten guru mane pristatė išminčiams, Vedų raštų žinovams, vadinamiems „pandit", ir aš galėjau maždaug ketverius metus gilintis į induizmo tradiciją. Galėjau pažinti tiek jos teoriją, tiek praktiką.
Na va, čia matome, kad jis susipažino su Šankaros mokinių tradicija, ir apie hinduizmą kalba iš tos perspektyvos.

CitataAntroji induizmo orientacija yra darbų, tarnavimo artimui, religinio kulto kelias. Galėtume sakyti, tai moralinio nuopelno kelias. Ir trečioji - tai meilės kelias (bakhti), kur kalbama apie asmenišką santykį su dievybe. Šiose pakraipose (ypač trečioji) esama tam tikros nuojautos, kad dievybė yra kažkas transcendentiška, nors konkrečiai Dievas neįvardijamas kaip asmuo.
Čia vėl matome, kad kalbama iš šankaritų pespektyvos, kur dievybė yra beasmenė, todėl tarnystės dievybei kelias yra laikinas, vedantis į beasmenį tikslą. Tai neapibūdina autentiškos Indijos religijos, kur Dievas aiškiai apibūdinamas kaip amžinas asmuo, amžina asmenybė, o bhakti - meilės tarnystė Dievui - yra amžina sielos veikla.


Aukštyn