Savižudžio siela 02

Pradėjo justbreathe, sausio 04, 2015, 17:38:20

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

justbreathe

Noriu sužinoti, kas nutinka savižudžio sielai (mano atvejui, pasikorusiam brangiam, 18 metų artimiausiam žmogui). Ką daryti, kad jis ilsėtusi ramybėje? Suprantu, jog į visus mano klausimus, jis nebeatsakys, kviestis dvasią ar nenoriu ir nemoku bei bijau. Ačiū.

paragraf 78

Savižudžio sielai nutinka tas pats kas bet kuriai kitai sielai. Ji niekuo neišskirtinė. Moralinės teologijos požiūriu, jis nusižudydamas nepadarė jokios nuodėmės, nes tam kad būtų nuodėmė reikalinga laisva valia, o žudosi paprastai tie kas laisvos valios jau nebeturi. (žinoma kitas reikalas, jei žudosi for fun, bet tokie atvejai itin reti).
Viskas ką gali padaryti šiuo metu, tai pasimelsti už jo vėlę.

Kopernikas

#2
sausio 04, 2015, 19:51:39 Redagavimas: sausio 04, 2015, 19:53:17 by Kopernikas
Nežinojimas yra viena dažniausių priežasčių dėl kurios žmogus padaro didžiausias kvailystes gyvenime. Tokiais atvejais mąstoma panašiai, kad iš vienos pusės yra gyvenimas su "nepakeliamomis" problemomis, o iš kitos pusės mirtis išvaduosianti ir suteiksianti amžiną ramybę. Jei taip būtų tuomet savižudybė turėtų kažkokią prasmę. Deja, įvyksta ne tai ko tikimasi.

Iš esmės tavo artimas nieko neišsprendė, jis sau užsikrovė dar didesnę naštą, nes tie sunkumai kuriuos jis pabijojo įveikti šiame gyvenime pasikartos kitame, tik aplinkybės bus dar sunkesnės.
Aš jau nekalbu apie tas negandas kurias patiria jo siela.

justbreathe

O ar kai aš mirsiu sava mirtimi ar kiti jo brangūs žmonės, susitiksim su juo? Galbūt durnas klausimas, bet aš tikiu, kad po mirties visi susitiksim...

paragraf 78

Greičiausiai susitiksi.

varpainis

savizudzio siela visa amzinybe atlieka oralini setonui :(

idenmeyou

Visa tai kas nutinka su savižudžiu ar natūralia mirtimi mirusiu žmogumi nėra aišku, yra daromos tik abejotinos prielaidos pagal įvairias žinias, bet ar tai tiesa patikrinti tikrai negalime. Didelis klausimas ar yra galimybė, kad mirusio žmogaus sąmonė kažkokiu būdu, kažkur pratęsia egzistencija, jei taip tai tikėtina, kad žmogaus kančios tęsis ir toliau, iš kitos pusės galbūt viskas taps ramu, čia jau priklausytų kaip ta pati sąmonė už kūno ribų suvoktų save.

Bet kokiu atveju savižudžio gyvenimas čia nebuvo lengvas, jei jis tai jau padarė, tad ar pati geriausia alternatyva gyventi ir kentėti klausimas, bet kokiu atveju nesmerkiu savižudžių.

Vitus

Citata iš: paragraf 78  sausio 04, 2015, 18:23:43
Savižudžio sielai nutinka tas pats kas bet kuriai kitai sielai. Ji niekuo neišskirtinė. Moralinės teologijos požiūriu, jis nusižudydamas nepadarė jokios nuodėmės, nes tam kad būtų nuodėmė reikalinga laisva valia, o žudosi paprastai tie kas laisvos valios jau nebeturi.


Mano atsakymas būtų toks: niekas nedaro jokių nuodėmių. Laisva valia yra iliuzija.

Bet, kadangi Jūs gyvenate pasaulyje, kuriame žmogus turi laisvą valią, būtų įdomu sužinoti, kuriuo momentu žmogus gauna laisvą valią ir kada ją praranda?

justbreathe

O kaip yra su tuo mėnesiu nuo laidojimo? Kas vyksta per tą mėnesį ir kodėl po mėnesio reikia užpirkti mišias?

Mekabciel

Citata iš: justbreathe  sausio 04, 2015, 20:51:39
O ar kai aš mirsiu sava mirtimi ar kiti jo brangūs žmonės, susitiksim su juo? Galbūt durnas klausimas, bet aš tikiu, kad po mirties visi susitiksim...


Mes gyvename savybiu pasaulyje, o ne zmoniu kaip kad mums atrodo. Visi sie zmones tai kiekvieno is musu savybes, kurios projektuojasi materialiame pasaulyje kaip savarankiski asmenys su tam tikromis, charakteristikomis, temperamentais, fizine isore ir t.t. Jei siame gyvenime, neatskleidi siu savybiu savyje tai ir po mirties "nesusitiksi" su jais. Grisi cia atgal i materialu pasauli ir vel taisysi savo santyki su kitais zmonem, kad sukurtum glaudu vidini rysi ir atskleistum visa likusia kurinija savyje.

Sekantis momentas. Mes neiseiname ir negriztame kazkur. Mes turime 100% ego kuri reikia istaisyt, kad jis veiktu ne del saves, o del kitu. Ketinimui inversija padaryt(ne veiksmui). Tai jei as mirstu, nei kiek saves neistaises, tai pas mane lieka ta pati "nasta" - 100%. Po mirties visiskai nieko neivyksta ir as griztu cia vel taisyt savo ego. Kol as visiskai siame materialiame pasaulyje neistaisysiu savo savybiu ir neatskleisiu, likusios kurinijos dalies, tol gavinesiu ta pacia doze ego.
Egzistuoja viena siela, o mes jauciames suskaldyti del ego - tai tarpinis vystymosi etapas. Musu ego perdengia rysi su likusia kurinija.

Kitaip tariant zmogus siame gyvenime turi sukurti kita savo kuna. Ne fizini, o dvasini, veikianti priesingu principu - del kitu. O tai jau yra nemirtingas kunas. Pirmine, iliuzine savybe - ego, isnyksta, istaisoma ir barjerai atskiriantis zmogu nuo likusiu zmoniu, gamtos - isnyksta.



paragraf 78

Citata iš: justbreathe  sausio 08, 2015, 13:18:37
O kaip yra su tuo mėnesiu nuo laidojimo? Kas vyksta per tą mėnesį ir kodėl po mėnesio reikia užpirkti mišias?


Tai tiesiog tradicija, šiuo metu neturinti jokio rimtesnio pagrindo.
Senovėje, tai buvo siejama su gedulo etapais. Mėnesį gedi, o paskiau atsisveikini galutinai su mirusiuoju. Jokios mistikos, tik elementari mitinės savimonės psichologija.
Žinoma, vėliau liaudis prigalvojo visokių dalykų a la siela iki tol būna žemėje ir t.t., bet čia šiaip liaudies tikėjimas, jokio rimtesnio pagrindo neturintis.
Tiesiog kai yra kokia tradicija kilusi dėl kokių nors konkrečių priežasčių ilgainiui ji apauga visokiais keistais tikėjimais.
Na pvz. priklaupimas einant per bažnyčios vidurį. Ta tradicija atsirado tada kai tabernakulis buvo perkeltas į presbiterijos centrinę dalį, tada buvo klaupiamasi prieš jį. Dabar daugumoje bažnyčių tabernakulis perkeltas kur nors į šoninę navą, o žmonės klaupiasi ir toliau, net nesuprasdami kam to reikia

justbreathe

Citata iš: paragraf 78  sausio 08, 2015, 14:36:48
Citata iš: justbreathe  sausio 08, 2015, 13:18:37
O kaip yra su tuo mėnesiu nuo laidojimo? Kas vyksta per tą mėnesį ir kodėl po mėnesio reikia užpirkti mišias?


Tai tiesiog tradicija, šiuo metu neturinti jokio rimtesnio pagrindo.
Senovėje, tai buvo siejama su gedulo etapais. Mėnesį gedi, o paskiau atsisveikini galutinai su mirusiuoju. Jokios mistikos, tik elementari mitinės savimonės psichologija.
Žinoma, vėliau liaudis prigalvojo visokių dalykų a la siela iki tol būna žemėje ir t.t., bet čia šiaip liaudies tikėjimas, jokio rimtesnio pagrindo neturintis.
Tiesiog kai yra kokia tradicija kilusi dėl kokių nors konkrečių priežasčių ilgainiui ji apauga visokiais keistais tikėjimais.
Na pvz. priklaupimas einant per bažnyčios vidurį. Ta tradicija atsirado tada kai tabernakulis buvo perkeltas į presbiterijos centrinę dalį, tada buvo klaupiamasi prieš jį. Dabar daugumoje bažnyčių tabernakulis perkeltas kur nors į šoninę navą, o žmonės klaupiasi ir toliau, net nesuprasdami kam to reikia


Nu čia geras... Vadinasi mes galime patikėt bet kokia nesąmone.

paragraf 78

Na taip, žmonės dažnai tiki ir nežino kodėl tiki, daro kažką ir nežino kodėl. Tokie jau mes esame.
Mes pilni desakralizuotų ritualų ir anachronizmų kuriuos darome nežinia kodėl. Kad ir tas pats elementarus rankos paspaudimas. Senovėje tai buvo daroma, kad parodyti jog neturi ginklo, o dabar mes tiesiog taip sveikinamės. Ir t.t.
Žodžiu manau jog reikia visa kuo tiki ar atliekamus ritualus suprasti. Jų kilmę, prasmę ir t.t.
Pas mus keista padėtis dabar tikėjimo srityje. Nes mes daug metų buvome atitrūkę nuo visuotinės bažnyčios, tad ir gavosi, kad pas mus žmonės nelabai supranta kuo tiki ir ką daro. Mes nuo bendrų bažnytinių tendencijų atsiliekame bent 60 metų. Tai Lietuvos bažnyčia ir bando dabar žmones šviesti, kad žinotų ką daro ir kuo tiki.
Na bet tas ritualinis ir religinis tamsumas vistiek manau daliai žmonių išliks, nes jiems nerūpi suprasti, jiems svarbu tiesiog padaryti kas reikia ir nesigilinti.
Žodžiu, žmonės tiki keistais dalykais ir atlieka keistus ritualus, patys to nesuprasdami :)

Jimas

Tavo vietoj gerai pamąstyčiau ar verta lieti ašaras ir ieškoti kažkokio atsakymo. Apskritai savižudžiai neverti vadintis žmonėmis, sukelt tiek skausmo artimiesiems, ką jie bando įrodyt? Kiek yra pavyzdžių, kad tai ne išeitis, žmonės serga nepagydomomis ligomis, turi negalią, gyvena skurde, karo zonose, bet nepalūžta. Reikia mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka.

paragraf 78

@Jimas be reikalo tu taip.
Savižudžiai nesižudo šiaip sau. Tu įsivaizduok, kaip turi būti palaužta laisva valia, kad žmogus sugeba peržengi labiausiai mus veikiantį, savisaugos instinktą.
Moralinė teologija savižudybės net nuodėme nebelaiko. Nes kad būtų nuodėmė reikia kad tame dalyvautų laisva valia. Savižudžiai slaisvos valios nebeturi, jie taip įvaryti į kampą, jiems taip susisukusios smegenys, kad jie patys nebesupranta ką daro.
O tas pasakymas, kad atseit va ką jie daro su savo artimaisiais, tai čia tiesiog nesupratimas kas dedasi savižudžio galvoje.
Ar bandei kada žudytis? Jei ne, tada labai suprantu iš kur pas tave tokios mintys ir toks supratimas.

Aukštyn