Kokia valdymo forma geriausia?

Pradėjo a.t.sielis, gegužės 01, 2016, 16:56:49

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

O gal svarbu ne forma, o turinys? Geriausia ta valdžia, kur turinys geras :) O pasaulis diskutuoja apie tai, kuri forma geriausia. O kas iš formos gerumo, jeigu turinys bus blogas?

time

#1
gegužės 01, 2016, 17:05:35 Redagavimas: gegužės 01, 2016, 17:21:37 by time
Visos geros, jei žmonės nepamiršta baimės ir yra atsakingi už veiksmus. Dabar bloga padėtis, nes auga bebaimių karta, kuri nebijo nusižengti prieš įstatymus, klastoja, bilinėja, kopijuoja ir vaikšto kaip niekur nieko gatvėse.

Dabar reikia susitaikyti, kad nebeišmokysim baimės žmonių, nebebus tokie pavaldūs, nebeklausys taip nuosekliai įstatymų ir neklausys savo tėvų, vertybės nebus tos pačios.

P.S. Nemanau, kad demokratija neprives prie pasaulio pabaigos, nei viena gerai ištobulinta diktatūra praeityje.

TinSoldier

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 01, 2016, 16:56:49O gal svarbu ne forma, o turinys? Geriausia ta valdžia, kur turinys geras :) O pasaulis diskutuoja apie tai, kuri forma geriausia. O kas iš formos gerumo, jeigu turinys bus blogas?
Turbūt tiesa.

Bet, kita vertus, ką daryti, jeigu turinys blogas totalitarinėj diktatūroj? Į pilietinį karą įsivelt?
O, jeigu turinys blogas tikroje demokratijoje? Kitaip balsuoti per rinkimus?

Čia turbūt ir skirtumas, kuri valdymo forma geresnė: kaip lengva pakeisti turinį.

O, jeigu jau demokratija, tai skirtumas galėtų būti: kokiam piliečių kiekiui turinys yra (gali būti) geras. Čia jau iš to kyla, kiek pačio žmogaus sprendimai gali paveikti jo paties aplinką. Kiek yra savivaldos, kiek yra veiksnių pilietiškų bendruomenių, kiek yra atstovaujamosios ir kiek tiesioginės demokratijos ir t.t.

a.t.sielis

Citata iš: TinSoldier  gegužės 01, 2016, 17:07:39Bet, kita vertus, ką daryti, jeigu turinys blogas totalitarinėj diktatūroj? Į pilietinį karą įsivelt?
O, jeigu turinys blogas tikroje demokratijoje? Kitaip balsuoti per rinkimus?
Totalitarizmas pats savaime reiškia blogą turinį.

Jeigu monarchijoje būtų išdirbtas valdžios keitimo mechanizmas, tada būtų nebloga sistema. Žečpospolita kažką tokio turėjo: karaliaus teisės buvo ribotos. Bet iš kitos pusės gautųsi oligarchija. Bajorų seimeliai - tiesiog pešiojimasis. Dabartinė Lietuva tikriausiai nuo to daug nepajudėjo - yra renkami prezidentai, premjerai; yra oligarchinės arba ekonomiškai galingesnės už kitas interesų grupės, kurios viską valdo, ir seimūnai, kurie daro tai, ką diktuoja interesų grupės, bei pešiojasi tarpusavyje TV eteryje.

Bet jeigu yra valdžios kaitos mechanizmas, tai nedaro sistemos gera. Sakykim, demokratija. Bet realiai - interesų grupių balansas, kur tik atstovai rotuojami kas rinkimus. Kartais būna aberacijų, bet iš esmės viskas plaukia vėžėmis. Pvz. Lietuvoje - konservai, socdemai, konservai, socdemai, švytuoklė veikia, nieko naujo. Taigi, realios turinio kaitos nėra.




a.t.sielis

CitataPeržengęs ribą, skiriančią teoriją nuo praktikos, N. Makiavelis buvo priverstas pasitenkinti tuo, ką jam davė praktika - politinio avantiūrizmo, mažų ir didelių Italijos tironų praktika. Vienintele politine forma, galinčia sustabdyti degradavimo procesą, autorius laiko monarchiją. „Samprotavimuose" ryškėjanti valstybės gyvenimo koncepcija „Valdove" nėra tokia išsami, organiška ir daugiaplanė. Čia visa politinė energija priskiriama vienvaldžiui valdovui. Tokį N. Makiavelio minčių posūkį galima paaiškinti pakitusiomis jo nuostatomis ir tikslais. „Samprotavimuose" to meto politinę Italijos padėtį jis laikė beviltiškai nusistovėjusia, o „Valdove" mėgina paveikti tikrovę.
---

Galvoju, ar iš istorinių Lietuvos karalių kuris nors buvo smarkiai susimovęs moraline prasme?

paragraf 78

Manau bet kuri valdymo forma, kol ji ant popieriaus gali būti gera ir net geriausia, tačiau vos jos imasi žmonės, ji iškart iki neatpažįstamumo išsikraipo. Tarkime, mes gyvename demokratiškoje šalyje, tačiau kirk mūsuose demokratija atspindi jos tikrąjį vaizdinį čia dar klausimas....

a.t.sielis

Va va, skirtumas tarp idealo ir praktikos.

Kai kurie teorijoje vadina demokratiją "geriausia sistema iš blogiausių", bet nelabai įtikina.

Pvz. jeigu būtų galima pamatyti, kaip atrodytų monarchija suderinta su šiuolaikiniu gyvenimo būdu išsivysčiusioje šalyje, tada galima būtų palyginti. Dabar lyginama monarchijos istorinės problemos su šiuolaikinėm demokratijomis - neadekvatus lyginimas.

puodukass

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 19, 2016, 14:11:26.....skirtumas tarp idealo ...
Atsiprašau už asmeniškumus, bet kodėl taip į politiką pasinėrei, negi tai ne n-eilis dalykas?  

a.t.sielis

Apie viską reikia šiek tiek pasidomėti, tame tarpe ir apie politiką. Žmogus turi žinoti šiek tiek apie viską, ir viską apie kažkokį jam svarbiausią dalyką. O šiaip paskutiniu metu kalafiorinis kainų šaršalas ir korupcijos skandalas atkreipė dėmesį, daug dramos.

a.t.sielis

Jeigu valdymo sistemoje didžiausią įtaką turi gamybininkai, tada teoriškai galima prognozuoti, kad tokia sistema pasižymės tokiais bruožais:

- produktyvumu
- darbštumu
- priklausomybe iki "baudžiauninko sindromo" (šiais laikais tai reiškiasi per finansializaciją ir didelius įsiskolinimus)
- bailumu, inercija
- neteisingumu
- neprotingumu
- iliuziškumu

Papildomi bruožai, būdingi necivilizuotoms visuomenėms:
- didelis svaigalų vartojimas
- lošimas, apgaudinėjimas, korupcija
- humaniško socialumo nebuvimas arba nykimas
- planetos destrukcija


time

Mums nebelieka pasirinkimo aptarti kitokias valdymo formas apart jau esančių. Todėl neabejotina, kad viskas kas kalbama, atsispindi realybę. O mes imame ir taikstomė prie tokios aplinkos, mums ji savaime ji draugiška ir palanki.

Net jeigu vyktų didesni pokyčiai, būtų daugiausia skirta dėmesio saugumui, ir maisto nepritekliui mažinti. Apie kainas kalbėti nelabai galiu, bet viskas priklausys nuo vadžiažmogių sąžinės. Tiek kiek jie iniciatyvos turės gaut daugiau pinigų valstybei per visokias akcijas, konkursus ir verslus, tai atsispindės ir ekonomikoje.  Bet dar priklausys ar norėsis draugiškai dalintis ir ar pinigus skleist tolygiai visiems pagal tam tikras nuostatas, kad kažkam nekliūtų mažiau nei numatyta. Valdžiažmogių neteisėtų pinigų grobstymas yra blogiausias dalykas ir visi mes tai suvokiame. Kaip tai kenkia valstybės įvaizdžiui kitų šalių atžvilgiu irgi.

Žmonės tiesiog bijo, nes taip reikia. Bijo netekti darbo, jeigu turi daug kreditų skoloje. Ištikus nelaimei pradeda savaime griūti ir planai, tikslai, suvokiama, kad nuo pinigo egzistencija čia labai svarbi. Bet pinigas taip pat yra teisingumo simbolis ir teisingai jis suvokiamas ir leidžiamas tikrai būtinoms reikmėms jis įgauna didelę reikšmę. Nors kiti apie tai nesusimąsto, nes labai daug reikia visiems visko būtent šiuo momentu. Pabrangimas tam tikrų prekių yra tiesiog išlyginimas praeitos ekonomikos sistemos, po kitos valiutos pervedimo. Ir jeigu daikto vertė pakinta, tai nieko nereiškia, reiškia tik tai, kad daiktas nieko nevertas, jis tiesiog išlaikomas tam tikrame lygyje, kuriame ir turi būti. Toks principas panašus į spragų susijusių su piknaudžiavimu pašalinimu (nors daugelis to nesupranta). Jeigu toks gyvenimo lygis nustatytas, tai vadinasi toks esminis bruožas ir turi išlikti nepakeistas. Visada viskas išlieka gerai, nereikia abejoti, tiesiog reikia tikėti, kad tai normalu.

Prieinant prie valdymo formos Lietuvoje, noriu pabrežti, kad ji labai teisinga. Tik kaikurių žmonių įsitikinimai ir bandos minia mano kitaip. Visi abejoja tokio lygio gyvenimu, nors gyvenimas tokiame lygyje yra visiškai normalus, ir nėra jokio nuokrypio.

Demokratija mes atpažįstam tik tiek, kiek jos sudėtyje esame. Mes turime realios patirties ir galim sakyti kad ji gera, kol nekeliam tikslų esančių nenormoje, kol nelyginame su Vakarais ir pan. Vakarai yra Vakarai, tegul lieka ramybėje, nesvarbu, koks ten pragyvenimo lygis, svarbiausia kad niekas nepiknaudžiauja situacija ir pinigais. Bet tai yra tiesiog pavyzdžių sekimo tendencija, kurios niekas nepakeis. Manymas, kad "kitur gerai, kur mūsų nėra".

Nereikia nagrinėti, kontrabandas, svaigalų vartojimą ir pan, nes kaip ir sakiau, čia yra kitų šalių pavyzdžių sekimas. Trečios šalys išmokina visokių gudrbių, ir daugelis originalių šalių tampa nebetokios. Susižavėjimas svetima kultūra priveda prie tokio pasirinkimo, nors jei ir ta kultūra dar kita kultūra.

Nesuprantu, ko daugiau reikia siekti, jei ir taip viskas suteikta tik reikia protingai naudotis "pagal instrukcijas".

a.t.sielis

Dažnas šių dienų pastebėjimas:



Kyla klausimas, kodėl Europa tokia silpna islamo atžvilgiu?

Atsakymas greičiausiai slypi valdymo sistemoje.

Jeigu nagrinėtume pagal keturis visuomenės sluoksnius: a) intelektas b) valdymo ir gynybos jėga c) gamyba d) darbas, tai europietiškoji demokratija sukonstruota taip, kad didžiausią galią turėtų gamybininkai. Tuo tikslu iš valdymo visiškai išeliminuoti kariai (civilių valdžios ir armijos atskirumas, armija paklūsta politikams). Gamybininkai pinigų ir prekių galia užgožia intelekto ir tikrųjų valdytojų galimybes, arba juos korumpuoja, turi savo nuosavybėje žiniasklaidą, ir taip indoktrinuoja visuomenę. Todėl Europa virto tokiu pilvo valdomu tešliuku, be galvos ir be rankų, tik kojos (darbininkai, specialistai, tame tarpe politikos, karybos, kultūros, švietimo ir t.t.), ir pilvas (verslas).

Kodėl Europa bijo "tvirtos rankos" šmėklos? Be tam tikros stiprybės, iššūkių ji neįveiks. Bet bijo. O kodėl? Gali būti tai struktūrinė, įgimta sistemos baimė - Europos galingiesiems (t.y. verslui) neįsivaizduojama situacija, kai kariuomenei suteikiami kažkokie platesni įgaliojimai.

Pvz. New York Times po Briuselio atakų buvo rašoma:

CitataOthers emphasized that progressive layers of new security measures can go only so far. Absent a military-style occupation, the threat from a well-established network with some degree of local complicity can never be completely forestalled, experts said.

"This shows the limits of the actions you can undertake in a state of emergency," like the one Belgium had in place for weeks, said Philippe Hayez, a former official with the D.G.S.E., the French external intelligence service.

"These are time-specific, superficial," added Mr. Hayez, who has written extensively on Europe's intelligence challenges. "But unless you occupy it militarily, you don't hold a town just by circulating police cars. We're talking about guerrilla terrorism. And there's a population that's complicit."

That complicity may be most worrying, he and others said. "We are paying for our naïveté," said Jacques Myard, a French parliamentarian who sits on his country's intelligence oversight committee. "It's not a weakness in intelligence. It's a weakness in society."
Bet problema tame, kad šiais laikais, valdantieji ir kariuomenės korumpuoti. Jeigu visuomenė jiems suteiktų daugiau įgaliojimų, būtų bėda - tas matyti iš karinių diktatūrų. Kokia tada išeitis?

Išeitis - auginti visuomenės organizmui galvą, ir ugdytis imunitetą propagandai. Su galva tešliukas gali kai ką pagerinti, net ir turėdamas korumpuotas rankas.


idenmeyou

Demokratija skamba geriausiai. Žmogus turi laisvę, galimybę teigti savo nuomonę, neribotą veiksmų arsenalą. Tiesa mūsų pasaulio vadinamoji "demokratija" yra toli nuo šios valdymo formos, nes žmogus yra ribojamas įvairiuose srityse ir išsvajotos laisvės aiškiai neturi.

Kita vertus tik galima įsivaizduoti kas dėtųsi, jei kiekvienas darytų laisvai ką nori, greičiausiai pasiektumėme chaosą, nors tas laikotarpis būtų tikrai smagus.

a.t.sielis

#13
rugpjūčio 29, 2016, 10:57:04 Redagavimas: rugpjūčio 29, 2016, 11:44:19 by a.t.sielis
Bernardinuose straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-29-kas-blogai-su-demokratija-arba-kaip-mes-mastome-apie-politika-ii-dalis/148090#komentarai

Parašiau komentarą:

Citata"Šiandien įprasta tapo kalbėti apie tai, kad demokratija neveikia, „išsigimsta". Dažniau kalbame apie politikų nekompetenciją, jų nesugebėjimą spręsti visuomenėms kylančias problemas. Abejojama ir paties demoso geba būti politiškai atsakingam ir dėl to teise priimti valstybės ateitį lemiančius sprendimus."
Demokratija neveikia, nes iš prigimties nėra geriausia politinė sistema. Dažnai sakoma, kad "demokratija - blogiausia valdymo sistema, bet geresnė už visas kitas". Šią mintį išsakė Čerčilis:

Citata"Many forms of Government have been tried, and will be tried in this world of sin and woe. No one pretends that democracy is perfect or all-wise. Indeed it has been said that democracy is the worst form of Government except for all those other forms that have been tried from time to time.…"
Toks demokratijos vertinimas yra gajus, bet greičiausiai nėra teisingas. Dalykas tas, kad kitos valdymo formos, kurios buvo "bandytos" (Vakarų civilizacijos) istorijos eigoje, pasirodė taip, kaip to meto žmonės ir sąlygos leido. Rezultatai priklausė nuo to istorinio laikotarpio, nuo žmonių savybių, sąmonės lygio, moralinio lygio. Atitinkamai, barbariški laikai, barbariškas valdymas ir blogi rezultatai.

Atidžiai pažiūrėjus, mūsų laikai vis dar yra barbariški, tik daug kas įvardijama gražesniais žodžiais.

Bet kuri valdymo forma be tinkamų žmonių, kurie ją įgyvendintų, tampa bloga. Blogas žmogus kuria blogį. Todėl esmė yra tame, kad valdytų tinkami, pasiruošę, tinkamai išauklėti žmonės, kurie giliai laikytųsi principų, "kario garbės kodekso".

Reikalas ne tame, kad valdytojai neturi kompetencijos technokratine prasme. Iš tiesų bent pakenčiamas valdymas reikalauja tik sąžiningumo ir neaplaidumo, aktyvaus problemų sprendimo.

Aišku, geresnės kokybės valdymas jau reikalauja didžiulės išminties, ir ne tik. Netgi super-žmogiškų savybių. Senovės Indijoje geriausi karaliai buvo radža-rišiai (radža=karalius, rišis=išminčius, šventasis). Jie patys nebuvo nepriklausomi diktatoriai, bet pakluso varnašramos kultūrai, teisei (teisės kodeksas Manu-samhita) ir brahmanams (dvasininkams), laikėsi sanatana-dharmos. Vakaruose gerai žinomas karaliaus-išminčiaus pavyzdys yra Saliamonas.

Visi žmonės nėra išminčiai. Todėl demokratijoje balsavimas reiškia ne visada protingus pasirinkimus. Jeigu dauguma renkasi neprotingai, tada į valdžia ateina netinkami žmonės, ir rezultatas yra blogas. Be to, žmonių kaita per gyvenimą nėra didelė - kaip matome, daugumos pasirinkimai mūsų šalyje tiek asmeniškai savo gyvenime, tiek politikos balsavimuose gali būti neprotingi ir kartotis dešimtmečius, ir šimtmečius. Konkretus pavyzdys: alkoholio vartojimas asmeniniame gyvenime, o politiniuose balsavimuose patikėjimas akivaizdžiai korumpuotų asmenybių imidžu ir melagingais pažadais.

Kaip iš tiesų atsirado ir įsitvirtino šių laikų vakarietiška demokratija? Vykstant ekonominiam vystymuisi ir degraduojant kariniams-valdytojų elitams, iškilo kita elitų grupė - turtingi ir įtakingi miestiečiai, galintys finansuoti ir nupirkti karinius elitus, išprotėję dėl techninio-ekonominio vystymosi, kuris dar labiau didino jų galimybes. Kad įtvirtinti šių ekonominių elitų padėtį, ir išvengti nuolatinio pilietinio karo (prieš monarchus, ar tarpusavio įtakingų grupių karų), monarchų valdžia buvo apkarpyta, kariniai elitai buvo atskirti ir atriboti nuo politikos (vakarietiškas principas: kariuomenę valdo civiliai), o siekiant išvengti revoliucijų, arba jų pasekoje, įvesti visuotiniai rinkimai. Bet realiai valdo ekonominiai-technokratiniai elitai, tiesiog iš vienos pusės jie užsitikrino, kad jų valdžiai nekels grėsmės kariniai elitai, o iš kitos pusės, per rinkimus, užsitikrino, kad jų valdžiai nekels grėsmės liaudis. Na gerai, o ką veikia visuomenės intelektualai, juk tai jie sėdi parlamentuose, ar ne? Iš dalies taip, bet jeigu jų intelektas yra ekonomizuotas (šių laikų tendencija), tai realiai viską valdo atitinkamos idėjos, ir stipriausią įtaką visuomenėje turi ekonominiai-technokratiniai elitai.

Ekonominiai-technokratiniai elitai ir transliuoja šią idėją, kad demokratija yra nepamainoma ir geriausia valdymo forma. Kita medalio pusė, kad įsikabinę į vakarietišką sistemą, jie bijo pažeisti jėgų balansą, ir pvz. duoti daugiau pareigų visuomenėje kariniams elitams. Konkretus pavyzdys - Europos negebėjimas suvaldyti teroro grėsmių. Tokios grėsmės efektyviai valdomos vidine militarine intervencija (pvz. kariuomenei Belgijoje reikėjo užimti ir iškrėsti visą Molenbeko kvartalą, ir labiausiai "raudoną pavojaus lemputę įžiebančios" grėsmės būtų išspręstos) arba "policine valstybe". Bet vakariečiai bijo "policinės valstybės", nes tai apriboja piliečio valdžią. Tačiau pagal realią dabartinės demokratijos sandarą, piliečio valdžia reiškia įtakingų piliečių, kurie apkvailina daugumą, valdžią.

Geresnė negu demokratija valdymo forma - ilgaamžės visuomeninės kultūros viršenybė (paklusimas kultūrinei teisei, normatyviai įvardintiems moraliniams ir religiniams visuomenės egzistavimo imperatyvams), kur valdymo subjektai yra tinkamai paruošti ir reikiamas savybes turintys žmonės. Kažkas panašaus į "apšviestąją monarchiją".

Ar gali šiuolaikinė demokratija gravituoti į tokią valdymo formą? Manau, gali. Pvz. reiktų atsisakyti visuotinio balsavimo, ir įvesti tam tikrus išmanymo kriterijus, egzaminus, kuriuos išlaikes žmogus galėtų būti vietinės bendruomenės renkamas atstovu, kuris balsuos parlamentinės valdžios rinkimuose. Balsavimas būtų atstovų balsavimas, sakykim, jeigu yra 3 mln. gyventojų, kiekvienas 100 gyventojų išrinktų vieną atstovą, ir tada būtų 30000 atstovų, kurie turėtų renkamąjį balsą. 30000 atstovų išrinktų parlamentinę valdžią, o kandidatai taip pat turėtų būti praėję kriterinį egzaminą. Vykdomoji valdžia turėtų vėl apimti karinius elitus, jie neturėtų būti atriboti nuo valdymo ir atsakomybės visuomenėje, o vykdomosios valdžios galva - prezidentas, ar monarchas - turėtų būti patvirtinamas kaip legitimus parlamentinės valdžios, bet poste būtų ne kadencijomis, bet visą gyvenimą, arba kol nenušalinamas.

Žečpospolitoje buvo kažkas panašaus, bet Žečpospolitos peilis buvo bajorų seimelių anarchija. Kaip suvaldoma tokia anarchija? Tais laikais, karalių rinko šie elitai, jie taip pat ir kariavo. Todėl vyko grupuočių kova. Bet pridėjus demokratinį kriterinį atstovavimo principą, grupuočių kovai būtų mažiau galimybių ir akstinų.

---

Ką dar galima būtų pridėti:

1. Šiuolaikinė vakarietiška demokratija nemažai yra paremta lošimo elementu: rinkimų rezultatai priklauso nuo to, kurie žmonės ateis į rinkimus, ir kaip tuo metu balsuos. Dėl šio "lošimo" rezultatų (juos įtakoti) varžosi postmoderniais principais veikianti žiniasklaida ir viešųjų ryšių specialistai. Taikomos nuomonės formavimo technologijos, kurios taip pat yra tam tikras lošimas - "pateikime štai tokios informacijos, pažiūrėkime, kaip žmonės reaguoja, kaip keičiasi apklausų rezultatai, atitinkamai koreguokime ir vėl teikime tokią informaciją, kuri paveikia potencialius rinkimų rezultatus mums tinkama linkme".

Gerai pagalvojus, ar lošimas, socialinis lošimas, gali būti priimtina visuomenės saviorganizacijos forma?

2. Iš esmės, baimė dėl "blogesnių nei demokratija" valdymo formų rizikos pavirsti į tironiją susiformavo istoriškai (galima paminėti visą eilę monarchų, tironų ir diktatorių Europoje) dėl to, kad valdantieji nesilaikė neprievartos principo. Žudė ir žalojo žmones tūkstančiais ir milijonais. Pvz. paimkime tokį Hitlerį - dėl kai kurių pasiekimų jis buvo vertinamas kaip pažangus lyderis tiek Europoje, tiek Amerikoje, bet visas jo geras savybes nubraukė ekstremalus prievartos taikymas ir rasinis pasikėlimas - Holokaustas ir žydų bei slavų laikymas untermenšais, žemesniais už žmogų ir net gyvūną. Tokiu būdu jis tapo vienu didžiausių politinių monstrų istorijoje.

Taigi, tikroji atsvara "geriausios iš blogesnių" valdymo sistemos - demokratijos - ir "blogesnių nei demokratija" valdymo sistemų ydoms yra stiprus neprievartos principo įsitvirtinimas ilgaamžėje visuomenės kultūroje ir valdančiųjų paklusimas tam principui. Vakarams to visada trūko, tik po II pasaulinio karo šis principas įgavo kažkiek didesnę reikšmę.

Paimkime šio principo implikacijų politinėje sferoje pavyzdžiu Tibetą. Kaip gerai iliustruoja scena iš filmo "Septyni metai Tibete", tibetiečiai statydami pastatą, kasdami pamatus, stabdė darbus dėl to, kad nenorėjo sužaloti sliekų. Taigi, neprievartos principas toks stiprus, persmelkiantis visuomenės veikimą, kad liečia ne tik žmones, bet ir kitas gyvas esybes.

Istoriškai, matome, kaip patirdami Kinijos okupaciją, Tibeto valdantieji elgiasi išmintingai ir korektiškai. Jokiais būdais negalėtume apibūdinti Dalai Lamos kaip tirono, diktatoriaus, ar politinio veikėjo, kuris istorijoje kam nors būtų sukėlęs problemų.

Išvada tokia, kad jeigu visi politiniai valdantieji taip laikytųsi neprievartos principų, kaip jų laikosi pvz. Tibeto politinis lyderis, tada valdymo sistemų sukeltų problemų pasaulyje būtų daug mažiau.

klajunas

Aš manau, kad klausimas turi būti ne kokia valdžia geriausia, bet kaip padaryti, kad būtų mažiausiai socialinio blogio. Žinoma, tada reikia išsiaiškinti, kokia pagrindinė socialinio blogio priežastis. Blogis gali ateiti iš bet kur: jis gali būti individualus, grupinis, struktūrinis (valdžia, sistema). Kuo mažiau socialinio blogio, tuo manau tvarka geresnė.

Blogis atsiranda tokiais atvejais: kai susikerta prigimties dėsniai ir socialinės taisyklės; kai žmogus priverstas blogiu atsakyti į blogį, t. y., gintis; kai norima be galo save stiprinti ir plėsti, pažeidžiant žmones skiriančią ribą.

Valdžią aš siečiau ne su konkrečiais žmonėmis, bet su sistema, kuri sugeba priversti visus maksimaliai suderinti šiuos aspektus, kad būtų mažiausiai socialinio blogio: socialinės taisyklės neturi neigti žmogaus prigimties; turi būti mažinamas blogio tranzityvumas (vertimas žmones gintis bet kokiomis priemonėmis) ir turi būti apribotas besaikis augimas, kuris peržengia natūralius poreikius. Ta sistema, kuri sugebėtų tokius principus įgyvendinti geriausiai ir būtų geriausia iš visų valdžių.

Kadangi žmonės skirtingi, ir šie skirtumai įrašyti į kultūrinės prigimties dėsnių sistemą, turėtų būti užtikrinta perspektyvos teisė, nes kol tai nepadaryta visuomenėje plinta tranzityvus blogis. Tas blogis kyla ir iš valdžios, ir tada iš tų, kurie priversti gintis bet kokiomis priemonėmis, nes visi turi teisę į gynybą, kai iškyla egzistencinė grėsmė.

Kokia valdžia geriausia? Tokia, kuri sukuria mažiausiai blogio. esmė ne organizacijos principe, kuris savaime nesvarbus, svarbus yra rezultatas.

Gali atrodyti, kad stipresnis turi valdyti silpnesnį, bet kai pamatai, kad silpnumas yra dirbtinai sukuriamas, tai šio principo logika sušlubuoja. Dirbtinis žmogaus silpninimas eina prieš jo prigimties dėsnius, todėl verčia gintis, o tai įneša į visuomenę tranzityvųjį blogį.

Aukštyn