Offtopic:
Anomalija.lt→PARANORMALUS REISKINIAI→religija ir filosofija→.....
Cia toks jumoriukas ar as kazko nesupratau?
Antraste isduoda kad issiplesiu placiai.
Aptart norejau aplamai tai kas vyksta diskusijose religine tematika, ir ko as nepastebiu kitose temose, arba pastebiu zenkiai maziau.
T.y. Ar nepastebite kad daznai zmogui duok teigini su didelia kruva ji patvirtinanciu svariu argumentu o zmogus kaip beismanydamas juos bando paneigti tavo teigini su savais argumentais?
Kad daznai pasnekovas ne visus jusu argumentus argumentus paneigia, kazka praleidzia, arba uzsiciklina ant vieno argumento neigimo o kitus tiesiog ignoruoja? Gal kartais tai darote ir patys? Kodel?
Kodel sitos.tematikos postuose nematau dialogo principo klausimas→atsakymas→atsakymo priemimas, gal padeka, ka galima pastebeti pvz sapnu diskusijose, t.y. Klausiama laukiant atsakymo, sitoje tematikoje jei ir klausiama tai tik laukiant tamtikro konkretaus atsakymo, nors man atrodo kad atsakymo aplamai nelaukiama.
Toliau religineje tematikoje turetu buti labai svarbi morale, kadangi jos visos apelioja i morale, tai man tada kyla klausimas kodel aplamai rasome forume, kazkas del savo tiesos platinimo (kitaip "savo zodzio skelbimo"), kazkas del laisvo laiko uzmusimo, kazkas galbut tiesiog neturi su kuo pasikalbeti, kazkas gal tiesiog nebemoka bendraut akis i aki ir lengviau issikalbeti anonimiskai internete, bet kur cia morale, ar bent vienas tai darome nesikedami asmenines naudos, ne del saves, ne del savu poreikiu, netgi ne del kazkokios pareigos? Tai ar ne visi situo klausimu esame amoralus, ir bandome patarineti morales klausimais su teiginiais kuriu pasnekovas nenori girdeti ir patys nenoredami girdeti pasnekovo teiginiu?
Tuomet jei toks abipusis bendravimas vyksta tai ar ne musu visu vidiniai pasauleliai labai mazi ir is ju ribu mes patys nenorime iseiti bet svajojame kad mums butu smagu ir patogu jame gyventi, tai vadiname vidine pilnatve kurios ieskome, nors gal ieskome ten kur jos nera, o kitais nepasitikime, nesileidziame ju vedami uz musu pasaulelio ribu, kol ribose gerai pritariu, kai uz ribu tada ne?
Kaip minejau kitoje temoje esame skirtingi, t.y. Skirtinguose pasauleliuose gyvename kurios patys susikureme ir patys save juose uzdareme, bet tai mus daro vienodus, visi norime draugu, visi nenorime iseiti is savo kalejimo, bet mielai i ji priimame kitus. Morales lygis = ? ;(
Labai geras postas!
Citata iš: tadasas99 sausio 12, 2017, 21:38:47T.y. Ar nepastebite kad daznai zmogui duok teigini su didelia kruva ji patvirtinanciu svariu argumentu o zmogus kaip beismanydamas juos bando paneigti tavo teigini su savais argumentais?
Na jei as 10 metu mokausi kokia nors konfesija ir ateina "neandartalietis", paneigia tam tikrus mano isitikinimus, manyje tvirtai isisaknijusius, tai neimanoma ar begalo sunku pripazinti jo teisinguma, nes jei jo teiginys griauna mano pasauleziura, isitikinima tai jis is esmes zudo mane ir dar toks primityvus padaras zudo mane. As tampu neapibreztas susiduriu su nezinomybe, griuna mano realybe. Zmogui pats baisiausias dalykas nezinomybe. Tada begu pas savo guru, bendramincius guostis, skaityt savo sventu knygu, ziuret video, kad vel atstatyti savo pamata.
Man labai sunku:
1) Nusizeminti pries kita kai as esu padares dideli idirbi i tam tikra srity, o kitas mano idirbi, zinias paneige. Tai is esmes kitas sunaikina mano, gal but net metu ar desimtemciu idirbi. Hiperbolizuojant kitas istrina is gyvenimo tuos metus. :)
2) Pripazinti kito teisuma - garsu ar parasant, o dar sunkiau tai padaryt savo viduje. Isoreje gal as ir sutiksiu su tavim, nes istikro (tu visai protingai parasei) ir tuo tarpu aplinka mato tavo teisuma, tai juk (negadinsiu savo reputacijos, kompetencijos tarp kitu), bet mano viduje (tu liksi asilu), nes tiesa kaip besuktum vistiek su manim.
3) Gyvent be pripazinimo. Tai yra vienas is esminiu zmogaus noru. But visuomenes pripazintam. Jei as nepripazintas, velgi as nieko vertas. Tai yra socialinis zmogaus noras ir jis pats vienas be sociumo pas zmogu neegzistuoja.
Citata iš: tadasas99 sausio 12, 2017, 21:38:47Kad daznai pasnekovas ne visus jusu argumentus paneigia, kazka praleidzia, arba uzsiciklina ant vieno argumento neigimo o kitus tiesiog ignoruoja? Gal kartais tai darote ir patys? Kodel?
Visad griebiuosi paskutinio siaudo, kuris padetu tave pastatyt i tau skirta vieta - po padu. :)
Citata iš: tadasas99 sausio 12, 2017, 21:38:47Kodel sitos.tematikos postuose nematau dialogo principo klausimas→atsakymas→atsakymo priemimas, gal padeka, ka galima pastebeti pvz sapnu diskusijose, t.y. Klausiama laukiant atsakymo, sitoje tematikoje jei ir klausiama tai tik laukiant tamtikro konkretaus atsakymo, nors man atrodo kad atsakymo aplamai nelaukiama.
Sapnu temoje egzistuoja kelios pagrindines potemes. Ner ten per daug ka ir kur gincytis. Vistiek ten TU nieko nesupranti, as irgi nelabai tai ir gincytis ner ko. O jei kas ir supranta, tai jis viso labo sapnuose kazka supranta.
O vat religija, filosofija, galima ir apie nusibezdejima pafilosofuot kad cia "ne mano, o Kurejo darbas, nes gi istikro cia ne mano darbas!" o jei kas pasakys atvirksciai, tai jis kaip jau pats supranti - nepateptasis. :)
Citata iš: tadasas99 sausio 12, 2017, 21:38:47Toliau religineje tematikoje turetu buti labai svarbi morale, kadangi jos visos apelioja i morale, tai man tada kyla klausimas kodel aplamai rasome forume, kazkas del savo tiesos platinimo (kitaip "savo zodzio skelbimo"), kazkas del laisvo laiko uzmusimo, kazkas galbut tiesiog neturi su kuo pasikalbeti, kazkas gal tiesiog nebemoka bendraut akis i aki ir lengviau issikalbeti anonimiskai internete, bet kur cia morale, ar bent vienas tai darome nesikedami asmenines naudos, ne del saves, ne del savu poreikiu, netgi ne del kazkokios pareigos?
<TURETU BUTI LABAI SVARBI MORALE>
Neisivaizduoju kaip zmogus galetu daryt kazka ne del saves.
Arba galima butu pasakyt atvirksciai, mano siela tokia tyra, kad - Siaip jau AS cia ateinu SVIESTI tokiu kaip tu. As tai darau ne del saves, o del tavo gerumo, nes tavyje deja matau daug trukumu. Tik paziurek kokius tu klausimus uzduodi... Reik liaudi blaivyt... Ir t.t.
Forumas tai turgaus aikste. Cia zmones ateina su jiems rupimais klausimais, problemomis, pasneket, saviverte pasikelt, padiskutuot, gal ka nors ketvirciuot...
Citata iš: tadasas99 sausio 12, 2017, 21:38:47Tai ar ne visi situo klausimu esame amoralus, ir bandome patarineti morales klausimais su teiginiais kuriu pasnekovas nenori girdeti ir patys nenoredami girdeti pasnekovo teiginiu?
Matyt morale, sazine, labai nepazistami, filosofiniai klausimai siai dienai.
Musu morale amorali. "Suk kaip nori, bet tu liksi asilu, o as moralus." :)
Citata iš: tadasas99 sausio 12, 2017, 21:38:47Tuomet jei toks abipusis bendravimas vyksta tai ar ne musu visu vidiniai pasauleliai labai mazi ir is ju ribu mes patys nenorime iseiti bet svajojame kad mums butu smagu ir patogu jame gyventi, tai vadiname vidine pilnatve kurios ieskome, nors gal ieskome ten kur jos nera, o kitais nepasitikime, nesileidziame ju vedami uz musu pasaulelio ribu, kol ribose gerai pritariu, kai uz ribu tada ne?
Siaip idomus klausimas, bet kaip tu isivaizduoji isileidima i save "Alachu Akbar" "Hare Krishna" ar "Teve musu" 100 kart per diena kai tuo tarpu mano galvoje "kad tik speciau i kašės pradžia..." arba atvirksciai?
Kol neisseks, gyvuos religija ir kasis, mes cia sedesime ir diskutuosime, "kodel mes tokie amoralus"...
Is vienos puses, kol dar smelio dezeje idomu zaisti, tol ir kariausime, kai nusibos, paliksime smelio deze.
Mes dabar masina surinkinejame, kur su ja vaziuosime neaisku... Bet turetu but idomu. O dabar valgykime paskutinius popkornus ir pakentekime kazkiek, o jei atsitiktu taip, kad tu su manim sutinki 100% del visko, ka as parasiau, tai mes bent jau teoriskai surinkome masinos detale.
1 ir 2 citatos kalbi apie egoizmo israiska.
3 citata apie galimybe papilstyt is tuscio i kiaura
4 pripazysti savanaudiskuma, tai ar ne naivu tiketis kad kazkas egzistuoja ne del saves, o del musu?
Ir idomu kaip mano klausimai atrodo is salies?
5 bet ar moralu kita statyti asilu?
6. Isileidimas tai butu kitu paziuru priemimas, tiesiog del pazinimo, del savo vidinio pasaulio ribu prapletimo, o db paip pvz imk bendrabuti, visi pasakoja kad ju butai geriausi bet neina paziureti kitu, tai tas pasakymas kad mano tiesa geriausia tiesiog neturint su kuo lygint yra klaidingas.
Kartais tiesiog atrodo kad zmones bijo priimti ( ne atsisakant savu, o tik del pazinimo, suvokimo) kitas paziuras, speju pan kaip buvusiu alkoholiku nebuna, bijo kad pabandzius gali nebepavykti atsisakyti.
P.s. Tikrai del visko sutinku, bet tavo atsakymai gaila bet tik patvirtino kad visvi mes esame labai purvini, arba, religija musu nedaro geresniais vidumi, netgi neipareigoja.
Seniau bandziau i pareiga apelioti, buvau pastatytas asilu.
Iš to ką parašei nematau skirtumo nuo padėties kitose diskusijose.
Kita vertus, dažnai argumentas kuris tau atrodo labai rimtas kitam yra niekinis. Viena vertus oponentas jį jau gali būti dešimtis kartų apsvarstęs ir jau radęs atsakymą nenori vėl prie jo trypčioti, kita vertus jis tuo momentu jam gali nieko nesakyti, nes tu jį apsvarstęs, o jis ne.
Kitas svarbus dalykas, kažkodėl diskusijose yra taip, kad didelė dalis diskutuojančių pyksta kai jų (kaip jie mano) argumentacija yra kiečiausias, o oponentų ipso facto yra mielinė. Tada jie rėkia: žiūrėkite koks aš šaunus, tik jūs ivaišos nesuorantate mano genialumo!
Kiek pastebėjau, kuo žmogus garsiau rėkia apie tai jog visi nesiklausė jo argumentų tuo dažniau jis pats paniekinamai ir nešsiklauso kitų.
CitataKad daznai pasnekovas ne visus jusu argumentus argumentus paneigia, kazka praleidzia, arba uzsiciklina ant vieno argumento neigimo o kitus tiesiog ignoruoja? Gal kartais tai darote ir patys? Kodel?
Į visus argumentus neatsakinėjama dėl įvairių priežasčių. Gali būti laiko trūkumas, gali būti prognozuojama tolesnė diskusijos eiga, kurioje nebus naujų argumentų, ar naujų požiūrio kampų, bus kartojama jau buvusių diskusijų eiga, arba einama tomis pačiomis koncepcinėmis vėžėmis, nieko naujo, todėl tiesiog sustojama ir nugesinama. Gali būti kad pašnekovas išsakė daug neesminių argumentų, nukrypo jais nuo temos, arba jie yra emociniai, o ne racionalūs, dėl kurių nėra ką ginčytis, ir vieną esminį, tada diskutuojamas tik jis. Gali būti kad tik vienas kažkuris argumentas domina, kiti nedomina ir neįkvepia kažką atsakinėti. Būna "plaktukinės" diskusijos, kur į kiekvieną "kaukšt" atsakoma "kaukšt", visi argumentai sakinys po sakinio būna atsakyti. Įvairiausi variantai. Kas turi patirties diskusijose, "plaktukiniu" formatu diskutuoja rečiau, yra daug kitų galimybių, kaip diskusija vystoma, ar net nustojama diskutuoti, prisiimant "pralaimėjusiojo" rolę, dėl to, kad nematoma prasmės. "Plaktuku" paprastai bandoma totaliai nugalėti oponento poziciją, parodant, kad į visus jo teiginius yra atsakymas. Bet turint patirties, "nugalėjimas" nustoja būti motyvu.
Gali būti įvairiausių stilių ir formatų. Pvz. "asociatyvus": diskusijoje rašai ne apie tai, ką parašė kitas diskutuojantis, bet apie tai, su kuo tau jo parašymas asocijuojasi, ant kokių minčių užveda. Gali būti, kad diskusija tiesiog vyksta be ginčo, prasilenkiant, kažkas rašo viena, kažkas rašo kita, tie rašymai tik generuoja asociacijas ir leidžia tęsti, vystyti temą, viską, kas su ja susiję, apmąstyti iš savo pusės.
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 06:58:254 pripazysti savanaudiskuma, tai ar ne naivu tiketis kad kazkas egzistuoja ne del saves, o del musu?
Ir idomu kaip mano klausimai atrodo is salies?
Man rods naivoka. (Del taves as kazka padarysiu tiek kiek naudinga man paciam, kitu atveju - kas butu ta varomoji jega veiksmui atlikti?)
Dar sako Dievas ne del saves, o del savo kurinio egzistuoja, bet jis ta kurini del saves sukure, jam vienam liudna pasidare. :D
O klausimai visiskai normalus ir labai sveikintini!
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 06:58:255 bet ar moralu kita statyti asilu?
Jei vienas kito nelaikytume asilais butu visai neblogai. :)
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 06:58:256. Isileidimas tai butu kitu paziuru priemimas, tiesiog del pazinimo, del savo vidinio pasaulio ribu prapletimo, o db paip pvz imk bendrabuti, visi pasakoja kad ju butai geriausi bet neina paziureti kitu, tai tas pasakymas kad mano tiesa geriausia tiesiog neturint su kuo lygint yra klaidingas.
Isivaizduok tau 70 metu ir (tu susipazines su tukstanciais butu) issistudijaves pagrindines religijas, filosofija, su mokslu susipazines, zodziu paragaves gyvenimo, o bendrauji su zaliu 20-meciu fanatiku, kuris tik pradejo knibinet kazkokia viena konfesija. Jis dar tik kyla savo fanatizme i pirma apogeju, o tu jau 10 tokiu perejes. Ir jei pasakysi tam 20-meciui fanatikui, kad "tai ka tu darai yra nesamone, patikek manim", iskur pas ji turetu atsirast tikejimo tavimi?
Yra barjeras sveiko kritinio mastymo, ir jei zmogus perejo ta barjera, nebeimanoma tokiam zmogui NIEKO irodyt.
Kito paziura priimti nesunku. "Na kvailelis galvoja taip, tegu galvoja, didelio cia darbo, pagyvens dar pora desimtmeciu ir susiprotes mastyt kaip AS". :)))
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 06:58:25Kartais tiesiog atrodo kad zmones bijo priimti ( ne atsisakant savu, o tik del pazinimo, suvokimo) kitas paziuras, speju pan kaip buvusiu alkoholiku nebuna, bijo kad pabandzius gali nebepavykti atsisakyti.
P.s. Tikrai del visko sutinku, bet tavo atsakymai gaila bet tik patvirtino kad visvi mes esame labai purvini, arba, religija musu nedaro geresniais vidumi, netgi neipareigoja.
Seniau bandziau i pareiga apelioti, buvau pastatytas asilu.
As nemanau, kad mes esame purvini. Mes esame siai dienai tokie kokie esame. Išsikelt tiksla but sventu, nors tokiu nebunant ir is to daryt isvada, kad mes esame purvini - logiska, bet neteisinga. Kodel? Todel kad neimanoma pasokt auksciau saves, tai yra virs zmogaus sugebejimu - Dieviska. :) O ir galu gale kas yra teisinga, sventa ir t.t. dar viena filosofija, kurios nesuprasi kol viena gyvenimo momenta netapsi nors akimirkai tokiu.
Dar kas svarbu, kad jokia tema nėra nei vieno pašnekovo, ar ne dviejų kurių nors pašnekovų nuosavybė. Tema egzistuoja pati sau. Kai forumai aktyvesni, temoje rašys keli žmonės, kuo daugiau, tuo įdomiau. Jeigu žmogus rašo tokioje temoje, gali būti, kad jis visai nesiruošia keistis argumentais ir kontrargumentais su kuo nors vienu. Jis gali rašyti kelis postus, vis pridėdamas kažkokios medžiagos, minčių ir tiek.
Dvi pusės ir argumentai bei kontrargumentai griežta forma vyksta debatuose. Tai irgi atsakymas į klausimą, kodėl neatsakinėjama į visus argumentus. Todėl kad diskusijos nėra debatai. Šituose forumuose yra debatų skiltis, bet dar nei vieni debatai nevyko, nes visi supranta, kad debatai yra didesnis krūvis, ir ten kaip ir privalu visus argumentus atsakyti, ir savo poziciją išsamiai įrodyti.
@Mekabciel Tavo pasakymas " toki klausimai, reik blaivint tauta" man nekele asocijacijos apie kazka gero.
Apie suvokima is patirties ir bergzdzius bandymus jaunima pamokinti buvau kelis kartus uzsimines sakydamas kad tai beviltiska, tas pats galioja ir vidiniam suvokimui, jei tu suvoki tai kito neismokysi suvokti tol kol kitas pats nesuvoks, gali tik bandyt padet jei tau pasnekovas tai leidzia daryti, jei neleidzia tai beprasmiska bandyti.
Turejau omenyje purvini ta prasme kad lygtai zinome kaip reiketu elgtis, ka turetume daryti ko nea, kokios priezastys teisingos kokios netinkamos kad jomis remtis, bet elgiames kaip tik sauna i galva save teisindami kad esame tik zmones, ne sventieji, mes klystame, mums galima.
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 17:40:27@Mekabciel
Tavo pasakymas " toki klausimai, reik blaivint tauta" man nekele asocijacijos apie kazka gero.
Na man irgi nieko gero nekelia. :) Cia pavyzdys, neimk i galva. ;)
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 17:40:27Apie suvokima is patirties ir bergzdzius bandymus jaunima pamokinti buvau kelis kartus uzsimines sakydamas kad tai beviltiska, tas pats galioja ir vidiniam suvokimui, jei tu suvoki tai kito neismokysi suvokti tol kol kitas pats nesuvoks, gali tik bandyt padet jei tau pasnekovas tai leidzia daryti, jei neleidzia tai beprasmiska bandyti.
Butent.
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 17:40:27Turejau omenyje purvini ta prasme kad lygtai zinome kaip reiketu elgtis, ka turetume daryti ko nea, kokios priezastys teisingos kokios netinkamos kad jomis remtis, bet elgiames kaip tik sauna i galva save teisindami kad esame tik zmones, ne sventieji, mes klystame, mums galima.
tas "LYGTAI zinome" ir yra esminis. Jei nebutu LYGTAI tai sutikciau kad teisiname save piktybiskai. Bet jei yra LYGTAI, tai ir teisiname nebe pagrindo?
Na o tu bandei neklysti pabut sventu? Ar turi kazkoki ispudi apie tai susidares?
B
Citata iš: Mekabciel sausio 13, 2017, 18:05:43tas "LYGTAI zinome" ir yra esminis. Jei nebutu LYGTAI tai sutikciau kad teisiname save piktybiskai. Bet jei yra LYGTAI, tai ir teisiname nebe pagrindo?
bet ar tas pagrindas tikras, ta LYGTAI ne netycia parasiau, o tam kad saves pateisinimo priezasciu patys ieskome, aisku ieskodami surandame, todel man tai ir uzkliuva, as cia izvelgiu piknaudziavima saves pasiteisinimo galimybe.
Citata iš: Mekabciel sausio 13, 2017, 18:05:43Na o tu bandei neklysti pabut sventu? Ar turi kazkoki ispudi apie tai susidares?
nea, nebandziau, as nezinau kaip, t.y. Nu galima laivalaikiu nuo paprastu dalyku pradeti, kad ir mociutems padeti, , bet cia butu tik teisingi poelgiai, jie mus padaro geresniais bet ne sventais, buti sventu reikstu gyventi del gerio, pamirsti meterialybe, savo poreikius nukelti zemiau kitu, gyventi del kitu o ne del saves.
Siandien dienai man tai nelabai prieinama, turiu isipareigojimu seimai. (Lygtai pasiteisinau), esu gerio dares, bet paskui prigaunu save besitikinti potencialios grazos tolimoje ateityje, karjeroje, reputacijoje ir pan.
siandienineje situacijoje be materialiniu istekliu nebegalesi pats isgyventi, tai kitiems gerio irgi nepadarysi, sita mintimi remiasi visos religines bendruomenes, butu ok jei nebutu zmogiskojo faktoriaus.
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 20:05:01bet ar tas pagrindas tikras, ta LYGTAI ne netycia parasiau, o tam kad saves pateisinimo priezasciu patys ieskome, aisku ieskodami surandame, todel man tai ir uzkliuva, as cia izvelgiu piknaudziavima saves pasiteisinimo galimybe.
Tai (ne netycia) parasei, reikstu pagal tave jog mes nevisiskai zinome kaip elgtis. Ar teisingai supratau? Jei taip tai kodel tai yra piktnaudziavimas saves pateisinimu? Nezinomybe neatleidzia nuo atsakomybes? O kodel as nezinojau? Ar as turejau/turiu daugiau mokytis? Ar turejau gimti zinodamas? Kodel manes niekas neismoke? Jie irgi nemoka? Bet as kiek supratau/suprantu mokiausi ir mokausi. Ir as matau, kad be manes ir aplinka nelabai turi atsakymus. Nes jei turi atsakymus, tegu kas nors man paaiskina ar nurodo koki saltini, kuriame be abstrakciju butu paaiskinta.
Na jei pasirinksi del visu problemu kaltinti save irgi butu neteisinga, nes Tu esi toks sukurtas. Is kitos puses tu tarsi turi valios laisve pasirinkti, kaip elgtis ir isvengti klydimu. Bet ar istikro tu turi valios laisve? Praeita mano pastraipa, valios laisve paneigia, jei ne tegu kas nors man irodo atvirksciai, pasistengsiu su visu nuosirdumu isigilinti ir isitikinti. Ir jei butu atsakymai, ar mes valios laisve turetume, iskaitant tai jog dabar tarsi turime?
Citata iš: tadasas99 sausio 13, 2017, 20:05:01nea, nebandziau, as nezinau kaip, t.y. Nu galima laivalaikiu nuo paprastu dalyku pradeti, kad ir mociutems padeti, , bet cia butu tik teisingi poelgiai, jie mus padaro geresniais bet ne sventais, buti sventu reikstu gyventi del gerio, pamirsti meterialybe, savo poreikius nukelti zemiau kitu, gyventi del kitu o ne del saves.
Siandien dienai man tai nelabai prieinama, turiu isipareigojimu seimai. (Lygtai pasiteisinau), esu gerio dares, bet paskui prigaunu save besitikinti potencialios grazos tolimoje ateityje, karjeroje, reputacijoje ir pan.
siandienineje situacijoje be materialiniu istekliu nebegalesi pats isgyventi, tai kitiems gerio irgi nepadarysi, sita mintimi remiasi visos religines bendruomenes, butu ok jei nebutu zmogiskojo faktoriaus.
Taip iseitu, kad Dievas tave patalpino i tokias salygas, kad tu turi, privalai rupintis, savo seima ir del to tu jo nejausi? Jis Pats nuo taves pasislepe.
Tu turi dirbti, rupintis namais, seima, materialybemis,(ir tau nebelieka niekam kitam laiko) o tai nesiderina su Dievu? Kaip tai gali but? Jis tave kazkur patalpino ir tai su Juo nesiderina?
Bet tai tu gyveni gi del seimos, tai tu jau kaip ir ne del saves gyveni.
Tai Dievas sukure toki pasauli, kuriame ne visiems yra galimybes ji pajausti, o galimybe yra tik tiems kas turi daug laisvo laiko dvasinems praktikoms, religija uzsiimti? Pvz jogas gyvenantis oloje ar vienuolis uzsidares vienuolyne.
Ar dar reikia palaukti, kol viskas bus robotizuota ir visi bus laisvi, nuo darbo ir tures daug laiko Dievo paieskom?
Ir ka reiskia gyvent del gerio, jei tu einamuoju etapu ne viska zinai kas tas geris? Tai ne del gerio, o del tavo isivaizdavimo, isitikinimo, kas yra geris.
Manau, tik vertės pažinime galima sukčiauti (pridėti ar pernelyg sureikšminti). Vertės uždedamos kitokios ir sekamos išvados išplaukia iš suvokimo: kas riboja 'įsivaizduojamą ar geresnę netikrą laisvę'? Yra kas riboja, tai konkretūs veiksniai. Bet jeigu tokia koncepcija, tokiais laikais maksimaliai įmanoma, vadinasi nėra išeities. O tai ką regi - yra nieko verti pasiūlymai, nebepadėsiantys tau vėl atrasti save iš naujo. Nejoks dalykas tavyje "nebežydės".
dievas, nežinau kiek priteikia daugiau valios, negaliu vertinti, (iš tos pusės, kad neturėjau daug laiko skirti tam).
Bet, kurie prideda vertes, ištikro tik įsivaizduoja geresnę realybę, mato iliuzijas apie tobulas realybes. Kitaip sakant, realybė tampa geresne, kai kažko nežinoma. Ji teoriškai nėra tokia ideali (tapatinant idealumo vertinimą). Bet dalinai įsitikinimas apie dievo būtį viską nugali. Priverčia galvoti, kad religija suteikia 'spragų' užpildo poziciją. Atceit suteikiama tokia pagalba, už kurią patys dar priverčia lankstytis.
@tadasas99 ,melas,susireikšminimas,manipuliavimas,garbės troškimas,veltėdiškumas,nepakantumas,apgaulė,dviveidiškumas ir moralė nesiderina.
Dėl to ir negali būti konstruktyvios diskusijos.
@ xistemax puikiai apibendrino, jo isvardintiems dalykams turime valios atsispirti, bet to nedarome, vietoje to save pasiteisiname.
@ mekabciel as nekaltinu dievo kad i tokia situacija mane pastate, ar nesiteisinu saves kad kazkas mane cia pastate, siandienine situacija kurioje as gyvenu yra mano susikurtas gyvenimas esamoje realybeje, t.y. Passulis yra toks koks yra, gali sskyt dievo sukurtas, bet savo nisa pasaulyje mes patys susikuriame, jei sutiksi su sita mintimi, toliau seka isvada kad neessme toki jau mechaniniai, kazka darome patys samoningai, tai reiskia sprendimus galbut priimame patys, o butent sitoj vietoje ir slypi morale, teisingai pasirnkti apsisprendimo kriterijai, aisku visi skirtingi, skirtinga gyvenimiska patirtis, skirtingi kriterijai, skirtingos isvados, galime ir suklyst pasirinkdami kriterijus, esame zmones, bet
Tu tikrai tiki kad zmones geba tik viena veiksma suvokti, t.y. Mastymo modelis " daryti taip arba taip" ir paskui "ups, sorry"? As tuo nenoriu tiketi, tikrai sugebame visi vertinti veiksmu seka, sugebame paimti kelis praeities veiksmus prideti viena savo ir gauti pora busimu, tuomet apsispresti ne del savo veiksmo o del busimu teisingumo.
Sitam dalykui turime ir valios ir morales bet to nevisada norime daryti, ypac jei norint gauti teisingus ateities veiksmus dabar reik atlikti sau nenaudinga veiksma.
O sakyti "esu toks koks esu, mylekit mane arba nekeskit" lengviausia iseitis, paprasta, patogu, leidzia lengvabudiskai elgtis atsiribojant nuo pasekmiu pasisakant as toks esu, mane toki sukure, as manau kad mes esame geresni, as manau kad tu esi geresnis, kad noredamas gebi vertinti, gebi apsispresti, gebi kurti ir griauti, gebi myleti ir nekesti, ir del situ veiksmu apsispresti pats.
O tie pasisakymai mane toki sukure, MANO nuomone, zmogui sako "tu nekaltas, nuo taves nepriklause, galiausiai tu per kvailas kad butum galejes kazka pakeisti", prisiminkim itaigos galia, gal moraliskai teisinga butu zmogui sakyti kad " nuo taves priklauso, tu gali buti kaltas del kitu nelaimiu, tu gali padeti kitiems, tu protingas tu viska gali, reik tik pasistengt"?
Na as uzduosiu gal kitoki klausima: ar tu esi valingas pasirinkti but valingu ar nevalingu?
Ar tu gali neturedamas gyvenimiskos patirties ir isminties ismintingai elgtis? Ar imanoma bunant ismintingu elgtis neismintingai?
Ar valios laisve nera programa?
Valios laisve pati nerealiausia nelogiskiausia ideja, nes tam, kad ji egzistuotu turetu but sekancios salygos: a) as sukuriu aplinka, nuo kurios nepriklausau b) darau sprendimus nepriklausomai nuo savo savybiu. Tai kokius ir kieno atzvilgiu as darau sprendimus jei as nepriklausomas nei nuo aplinkos nei nuo savo savybiu?
Jei as abstraguojuos nuo visko tai nera vietos ir pasirinkimui. O jei neabstraguojuos as esu priklausomas ir nuo aplinkos ir nuo savo dabartiniu savybiu.
Ir atmetus ta fakta, jog viska sukure Dievas ir kiekviena sekunde jis generuoja sita matoma vaizda su visais kokie tik sauna i galva aspektais, ar mano pasirinkimas, su kuriuo as visiskai sutinku ((((gal moraliskai teisinga butu zmogui sakyti kad " nuo taves priklauso, tu gali buti kaltas del kitu nelaimiu, tu gali padeti kitiems, tu protingas tu viska gali, reik tik pasistengt"?)))) neapibreztas vel gi del tu paciu gyvenimisku patirciu ir informacijos, kuria gaunu is aplinkos? Jei taip tai vel gi joks pasirinkimas, jei ne tai vel griztu prie klausimo ar galima but ismintingu neturint isminties?
Tu negali but tuo kuo nesi, tu negali but geresnis nei kad esi, tu gali tik stengtis but geresniu, bet ir pastanga yra numatyta programa, viska ka tu gali daryt, tai VISUS veiksmus, kurie vyksta realybeje, priskirti Dievui, ir tada isijungia tokia funkcija STEBETOJAS, LIUDYTOJAS. Dievo kurinijos LIUDYTOJAS.
Ir tada tu tik judi gyvenimiskos gijos vedamu keliu ir stebi savo ir aplinkos metamorfoze Dievo link. Viskas ka tu gali tai Stebet. Bet tai nera blogai, tai yra labai gerai. :)
Citata iš: Mekabciel sausio 14, 2017, 15:28:40Tu negali but tuo kuo nesi, tu negali but geresnis nei kad esi, tu gali tik stengtis but geresniu, bet ir pastanga yra numatyta programa, viska ka tu gali daryt, tai VISUS veiksmus, kurie vyksta realybeje, priskirti Dievui, ir tada isijungia tokia funkcija STEBETOJAS, LIUDYTOJAS. Dievo kurinijos LIUDYTOJAS.
Ir tada tu tik judi gyvenimiskos gijos vedamu keliu ir stebi savo ir aplinkos metamorfoze Dievo link. Viskas ka tu gali tai Stebet. Bet tai nera blogai, tai yra labai gerai. :)
Nusiperkam popkorno atsipalaiduojam ir stebim savo gyvenimo filma. Kyla kalusimas , kam Dievas prikure tiek beprasmiu zodziu(nes cia nemusu darbas , mes tik stebim) ir savoku "valios laisve", "tiesa" ir visi kiti zodziai beprasmiai, jei nera valios laisves, mes judam begiais ir zavimes vaizdais pro langa...Dievas - apgavikas? Ir dar gerai jei gyvenimas sio to vertas , o jei esi bomzas ar
dar koks visiskas vargsas, kodel Jis tave ikiso i toki vagona?
Bet tu tikrai manai kad mes kaip sud.. upeje, plaukiam pastoviui?
Zmonija gal, bet kodel tu taip menkini asmens galia, savivale?
Kaip puse sakinio uzsiminiau itaigos galia, bent as baznycioje pasijauciu labai mazu klausydamas panasiu minciu, kodel taip stengiamasi menkinti ta liaudi? Mano varijantas, jei as nesugebu pakilti auksciau uz liaudi, o noriu buti aukstesniu, yra varijantas liaudi nuleisti zemyn.
T.y. Kaip buti pranasu tarp lygiu, neiseis, bet iteik maza saviverte liaudzuai ir galesi jiems rodyti kelia.
Bet ar tai teisinga?
Labai lengva daryti sprendimus aplinkoje kuriai tu nepriklausai, tu pabandyk daryti teisingus sprendimus aplinkoje kuriai tu priklausai, va cia reikia valios.
Sutinku kad globaliu mastu mes permazi jausti atsakomybe uz savo veiksmu itaka, as todel ir minejau tik pora busimu veiksmu, o ne pilna vrandine.
Ir jei ir sutiiciau kad mes toki jau kvaili tai vistiek neutikciau kad nereikia stengtis buti bent minimum socialiai atsakingiems uz savo poelgius.
Suprask teisingai, gailestis atleidimas yra gerai, bet lygiai taippat gerai yra ir atsakomybe bei morale, nereikia rinktis vieno is varijantu, reikia rinktis abu
Citata iš: kiskis sausio 14, 2017, 16:32:17stebim savo gyvenimo filma. Kyla kalusimas , kam Dievas prikure tiek beprasmiu zodziu(nes cia nemusu darbas , mes tik stebim) ir savoku "valios laisve", "tiesa" ir visi kiti zodziai beprasmiai, jei nera valios laisves, mes judam begiais ir zavimes vaizdais pro langa...Dievas - apgavikas? Ir dar gerai jei gyvenimas sio to vertas , o jei esi bomzas ar
dar koks visiskas vargsas, kodel Jis tave ikiso i toki vagona?
Galima palyginti su kompiuteriniu žaidimu. Kartais žmonės įsijaučia į žaidimą, ir sėdi per dienas ir naktis, tik žaidžia ir žaidžia. Jų dėmesys ir sąmonė yra žaidimo pasaulyje. Ten jie turi veikėją, kurį valdo, ir jis keliauja, kariauja, ir t.t. Taigi, dvi laisvos valios: viena, kuria valdomas veikėjas žaidime, ir antra: žaisti prie kompiuterio, o ne daryti kažką kita. Dar vienas pasirinkimas buvo kai buvo renkamasi kaip žaisti, kokio veikėjo savybes kultivuoti.
Kaip veikėjas žaidime, mes veikiam, o kaip asmuo "žaidžiantis kompiuteriu", stebim. T.y. siela stebi šį pasaulį, o protas ir fizinis kūnas šiame pasaulyje veikia. Siela galėtų veikti, bet jos veikimas yra tikrovėje, dvasiniame pasaulyje. Sielos padėtis yra tokia: per veikėją, kurį valdo šiame pasaulyje, išmokti veikti dvasiniame pasaulyje, ir tada "išjungti kompiuterį" ir pradėti gyventi. Jos situacija tokia, kad dėmesingumas iki tokio laipsnio įtrauktas į šį pasaulį, kad jo neįmanoma ištraukti. Reikia išvystyti kitokį dėmesingumą ir sąmoningumą.
a.t.sielis, taigi sutinku mes turim valios laisve(galim daryt ka nori, kas nepriestarauja desniam sio pasaulio), kitas dalikas, kad mazai , kas turi valia :( .
Citata iš: kiskis sausio 14, 2017, 16:32:17Nusiperkam popkorno atsipalaiduojam ir stebim savo gyvenimo filma.
Ne. Tikejimas - tik ejimas. Negali sustot, nes kitaip nejausi Dievo.
Citata iš: kiskis sausio 14, 2017, 16:32:17Kyla kalusimas , kam Dievas prikure tiek beprasmiu zodziu(nes cia nemusu darbas , mes tik stebim) ir savoku "valios laisve", "tiesa" ir visi kiti zodziai beprasmiai, jei nera valios laisves, mes judam begiais ir zavimes vaizdais pro langa...Dievas - apgavikas? Ir dar gerai jei gyvenimas sio to vertas , o jei esi bomzas ar
dar koks visiskas vargsas, kodel Jis tave ikiso i toki vagona?
Taigi realybe, issiskaido ir susirenka. Kurinys buvo sudauzytas, Adomas(dvasine konstrukcija) "padare" nuodeme ir parpuole, issiskaide i sita realybe kuria mes matome, skaidymasis yra objektu vardinimas. Mes ivardijome viska, ka mes atradome, laika, judejima, erdve, raide, skaiciu, minti, nora, obuoli, drauga ir t.t. informacijos kiekis siekia pika, o po piko siekia krize, persipildymas, viskas grizta atgal. Susirenka(arba gimsta) i pirmutine pozicija, busena tik visiskai kitos kokybes, nes tu tampi aktyviu stebetoju. Jei pries bigbanga tu nejautei Dievo, tai sprogus Big Bangui tau sukurtose salygose, tu(tavo samone) is akmens pavirtai i augala is augalo i gyvuna is gyvuno i zmogu ir is zmogaus i ZMOGU.
Zmogus tai Dievo stebetojas.
Tai cia dar galima butu pridurti, kaip "Jezaus atgimimas".
Dievas prikure tiek "vardu" tam, kad zinotum is ko Jis susideda. Tu is esmes tyrineji pats save, tai ka matai pro langa, stebi savo vidurius. Dievas i tave projektuoja, aplinkos ir tavo saves jautimo projekcija. Ir tavo saves jautima padalino i dvi dalis, aplinka ir tavo materialu kuna. Bet ir aplinka ir savo materialu kuna, jauti savyje, savajame AS. Iliuzija, kad jauti su ranka, matai su akim, girdi su ausim, uzuodi su nosim. Viska isskaitant savo materialu kuna jauti savyje, o ne su kunu supama realybe.
Jei paSTebesi stipriau, pamatysi(neabejoju kad matai), kad informacija, kuria gauname realiu laiku yra praktiskai apie mums opiausius klausimus. Tai samone reliu laiku gauna jai tam momentui butiniausia informacija. Ir kuo zmogus labiau samoningas, jis tuo labiau supranta apie ka eina kalba. Geriau jaucia pasauli, is esmes save.
Zodziai tampa beprasmiai, tada kai jie i tave isispaudzia, spaudas padaro ispauda. Kai jie i tave isispaudzia tu jau juos nesioji savyje. Yra sakoma, parasyk Tora savo sirdyje. Tai reiskia parasyk savyje is esmes VISKA, kas sudelios bendra vaizda apie realybe. Siais laikais isvis tai nesudetinga, nes visas zinias galima surast internete, tik reik moket ieskot.
Juk neziuresi vel ir vel apie tai jog zeme yra apvali. Perziurejai ir gavai spauda. Stampa kad atidirbta. :)
Tam tikra prasme taip Dievas yra apgavikas, juk jis Sukure tokias salygas, kad "MES - Adomas" padare nuodeme. Bet tai net ne nuodeme, o blogio suvokimas. Jis tave patalpino i tokias baisias salygas, kad tu is ju KUO GREICIAU iseitum. Jis tau pririso blogi, kad tu turetum atspirties taska ir judetum i priesinga puse. "Kaip kazkas parase "apie Dieva" temoje - "atsigrezt i JI" tai reiskia nusigrezt nuo blogio. Ir visos sios salygos tik tam kad kuo greiciau suvoktum, jog be Dievo gyventi Tiesa sakant nelabai prasminga. Tai cia yra pacios geriausios salygos, nes jei nebutu bomzu ir turtingu, visi butu vienodi(nes kitu charakteriai irgi uzknisa ju irgi turetu nebut) tu niekad neatskleistum Dievo, nes butum amorfinis. Hiperbolizuojant be vargso ir turtingo nebutu pliuso ir minuso. Nebutu nieko. O perkeltine prasme tu net pas Dieva eini visiskai nieko neturedamas(dvasiskai vargsas)... Nes jei turi kazka, tai ir nueit pas ji negali, nes tau Jo nereikia. O tai reiskia, kad savo gyvenimo gijoje dar kazka kito turesi atlikti. Ir is dar is kitos puses, tu visad eini dviem kojom, truputis materialumo, truputis dvasingumo. Tai bomzas sedi savo vagone, tam, kad samone bendrai paemus save istrauktu, o po to ir kita dali saves. Zinai kaip Baronas Miunhauzenas uz savo plauku save pati. :D
Citata iš: a.t.sielis sausio 14, 2017, 17:10:37Galima palyginti su kompiuteriniu žaidimu. dėmesingumą ir sąmoningumą.
Labai geras pavyzdys apie zaidima.
Bet kodel tai vadinama valios laisve man nesuprantama? Juk tai, kad reikia laviruot tarp veikimo ir stebejimo zmogus irgi suzino ar suvokia is kazkur, is aplinkos ar zmogui tiesiog viena diena ateina i galva.
Tai kokia cia valios laisve?
Citata iš: tadasas99 sausio 14, 2017, 16:48:36Bet tu tikrai manai kad mes kaip sud.. upeje, plaukiam pastoviui?
Zmonija gal, bet kodel tu taip menkini asmens galia, savivale?
Na as taip niekur nesakiau. Cia tu taip pagalvojai apie mane blogai. :/
As ir asmens galios nemenkinu, man atrodo kad kaikurie nelabai supranta, kad ne Dievas yra ir sau dar vietos palieka sprest pasaulio likima ne tik lokaliame bet ir globaliame kontekste. Drambliuko fantazijos. :)
Tam tikra prasme, mes su Dievu neissiaiskine, kas is musu Dievas. :))
Citata iš: tadasas99 sausio 14, 2017, 16:48:36Kaip puse sakinio uzsiminiau itaigos galia, ben... ...verte liaudzuai ir galesi jiems rodyti kelia.
Bet ar tai teisinga?
Pakartosiu dar karta, kad tai joks liaudies menkinimas. Jei nori tiket savo laisva valia, tikek. ;)
Citata iš: tadasas99 sausio 14, 2017, 16:48:36Labai lengva daryti sprendimus... ...is varijantu, reikia rinktis abu
As su tavo tais apibrezimais visais sutinku( atsakingiems uz savo poelgius, atsakomybe, morale) bet tu atsakingas ir moralus tampi standartiskai. Pagal nutylejima. Defaultiskai. Ir tavo pastanga, noras but labiau atsakingam, gauni taip pat pagal nutylejima. Tu VISKA gauni pagal nutylejima.
Tai labai maža laisvė. Žmogus mažas, ir jo laisvė labai maža. "Žaidime" ji reiškiasi "kur eiti, ką daryti" pasirinkimais, sieloje - "ko noriu". Valia=norai. Pavyzdžiui, visi nori būti amžini, išmintingi ir džiaugsmingi, ir niekas nenori būti mirtingi, kvaili ir nelaimingi. Štai ir laisvė, kaip įgyvendinti tą norą, kaip jį savimi išpildyti, pasinerti į tokį lygmenį, kuris yra amžinas, išmintingas ir džiaugsmingas.
Mažas vaikas tėvo rankose nėra visai laisvas. Tam tikra laisvė yra, bet jis yra tėvo rankose. Taip ir vienintelis tikrai laisvas būtyje yra Kūrėjas. Mūsų laisvė antrinė.
Citata iš: Mekabciel sausio 14, 2017, 19:04:39Citata iš: a.t.sielis sausio 14, 2017, 17:10:37Galima palyginti su kompiuteriniu žaidimu. dėmesingumą ir sąmoningumą.
Labai geras pavyzdys apie zaidima.
Bet kodel tai vadinama valios laisve man nesuprantama? Juk tai, kad reikia laviruot tarp veikimo ir stebejimo zmogus irgi suzino ar suvokia is kazkur, is aplinkos ar zmogui tiesiog viena diena ateina i galva.
Tai kokia cia valios laisve?
zinau kad rytoj baznycioj bus misios, mano valios laisve i jas nueiti arba nea, nuejus imesti euruka i lektuke arba nea, viska darom laisva valia, tik aplinkos negalime keisti valios pagalba, bet toje aplinkoje ka veiksim cia musu paciu sprendimas
Nebent nesusikalbam, gal tu valia vadini "consciousness" nezinau kaip tinkamai lietuviskai pavadinti.
Citata iš: a.t.sielis sausio 14, 2017, 19:22:19Tai labai maža laisvė. Žmogus mažas, ir jo laisvė labai maža. "Žaidime" ji reiškiasi "kur eiti, ką daryti" pasirinkimais, sieloje - "ko noriu". Valia=norai... ...laisvė antrinė.
Labai maza laisve tai cia pusiau nescias? Nesuprantu ir tokiu dalyku, niekur nesusitikes dar.
Tai valios laisve yra noret tai kas pagal nutylejima zmoguje uzprogramuota panoret? Isminties, amzinybes, dziaugsmo? Tai programa.
Citata iš: tadasas99 sausio 14, 2017, 19:23:00zinau kad rytoj baznycioj bus misios, mano valios laisve i jas nueiti arba nea, nuejus imesti euruka i lektuke arba nea, viska darom laisva valia, tik aplinkos negalime keisti valios pagalba, bet toje aplinkoje ka veiksim cia musu paciu sprendimas
Nebent nesusikalbam, gal tu valia vadini "consciousness" nezinau kaip tinkamai lietuviskai pavadinti.
Ar tu zinojai, kad sitas susirasinejimas atves i toki taves klausima?
Tai yra labai numatomas klausimas, nes visi kas stengiasi irodyt valios laisves egzistavima teigia toki teigini. Tai tu kaip ir dauguma kitu uzprogramuoti toki klausima isnagrineti.
Negeras palyginimas susidaręs iš žaidimų. Žaidimo kūrėjas yra koncepcijos turėtojas ir pamėgdžiotojas arba išvedėjas iš paprastų visiems žinomų formų - tas pats žaidimo kūrėjas.
Ką jis padaro?
Keista, bet jo mintys yra sutelktos išpildyti tikslą arba iškeltą teiginį įrodyti, per licenzijuotas, legalias žaidimo kopijas. Kokią naudą mes įžvelgiame, bet tokios naudos neįžvelgia kiti?
Kūrėjas yra besivadovaujantis savo abstrakčia nuomone, toli žengia. Bet iš nežinojimo. Žinojime tas negalioja.
Citata iš: Mekabciel sausio 14, 2017, 20:05:44Labai maza laisve tai cia pusiau nescias? Nesuprantu ir tokiu dalyku, niekur nesusitikes dar.
Tai valios laisve yra noret tai kas pagal nutylejima zmoguje uzprogramuota panoret? Isminties, amzinybes, dziaugsmo? Tai programa.
Galima vadinti "programa", bet geriau vadinti prigimtimi. Dalykas atlieka savo veiklą pagal savo sandarą. Pavyzdžiui, vanduo yra skystas. Čia programa ar kas? Tiesiog pagal sandarą jis toks yra, koks sukurtas. Sielos dvasinė sandara daro ją tokią, o ne kitokią, su dvasiniais troškimais. Žuvis turi plaukioti vandenyje, sausumoje ji nebus laiminga. Taip ir siela materialiame pasaulyje neranda laimės, jos troškimas yra būti dvasinėje būtyje, kur nėra mirties ir nesąmonių. Kur ji išreiškia save pilnavertiškai, be dualumo, būdingo šiam pasauliui.
Laisvė yra, tiesiog maža esybė negali užsimanyti bet ko, ir tai išsipildys. Jos laisvė yra pasirinkimo laisvė. Ji nesukūrė nei savo aplinkos (materialių ar dvasinių pasaulių), nei savęs pačios, nei savo proto ar kūno.
Sakau "maža", todėl kad laisvė nėra absoliuti. Žmonės įsivaizduoja, kad "laisvė", tai reiškia absoliuti laisvė, kad viskas įvyks taip, kaip žmogus nori. Bet taip nėra, tokios laisvės nėra, nes niekas žmogui nepriklauso. Jis nieko nevaldo. Jam duota laisvė būti tuo, kuo jis yra, veikti savo nuožiūra, bet viskas, ką jis daro, neišvengiamai derinasi su Kūrėjo valia, nes Kūrėjas viską persmelkia. Gali derintis netiesiogiai, žmogui tarsi priešinantis, atliekant "blogiečio" vaidmenį, gali derintis tiesiogiai, harmoningai. Tik Kūrėjas turi absoliučią laisvę, bet kokie jo norai yra savaime įvykę, ir Jis gali sukurti bet kokią būtį. O siela yra sukurtos konkrečios būties dalelė, ji laisva pagal savo prigimtį, savo ribose, bet jos valia seka iš paskos Kūrėjo valiai, nes ji pati yra Kūrėjo galių dalelė. Kūrėjo norai ir Kūrėjo galios yra Jo Paties dalis, Kūrėjo galios pildo Kūrėjo norus; siela, būdama tų galių maža dalelytė, irgi pagal iš prigimties yra linkusi pildyti Kūrėjo norus. Iš prigimties ji neturi savanaudiškų norų.
Nežinau ar aiškiau, bet tiek galiu paaiškinti.
Laisvė reiškia gyvybę, sąmoningumą ir savarankišką veiklą. Akmuo negyvas, nesąmoningas ir neveikia. Taigi, siela nėra automatas arba programa, kur viską daro algoritmas. Ji iš tiesų jaučia, iš tiesų nori, iš tiesų gyvena, iš tiesų renkasi kaip veikti. Bet ji visada yra santykyje su Absoliutu.
Citata iš: cs sausio 14, 2017, 20:31:29Negeras palyginimas susidaręs iš žaidimų. Žaidimo kūrėjas yra koncepcijos turėtojas ir pamėgdžiotojas arba...
Kūrėjas yra besivadovaujantis savo abstrakčia nuomone, toli žengia. Bet iš nežinojimo. Žinojime tas negalioja.
Kaip galima, zengti is nezinojimo ir sukurti kurini, kad poto tas kurinys dar ir Kureja kritikuotu?
Citata iš: a.t.sielis sausio 14, 2017, 20:46:09Galima vadinti "programa", bet geriau vadinti prigimtimi.
Toliau sito sakinio neskaiciau. Nes tu ta pati zodi pavadinai kitaip ir prasidejo filosofijos. Nu programa, nu prigimtis, nu laisva valia. Tai vienas ir tas pats...
Istrinti.
Citata iš: Mekabciel sausio 14, 2017, 20:48:23Tai vienas ir tas pats...
Ne tas pats. Mūsų pasaulyje mes mastom apie mechaniką, bet Sąmonės pasaulyje sąmoningumas ir jausmingumas milijardus kartų intensyvesni negu mums pažįstami šiame pasaulyje. Mes mastome diskretiškai ir objektiškai, skaidome į elementus, bet Sąmonės pasaulyje yra dvasinė vienovė, ten nėra kažkokių diskrečių objektų, atomų ir pan., mechanizmų, skaičių, informacijos. Ten kita būties forma. Mes čia mąstom apie kompiuterius ir programas, o ten yra gyvybė. Tai kaip vadinti sielos prigimtį programa? :) Ten yra poezija, pas mus mechanika.
----
tavorankose.org katalikų forume kaip tik dabar jie nagrinėja apie predestinaciją: ar viskas nulemta iš anksto, ar žmogus kažką keičia:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1452.0.html
O temos išrišimas galėtų būti toks: visi yra pašaukti, niekas nėra nulemtas eiti į pragarą. Vadinasi, nuo žmogaus priklauso. Kas nepriklauso: jo paties prigimtis (ji jau yra), ir tai, kad jis atsidūrė materialiame pasaulyje. Kalbant apie išrinkimą, apie ką jie duoda citatas, manau, turima galvoje, kad ne visos sielos eis į krikščionišką buveinę po mirties. Taigi, tos sielos, kurių pašaukimas krikščioniškas, tokios yra iš anksto. Bet nuo jų priklauso, kaip jos tą pašaukimą išpildys arba neišpildys. O kitos sielos yra kitokios. Tokia "predestinacija".
Citata iš: a.t.sielis sausio 14, 2017, 20:55:03Ne tas pats. Mūsų pasaulyje mes mastom apie mechaniką, bet Sąmonės pasaulyje sąmoningumas ir jausmingumas milijardus kartų intensyvesni negu mums pažįstami šiame pasaulyje. Mes mastome diskretiškai ir objektiškai, skaidome į elementus, bet Sąmonės pasaulyje yra dvasinė vienovė, ten nėra kažkokių diskrečių objektų, atomų ir pan., mechanizmų, skaičių, informacijos. Ten kita būties forma. Mes čia mąstom apie kompiuterius ir programas, o ten yra gyvybė. Tai kaip vadinti sielos prigimtį programa? :) Ten yra poezija, pas mus mechanika.
Tu jau toje poezijoje pabuvojes, kaip matau?
Ar tarnauji Dievui ar netarnauji toje poezijoje? Jei netarnauji, tai ka darai? Vienoveje su Dievu ar ne? Jei ne tai kur tu? Ka ten vienoveje veiki? Ka ten reiskia gyvybe?
Na jei sielos prigimtis gyvent, tai ji nieko kito ir nedarys o gyvens arba sieks gyvenimo... Va cia tai ne programa, cia jau gyvenimas, kur yra riba tarp gyvenimo ir programos?
Citata iš: Mekabciel sausio 14, 2017, 21:29:22Tu jau toje poezijoje pabuvojes, kaip matau?
Ne. Esu girdėjęs apie tai, ir nujaučiu maždaug.
Citata iš: Mekabciel sausio 14, 2017, 21:29:22Ar tarnauji Dievui ar netarnauji toje poezijoje?
Tarnauji.
Citata iš: Mekabciel sausio 14, 2017, 21:29:22Vienoveje su Dievu ar ne?
Vienovė nereiškia kad viskas kaip vanduo ir viskas vienoda. Yra asmenys, pavidalai, gamta, ir t.t., bet tai nėra sudaryta iš atomų, nėra matuojama. Viskas sudaryta iš dvasios, iš vienos substancijos. Vienovė = dvasinio judėjimo bendrumas ir sklandumas.
Citata iš: Mekabciel sausio 14, 2017, 21:29:22Va cia tai ne programa, cia jau gyvenimas, kur yra riba tarp gyvenimo ir programos?
Manau, žodžiai yra tamprūs, jie gali apibūdinti vieną ar kitą aspektą, bet realybė yra už žodžių. "Programa" gali būti suprantama kaip "kompiuterio programa", gali būti suprantama kaip "dirbtinis intelektas" turinti kažkokį a la protą ar jo imitaciją, gali būti suprantama kaip žmogaus "užprogramavimas", "smegenų išplovimas", gali būti suprantama kaip "hipnozė". Ir dar kaip nors. Ar įsijautimas, įsiklausymas į Būtį, į savo gyvenimą, į tai ko nori Absoliutas, arba spontaniškas norėjimas Jam tarnauti yra programa? Spontaniškas savo prigimties išreiškimas - programa? Žiūrint kaip vartosi žodį, kokias reikšmes jam priskirsi. Kaip pavadinsi, nepagadinsi, nes realybė yra už žodžių.
Paskaityk tą diskusiją apie predestinaciją, kur aukščiau daviau linką.
Citata iš: a.t.sielis sausio 14, 2017, 21:41:39Manau, žodžiai yra tamprūs, jie gali apibūdinti vieną ar kitą aspektą, bet realybė yra už žodžių. "Programa" gali būti suprantama kaip "kompiuterio programa", gali būti suprantama kaip "dirbtinis intelektas" turinti kažkokį a la protą ar jo imitaciją, gali būti suprantama kaip žmogaus "užprogramavimas", "smegenų išplovimas", gali būti suprantama kaip "hipnozė". Ir dar kaip nors. Ar įsijautimas, įsiklausymas į Būtį, į savo gyvenimą, į tai ko nori Absoliutas, arba spontaniškas norėjimas Jam tarnauti yra programa? Spontaniškas savo prigimties išreiškimas - programa? Žiūrint kaip vartosi žodį, kokias reikšmes jam priskirsi. Kaip pavadinsi, nepagadinsi, nes realybė yra už žodžių.
Bet programa kaip nesuksi yra ir gyvenimas. Tai juoda ir balta, pliusas ir minusas, geris ir blogis yra viena ir tas pats, nes jie visi nusako Dievo poveiki i mane. Mirtis tai nauja pradzia, mirtis tai gyvenimo pradzia.
Teigiama - Dievas yra. Neigiama - Dievo nera.
Del to ir valios laisve ir nelaisve egzistuoja vienu metu.
"Tarsi valingas", butu teisingiausias apibrezimas, ir tada posakis PUSIAU NESCIAS yra labai logiskas, nes per 40 dienu vaisius isitvirtina moters isciose, jis arba toliau vystysis arba ji atmes nescioji.
Del to zmogus, turi nusprest pats i kuria puse eina, gimti ar mirti. Ar tu pasirenki viskame but pats valingas, ar tu pasilieki but nevalingas ir mirti. Ar trecia lieki nezinomybeje - siame gyvenime.
Bet yra toks dalykas kaip persileidimas...
Tai reiskia kad ne nuo mano noro priklauso ar as isitvirtinsiu gimdoje ir subresiu gimimui.
O nuo Dievo.
Tai velgi - Dievas Visagalis.
Ir taip iseina, kad Dievas ir Zmogus, istikro niekad nebuna vienoveje, Zmogus tik jaucia savo reakcija i Dievo poveiki. Dievas stovi uz borto, nuosaly ir stebi Savo poveiki ir mano reakcija i Jo poveiki. Neimanoma istikro pajausti koks Dievas yra istikro, galima jausti tik savo reakcija i Jo poveiki.
Bet galima sakyt kad ir cia tarsi yra mano pasirinkimas jausti koks yra istikruju Dievas ar tik reakcija i Jo poveiki. Bet kaip toks pasirinkimas gali egzistuoti? iskur jis egzistuoja? taip iseina, kad as galiu nusprest jausti, koks Dievas yra istikruju. Tai taip iseitu, kad Dieva as suvalgyciau ir buciau net Daugiau nei Dievas. Tipo kazkas tokio ale SuperDievas arba Dievas nr 2. :))
Bet Dievas gi numate toki dalyka, pries mane sukuriant, kad as Ji suvalgysiu... Vel Dievas Visagalis...
Tai as savyje nesiosiu Visagalybe ir ji pastoviai be perstojo augs, nes Dievas numate kiekviena zingsni i prieki. Turesime ale Super Generatoriuka savyje. Ka sugalvojai tas ir ivyko. Bet kokia prasme viso to. Ka kurt? O jei gali sukurti ka tik nori, tai ir prasmes nebera, bet Dievui buvo prasme, tai taip iseitu, kad mes turetume sukurti analogiska Dievui sukurta kurini, kuris suvalgytu mane, o tas sukurtu vel Kurini ir gautusi tokia nesibaigianti, kurianciu kuriniu granide. Begalybiu begalybe. Tai mes egzistuojame Dievuje ar SuperDievybeje sudarytoje is begales Dievu valganciu vienas kita, zodziu vienas ir tas pats...
Reiskias as ir Dievas ir Kurinys vienu metu.
Citata iš: a.t.sielis sausio 14, 2017, 21:41:39Paskaityk tą diskusiją apie predestinaciją, kur aukščiau daviau linką.
Paskaiciau.
Tai taip ir nesupratau, ar mes sachmatu figureles ar zaidejai?
T.y. Supratau ka postu norejei pasakyt, bet kazkaip kertasi su tavo ankstesne nuomone.
Ir taip ir neatsakei ka vadini valia, nors speju kad beveik supratau.
Sielos ir Dievo santykis - kaip vandens lašo ir vandenyno. Vandens laše yra kokybinė vandenyno sudėtis, bet vandens lašas kiekybiškai niekada nėra tas pats kas vandenynas. Dievas yra visa būtis, o siela - mikroskopinė Dievo galios dalelė. Dievas kaip Saulė, o siela - kaip fotonas saulės spinduliuose. Saulė ir saulės spinduliai - neatskiriami, tai vienas dalykas, bet tuo pat metu, Saulės rutulys ir saulės spinduliai skiriasi.
Siela amžina, egzistuoja virš laiko, ir yra amžinai mikroskopinė - ji niekada netaps tokio dydžio kaip Dievas. Dievas yra galių turėtojas ir galių šaltinis, o siela - tik galios dalelytė, ji negali tapti galios turėtoju. Fotonas Saulės spinduliuose negali virsti į Saulę. Efektas negali virsti priežastimi.
Jeigu siela galėtų tapti Dievu, tai reikštų, kad Dievas nėra nekintamas, nėra vienas, ir nėra visuminis. Šalia atsirastų dar Dievų, o kame tada jie visi yra? Dievas būtų Dievų visuma, dar vienas viršijantis Dievas, ir tas Dievas būtų tikrasis.
Būdama tarsi Dievo spindulių fotonas, siela turi tiek energijos, iš kiek yra sudaryta. Ji negali tapti tuo, kuo nėra, įgauti tokios papildomos energijos, kurios nėra jos sandaroje. Energijų valdovas visada yra valdovas, viena kažkuri energijos dalelė negali susigviešti papildomos energijos, tam nėra ir jokio vidinio motyvo, kadangi energijos dalelė veikia kaip tarnaujanti energija, o ne kaip valdovas. Tarnaujanti energija neturi jokio valdymo sugebėjimo ar noro valdyti kitas energijas.
Kai siela savo ištakų padėtyje (riboje tarp dvasinio ir materialaus pasaulio) neišreiškia savo tikrosios energijos, yra vangi ją išreikšti, ją pagauna dvasinio pasaulio atvirkštinis atspindys - šis pasaulis. Pagauta šio pasaulio traukos jėgos ir užburta iliuzijos, ji nenatūraliai bando tapti valdovu, krenta į materialų pasaulį, ir iš tiesų gauna dalines galimybes kontroliuoti materialias energijas. T.y. šioje materialioje visatoje žaidžiamas "dievuko" vaidmuo, kuris neatitinka sielos prigimties. Iš to kyla visos bėdos: sielos prigimtis uždengta materialios tapatybės, veikiama tarsi sielos būtų valdovai, kyla tarpusavio konfliktai. Materiali tapatybė yra netikra, susieta su materialiu kūnu, o kūnai gimsta ir miršta, ir siela, pasinėrusi į kūnišką sampratą, kenčia.
To prasmė tokia: jeigu yra sielos vangumas, tai įtraukia ją į specialią mokyklą (šią visatą), kur ji suvokia to vangumo problematiškumą, ir ima mokytis dvasinio aktyvumo.
Taigi, idėja kad siela lygi Dievui, arba siela gali tapti Dievu, reikšis tik šiame pasaulyje ir laikys mus šiame pasaulyje. Šio ego veikiamiems iš tiesų įmanoma tapti dideliais kūrėjais, konstruoti visatą (tuo atveju, kai tas ego labai subtilus, ir tarnaujama Dievui visatos konstravimo darbuose), bet materiali visata yra už dvasinio pasaulio ribų, o siela - dvasinio pasaulio gyventoja - negali tapti laiminga, veikdama kaip "fake" kūrėjas materialioje sferoje.
Citata iš: a.t.sielis sausio 15, 2017, 10:00:35Siel <...>
Čia pats taip prikalbėjai ar kur nors taip parašyta (apreikšta)? ;D
Taip, apreikšta ir užrašyta, tokių dalykų neprigalvosi :) Ką rašau religijos temomis, nebūna mano paties sugalvota, viskas yra iš apreikštų šaltinių. Kai kalba eina apie skirtingų religijų lyginimus, ten gali būti savo minčių, bet esminės koncepcijos yra iš šaltinių. Pvz. viskas ką aukščiau parašiau, yra iš vaišnavų šventraščių, vaišnavų teologijos.
Citata iš: a.t.sielis sausio 15, 2017, 10:54:36Taip, apreikšta ir užrašyta, tokių dalykų neprigalvosi Ką rašau religijos temomis, nebūna mano paties sugalvota, viskas yra iš apreikštų šaltinių. Kai kalba eina apie skirtingų religijų lyginimus, ten gali būti savo minčių, bet esminės koncepcijos yra iš šaltinių. Pvz. viskas ką aukščiau parašiau, yra iš vaišnavų šventraščių, vaišnavų teologijos.
Man kilo klausimas: ar vaišnavų teologijoje yra patikimi metodai, kuriais atskiriami tikri apreiškimai nuo imitacijų. Pavyzdžiui, mokantis gerai pakalbėti, gali vaizduoti, kad tai ką jis kalba yra ne sumąstymai esantys tik kalboje ir proto schemose, bet pasirodęs pats dievas. Kaip atskiriama, kai kažkas iš tikro pasirodo ir kai tėra pasirodymo psichologinė imitacija. Kaip atskirti pranašą nuo šarlatano. Pavyzdžiui, pats prisipažinai, kad dievas su tavim tiesiogiai nekalba. Bet žinodamas teologiją, gali imituoti tiesioginį "regėjimą". Tada būtum šarlatanas. Kaip religija apsisaugo tokiais atvejais. Ar svarbu tik kaip moki pakalbėti ir valdyti mases?
Atsakiau temoje apie vaišnavizmą: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3732.0
Citata iš: tadasas99 sausio 15, 2017, 07:22:23Tai taip ir nesupratau, ar mes sachmatu figureles ar zaidejai?
T.y. Supratau ka postu norejei pasakyt, bet kazkaip kertasi su tavo ankstesne nuomone.
Ir taip ir neatsakei ka vadini valia, nors speju kad beveik supratau.
Tai jei uzduodi toki klausima, reiskias nezinai. Tai jei nezinai, tai vienareiksmiskai - sachmatu figureles. Bet jei zinotum, kad esi zaidejas, tai vel nebutum valingas, nes zinotum...
Tai potenciale tu iliuziskai laisvas, o realybeje(Dievo kontekste) - ne. (Iliuziskai nes galima numatyt tavo veiksmu seka, ka tavo klausimai tik irodo)
Tai atsakymas ir iliuziskai taip ir ne. Tai atsakymas ne ir ne. Bet du ne lygu taip. :) Bet ar tu jauti taip ir tavyje nekyla abejones ? Kyla... o jei kyla, reiskias tu ir sachmatu figurele ir zaidejas vienu metu.
Bet problema, ta, kad zaideju but tu nelabai gali, nes tu esi patalpintas i tau duotas salygas. Tai tu automatiskai pieska. Ne tu save patalpinai i sias salygas. Ir vel tas pats klausimas, o gal as pats ir pasitalpinau ir dar save pats nuo zinojimo apsaugojau? Tai iseitu taip, kad Dievas pats Save stebi. Dievas buvo toks protingas ir ismintingas, kad Jis pats Sau susikure tokias salygas, i kurias save patalpino, ir pats nuo Savo zinojimo Save apribojo.
Ir jei siek tiek pasidomesi, tai buvo dar pries mus civilizacijos, kurios buvo kur kas dvasingesnes, tai Dievas uzprogramavo Savo degradacija iki siu laiku, kai Mes nesugebame nei kitu minciu skaityt, nei levituot, nei materija manipuliuot, nei teleportuotis, nei dvasiniais planais manipuliuot ir t.t. Dievas pats Savo galybe anuliavo, tam, kad is visiskos nezinomybes ateitu i zinomybe, visai kitokios kokybes. Is tamsos pazisti sviesa.
O saules ir spinduliu ideja man rods ne visiskai teisinga, nes Dievas sukure daug zmoniu ir be zmoniu yra dar ir likusi gamta. Tai visi zmones ir gamta multivisata, sudaro vandenyna. Nes kas gi daugiau jei ne Mes esame tas vandenynas? Dar kokie nors velniai ir angelai? Bet angelai ir demonai yra priskiriami toms pacioms gamtos jegoms. Del to viskas kas sukurta yra kurinys ir visas vandenynas yra kurinys, nes Dievas savo visagalybe visa vandenyna atidave, o ne dali.
Taip iseitu, kad Dievas tai Mes, save patalpino i sias salygas, sukure sau salygas, sukure knygas, sukure gradienta informacijos nuo a iki z, viska numate nuo pradzios iki pabaigos ir anuliavo savo zinojima, isskaidydamas savo samone i sielas, tam, kad jos susirinktu vel i viena samone ir isitikintu vel, kad Jis yra Dievas. Bet kam Dievui tai, jei Jis Dievas? Tai esme, tokia, kad Dievas irgi neturi valios laisves is pasirinkimo sukurti ar nesukurti kurini. Nes Dievo funkcija yra sukurti kurini. Taip iseitu, kad jei yra kazkas, tas kazkas pats save ir pagimde. Tai, Mes save ir pagimdem, o ne Dievas, Dievas tai tarsi musu uodega, kuria mes bandome pagauti, kaip suo sukames ratu ir bandome uodega pagauti. Save Pati.
Net jei ir egzistuoja kazkoks kurejas, kuris nepriklausomai nuo musu kazka sukure, ko neisivaizduoju ir labai abejoju, kad imanoma, tai jis nevaidina jokios roles mano atzvilgiu, del to, kad as nezinau, kad jis egzistuoja. O jei zinau, kad toks egzistuoja, tai jau dalis manes. Ir vel viskas uzsidaro i ta, suns besivejancio savo uodega, rata, nes tiek kiek zinau, tiek esu As.
Tai jei nori praplest savo samone, suvokt dar labiau, kad yra Dievas, kas esi Tu, turi pradet gaudyt savo uodega. Atsisukt i save pati, savo vidu. Viduje Taves guli Dievo potencialas.
Kas jei ne Zmogus yra Dievo nesiotojas? O ka nesioji savyje, tas ir esi.
Bet yra dar vienas bet, kadangi save Dievas apribojo, ir iskaide visa samone i gamta, tai zmones turi tarpusavyje sukurti globalu samones tinkla, kolektyvine samone. Ir tik kolektyvineje samoneje, galima istikro suprasti kas yra Dievas - As, nes tik susirinkus atgal i Dieva supranti, kas esi. O dabar viskas tik potenciale. Tai reiskia, kad tu turi ziuret ne tik isave, bet ir i isore, nes isore atspindi tavo vidu. Ir ziuredamas i prieki ir atgal suprasi viska apie save.
Ir istikro, jei Dievas visagalis, tai Jis tuo paciu ir save stebi(musu akimis, mes stebim),nes Jis viska daro ir nedaro vienu metu.
Tai mes istikro vienu metu ir egzistuojame ir neegzistuojame. Tas kazkas kas susikure pats, ir egzistuoja ir neegzistuoja. Dievo sapnas.
Apie "consciousness" kalbi,
cia kiek as suprantu dvasios harmonijos ir valios visuma kaip vieneto, sitoje sumoje valia reiketu suprasti kaip minties galia, sita suma valia vadinti ne visai teisinga, bet kaip minejau, nezinau tinkamo lietuvisko zodzio, gal jo ir neturime. Artimiausias terminas gal butu dvasia tik dvasios fenomenui harmonijos nereikalaujam, uztenka "kaput"
Citata iš: tadasas99 sausio 15, 2017, 19:01:46Apie "consciousness" kalbi,
cia kiek as suprantu dvasios harmonijos ir valios visuma kaip vieneto, sitoje sumoje valia reiketu suprasti kaip minties galia, sita suma valia vadinti ne visai teisinga, bet kaip minejau, nezinau tinkamo lietuvisko zodzio, gal jo ir neturime. Artimiausias terminas gal butu dvasia tik dvasios fenomenui harmonijos nereikalaujam, uztenka "kaput"
Sutinku. Dvasios harmonija, laisva valia ir yra Mintis. Tik tokia mintis egzistuoja. Dievas sukure/yra Meile. Ir anuliavo save, susitrauke taip kad nebera jos. Tai yra musu dabartinis pasaulis.
Kalbant apie consciousness, ir kureja tai jis saves neamuliavo, niekur nesitrauke, nieko nekeite, tik mes nesuvebame jo atrasti, tam mums reikia pakilti i aukstesni consciousness lygi, yra keli budai, vienas gerai zinomas per mirti ir prisikelima " dabar jis sedi dievo tevo desineje"
Kitos teorijos kalba apie dar tris pakilimo lygius be situ dvieju, jiems jau kunas nebereikalingas.
Ir man paaiskint kaip zadi pasiekti auksteni lygmeni remdamasis iliuzinemis idejomis, temos pradzioje tavo issakytos mintys primena nora prasokti darzeli, vidurine ir t.t. Ir iskart igauti magistro laipsni.
Pradet reik nuo pradziu, nuo saves nuo siandienos, nuo sios minutes ir sitacijos kurioje dabar esi, kai ismoksi susitvarkyti su savimi ismoksi suprasti kitus tada galesi bandyti suprasti aplinka, tada dabartine situacija didesniu mastu, tada savo paskirti toje situacijoje t.t. Iki samones pakilimo ilgas kelias, ir to kazkas neismokys, net ir tos pacios knygos jei priimsi jas aklai, ten receptas kuris galbut padejo autoriui, bet maza tikimybe kad pades tau, be pradziamokslio tu tikros ju minties nesuprasi nors sakiniai tau yra aiskus
(Nenoriu menkinti tavo savivarbos, bet man persasi nuomone kad nesupranti religijos mokomu kaikuriu aspektu, pvz vertinimo dvejopu kriteriju, tie mano mineti saves pasiteisinimo pavyzdziai neturetu buti taikomi sau, o taikomi kitiems taip parodant gailesti atlaiduma, bet ju nereikia taikyti sau, savo veiksmu atsakomybe reik vertinti pagal savo galimybes ir eltis teisingai, to nepadarei turi nuodeme, kiti tau uz ja atleis, bet del to ji nedings, tu savo padaryta neteisybe istiek istaisyk)
Citata iš: tadasas99 sausio 15, 2017, 21:40:57Kalbant apie consciousness, ir kureja tai jis saves neamuliavo, niekur nesitrauke, nieko nekeite, tik mes nesuvebame jo atrasti, tam mums reikia pakilti i aukstesni consciousness lygi, yra keli budai, vienas gerai zinomas per mirti ir prisikelima " dabar jis sedi dievo tevo desineje"
Kitos teorijos kalba apie dar tris pakilimo lygius be situ dvieju, jiems jau kunas nebereikalingas.
Jei tu nebutum Dievu, tai tu ir nesuprastum, gyvenime, kas yra Dievas. Jei Dievas nebutu saves anuliaves iki zemiausio pasaulio ir is pasaulio Saves neatskleistu, Jis neegzistuotu,nes niekas Jo nepamatytu. O tam, kad Ji pamatyt as su Juo turiu turet bendras savybes. O jeigu as su Juo turiu bendras savybes, As esu Jis. Siuo atveju, as esu dalele Jo, o musu visu Daleles yra bendrai visas Dievas.
Judejime link Dievo, Manasis As niekad neisnyksta, nes istikro nera tokios busenos, kaip Mes. Nera istikro kolektyvines samones, nes kolektyvine samone arba Mes tai As pakeltas laipsniu. Tai yra iliuzija, kad tu sedi vienam gale laido, o as kitam ir Mes susirasinejame. Tai ta pati vientisa samone verda savyje. O Jos samoningumas labai mazas ir mes labai mazame kontraste jauciame, kad esame Viena. Tai yra, kad Dievas dar labai imiges... Tik bunda. Jis sukure save, ir dabar atmerkineja akis, kad save pamatyt. O pamato Jis save per "Zmones".
O mazai jauciame Dievo, nes nesugeruojame Jo, o nesugemeruojame Jo, nes daugiau gincijames, kas is musu teisingesnis, kas labiau yra Dievas, nei kad butume, kartu Juo. Dievo samone, pati su Savim dar nesusitarus, o nesusitarimo esme, vel gi, tam, kad is nezinios atskleisti zinia. Kokie Mes/Dievas esame.
Jope, galime baigti sita tema. ;)
Nu jo, tu isdestei savo nuomone, as savo, cia kazkokio viduriuko, sutarimo beviltiska ieskoti.
Bet benra samone egzistuoja, eksperimentais irodyta, jei gerai pamenu tai su gyvunais buvo atliekami eksperimentai. Pasirodo jie taippat samoningi
Nepatarčiau baiginėti, kol nesužinosime, ant kiek koncepcija tikra/netikra.
Pradedant suvokti nuo pradžių, pažvelgus, kad apibudinimas tinka visiems ir vis atsiranda kas gali sau prisiskirti. Tarkime, kad apibūdinimas atitinka realybę, bei gali kažkaip įtakoti pradinius apsisprendimus. Pradiniai apsisprendimai tampa paskutiniais arba labai ribotais (tuometiniais, momentiniais).
Jei tai įsivaizduojama kaip dalelė, dievybė neapsiriboja kiekybe, kuri dažniausiai vertinant pagal tam tikrus kriterijus (kuriuos sugalvojo materialistai), yra matavimas, nekonkretus žinojimas ir negalėjimas žinoti tikslių duomenų. Mąstant primityviu modeliu - apribojimas nedidelis, bet iškeltų norų ir vilčių kiekis viršyja. Kada pradedamas limito viršyjimas, vyksta virsmas galintis planuoti įvykius į priekį. Viskas kas prieš tai planuojama - tam tikromis sąlygomis įmanoma, ir atsikartoja. Kiekis nėra svarbus klausimas, bet sąlyga, kuri vėliau tampa įmanoma yra tikrovės dalis (iš ateities).
Būtų paaiškinta: kas kuria sąlygas, kurių mes kiekybiškai nedaug galime valdyti. Čia būties (prie konkrečių, momentinių sąlygų) klausimas, labai aktualus. Bei galima sužinoti to tikslą..
Cia ne kocepcijos tikruma tikrinom, cia bandem pasidomet kuo kitas zmogus kvepuoja.
Citata iš: tadasas99 sausio 18, 2017, 18:22:20Cia ne kocepcijos tikruma tikrinom, cia bandem pasidomet kuo kitas zmogus kvepuoja.
Koncepcija maždaug tokia: dievas = žmogus.
Kad įrodyti tikroviškumą, tektų atitikti tas minimalias religines tiesas, rašomas šventknygėse. Panašiai galima daryti norint neįrodyti tikroviškumo, tačiau tokiu atvėju reiktų įrodyti kiek šventi dalykai tikri. Ir dar parodyti, kiek iš to dvasinių vertybių gaunama už paklusimą. Dar įrodyti ar kada nors koks dievas nors vieną nubaudė už kokią nors nuodemę.
Jei tai nevyksta, automatiškai, nėra autoritetingo vaizdo.
Visiškai neaiškiomis aplinkybėmis galima požiūrį turėti iš aukštesnės pozicijos ar rango. O tas visiškai kertasi su religinėmis tiesomis (dievų, nebūna daugiau nei 1). Bent lyginant su šiuolaikinėmis didžiosiomis religijomis su tokiais požiūriais.
Didžiausia klaida, kad autoritetingumo neįmanoma surasti ir visi dangstosi po kaukėmis.