Creative kūryba

[SPACE]

Friedrich Gottlieb Klopstock

1753

/в переводе Кочеткова 1930-е гг.

Цепь Роз

В тени весенней спит она.
Я цепью роз ее опутал, -
Она не слышит: сон глубок.

Взглянул я,- жизнь моя в тот миг
Слилась со спящей воедино:
То знал я сердцем лишь одним.

Но я позвал ее без слов -
И шелест роз мне тихо вторил.
Тогда она проснулась вдруг.

Взглянула,- жизнь ее в тот миг
Слилась с моею воедино -
И обнял нас небесный рай.

Creatukas herojė

[Creative]

Išsivaduok iš savo minčių,
Ir pažvelk kas aplinkui,
Nes niekas neturi šansų jokių,
Aplenkti laiką, apmaudu.

Kaip vėjas šlavena tarp medžių
Ir blaško lapus.
Kaip mes galim pakilti į viršų,
Dainuok su mumis.

Dainuok su mumis dainą šią
Išsivaduoki iš pančių,
Išlaisvink vaizduotę,
Tai mūsų laisvės daina.

[Creative]

Šešėlis

Aš pavirsiu šešėliu,
Ir rankas į dangų ištiesiu.
Aš pakilsiu virš žemės,
Šešėliu tamsiu tapsiu.

Kai visi tik spindės,
Niekam nedaeis,
Kad šešėlis gali būti,
Tarp žmonių vaikščioti ir skraidyti.

Aš pavirsiu šešėliu.
Atsuksiu kitiems nugarą.
Eisiu prieš visų kryptį,
Nes šešėlio gi nematyti.

Aš pavirsiu šešėliu
Ir į dangų rankas ištiesiu.
Kartu su kitais aš eisiu,
Vis tiek manęs nebus matyti.

[SPACE]

Niekur tu neisi pas jokius šešėlius, tu kolkas reikalinga čia, žemėje.

[Creative]

o ką man čia žemėje veikti? kam aš reikalinga čia?

[SPACE]

Reikalinga, nes tu turi tam tikrų savybių, kurių neturi kiti. Tai kaip charakteris, vienas yra ekstravertas, kitas intravertas.

[elteide]

kai nori, pasirodo moki ir gražiai ...gažiai paguosti...

[arkliukas]

o ką man čia žemėje veikti? kam aš reikalinga čia?

Jeigu nusidabosi, tai grįši atgal. Gal kažkur Azijoje, gal Amerikoje, gal Australijoje, gal kokioje Antarktidoje. Nori to ar ne - tau teks susidurti su savais demonais, juos vieną po kito transcenduoti ir tapti tokia asmenybe, kokia ir visada buvai, tik pamiršai, kas tiksliai esi. Bet va dabar esi gyva kūne. Vadinasi, turi pačią geriausią galimybę viską pereiti ir tapti tuo, kuo išties nori, t.y. padaryti, ką ir taip neišvengiamai tektų daryti. Ne man teisti, ne man spręsti - tai yra tavo pačios pasirinkimas. Tik siūlau rinktis savo pasirinkimą, o ne "savo". Laisva Valia yra absoliuti, tad ne man tave įtikinėti kažkuo, net jeigu ir matau, jog darai nesąmones. Bet turiu teisę išsakyti, ką pats galvoju.

[violetpink1]

o ką man čia žemėje veikti? kam aš reikalinga čia?

Kurti ir įtakoti savo pačios tęstinumą (ne vien materialų) 

[Creative]

net jeigu ir matau, jog darai nesąmones.

O ką tu vadini ne nesamonėm? Papasakok plačiau.

Man labai keista girdėti, kad kažkas turi savo demonus, todėl kad aš jų pas save neradau. O kas nėra pas mane, nėra palyginimo, supratimo kas yra pas kitus žmones, bet turiu omeny kad taip gali būti. Kaip kad šioje dainoje apie demonus kalba viduje, man tai svetima:

Arba šitoje dainoje populiarioje:

Laisva Valia yra absoliuti

Ar yra laisva valia? 50 ant 50.

Kiekvienas turi savo nuomone ir forumas yra terpė tam pareikšti.

[Creative]

Jeigu nusidabosi, tai grįši atgal.

Kodėl gi ne?

Nori to ar ne - tau teks susidurti su savais demonais,

Neturiu aš demonų jokių todėl visą kitą nėra prasmės aptarinėti.

Bet va dabar esi gyva kūne.

Teko malonumo patirti gyvo lavono patirti.

Vadinasi, turi pačią geriausią galimybę viską pereiti ir tapti tuo, kuo išties nori, t.y. padaryti, ką ir taip neišvengiamai tektų daryti.

Ar tu galvoji kad aš dar kuo nors noriu tapti? keista galvosiena. o daryti ką neišvengiamai tektū daryti tai atspindi tavo žodžiuose:

Laisva Valia yra absoliuti,

Tai yra kad laisvos valios nėra, nes tektų daryti ką neišviangiama...

Ne man teisti, ne man spręsti - tai yra tavo pačios pasirinkimas. Tik siūlau rinktis savo pasirinkimą, o ne "savo".

Tu pasiūlei - aš išgirdau.

net jeigu ir matau, jog darai nesąmones..

Visi turime teise į savas nesąmones.

Bet turiu teisę išsakyti, ką pats galvoju.

Kaip ir minėjau, kiekvienas turi teisę į savo nuomone, tam ir skirtas forumas.

[Creative]

arkliuk, tu tik napagalvok blogai, kiekvienas turi savo pasaulėžiūrą, ir demonai gali būti jų dalis. Kas ten žino gal ir pas mane kada nors jie atsiras, bet šiuo metu turiu tik jūsų žodžius.

[arkliukas]

Galėjimas pareikšti, kad laisvos valios nėra, yra vienas akivaizdesnių tokios valios įrodymų. Laisva valia turi šiuos komponentus: veikimo, rezultato ir reakcijos. Neveikimas laisvoje valioje irgi yra veikimas - tiesiog pasirinkimas atsisakyti kažką daryti. Žmonės dažnai neigia laisvą valią (arba pereina į pilkąją zoną, kur renkasi nežinoti, ar ji yra, ar ne) vien dėl to, kad negali kontroliuoti rezultato, o po to daro klaidingą išvadą, kad negali kontroliuoti ir savo veiksmų, ir reakcijų. Visgi tiesa paprasta. Veikimo ribos gali sumažėti dėl neišmintingų pasirinkimų ir reakcijų į rezultatus, prisirišimo prie rezultatų.

O svarbiausia, kad žmogus pamiršta ir tai, kad čia jau nebe pats žmogaus "AŠ ESU" elementas šneka, o jo žmogiškasis "ego". Būtent "ego" reikia jaustis priimtam, saugiam iš išorės. Būtent "ego" bando neigti, kad "AŠ ESU" pats sau jau yra savaime pakankamas. Visgi tai nėra nei blogai, nei gerai. "Ego" tiesiog veikia kaip mechanizmas patirti lokalizuotą sąmonės būseną. Be "ego" to patirti neįmanoma.

[Creative]

O svarbiausia, kad žmogus pamiršta ir tai, kad čia jau nebe pats žmogaus "AŠ ESU" elementas šneka, o jo žmogiškasis "ego".

O kas yra ne EGO?

[arkliukas]

Tiksliau apibūdinsiu, kas yra "ego" ir kaip tai reiškiasi. Visgi tai yra apibūdinimas remiantis standartinėmis kategorijomis ir bet kokiu atveju ir šį paaiškinimą galima iškraipyti iki "ego" veikimo srities. Kai pradedi gilintis į tam tikrus dalykus (psichologija, dvasingumas), taip pat su tuo dirbi kurį laiką, tai pradžioje "ego" atrodo kaip labai agresyvus, tarsi nuolatos nuodų dozę suleidžianti gyvatė. Bet po to jis tampa žymiai subtilesnis ir gerokai sunkiau pastebimas. Išsivalius nuo tam tikro negatyvo laipsnio, "ego" gali vaizduotis labai dvasingu, daug žinančiu ir iškreipinėti sąmoningosios esybės dalies elgesį iki tokio, kur tarsi turėtum kone apsiimti pasaulio gelbėjimo misija. Ką tai reiškia praktiškai? Pradžioje "ego" veikia išties primityviai. Tave pavadina kaip nors įžeidžiančiai - nori duoti "į snukį". Arba, jeigu nepasižymi agresija, susigūži ir pasislepi kamputyje. Trenkia - vėl analogiška užprogramuota reakcija. Tokiais atvejais nėra tokio dalyko kaip "Aš renkuosi reaguoti taip", o tiesiog įvyksta impulsas ir "ego" parenka reagavimo programą. Sąmoningumo čia nėra. O po to žmonės stebisi, kodėl pasielgė vienaip ar kitaip, pavyzdžiui, girtas kažką primušė ar, dar blogiau, užmušė. Žmogus, kuris naudoja sąmonę, niekada tokių dalykų nepadarytų.

Kitais atvejais šitą programinį impulsą ego teisina tuo, kad čia neva yra toks pasaulis, toks gyvenimas, buvo šitaip nuo senų senovės ir kitaip negali būti. Tai yra, konstruoja priešiškai nusiteikusio pasaulio iliuziją. Tačiau jeigu pastebėsime istoriją, tai akivaizdu, kad šita iliuzija tiesiog byra į šipulius. Žmonės istoriškai tapdavo vis empatiškesni ir empatiškesni vieni kitiems, taip pat ir stipriai progresavo į priekį. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad pasaulis tikrai nėra toks ir natūrali pasaulio būsena - progresuoti ir augti keliant visą gyvybę į priekį. Taigi, visos nelaimės, kurios yra šiuo metu, tėra tik laikina būsena. Suprantu, kad tą suvokti ypač sunku gali būti, bet įmanoma. Ir tikrai lengviau suvokus tai. Tada nebereikės savęs graužti dėl pasaulio negandų, gąsdintis dėl klimato kaitos ar manyti, kad visi aplinkui ar dauguma yra priešai.

O dabar apie tai, kas nėra EGO. Tavo klausimas "Kas yra ne EGO?" jau yra sąmoningosios esybės dalies veikimas. EGO tokio klausimo niekada nesugebėtų užduoti. Arba jis konstruotų klausimą tokia forma, kuri galėtų patvirtinti jo išankstines užprogramuotas nuostatas. Bet atsakymas į tai nėra trivialus. Visi esame visiškai skirtingi. Tad EGO neveikimą galima apibūdinti tik ganėtinai abstrakčiai ir tokiais pavyzdžiais, kurie nebūtinai atitiks tavo gyvenimą (jeigu tau aktualūs kiti dalykai, šie pavyzdžiai gali būti visai neaktualūs, tad gali bandyti gal per paskutinį trumpesnį paaiškinimą kažką geriau suprasti ir pritaikyti sau, jeigu nori):
1. Žmogus, kuris veikiamas EGO mažiau, paprastai nesiekia būti teisus bet kokia kaina. Tokiam žmogui tas nėra svarbu. Jis tiesiog daro tai, kas jam atrodo teisinga, ir tiek. Bet teisumo poreikio neturėjime yra esmė.
2. Žmogus daro ne tik tai, kas jam atrodo teisinga, bet jis kartu turi besąlyginę, bekompromisę pagarbą kitų žmonių laisvai valiai, visai gyvybei. Net jeigu jis galėtų vienu rankos pakėlimu sunaikinti visas pasaulio armijas, išspręsti visas mūsų dabartines problemas, toks žmogus, kad ir žiauriausiai kankinamas, kryžiuojamas, nenaudotų tokios galios apsiginti, jeigu būtų būtina parodyti pavyzdį žmonijai, kad yra ir geresnis reagavimo būdas negu tiesiog "puola-bėgti" arba "puola-gintis".
3. Žmogus nemato savęs kaip atskiro, lokalizuoto vieneto. Jis kitus mato kaip savo brolius, seses ir turi gilią empatiją.
4. Žmogus naudoja laisvą valią, kad kitiems padėtų tokią irgi įgyti. Pavyzdžiui, parodo geresnį pasirinkimą nei esamas. Paaiškina ką nors. Bet niekada neverčia kito imtis to, nors tam žmogui gali atrodyti ir sunku toleruoti tai.
5. Tokį žmogų gali įžeidinėti kiek nori, bet iš jo nesulauksi jokios atgrasios reakcijos.
6. Žmogus pilnai atsako už savo reagavimą į aplinkybes.
7. Žmogus pilnai ir noriai prisiima atsakomybę už savo pasirinkimus.

Čia yra vos keli abstraktūs punktai, kada žmogus yra toliau nuo EGO. Bet ar jis visiškai yra išsilaisvinęs nuo EGO tada? Nėra išsilaisvinęs, bet žmogaus sąmoningoji esybės dalis jau yra paėmusi viršų ir to pakanka. Tas reiškia, kad, jeigu EGO ir pasireikš kažkaip, žmogus sąmoningai bus pajėgus tai nustatyti ir pasirinkti reaguoti ne taip kaip nori, o taip kaip reikia, geriausiu įmanomu būdu. Dar paprasčiausiai galima apibūdinti situaciją, kai EGO neveikia, ir taip. Kai EGO nėra, tada veikia meilė. Bet tai nėra žmogiška meilė. Žmogiška meilė remiasi tiesiog sąlygiškumu - va tu padaryk man tą, aną ir tada aš tave mylėsiu. Tokia žmogiška meilė yra baime paremtas sandoris. Pirma kažką padarysi - tada gausi atgal. Besąlyginėje meilėje to nėra. Tai yra dieviška, absoliuti jėga, kuri pasireiškia tais septyniais paminėtais dalykais. Po to pasireiškia ir natūraliu smalsumu, domėjimusi, potraukiu gyvenimui, noru eksperimentuoti, išbandyti viską, bet tuo pačiu nepakenkiant kitiems, nes matai, kad ir kiti yra svarbūs, tau jie įdomūs ir nori su jais kažką kartu daryti, bendrakurti. Čia yra paprastesnis apibūdinimas, kai EGO nėra. Na o kai EGO atsiranda, tada jis remiasi baime. Su baime atsiranda priešiškumas, susiskaldymas, nusistatymas, dualistinė sąmonės būsena, kur prasideda jau lokalizuotas tapatybės pojūtis.