Einšteinas: "dvasia turi vėl nugalėti technologiją"

Pradėjo a.t.sielis, liepos 18, 2017, 23:08:25

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Einšteinas sakė, kad gyvenime padarė vieną klaidą: parašė prezidentui Ruzveltui dėl to, kad reikia bandyti sukurti atominę bombą.

Po karo, Einšteinas buvo vadinamas atominės bombos tėvu, kadangi jo teorija sudarė sąlygas ją sukurti.

Galiausiai, panašu, kad Einšteinas nusivylė technologijos vyravimu, ir parašė taip: "dvasia vėl turi nugalėti technologiją".



Manau, Einšteinas nebūtų sužavėtas šiuolaikinių gamtamokslininkų-materialistų technokratišku mąstymu. Ką manote?

Dvidešimt Trys

Turi balansas būti, neturi niekas nieko nugalėti, turi vienas su kitu žaisti ir lygintis.

Jei įdomu, klauskit, tik atsargiai su žodžiais/

Linas Esu

#2
liepos 21, 2017, 13:13:48 Redagavimas: liepos 21, 2017, 17:21:16 by Linas Esu
@a.t.sielis
Citata iš: a.t.sielis  liepos 18, 2017, 23:08:25Einšteinas sakė, kad gyvenime padarė vieną klaidą: parašė prezidentui Ruzveltui dėl to, kad reikia bandyti sukurti atominę bombą.

Po karo, Einšteinas buvo vadinamas atominės bombos tėvu, kadangi jo teorija sudarė sąlygas ją sukurti.

Galiausiai, panašu, kad Einšteinas nusivylė technologijos vyravimu, ir parašė taip: "dvasia vėl turi nugalėti technologiją".

Manau, Einšteinas nebūtų sužavėtas šiuolaikinių gamtamokslininkų-materialistų technokratišku mąstymu. Ką manote?
1. Atominės bombos tėvas yra , Robert Oppenheimer , jis ją sukūrė , o vėliau dėjo pastangas ne tik pažaboti jos gamybą , bet galutinai uždrausti .

2. Nėra tokios Einšteino citatos , kuri minima viršuje ( bent jau aš apie ją nežinau , ieškojau , tikrai neradau ) . O apie mokslą jis yra pasakęs : „Vienas dalykas, kurio aš išmokau per ilgą gyvenimą - kad visas mūsų mokslas, palyginus jį su realybe, yra primityvus ir vaikiškas. Ir vis dėlto tai yra pats vertingiausias dalykas, kurį mes turime."

3. Manau Einšteinas ne tik būtų sužavėtas žmonijos pasiekimais technologijose , bet šiame laimetyje nuveiktų didelius darbus mokslo srityje .

4. Video neaiškus . Jame daugiausiai žmonių mintys apie patį Einšteiną , kurie " ale jį pažinojo " , bei neaiškaus balso interpretacijos . Juokingiausia video mintis " a scientist who believed in god " yra paprasčiausias melas arba eilinis "nesusipratimas" . Faktas jog jis save laikė agnostiku ir jokiais būdais ne ateistu , ar stereotipiniu religingu žmogumi .

klajunas

Citata iš: a.t.sielis  liepos 18, 2017, 23:08:25"dvasia vėl turi nugalėti technologiją".
Pirmiausiai aprašyk kaip tai įsivaizduoji, tada ir bus atsakymas, nes vien toks pasakymas labai abstraktus. Pavyzdžiui, iki kokio lygio žmonija toleruotų grįžimą atgal, į žemesnę išsivystymo pakopą?

O gal blogos ne pačios technologijos, o tai kaip jos naudojamos. Daugiau dvasios reikėtų įnešti į technologijų naudojimą, o ne jų visai išsižadėti?

a.t.sielis

Citata iš: klajunas  liepos 21, 2017, 14:43:32Pirmiausiai aprašyk kaip tai įsivaizduoji, tada ir bus atsakymas, nes vien toks pasakymas labai abstraktus.
Paprasčiausiai, kai žmonės mažiau garbins technologijas ir mažiau joms skirs dėmesio, jų vaidmuo savaime sumažės.

Citata iš: klajunas  liepos 21, 2017, 14:43:32Pavyzdžiui, iki kokio lygio žmonija toleruotų grįžimą atgal, į žemesnę išsivystymo pakopą?
Tai kad dabar žmonija ir yra žemesnėje išsivystymo pakopoje. Aišku, viduramžiai buvo barbariški, bet ir dabar barbariškumo pilna. Nėra kur grįžti, tai dugnas, galima tik tobulėti.

Citata iš: klajunas  liepos 21, 2017, 14:43:32O gal blogos ne pačios technologijos, o tai kaip jos naudojamos. Daugiau dvasios reikėtų įnešti į technologijų naudojimą, o ne jų visai išsižadėti?
Į balą puolęs, sausas nekelsi. Technologijos jau yra, jų nepanaikinsi. Bet jas reikia suprasti kaip problemą, kaip galią, kuri pateko į blogas rankas. Iš to, kas vyksta, žmonija gali suprasti savo žemą sąmonės lygį, ir tą supratusi, imti lavinti savo sąmonę.

cs

Manau, niekada dvasia neaplenks technologijos, nes dvasia pati technologija. Technologija yra imitacija valdanti suvokimo procesus ir įsisąmonimo būdus. Atsitraukus technologijai nelieka sąmonės darbo principo. Taip daugelių sąmonės procesų nebemoka įsijungti mąstymo darbo rėžimo. :(

Bet nereiškia nieko pats žodis 'technologija', nes ir betkokie atradimai irgi imituoja sąmonės darbo rėžimo būseną. Telieka apibrėžti, kokia šiuometinė sistema ir kaip sąmonės imitavimo lygis daug pažengęs.

Filosofija irgi sudaro neveiklias sąlygas ir vysto technologijas. Jeigu imtume kryptis, tai imitavimas ir propagavimas dalyvauja sukuriamoje darbo rėžime.

a.t.sielis

#6
kovo 24, 2018, 10:02:20 Redagavimas: kovo 24, 2018, 10:09:29 by a.t.sielis
Citata iš: a.t.sielis  liepos 18, 2017, 23:08:25Po karo, Einšteinas buvo vadinamas atominės bombos tėvu, kadangi jo teorija sudarė sąlygas ją sukurti.
Jei kam įdomu, daugiau detalių apie tai:
http://discovermagazine.com/2008/mar/18-chain-reaction-from-einstein-to-the-atomic-bomb

------------

Dvasia ir technologijos, kaip suprasti visatą tame kontekste?

Galima pasitelkti namo metaforą. Name gyvena šeima, vyksta žmonių gyvenimas, su savo vertybėmis, jausmais, idėjomis, santykiais. Taip pat namuose yra elektros, santechnikos ir kitos sistemos. Galima tyrinėti elektros ir santechnikos sistemas, jas išmanyti, žinoti, kaip jas sukonstruoti, kaip jos veikia. Ir nekreipti dėmesio kad ten gyvena šeima ir jų asmeninio gyvenimo reiškinius. Namas egzistuoja dėl šeimos, ne šeima dėl namo. Namo pastatymą finansavo ir užsakė šeima, o ne namas sugeneravo šeimą.

Taip ir techniniai mokslininkai: jie nagrinėja tik visatos technines sistemas, visatos "namo" "elektrą, santechniką" ir t.t. Tuo tarpu visata egzistuoja dėl svarbesnių ir aukštesnių dalykų, negu joje esančios "techninės" sistemos.

Jeigu įsivaizduoti namą, jo technines sistemas, ir jų veikimo skirtumą nuo tame name gyvenančios šeimos veikimo, kiek tai yra kitokie dalykai, galima suprasti tai, kiek techinis žinojimas yra svetimas esmės, svarbiausių dalykų žinojimui. Iš techninio žinojimo pozicijos nėra jokių šansų pažinti realybę, jos aukščiausius dalykus. Į save susitelkęs ir apsiribojęs savimi techninis žinojimas įveda į visiškai tamsią ir neadekvačią sąmonę.

vytra

Citata iš: cs  rugsėjo 21, 2017, 15:30:37Manau, niekada dvasia neaplenks technologijos, nes dvasia pati technologija.
- tamsta kalbi iš "kūrėjo" pozicijų. Kūrėjas gali sukurti naują dvasią tik tam sukurdamas naujas technologijas.

p.s.
.. Grb. "sielinis" kalba iš paprasto žmogaus pozicijų. Paprastas žmogus negali įtakoti technologijų, kad ir minėtos kanalizacijos, interneto at TV šlamšto. Bėgant laikui, tecnologijos galutinai apsupa paprastą žmogų, jis jau be jų negali gauti nei duonos nei pieno. Taip pat paprastas žmogus neturi pasirinkimo laisvės, jam neleidžiama brutalia funkcionierių jėga, grįžti į laukus ir verstis natūriniu ūkiu. Technologijos tampa gyvenimo šaltiniu, technologijas sukūrę kūrėjai išmiršta, niekas nemoka jų toliau tobulinti, jos sugenda ir čia "pasaulio pabaiga"!


:(

a.t.sielis

Dievo "technologijos" ir žmonių technologijos bei technologinis mąstymas - du visai skirtingi dalykai, kaip dangus ir pragaras. Dievas beribis, visagalis, žmonės riboti ir mažai galintys. Dievo technologijos tobulos, žmonių - dažnai besipriešinančios tobuloms Dievo technologijoms.

Pvz. Dievas davė žmonėms pieno "fabriką" - karvę. Karvė ėda žolę, melži, gauni pieno, geri. Puikus maistas. "Fabrikas" kuris perdirba žolę į pieną. O karvė kaip šuniukas, meilus gyvūnas.

O ką daro technologinio mąstymo žmogus? Sukuria technologizuotą skerdyklą, ir paskerdžia karvę.

Toks va skirtumas.


TinSoldier

#9
kovo 25, 2018, 13:49:59 Redagavimas: kovo 25, 2018, 13:55:37 by TinSoldier
Citata iš: a.t.sielis  kovo 24, 2018, 14:33:32O ką daro technologinio mąstymo žmogus? Sukuria technologizuotą skerdyklą, ir paskerdžia karvę.
Bet koks visiškai ribotas tavo mąstymas, a.t.sieli. Net graudu žiūrėti, kaip regi vien tik savo tiesas ir nieko daugiau. Visiškai jokio platesnio požiūrio ir suvokimo apraiškų tavo žinutėse visiškai niekada nebūna.

Technologinis ir mokslinis mąstymas padėjo pažinti žmogaus biologiją, vystymąsi ir mitybos poreikius, o tai leido subalansuoti tinkamą negyvūninę mitybą, kas netechnologinio mąstymo visuomenėse praktiškai neregėta ir negirdėta. Technologinis mąstymas ne tik sukūrė mėsos pakaitalus, bet ir didžioje pasaulio dalyje sukūrė civilizaciją su sudėtinga technologine logistika, rinka ir prekybiniu tinklu, suteikusiu galybei žmonių be jokio vargo rinktis valgyti ne bet ką, kad tik galėtų išgyventi, bet tai, kas jiems atrodo moraliau ir etiškiau. Technologinis mąstymas laboratorijose sukurs iš ląstelių išauginamą mėsą, kuria bus galima pilnavertiškai maitintis be menkiausio kraujo praliejimo ar kančios kėlimo.

Ką gi be technologinio mąstymo būtų veikęs religinis mąstymas? Siurbęs dievams paaukotos karvės kraują, kad sulauktų gerų orų, leisiančių užsiauginti maistą ir išvengti bado, kuris, beje, technologinio mąstymo ir dėka darosi vis mažesne problema ir, modernių vertikalių, kontroliuojamų sąlygų ūkių dėka, ateityje galimai visai nebebus problema.

O kaipgi tobulų dievo technologijų sukurti gyviai elgiasi su kitomis dievo dovanomis joms? Ai, tik, pavyzdžiui, parazitinės vapsvos persmeigia savo aukoms smegenis, suleidžia zombinančių chemikalų, o tuomet į vidu sudeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos pamažu ėda aukos vidaus organus tokiu būdu, kad ši kuo ilgiau išliktų gyva ir kuo ilgiau ir kuo baisiau kankintųsi. Tobulos ir meilės kupinos dieviškos technologijos. Žmonėms tik mokytis ir mokytis.

P.S. Turbūt nežinojai, kad tą pačią karvę iš esmės sukūrė riboti  ir mažai galintys žmonės, priešistorėje prisijaukinę laukinius gyvūlius. Jeigu nori pasidžiaugti tikruoju, technologinio žmonių mąstymo nesudirbtu dievo padovanotu "pieno fabriku", tai eik melžti kokias nors briedės. Sėkmės.

a.t.sielis

#10
kovo 25, 2018, 18:03:20 Redagavimas: kovo 25, 2018, 20:31:41 by a.t.sielis
Labai jau optimistiškai žiūri, TinSoldieri. Bado problema neišspręsta, ir vargu ar bus išspręsta. O jeigu ją ir išspręstų, bet koks nors naujos rūšies totalitarizmas pavergtų žmones, tiek ir naudos.

Apie civilizaciją jau kalbėta. Išvystytos technologijos nereiškia civilizacijos.

Žodžiu, tik stipresnė dvasia galės padėti žmonijai nesusinaikinti dėl technologijų. Bepročiai jau mojuoja atominėmis bombomis, naujas JAV valstybės sekretorius už karinį smūgį Šiaurės Korėjai. Štai kokius konfliktus gamina išvystyta "civilizacija". Gerai tai, kad dvasia nemiega, ir žmonijoje gamina kitokias vertybes.

Kas link Darvino dilemos ("kodėl Kūrėjas, jeigu yra geras, sukūrė klastingus plėšrūnus?"), tai pasaulis sukurtas kaip problematiška sfera ("stiprus trempia silpną, gyvas minta kitu gyvu"). Čia tyko visokio plauko pavojai, klastos, kančios, stichinės nelaimės ir t.t. ir pan. Kūrėjas netgi sukūrė pragarus, kuriuose baisios bausmės, ir dalis nusidėjusiu gyvų esybių turi jas pereiti ir patirti. Demoniškos planetos kovoja prieš pusdievių planetas, ir kartais nugali. Visata panaši į verdantį katilą, kuriame aukštyn ir žemyn mėtomos gyvos esybės, kartais jos patiria rojiškus džiaugsmus, kartais pragariškas kančias. Esmė yra kad sąmonė prabustų iš šito košmaro. Gyvos esybės patiria, kas gera ir kas bloga, kad jau nebenorėtų kas bloga, ir pasirinktų vystyti savo egzistenciją iki tinkamos grynojo gėrio sferai.

Gali kilti klausimas: jeigu pasaulis toks, kam iš viso kalbėti apie jo problemas? Jis ir turi būti problematiškas, tai kam apie tai kalbėti? Tai tik dėl išsilaisvinimo iš proto kalėjimo, kad neturėti iliuzijų, jog išgalvoti būdai duos ką nors gero.

Vienas svarbiausių tikslų išmintingam žmogui: išsilaisvinti nuo materialistinio proto kalėjimo.

CitataTurbūt nežinojai, kad tą pačią karvę iš esmės sukūrė riboti  ir mažai galintys žmonės, priešistorėje prisijaukinę laukinius gyvūlius.
Čia jau evoliucinio mąstymo ribotumai. Mąstyk plačiau, lanksčiau. Kompiuterio programa negali pavirsti kažkuo, ko nėra jos programiniame kode. Taip ir gyvybės rūšis, jeigu ji tampa namine ir įgyja tam tikras žmogui naudingas charakteristikas, vadinasi, jos jau yra jos "genetiniame kode" įkalkuliuotos. Kai atėjo laikas, žmogus tomis "biologinės programos" savybėmis pasinaudojo.

Evoliucija nėra buka ir nevaldoma. Nuo pat pradžių visatos ir gyvybės užuomazgose yra informacija, ir ta informacija numato visą tolesnį vyksmą. Viskas konstruojama.

arkliukas

Citata iš: a.t.sielisLabai jau optimistiškai žiūri, TinSoldieri. Bado problema neišspręsta, ir vargu ar bus išspręsta. O jeigu ją ir išspręstų, bet koks nors naujos rūšies totalitarizmas pavergtų žmones, tiek ir naudos.
O kodėl kažkas tą problemą turi spręsti? Ar tu badauji? Ar TinSoldier badauja? Ar aš baudauju? Atsakymas - trys NE. Bet badauja tie, kurie šios problemos dėl kokių nors priežasčių nesprendžia ar nenori spręsti. Tad čia tų badaujančių problema, o ne mūsų. Bet bėda su Vakarų kultūra būtent tokia - mes toliau šelpiame tuos badaujančius, juos įsileidžiame į Europą vietoje to, kad juos galėtume tiesiog ignoruoti ir liepti jiems patiems tvarkytis. Afrika - be galo turtingas ištekliai žemynas, tačiau kažkodėl ten daugybė gyventojų nesugeba susitvarkyti su savo buitimi, užsiauginti pakankamai maisto. Ar tai neatrodo keista? Aišku, kad keista, nes, paimkime kokią Kiniją dabar. Ten žmonės šias problemas išsisprendė ir be mūsų pagalbos. Tad ką tai reiškia? Bado problemą tegul sprendžia tie, kurie ją ir turi. Mes tikrai nesame atsakingi už kitus žmones. Žinoma, galima jiems padėti, jeigu ims prašyti konstruktyvios pagalbos (mokslas, išsilavinimas). Bet ko jie prašo... Jie prašo juos įsileisti į Europą misti mūsų socialine gerove be jokių pastangų, kurias dedame mes ir dėjo mūsų tėvai, seneliai, kad sukurtų čia esančią gerovę.

O dėl totalitarizmo tai vėlgi. Viduramžiais buvo galvojama, kad monarchija - geriausia įmanoma santvarka. Ir paskaitai tų amžių filosofų tekstus atidžiau - supranti, kad jie nėra tokie kvaili. Jie susipažinę tiek su demokratija, tiek su tironija, tiek aiškiai supranta, kad monarchija gali lengvai išsigimti į tironiją. Tačiau kartu supranta ir tai, kad monarchija yra pajėgi padaryti kažką didingo, nes monarchas neprivalo klausyti visų iš eilės kaip koks kelis metus parlamente tupintis funkcionierius. Tad ką galima pasakyti, tai demokratija tikrai nėra visuomenės viršūnė ir niekada nebus. Kaip ir monarchija, beje. Iki šiol visos monarchijos, tironijos, diktatūros, netgi demokratijos jau buvo žlugusios. Kitaip sakant, žmogus dar yra aplinkos nesuvokiantis kūdikis, kuriam viskas nauja, norima išbandyti, bet nelabai suvokiamos tų bandymų pasekmės.

Tačiau turint dabartines technologijas, tikrai įmanoma pasakyti, kuri valdymo forma būtų geriausia, kaip galima išspręsti visas problemas. Bet technologija tau tik duos atsakymą - motyvacijos atsakymui įvykdyti ji neduos. Čia ir yra esminis momentas. Arba, perfrazuojant kitaip, technologijos gerumas ar blogumas priklauso vien tik nuo jos panaudojimo būdo. Pati technologija moraliai yra beformė, nes ji yra negyva. Morali būtybė gali būti tik gyva, sąmoninga ir tiek. O technologija tokia nėra ir niekada nebus. Tad siūlyčiau atskirti įrankį nuo asmenybės.

Citata iš: a.t.sielisApie civilizaciją jau kalbėta. Išvystytos technologijos nereiškia civilizacijos.
Manau, esi teisus. Sunku ką nors čia ir bepridurti. Tik ko pasigedau, tai pačios technologijos atskyrimo nuo gyvos esybės.

Citata iš: a.t.sielisŽodžiu, tik stipresnė dvasia galės padėti žmonijai nesusinaikinti dėl technologijų. Bepročiai jau mojuoja atominėmis bombomis, naujas JAV valstybės sekretorius už karinį smūgį Šiaurės Korėjai. Štai kokius konfliktus gamina išvystyta "civilizacija". Gerai tai, kad dvasia nemiega, ir žmonijoje gamina kitokias vertybes.
O ką tu į tai? https://www.delfi.lt/news/daily/world/istorinis-momentas-siaures-ir-pietu-korejos-skelbia-apie-korejos-karo-pabaiga.d?id=77838875 . Gal tai rodo, kad žmonija nėra tokia jau pasmerkta ir visgi yra mūsų būtybėse vilties daugiau nei iš pirmo žvilgsnio atrodo? Aišku, sunku pasakyti, ar čia dūmų uždanga, ar dar kas, bet visgi kad ir tokie žingsniai yra šis bei tas. Sakyčiau, turėtume labiau tikėti ir pasitikėti vieni kitais.

Citata iš: a.t.sielisKas link Darvino dilemos ("kodėl Kūrėjas, jeigu yra geras, sukūrė klastingus plėšrūnus?"), tai pasaulis sukurtas kaip problematiška sfera ("stiprus trempia silpną, gyvas minta kitu gyvu"). Čia tyko visokio plauko pavojai, klastos, kančios, stichinės nelaimės ir t.t. ir pan.
Jeigu Kūrėjas ir yra, jam nėra jokios prasmės kurti kažkokias problemas savo kūriniams. Patys kūriniai, nukrypę nuo Jo mokymo, tas problemas ir susikūrė. O iš tų problemų manifestavosi greičiausiai ir pragaras. Kitaip sakant, Kūrėjas tavęs neverčia gyventi problemiškai. Gali gyventi kaip nori. Jeigu esi aplinkoje, kur yra daug smurto, tu gali pereiti į aplinką, kur to smurto nėra. Žmonių yra labai daug dabar, mentalitetų taipogi, tad realiai pats gali rinktis, kur tu nori gyventi. Ir tikrai Kūrėjas tau to daryti nedraudžia.

Citata iš: a.t.sielisKūrėjas netgi sukūrė pragarus, kuriuose baisios bausmės, ir dalis nusidėjusiu gyvų esybių turi jas pereiti ir patirti.
Kūrėjas nekūrė jokio pragaro. Pragaras - tai būsena, kai atsiskiri nuo Kūrėjo. Bet faktiškai to padaryti nėra įmanoma. Jeigu atsiskirtum nuo Kūrėjo, tu tiesiog išnyktum. Taigi, apie atskirtį viskas yra tiesiog melas ir meluoji pats sau. Taigi, melas sau ir yra pragaras. Ar Kūrėjas tau sukūrė tokią būseną? Na jis davė tau laisvę taip manyti greičiausiai, bet juk neliepė taip manyti. Tai jis leido manyti dvejopai - arba tiki, kad esi Kūrėjo dalis, arba tiki, kad esi kažkas kitas nei Kūrėjas, esi nuo jo atskiras. Pastarasis manymas ir yra pragaras tau. Bet dažniausiai taip manantys net nesuvokia, kad gyvena pragare. Gal atskirais momentais jie dėl to laimingi. Bet visais kitais momentais jie daugiau ar mažiau nukenčia dėl savo kvailo mąstymo. Taip pat pabrėšiu, kad nėra būtina netgi tikėti tuo Kūrėju. Šiame pasaulyje laisvė tokia didelė, jog, jeigu Kūrėju ir netiki, bet elgiesi pagal jo aukščiausius principus, tu vis tiek būsi laimingas, nepakliūsi į jokį pragarą. Tad ką čia galima pasiūlyti, tai nebent demetaforizuoti Kūrėjo sąvoką ir ją labiau konkretizuoti. Išties ši sąvoka itin galinga ir jos demetaforizacija galbūt padėtų atrasti šiokius tokius mus juosiančios realybės mūrus.

Citata iš: a.t.sielisDemoniškos planetos kovoja prieš pusdievių planetas, ir kartais nugali. Visata panaši į verdantį katilą, kuriame aukštyn ir žemyn mėtomos gyvos esybės, kartais jos patiria rojiškus džiaugsmus, kartais pragariškas kančias. Esmė yra kad sąmonė prabustų iš šito košmaro. Gyvos esybės patiria, kas gera ir kas bloga, kad jau nebenorėtų kas bloga, ir pasirinktų vystyti savo egzistenciją iki tinkamos grynojo gėrio sferai.
Va jau čia aiškesniu keliu eini. Būtent, vienos būtybės kovoja viena su kitomis. Nors visos jos yra Kūrėjo dalys, bet vienos tą suvokia geriau, o kitos pasirenka atsiskirti nuo to, kas yra ir taip akivaizdu. Ir dėl to atsiskyrimo bando primesti savo tikėjimą kitiems. Na o būtybės, tikinčios savo priklausymu bendrai visumai, tiesiog ginasi pagal būtinos ginties principą, bet nė trupučio daugiau.

a.t.sielis

Šiaip viską protingai rašai, bet kaip žinai, į viską galima pažiūrėti daugeliu kampų.

Citata iš: arkliukas  balandžio 27, 2018, 21:59:54Tad čia tų badaujančių problema, o ne mūsų
Atrodytų, lyg ir sveikas požiūris, bet iš kitos pusės, kam tada reikalingos labdaros ir altruizmo vertybės?

Su tokiu požiūriu amerikiečiai galėjo sakyti: "Lietuvą spaudžia Sovietų Sąjunga, Sausio 13 puolimas - o čia jau jų problemos, ne mūsų reikalas. Tegu patys sprendžiasi savo problemas".

Billas Geitsas aukoja labdarai milijardus, galėtų to nedaryti: "tegu kiti patys sprendžiasi savo problemas, tai jau ne mano problemos, aš savo gyvenimą susikūriau pats".

Arba krikščionybės vertybės pvz.: "ištroškusį pagirdyk, alkaną pavalgydink, ligonį pagydyk".

--------------

Žmonijai, be abejo, reikalingos tam tikros technologijos, kad galėtų Žemėje normaliai gyventi. Taigi, mintyje mes turime du dalykus:

1. Technologijas.
2. Normalų gyvenimą.

Technologijos yra priemonė, o normalus gyvenimas yra tikslas, dėl kurio ta priemonė turi būti panaudojama.

Normalus gyvenimas, arba civilizuotas gyvenimas turėtų pasižymėti keturiais principais:

1. Gailestingumas.
2. Teisingumas.
3. Psichologinė ir fizinė švara.
4. Asketiškumas.

Taigi, pasakymas kad "dvasia turi nugalėti technologijas", reiškia, kad technologijų kaip priemonės panaudojimas turi būti visiškai valdomas šių civilizuotumo principų.

Aklas mokslo ir technologijų garbinimas neduoda nei vieno iš šių principų vystymo, todėl yra klaidingas. Argumentas buvo apie tai. Technologijos nėra jokia panacėja ar garbinimo vertas principas, pačios savaime jos neturi galimybių spręsti problemas. Technologinės žinios ir galia kuri patenka į blogiečių rankas yra pavojingesni negu nežinia ir tamsa.

vytra

Citata iš: arkliukas  balandžio 27, 2018, 21:59:54Tad čia tų badaujančių problema, o ne mūsų. Bet bėda su Vakarų kultūra būtent tokia - mes toliau šelpiame tuos badaujančius, juos įsileidžiame į Europą vietoje to, kad juos galėtume tiesiog ignoruoti ir liepti jiems patiems tvarkytis. Afrika - be galo turtingas ištekliai žemynas, tačiau kažkodėl ten daugybė gyventojų nesugeba susitvarkyti su savo buitimi, užsiauginti pakankamai maisto. Ar tai neatrodo keista? Aišku, kad keista, nes, paimkime kokią Kiniją dabar. Ten žmonės šias problemas išsisprendė ir be mūsų pagalbos.
1. Kinija ne "pati susitvarkė", Kinijai visas absoliučiai visas technologijas perdavė USA, nes patys tingėjo dirbti.

2. Afrikai yra neleidžiama tvarkytis būtent dėl jos turtų, ten nuolat gaudomi vergai ir vežami į USA, nuolat sukurstomi karai su dešimtim milijonų aukų!

:(

arkliukas

Citata iš: a.t.sielisAtrodytų, lyg ir sveikas požiūris, bet iš kitos pusės, kam tada reikalingos labdaros ir altruizmo vertybės?
O dar iš kitos pusės, galbūt labdara ir altruizmas daugiau kenkia žmonijai negu padeda? Nors iš kitos pusės, tai nėra visiškai teisingas požiūris, nes labdara gali būti įvairi, kadangi apibrėžti ją galima itin plačiai - tiesiog kaip pagalbą kitiems skiriant savo sukauptus išteklius ir nieko už tai neimant. Bet čia ir yra esmė. Kas geriau? Ar duoti badaujančiam maisto, kad jis tą dieną būtų sotus, ar jį išmokyti pasigaminto/užsiauginti to maisto, kad jis būtų sotus visą likusį laiką? Manau, geriau jau duoti išsilavinimą, leidžiantį išsilaisvinti nuo priespaudos. O dabar su Afrika gaunasi toks dalykas, kad jie daugiau remiami tiesiogiai negu kad jie arba paliekami likimo valiai arba bent jau būtų lavinami, kad patys taptų laisvi žmonės.

Citata iš: a.t.sielisSu tokiu požiūriu amerikiečiai galėjo sakyti: "Lietuvą spaudžia Sovietų Sąjunga, Sausio 13 puolimas - o čia jau jų problemos, ne mūsų reikalas. Tegu patys sprendžiasi savo problemas".
O ne panašiai ir buvo? Kada JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę? Arba ką JAV darė, kai SSRS užgrobė kone pusę Europos, daliai jos šalių "saulė atvežė", o kitai daliai - primetė savo "tvarką"? Teisingas atsakymas - absoliučiai NIEKO.

Citata iš: a.t.sielisBillas Geitsas aukoja labdarai milijardus, galėtų to nedaryti: "tegu kiti patys sprendžiasi savo problemas, tai jau ne mano problemos, aš savo gyvenimą susikūriau pats".
Taip, bet B. Gates tuo pačiu skiria finansus ir įvairiems moksliniams tyrimams, švietimo skatinimui. Siūlyčiau pasidomėti labiau apie jo ir jo žmonos fondo taikomą labdarą. Ji nėra tokia tiesmuka ir buka kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai yra protingo žmogaus investicija į kitų žmonių gerovę. Arba, dar daugiau, jis tiesiog toliau realizuoja save. Jis susikūrė viską - saugumą, pripažinimą. Ir dabar jis siekia, kad ir kiti žmonės galėtų pasiekti tą patį. Bet ar pasieks, ar ne, to jau net pats B. Gates negali nulemti, nes tai priklauso nuo paties žmogaus motyvacijos, įgimtų, įgytų gabumų. Laimei, daugiau lemia įgyti negu įgimti gabumai, bet vis vien pradinė motyvacija srityje, kurioje esi geriausias, greičiausiai atsiranda nuo gimimo. To nereikia suprasti tiesmukai (gimęs kūdikis tikrai nežino, kad bus puikus programuotojas, bet galbūt jis gimsta su įgimtu polinkio tiksliesiems mokslams, kas iki to programavimo jį galėtų ir privesti, bet iki priėjimo dar ir reikalinga bent jau rimta motyvacija).

Citata iš: a.t.sielisArba krikščionybės vertybės pvz.: "ištroškusį pagirdyk, alkaną pavalgydink, ligonį pagydyk".
Bet šios vertybės daugiau kalba apie tai, kad turi padėti tam žmogui, kuris kenčia čia ir dabar, o ne ištisai girdyti, vos žmogus tampa ištroškęs, nors prie pat jo yra švariausias vandens telkinys, iš kurio jam tereikia pasisemti vandens. Tokiu atveju šių vertybių taikymas duotų daugiau žalos tam žmogui nei naudos.

Citata iš: a.t.sielisŽmonijai, be abejo, reikalingos tam tikros technologijos, kad galėtų Žemėje normaliai gyventi. Taigi, mintyje mes turime du dalykus
Manau, žmonijai reikalingos ne "tam tikros technologijos", o tos, kurias ji susikuria. Technologijų kūrimas yra žmogaus potencialo realizacija tam tikra forma ir nereikėtų to niekaip riboti. Ką reikėtų riboti galbūt, tai galbūt panaudojimo būdą. Pavyzdžiui, galima nedrausti gamintis atominės bombos, tačiau reikėtų riboti to naudojimą. Ir tas, atrodo, netgi padeda. Štai pažiūrėkime į Šiaurės ir Pietų Korėjas. Kaip jau minėjau, nežinau, ar tai tik kažkokia dūmų uždanga, ar iš tikrųjų vyksta taikymasis, bet pats dialogas vyksta. Ir niekas nenaikina Š. Korėjos, nors jos ekonomika, žmogiškųūjų išteklių kojybė yra apverktinoje padėtyje. O kuo baigėsi Libijai, Irakui ir Sirijai, kurios turėjo geresnę gyvenimo kokybę, bet neturėjo branduolinio ginklo? Niekas su jais nekalbėjo, o jie buvo tiesiog brutaliai užpulti ir sunaikinti.

Taip, galima čia šnekėti, kad ten demokratijos nėra, bet demokratija nėra vienintelė teisinga valdymo forma ar teisingiausia. Teisingiausia valdymo forma yra ta, kuri geriausiai padeda tvarkyti valstybę. Europoje tą geriausiai daro demokratija, nes žmonės yra labiau išsilavinę, laisvesni. Tose šalyse, kur žmonės išsilavinę mažiau ar jų mentalitetas labiau persmelktas žiaurumu, demokratija tikrai neveiktų. Todėl ką noriu pasakyti, tai šiuo atveju kištis į kitų šalių reikalus, kol tai nedaro žalos kitiems, nereikėtų. Nebent esame pasiekę tokį aukštą moralumo lygį, jog mūsų įsikišimas ten išties pagerintų šalių gerovę. Bet ar mes tai pasiekėme? Vargu. Sprendžiant iš to, kas dabar vyksta tose šalyse, pas mus dar yra krūva problemų, kurias pirmiausia turėtume patys išsispręsti, o tik jau po to galvoti apie lindimą į kitas šalis.

Citata iš: a.t.sielisNormalus gyvenimas, arba civilizuotas gyvenimas turėtų pasižymėti keturiais principais:

1. Gailestingumas.
2. Teisingumas.
3. Psichologinė ir fizinė švara.
4. Asketiškumas.
Vargu, ar mes dabar sugebėtume diskrečiai išskirti geros ir civilizuotos visuomenės gyvenimo principus. Dabar paminėjai gailestingumą ir teisingumą. Gal mudu tai ir neblogai suprantame, bet kiti tame gali pamatyti ir prieštarą. Iš vienos pusės, turio būti gailestingas, tai yra, sakykime, netaikyti mirties bausmės jokiais būdais. Tačiau juk gali būti situacijų, kur tam tikram žmogui tokios bausmės nepritaikymas padarytų daugiau žalos visuomenei, nes jis vėl išeitų į laisvę ir imtų daryti tą patį. Bet ar teisinga būtų mirties bausmė? Apskritai ne, todėl visuomenė turėtų eiti dar toliau ir siekti, kad pajėgtų perauklėti į gerą pusę netgi ir žiauriausią sociopatą. Taip, jog poreikis mirties bausmei išnyktų amžiams.

Citata iš: a.t.sielisAklas mokslo ir technologijų garbinimas neduoda nei vieno iš šių principų vystymo, todėl yra klaidingas. Argumentas buvo apie tai. Technologijos nėra jokia panacėja ar garbinimo vertas principas, pačios savaime jos neturi galimybių spręsti problemas. Technologinės žinios ir galia kuri patenka į blogiečių rankas yra Bet ar kas nors garbina tas technologijas taip jau? Dauguma naudojasi telefonais, darosi selfius, bendrauja socialiniuose tinkluose. Tai yra, ar nebus taip, jog žmonija technologijas jau dabar naudoja pagal paskirtį?

Citata iš: vytra1. Kinija ne "pati susitvarkė", Kinijai visas absoliučiai visas technologijas perdavė USA, nes patys tingėjo dirbti.
Na iš dalies esi teisus. Bet gal reikėtų žiūrėti labiau iš istorinės perspektyvos. Kaip kultūra, Kinija egzistavo gerokai ilgiau nei Europa. Ir ji ilgą laiką buvo galingiausia, turtingiausia ir technologiškai pažangiausia kultūra pasaulyje. Ir jie šią istorinę atmintį yra išlaikę iki šiol, taipogi ir mokymus, kuriuos jie seka ten iki šiol. Savaime suprantama, buvo tokių juodų periodų kaip karinių komunistų valdymas, pridaręs itin daug žalos Kinijai. Bet dabar valdo jau kiti komunistai, kurie laikosi labiau meritokratinės tvarkos, daro Kiniją sulig kiekviena diena vis galingesnę ir galingesnę. O tą ir daryti nėra sudėtina. Jie turi resursų, žmogiškųjų išteklių, kitaip sakant, visko ko reikia valstybei tapti stipria be didesnio vargo. Juo labiau, pats dar turbūt pameni, kaip visi mes šaipėmis iš kiniškų prekių, jų kokybės. O dabar jau tokios pašaipos nėra, nes, pasirodo, jų prekės yra ganėtinai kokybiškos ir netgi dažnai galinčios konkuruoti su pasaulinio garso ženklais.

O dėl tingėjimo dirbti tai nesutikčiau. Taip, jie technologinį pagrindą gavo iš USA, iš Europos, iš SSRS netgi, bet po to jie visai tai pritaikė sau ir netgi patobulino. Ar to surinkimas yra tingėjimas dirbti? Vargu. Tiesiog kam švaistyti dešimtmečius sukurti tas pačias technologijas, kai jas galima nusipirkti čia ir dabar ir jau po penkerių ar mažiau metų turėti tokius pačius analogus? Taigi, čia yra optimizacija, o ne tingėjimas dirbti. Tas pats, beje, pasakytina ir apie Japoniją.

Aukštyn