Paskutiniai įrašai

Puslapiai1 2 3 ... 10
1
Apie viską / Nusižudė paauglys. Aš kartais ...
Last post by violetpink1 - Šiandien 08:19:25
Citata iš: a.t.sielis  Vakar 21:29:07Kiekviena gyva esybė, t.y. kiekviena dvasinė siela, yra gyvąsias esybes manifestuojančios Parabrahmano energijos (dživa-šakti) dalelytė. Parabrahmanas yra visų šaltinis, visų gyvų esybių tėvas. Kadangi Jis visagalis, viską žinantis, ir visur esantis, tai Jis iš savo pusės palaiko ryšį su visomis Savo energijos dalelytėmis. Jis visada šalia. Jis yra kiekvienai sielai pats artimiausias ir brangiausias asmuo. Kol siela yra paklaidinta iliuzijos, ji to nesuvokia. Kai ji atsigręžia į Parabrahmaną, iliuzijos įtaka išsklaidoma, ir ji ima tai suvokti.

Taigi, Parabrahmanas nėra nusisukęs nei nuo vieno. Dalis gyvų esybių yra tiesiog pasinėrę į iliuziją ir nusisukę nuo Parabrahmano, todėl jos nesuvokia ir nejaučia Jo buvimo šalia, nesuvokia savo amžino gilaus ir labai artimo ryšio su Juo. Tas ryšys amžinai egzistuoja, bet dalis gyvų esybių yra to ryšio neįsisąmoninę.

Visuomenė yra tiesiog tokių į iliuziją pasinėrusių gyvų esybių didelis skaičius. Todėl į iliuziją pasinėrusios gyvos esybės kiekviena atskirai, o ir kaip visuomenė, kankinasi, bei kankina vieni kitus. Kartais iš nevilties žudosi. Giluminė visų problemų ir kančių šaknis yra nusisukimas nuo Parabrahmano. Parabrahmanas ateina į šį pasaulį bei atsiunčia į šį pasaulį savo artimus tarnus iš dvasinio pasaulio, kad padėtų gyvoms esybėms įsisąmonintį Jį ir aktualizuoti ryšį su Juo. Taigi, suteiktos atviros galimybės pasiekti amžinąją laimę, amžiną gyvenimą su Parabrahmanu, tobulą amžiną dvasinę egzistenciją. Mums tereikia jomis naudotis. Jeigu nesinaudojam, tada gyvename veikiami išorinės Parabrahmano materialiosios energijos kokybių, ir patiriam materialias kančias bei materialią laimę (materiali laimė negali patenkinti mūsų kaip dvasinių sielų, bei visada yra maišyta su kančia).
Dėkui, labai gražiai atrašėte.
2
Citata iš: violetpink1  Vakar 18:45:37Kur mes esame, imant būseną, jei Dievas nusisuka ir nuo nusižudžiusiojo, tą akimirką, arba dar ankstesnes iki tol nes problema būna dar iki tol, ir kodėl nusisuka nuo visuomenės taip, kad ši praranda protą ir prie savižudybės priveda?
Kiekviena gyva esybė, t.y. kiekviena dvasinė siela, yra gyvąsias esybes manifestuojančios Parabrahmano energijos (dživa-šakti) dalelytė. Parabrahmanas yra visų šaltinis, visų gyvų esybių tėvas. Kadangi Jis visagalis, viską žinantis, ir visur esantis, tai Jis iš savo pusės palaiko ryšį su visomis Savo energijos dalelytėmis. Jis visada šalia. Jis yra kiekvienai sielai pats artimiausias ir brangiausias asmuo. Kol siela yra paklaidinta iliuzijos, ji to nesuvokia. Kai ji atsigręžia į Parabrahmaną, iliuzijos įtaka išsklaidoma, ir ji ima tai suvokti.

Taigi, Parabrahmanas nėra nusisukęs nei nuo vieno. Dalis gyvų esybių yra tiesiog pasinėrę į iliuziją ir nusisukę nuo Parabrahmano, todėl jos nesuvokia ir nejaučia Jo buvimo šalia, nesuvokia savo amžino gilaus ir labai artimo ryšio su Juo. Tas ryšys amžinai egzistuoja, bet dalis gyvų esybių yra to ryšio neįsisąmoninę.

Visuomenė yra tiesiog tokių į iliuziją pasinėrusių gyvų esybių didelis skaičius. Todėl į iliuziją pasinėrusios gyvos esybės kiekviena atskirai, o ir kaip visuomenė, kankinasi, bei kankina vieni kitus. Kartais iš nevilties žudosi. Giluminė visų problemų ir kančių šaknis yra nusisukimas nuo Parabrahmano. Parabrahmanas ateina į šį pasaulį bei atsiunčia į šį pasaulį savo artimus tarnus iš dvasinio pasaulio, kad padėtų gyvoms esybėms įsisąmonintį Jį ir aktualizuoti ryšį su Juo. Taigi, suteiktos atviros galimybės pasiekti amžinąją laimę, amžiną gyvenimą su Parabrahmanu, tobulą amžiną dvasinę egzistenciją. Mums tereikia jomis naudotis. Jeigu nesinaudojam, tada gyvename veikiami išorinės Parabrahmano materialiosios energijos kokybių, ir patiriam materialias kančias bei materialią laimę (materiali laimė negali patenkinti mūsų kaip dvasinių sielų, bei visada yra maišyta su kančia).
3
Šitas žemas dažnis man labai padeda.
4
Mane labai ramino tas jausmas:
vizijos ir jausmai, kartu su ta pasikeitusia Saulės šviesa, puikiai įžemino mano energiją.
Aš nurimau.
Tapau išmintingesnis, pastabesnis, bet tuo pačiu ir ramesnis.
Daugiau dalykų pradėjau daryti dešine ranka, žengti į priekį dešine koja.
Prieš tai buvau daugiau linkęs į kairę.
5
Aš siejau tai su pilkaisiais ir mačiau pilkojo, federato, administruojančiojo Žemės planetos gamtą, viziją.
6
Aš mačiau viziją.
Raudonai įžiebti elektrinėje juodoje švieslentėje skaičiai, kuriais apibrėžtas laikotarpis:
2024-05-01-3---00:00:00-
2024-08-31-6---23:59:59.
7
"Tai" pradėjo "vartytis" paskutinėmis 3 balandžio paromis.
Po to kažkas pasikeitė, kažkas nusistovėjo ir kažkas įsijungė.
Aš tą jausmą, kuris dabar yra, vadinu epitetais:
"pilkųjų vasara",
"vasara du / vasara dvą",
"raudonoji saulė",
ir taip toliau.
Susiję su raudonu spektru Saulės šviesoje.
Čia tada, kai būna tokia rami, kiek pritemusi, geltona Saulės šviesa.
Arba netgi rausva kažkiek.
8
Atsiprašau, aš nenorėjau jūsų apkalbėti.
Bet pati tema man iškilo.
Vėl.
Kur mes esame, imant būseną, jei Dievas nusisuka ir nuo nusižudžiusiojo, tą akimirką, arba dar ankstesnes iki tol nes problema būna dar iki tol, ir kodėl nusisuka nuo visuomenės taip, kad ši praranda protą ir prie savižudybės priveda?
Puslapiai1 2 3 ... 10