Anomalija.lt

Žemiški dalykai => Off-Topic => Jūsų kūryba => Temą pradėjo: Creative gegužės 12, 2017, 00:38:23

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gegužės 12, 2017, 00:38:23
Bedugnė

Aš skendau, vis gilyn ir gilyn, ir norejau skesti, kristi į bedugnę. Jis bandė dar iš viršaus mane pagauti, bet vis išsprusdavau nieko nedarydama. Norėjau pasiekti šios bedugnės dugną. Vis gilyn ir gilyn, tamsiau ir tamsiau. Staiga jis visdėlto pasiekė mane apglebė ir mano kojos palietė pagaliau žemę. Jis taip prispaudė mane prie krutynės, kad negalėjau nieko matyti kas buvo aplinkui. Jis taip prispaudė kad nematyčiau kas vyko. Aš tvirtai nuspredžiau kad turiu pažvelgti ir iškišau galvą per jo petį ir pamačiau. Pamačiau kaip žmonės aplinkui vieni kitus žudė, kankino, žiauriai tyčiojosi. Man nebuvo baisu, tiesiog skaudu dėl jų.

Pajutau, kad netoliese turėjo būti kažkas panašaus į šviesos skleidėją. Apsižiūrėjau aplink ir pamačiau netoliese didelę doubą. Ir ten nuskubėjau. Apačioje gulėjo kažkas panašaus į milžinišką širdį, tą šviesos nešėją kuris dar nebuvo visai užgęsęs. Tai buvo akmuo pro kurio sieneles vos vos skvelbesi raudona švieselė. Aš nučiuožiau žemyn prie jos ir paliečiau, buvo beveik šalta. Nežinodama ką daryti kad ji vėl atsigautu, nes dėl jos čia vyko pragariškas karas tarp visų, nes ji nebešvietė, nebešildė, tik vos vos ruseno. Apsižiūrėjau aplinkui ir pamačiau kad be mano palydovo ten aukštai prie krašto stovi dar viena būtybė, kuri švietė akinančia balta šviesa. Aš paklausiau ar ji gali neleisti šiai akmeniniai širdžiai užgęsti ir vėl atgaivinti. Būtybė palingavo galva, sakydama kad ne ir nuėjo nuo krašto kur jos jau nemačiau. Idomu ar kas nors gali tai padaryti? Aš nežinojau, nemokėjau. Prislinkau prie akmens, jį apglebiau ir galvojau: "Bent taip tave sušildysiu".
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative birželio 05, 2017, 21:31:45
Pabėgo juodas demonas iš pragaro ir visą Žemę bandė paverst pelenais. Bedeginęs paskutinius namus pasirodė baltas angelas, kuris tarė:

- Aš žinau ir kitas pasakas. Pasakas su bloga pabaiga.

Ir staiga visa žamė sujudėjo, laukai plyšo ir šsiveržė lava. Visas pasaulis pradėjo plyšti it silpnai laikančios siūlės.

Angelas sako:
- Dabar neturėsi kur žaisti.- ir dingo kai tik planeta sprogo.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Mekabciel birželio 05, 2017, 22:16:39
Angelams tai gerai. :D
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative birželio 06, 2017, 19:46:10
Citata iš: Mekabciel  birželio 05, 2017, 22:16:39Angelams tai gerai. :D
Kodėl gerai? Angelai gi sergi žmones, gamtą ir viską  aplink. Tai įsivaiduok kokį smūgį jis pajautė kai demonas sunaikino beveik viska. Angelas neteko daug daugiau.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Mekabciel birželio 06, 2017, 19:56:53
Angelams gerai, nes apie žmones šioje istorijoje išvis neužsiminta. Pagal idėją jie pavirto į pelenus... Tai anokie čia baltojo nuopelnai, post factum išlindo, užbaigė juodojo pradėtą darbą ir pats dingo...
:D
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide birželio 06, 2017, 19:59:08
karma...
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative birželio 08, 2017, 00:09:03
Reikėjo parašyti kad angelas kalbejo su ašarom akyse, bet neduoda pataisyti :D tai vat

Pabėgo juodas demonas iš pragaro ir visą Žemę bandė paverst pelenais. Bedeginęs paskutinius namus pasirodė baltas angelas su ašara akyse tarė:

- Aš žinau ir kitas pasakas. Pasakas su bloga pabaiga.

Ir staiga visa žemė sujudėjo, laukai plyšo ir išsiveržė lava. Visas pasaulis pradėjo plyšti it ant silpnai laikančių siūlių.

Angelas su ta viena skruostu nuriedėjusia ašara sako:
- Dabar neturėsi kur žaisti.- ir dingo kai tik planeta sprogo.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: vytra birželio 14, 2017, 12:53:48
Citata iš: Creative  birželio 08, 2017, 00:09:03- Dabar neturėsi kur žaisti, ir dingo, kai tik planeta sprogo.
- tai tamsta "išsigelbėjai" iš susprogdintos Saulės sistemos planetos kažkur prieš 15000 metų..

p.s.
.. dabar toje vietoje asteroidų žiedas.. tos planetos vandenys sukėlė ledynmetį, nes "ištaškyti" lašeliai kosmose įgavo kosminį šaltį..

.. pagal legendas, tai tą planetą susprogdino civilizacija iš kitos žvaigždės, nes jie juos lankė ir plėšikavo..


:(
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 28, 2017, 02:29:22
Dabar jums papasakosiu savo istorija:
Ką tik grįžau iš kito pasaulio kuriame išmokau gydyti pprisilietimu ir daryti įvairius artefaktus, amuletus.
Buvau Klinikineje ligonineje. Norėjau išsitraukti licenzija gydymui. Nuėjau pas vyriausia gydytoja ir klausiu kaip galima gauti licenzija ir jei reikia parodysiu savo sugebejimus - sunkiausius ligonius išgydysiu. Gydytojas sutiko išduoti tik pamatęs kaip gydau. Ir štai aš stoviu prie vežiu sergančiu vyro ir prisiliečiu ranka jo ranką kelios sekundės per kurias nuskenuoju o paskui ir užgydau visas ligas. Ir taip kokius 8 pacientus išgydau. Gydytojas nepatikėjo savo akimis kad per akimirką galima išgyti nuvežė juos tyrimams. Ir štai po savaitės jis man jau suteikia licenzija gydyti namuose su salyga kad kartais gali iškviesti į ligoninę ypač sunkiais atvejais.

Štai aš jau padavus skelbima kad šarlatanas gydo visas ligas už 15 Eurų. Ir štai mano pirmieji pacientai išeina su šypsena nes išgydau netik nuo esamų ligų bet ir nuo būsimų. Paprastai žmogus miršta sava mirtimi arba per nelaimingą atsitikimą.

Štai man skambina iš ligoninės mano darbo metu ir kviečia sunkiuoju atveju. Aš sakau savo pacientui kad trumpam turiu palikti jį bet tuoj grįšiu už kokiu 10 minučiu. Ir štai aš nueinu į kitą kambarį, atsidarau portalą ir še aš jau klinikose prie operacines duru. Iškišau galvą į vidu ir skau: "Kvietet?" Gydytojas nustebo kaip taip greitai atvykau ir iškart patraukė mane prie gulinčio susižalotojo ant operacines stalo. Štai aš ji priliečiu išgydau, sulipdau visus kaulus, aptraukiu visas žaizdas ir še jis kaip naujas. Gydytojas nustebęs man padekojo ir štai aš vėl savo namuose, kambaryje su laukiančiu manęs pacientu.

Taip prasidėjo mano darbinė aplinka.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: .L.U.T.H.O.R. rugsėjo 28, 2017, 02:48:10
Citata iš: Creative  rugsėjo 28, 2017, 02:29:22Ir štai taip prasidėjo mano darbinė aplinka.
Pataisiau :D

Tik kokioj čia visatoj, taip lengvai priima sugebėjimą gydyti prisilietimu? :)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide rugsėjo 28, 2017, 11:24:33
labai gražu ir altruistiška , ir tobula ...
pagalvojau gal ir man ką sukurt :D
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Linas Esu rugsėjo 28, 2017, 11:37:20
Citata iš: Legionas  rugsėjo 28, 2017, 02:48:10Pataisiau :D

Tik kokioj čia visatoj, taip lengvai priima sugebėjimą gydyti prisilietimu? :)
Hario Poterio visatoje :D .

Manau čia įvadas į fantastinį nuotykių romaną :D
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative spalio 07, 2017, 21:49:30
Ką tik apsipirkau ir einu gatve namo. Staiga sustoja prie manęs mašina ir atsidaro durys.. Aš galvoju reikia sprukti pajutau pavoju. Bet nespėjau kažkas griebė mane ir įsodino į mašiną. Vyrukas pridejo prie mano gerklės peilį ir sako:
- Krustelk ir mirsi.
Aš išsigandau dar labiau bet nekrutėjau ir jie mane kažkur vežė. Mintyse vis galvoju kaip man pabekti, bet peilis prie gerkles nieko gero nežadėjo. Mes išvažiavom iš miesto ir keliavom autostrada.
-Kur mane vežat? - klausiu
-Dar krustelsi ir tikrai mirsi. - man atsakė vyrukas su peiliu prie mano gerklės.
Galvojau kaip pabėkti bet jie buvo ketverese o aš viena, ką aš galėjau padaryti važiuojančioje mašinoje ir su peiliu prie gerkles. Šalia sedintis pasieme mano pirkiniu maišą ir mano rankinę kur telefonas gulėjo. Po galais man napavyks ištrukti nebent kai sustosim tada bandyt bėkti. Taip ir nusprendžiau.

Mes nusukom nuo autostrados ir prasidėjo miškinga vietovė. Po galais gi mane tuoj išprievertaus ir užmuš miške ir niekas neras. Apie pusvalandį lėkėm miško keliukais ir staiga sustojom. Galvoju man galas, bet vyduje ruseno viltis o jei pavyks pabėgti? Po vieną jie lipo iš mašinos ir kai mane bandė ištraukti iš mašinos tas peilį patraukė ir štai tas momentas kai galiu viską pakeisti. Aš isidrasinau ir dviem pirštais duriau tam su peiliu į akis. Tas suriko. Aš greitai šokau iš mašinos. Vienam spyriau į tarpukojį, kitam į kelius, kai tas parkrito ant žemės kirtau iš kojos per galva ir tas atsijunge. Nebeturėjau laiko gaišti todėl pradėjau bėgti iš visų jėgų gylyn į mišką.

Buvo beveik suteme bet aš vistiek bėgau kuo toliau kad tik nesivytų. Nežinau kiek laiko bėgau gal pora valandu su pertraukom o gal net 4 valandas bludijau po sutemusį mišką. Prislinkau prie medžio ir isiklausiau į gamtą ar girdisi kad kas atbega, klausau užsimerkus ir nieko, nesiveje. Padėkojau Dievui už tai ir toliau nužingsniavau o miškas vis tankėjo ir tankėjo.

Sustojau dar sykį atsipusti šiektiek, atsirėmiau į medį, ir klausau miško garsu. Lapai šiurleno, vėjo beveik nebuvo ir staiga giriu melodija tyliai tyliai. Kažkas dainavo ir ne vienas o shoras ir tokia užburinti daina, nors nei žodžio nesupratau nes tolokai jie buvo. Bet daina kažko mane užburė galvoju jau aliucinacijos man nuo patirto šoko. Ir pajutau kaip kojos pačios pradėjo eiti link dainos, vis artyn ir artyn.

Tarp medžių pastebėjau laužą, didelį laužą bet nedrisau eiti artyn galvoju dar kokie satanistai ten. Bet daina skambejo, ją dainavo apie 20 žmonių vyrų ir moterų aplink laužą stovinčiu su paltais ar kažkuo panašaus ir jie vis dainavo. Mano mintyse kažkodėl suskambėjo žodis "druidai", bet gi žinojau kad druidai išmirė seniai. O daina vis garsyn ir garsyn. Ir aš išlindau iš savo krūmo slėptuvės. Padariau porą žingnių į jų pusę. Ir jie mane pastebėjo bet nesustojo dainuoti, tiesiog atsisuko į mane ir ištiesė ranką sakydami tarsi "prieik, nebijok", Aš suabejojau ar reikia bet daina užburianti, ir kojos vėl manęs nepaklausė ir pradėjau eiti artyn.

Jie praleido mane prie pat laužo ir dar labiau uždainavo. Pasakiška daina nežinoma man kalba o melodija tiesiog neše mane toli, aš susikoncentravau į laužą kad nenuskrist kurnors nuo tokios dainos. Staiga laužas pradėjo keistai judėti. Iš jo išlipo 4 siluetai skaisčiai balti, aš galvoju kad man tikrai haliucinacijos, Pažvelgus aplink nebemačiau "druidu" bet girdėjau šalia dainą. Tie skaičiai švytintis žmonės pasakė kad jie yra dievai ir kad čia atėjo man padovanoti dovaną.
- Tai keturi elementai: oras, ugnis, vanduo ir žemė. Juos dovanoju tau, Saugok ir mylėk ir naudok pagal savo nuožiūrą tik atsargiai.- sakė vienas ir iš jo rankos link manes pradėjo skrieti 4 šviesos rutuliukai. Ir į mane jie sulindo tiesiai į krutinę.
- Tai gyvybės energija, kurios pagalba galėsi gydyti žmonės- pasakė kitas ir vėl į mane paleido žalsvą rutuliuką, kuris taip pat susigėrė mano krutynėje, gal širdyje? nežinau
- Tai telepatija, ekstrasensorika ir aiškiaregystė, Dovanoju jas tau.- ir vėl švietintis trys kamuoliukai sulindo man į krutinę. O mano kojos kaip įbestos stovėjo nei krust, ir pastebėjau kad kūnas neklausė manęs nuo jų atsiradimo, negalėjau pajudėt tik stovėjau ir priiminėjau "dovanas"
- Tai nematomumas, telekinezė ir elektra. Priimk ir jas į savo gretas. - Kai tik paskutinis kamuoliukas man sulindo į krutinę aš pajutau kad buvau pilna ir daugiau niekas į mane nebetilps su tokiom mintim ir atsijungiau.

Gal stresas kaltas gal dovanos nežinojau, gulėjau kažkur ir staiga sujudėjo pagrindas ir supratau kad važiuoju mašinoje ir guliu ant galinių sėdinių viena užklota šiltu pledu. Turbūt tikrai netekau samonės. Mašinoje nieko daugiau nebuvo išskirus vairuotoją. Aš atsikeliau prilaikiau pledą nes buvo man šaltoka ir jis pamatęs kad jau pabudau sako:
- O, jau atsikėliai. Mes jau tuoj privažiuosim namus.
- Kas tu? - klausiu
- Aš tavo saugotojas
- Saugotojas? O kas tai? Kokius namus?
- Mano namus, nebijok ten nieko nėra. O saugotojas tai tas kuris tave nuo šiol saugos nuo visų blogybių.
- Ir kaip tu juo tapai?
- Man Dievai pasakė kad turiu tave labai saugoti.
- Sakai Dievai...
- Taip argi neatsimeni?
- Atsimenu, bet vis galvojau kad visdelto tai koks košmaras ir mano haliucinacijos.
- Ne, jokiu aliucinacijų.
Staiga mašina nusuko į žvirkelį ir po 5 minučiu sustojo. Ir jis man sako:
- Atvažiavom
Aš pasižiūriu pro langą, tamsoje stovintis dviaukštis namas.
- Apsidėk batus ir eime. Tau reikia išsimaudyti, persirengti, pavalgyti ir išsimiegoti.
Aš tik dabar pastebėjau kad sėdžiū be batų o batai guli apačioje, tai aš juos greitai apsidejau ir susisukus į pledą išlipau iš mašinos.

- Tai mano namai, o dabar ir tavo. Tualetas ten. Dušas ten, tuoj rankšluostį atnešiu ir rubus persirengti.
- Ačiu.- tik dabar pastebėjau kad noriu labai į tualetą. Lauke jau pradėjo švisti.
Po tualeto nužingsniavau į dušą. Pagaliau atsigaivinsiu ir nusiplausiu ta miško purvą, nes vos į pelkė bebėgdama nepataikiau, tiesiog pasisekė pamatyti ją paskutinę akimirką.

Išlipu iš dušo žiūriu pasiimu rankšluosti, besišluostydama pamačiau kad mano rūbų nebėra yra tik vyriški marškiniai ir kelnės su diržu. Marškiniai man iki keliu, bet kelnes apsidėjau vistiek, užsiraitojau galus ir užsiveržiau dirža kad nekristu ir einu aš į koridorių. Užuodžiau arbatos ir maisto kvapą ir suurzgė mano skrandis, pagal jį nužingsniavau į virtuvę. O ten jau gatava vakarienė ar priešpečiai ar pietus tokiu laiku neaišku. Saugotojas pamatęs manę pasiulė prisėsti ir padavė lėkštęs. Galvoju kol aš maudžiausi tai jis visą vakarienę pagamino.

Buvo labai skanu. apskritai aš mėgstu maistą pagaminta ne mano rankomis, nes man nepavyksta niekad taip skaniai paruošti valgyt, o vat svečiuojuos pas draugus tai viskas taip skanu būna, kad aš net užsisvajodavau.

-Pavalgei? - klausia besišypsodamas saugotojas
- Tai, buvo labai skanu. Dėkui.- sakau.
- Na jei pavalgei tai marš miegoti dar bent 8 valandas, Aš paklojau lovą, antros durys iš dešnės antrame aukšte.
- Ačiū - tyliai teištariau ir nulekiau nuo stalo.
Kambarį greitai radau,, ir tikrai matosi kad paklojo, net pagalvė supurenta. Aš saldžiai nusižiovojau ir palindau po kaldra ir mintyse prisiminiau kad nežinau jo vardo, reikės ryt paklausti.

Ryte arba mano vietoj tai vakaras jau buvo ,mane pažadino skanus maisto aromatas. Aš atsimerkiu ir žiūriu prie lovos stovi staliukas ant ratuku su uždengtais puodais. Atsidarau o ten mmm... skanumėlis... mėsytė su bulvėm ir padažų. aš greitai suvalgiau, paklojau lovą ir nulipau į apačia. Namuose taip tylu kad pagalvojau kad nieko nera. Nusprendžiau patikrinti ar tikrai, kur mano saugotojas dingo, nei virtuvej, nei duše, nei tualete, atradau didelę biblioteką ir ten jo neradau. Staiga girdžiu lauko durys atsirakina, ir ieina mano saugotojas su krepšiais.
- O! Tu jau atsikėliai. Šaunu. Aš tau rubus parvežiau, pasimatuok.- ir ištesė man maišą. Aš greitai pagriebiau ir nudumiau į viršu pasimatuot ką jis ten pargabeno. Ir nieko, džinsai kaip tik mano dižio ir tunika gerai, o megztas šiltas megztinis man labiausiai patiko nes man dažnoka būna šalta.

Persirengus nudumiau į apačią.
- Labai ačiū. O iš kur žinojai mano dydį?
- Pasižiūrėjau pagal tavo anuos suplyšusius rubus kur dėvėjai kai pasirodei.
- Didėlis dėkui.
- Tai vat turim pasikalbėti. Manau supranti kad Dievu dovanas reikia išvystyti?
- Taip - sakau.
- Gerai kad supranti. Tau teks eiti mokytis į akademiją.
- O tu? kur tu būsi jei aš eisiu mokytis? sakei gi kad saugosi mane.
- Nepergyvenk aš toje akademijoje mokytojauju.
- Ir kada man teks ten keliauti?
- Rytoj iš ryto 9 val iškeliausim.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative spalio 07, 2017, 22:16:23
- O koks tavo vardas? - kątik prisiminiau kad nežinau net jo vardo
- Tarnielis.
- O ką saugotojai daro?
- Gi sakiau kad saugo tave.
- Aš čia pas tave biblioteką radau. Ar yra knygų apie saugotojus?
- Taip yra eime duosiu susipažinti.
Ir nuėjom mes į biblioteką. Tarnielis priėjo prie lentynų ir ištraukė vieną knygą. Padavė man,
- Susipažink - nusišypsojo jis man.
- Ugu - nuo šypsenos net mano mintys išsibegiojo.
O knyga vadinosi "Senovės Saugotojai". Ir įlindau aš į tą knygą iki pat paryčių.Daug idomaus sužinojau, kad pavyzdžiui paskutinis saugotojas buvo prieš 30 metų ir kad tarp saugotojo ir jo saugojamojo išsivysto stiprus ryšys, kas suteikia saugotojui galimybę įvykus kažkasm staigiai sureaguoti ir atvykti į vietą.

O 9 val turėjome iškeliauti, ir aš vėl nemiegojus.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 19, 2017, 21:11:37
___________________________________________________

Privažiuojam su mašina aš ir keli draugai. Turėjome susitikti kavynėje su vienu iš Žemės "magu", arba tiesiog tokiu save laikančiu, bet aš norėjau pamatyti jį gyvai, kad susidaryti asmeninę išvadą.

Nuėjom į kavinę, ten prie  sataliuko jau sedėjo du vyrai. Vienam apie 50 metų, kitam apie 30. Prieinam pasisveikinam su visais. Prisedam užsisakėm pietus nes kaip tik buvo pietų metas o mes iš tolimos kelionės mašina, visdėlto praalkom.

Taip prasidėjo bendravimas, Save laikantis "magu" kuriam apie penkiasdešimt kažką pasakojo apie magiją, jos galimybęs. Aš klausiausi įdėmiai kad ir valgydama tuo metu sriubą. Ir staiga pajuntu ant savęs to kito jaunesnio žvilgsnį, aš tik pakeliu akis ir "akurat" žiūri į mane o akys blizga. Galvoju ir vėl... Na netai kad man nepatiktu toks žvilgnis, bet jis sako apie tai kad manim pradejo dometis ir įtemptai, plius dar savininkišką mintis. Galvoju kad aš čia tik vienąi dienai tai nieko ir nenutiks jei nesileisiu.

Pavalgę nuėjome pasivaikščioti palei upę. Aš ėjau, o iš abeju pusiu manęs ėjo mano draugai su kuriais atvažiavau, "Magas" prieky ir pasakoja toliau apie tai kaip viskas ant emociju susije, nuo minčiu. Staiga mano dešnę ranką kažkas paima ir uždeda ant savo rankos tarsi paimdamas už alkunės ir pradėjo eiti toliau, aš atsisuku ir žiūriu kada jis tas 30metis vyrukas spėjo atstumti mano draugą ir užimti jo vietą prie manęs. Aš pyktai pažiūrėjau į jį, o jis lyg niekur nieko ir toliau vedė mane į priekį. Aš jo vardo taip ir nepaklausiau, arba paklausiau bet neatsimenu kad atsakė.

Staiga jis sustojo ir mane sustabdė tuo pačiu, o visi kiti to net nepastebėjo ir toliau sau ėjo į priekį. O jis apsisuko, mane atsukdamas į save, pasilenkė ir pabučiavo, Staiga aplink mus ugnis pradėjo suktis, aš nesupratau dėl ko labiausiai išsigandau ar bučinio netikėto ar tos ugnies. Kai tik susitvardžiau ir jį atstumiau pasirodo, kad mes atsiradome kitur, kažkokiame tai dideleme kambaryje labai panašia į milžinišką svetainę.

Sakau jam: "Gražink mane atgal!". O tas tik palingavo galva ir sako:"Ne. Dabar tu mano."
Taip ir maniau- savininkiškas, kuris nežino žodžio "ne".
_____________________________________________
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 02, 2018, 20:58:08
Nusprendžiau pasivaikščioti po laukus Biržų rajone. Vaikštau sau, matau karvės gainiojasi.

Staiga žemė sudreba ir pradeda birėti po kojom, smigti žemyn. Aš greitai apsižiūrėjau kur nesminga, kur arčiau kraštas ir pradejau ten bėgti, bet nespėjau.. Jaučiu kaip krist pradėjau o staiga viskas nušvito ir įkritau ant kažko kieto, apsižiūriu lyg kapitono kajutė. Man pradėjo trukti oro, apiemė panika paveluota turbūt, galvoju.

Girdžiu:
- Kaukę greitai!- ir man uždeda kažkas kvepavimo kaukę ir ant akių raištį. Nieko nematau.

Kažkas pakelia mane nuo žemės kai aš jau nusiraminau truputėlį ir kažkur nešė ir aš atsijungiau kažkodėl, gal per nervus.

Prabundu, guliu lovoje, be akių raiščio, bet vis dar su kauke. Kažkas palietė man ranką, girdžiu sako:
-Pabandyk paimti mano ranką.
Aš jaučiu svetimus pirštus kažkokius labai keistus plonus ir atsargiai, labai atsargiai paimu į ranką, užgniaužiu lengvai, nes bijau sulaužyt, atrodė tokie trapus tie pirštai.
-Nebijok, nieko neatsitiks.

Ir aš atsimerkiu pagaliau. Apsižiūriu, kažkokia palata, gal kambarys, vydury kuriuo stovi mano lova ir ateivis šalia laikantis mano ranką savoje, t.y. aš laikiau jo ranką savoje. Plikas mažas su didelėm akim ir didele galva. Galvoju, tai vat kodėl tie pirštai tokie keisti pasirodė. Aš jam nusišypsojau, o jis, o Dieve, man irgi nusišypsojo atgal.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 27, 2018, 23:32:19
Ji stovėjo suklupusi ant keturių ir baisiai persmelkė kančia visą kūną. Suradus jegas ji pakėlė galvą, pasižiūrėti kas aplinkui.

Aplink ją buvo susigrudusios juodos esybės, begalė esybių, tiek, kad visi tarpai buvo užlopyti jų, nesimatė kiek jų iš tiesų yra. Ir vienas priešais ją truputi pasilenkė ir ištiesė savo tamsią ranką. Jai tai buvo kontrastas, nes ji pasirodo buvo balta, šviesi ir žinojo, kad negerai ir paimti už pagalbos rankos ir ignoruoti ir atsistoti pačiai. Laikas, būsenos, laikas svarbu. Netas laikas, neta būsena ir vėl ne tas laikas. Nedera, nesuderinta, nedabar.

Ji dvejojo labai ilgai gal minutę kitą, galiausiai pajuto tinkamą sprendimą. Atsistojo pati. Apžiūrėjo virš galvų kiek jų, o jų buvo iš ties begalė, visa armija susirinkusi aplink ją. Ji žinojo, kad nepriimti ištiestos pagalbos rankos iš jo, buvo teisingas sprendimas, bent jau šiuo metu.

Staiga visi aplink suklupo ant kelio prieš ją ir palenkė galvas ir jai atsvirė visas vaizdas kiek buvo ten jų ir pamatė, kad ten toleliau yra properša, skardis tarp dviejų žemių, viena ant kurios ji dabar stovėjo. Kitoje pusėje buvo kažkas ko ji neįžiūrėjo, bet žinojo kad jai ten. Ir ji pradėjo lėtai, ramiai eiti. Juodos esybės traukėsi jai iš kelio, padarydami takelį. Jai tai buvo nemotais, ji ėjo sau toliau.

Pagaliau priėjo skardį, atsisėdo ant jo, nukabinus kojas žemyn ir palietė kojomis nematoma laiptelį-tiltelį, kuris prisiliečius pradėjo švytėti po kojomis tą lopinėlį ir ji atsistojo ant jo ir nuėjo taip pat ramiai į kitą skardžio pusę, į kitą žemę.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 19, 2018, 23:15:58
Brangus Dienotvarkį,

...
....
..
..Tereikėjo pajudinti vieną grandinę, kad pasijudintų ir kitos..
..

--
Pagarbiai,
Creative
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 15, 2018, 18:09:27
--0101

Dagyvenau.
Gydytojai zuja šalia, daro tyrimus, dar kažką, matuoja, skenuoja. Jau daug laiko praėjo. Užtektinai.

Žinau, kad jiems rūpėjo mano įmantri, kaip ir, tatuiruotė ant smilkinio jūros žvaigždės pavidalu, tačiau jie nieko negalėjo suprasti. Kažkoks darinys įsiskverbes į smegenis. Klausinėjo, daug klausinėjo, ir netik jie, o aš lygiai taip pat tylėjau, nič nieko nepasakiau, nepratariau nei žodžio, visai nereagavau. Užtektinai.

Sakiau, kad man nereikia nieko, tačiau jie užsispyrė ir padovanojo šią taturiuotę. Kas jie? Lai lieka paslaptimi. Svarbu kad išorinio darinio, neatskirti nuo paprastos tatuiruotės. To gana.

Gydytojai, žinoma, pamatė, kad kažkas čia netaip ir tyrė, tyrė ir netik jie tyrė. Ir nieko neištyrė, pašalinti taip pat negalėjo, nes pavojingai įsiskverbęs į smegenis. Iš manęs nieko nepešė, nes aš nepratariau ne žodžio. Paliko taip kaip yra.

Gerai, galvoju, užtektinai palatoje pragulėjau, pragulėjau begalę dienų, užtektinai. Pabandžiau sukūrti aplink save barjerą, nes šurmulys ir triukšmas atsibodo, visi norėjo paliesti, pačiupinėti. Gana. Ir... tai įvyko, seselės, kurios buvo palatoje ir norėjo vėlgi kažką pačiupinėti man ant galvos, staiga atšoko ir nebegalėjo daugiau prisiartinti arčiau nei metrą.

Aišku, dabar ir taip galiu. Galiu dabar jau išeiti.

Atsistoju ir išeinu. Koridoriumi tiesiai, paskui į kairę. Pasitaikę darbuotojai atšokdavo į šoną, nes jaučiu, kad barjeras, kuri apjuosiau save, vis dar laikėsi metro atstumu aplinkui. Kažkas pakvietė apsaugą, tačiau jie nieko negalėjo padaryti ir jiems nepavyko manęs sustabdyti. Aš išėjau.

Pakeliui pagalvojau apie vieną mintį: "jėga yra - proto nereikia".


--
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 27, 2018, 20:05:31
--

Turiu paskubėti.

Skrendu palei žvaigždes. Reikia ieškoti toliau, ne čia.

Ir pagaliau randu.

Jau sukant link tos žaliai mėlynos planetos, mane pasitinka sargyba, metaliniais čiuptuvais bandė mane pagauti, aš minties pagalba nurėžiau visas jo galūnes. Pasisukus, pamatau, kad atskriejo jo pagalbininkai, tačiau jie, šiek tiek pastovėję, pasitraukė iš kelio. Jis tapo laisvas.

Nuskrendu į planetą. Paliečiu žemę ant aukštos plokščios pakilos. Šiek tiek spėjau apžiūrėti kas yra aplinkui, tačiau buvau gan aukštai tai nelabai ką ir įžvelgiau, prie manęs priėjo tos planetos gyventojas. Bandė prisiliesti, aš porą žingsnių atsitraukiau, vėl bandimas ir jam pavyko, tik šį kartą jis spėjo pasakyti ramu: "Nieko asmeniška" ir kritau žemyn nuo pakilos.

Pasidarė tamsu, tačiau pajutau, kad kažkas pagavo ir vėl kilome į viršų. Vėl ta pati pakila. Vėl tas gyventojas ir aš su, taip, tai buvo tamsus dūmų siluetas, kuris mane ir pagavo, dabar aišku iš kur ta tamsa.

Niekas nieko nepratarė, tik juodi dūmai apjuose mane ir mes pakilome į viršų, skridome atgal, į ten, iš kur atkeliavau.


--
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative sausio 03, 2019, 00:28:25
Paseksiu klajūno pavyzdžiu ir irgi sveikinu su Naujais.




Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative sausio 30, 2019, 14:30:26
Aš stoviu už tuos,
Kurie krito.
Kurie krito nelygioje kovoje.

Stoviu už tuos,
Kurie virto tik patrankų mėsa,
Kurie liko tik skaičiukai statistikoje,
Kuriuos paaukojo lengva ranka.

Už tuos, kurie pasiaukojo.

Stoviu už tuos,
Kurie mirė stovėdami už savo širdis,
Kurie mirė net nesupratę to,
Kurie mirė skausme, baimėje ir neviltyje,
Kurie mirė su viltimi.

Stoviu už tuos
Už jų svajones ir viltis.

Stoviu už juos
Už mūsų ateitį, svajones ir viltis!


--
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 02, 2019, 17:18:16
Leidžiuosi laiptais į rūsį. Ten mano visa technika sudėta. Kompiuteriai ir sreveriai bei kiti išradimai. Viskas reikalinga.

Prisėdu prie ekranų, jų buvo nevienas ir ne du. Stebiu, kas pasaulyje vyksta ir kaip visada nieko gero. Aš kolkas nesikišu.

Sukramčiau savo greito paruošimo sriubą ir kotletą su bulvių koše. Pažiūrėjau į laikrodį ir sau pasakiau: "Jau laikas".

-
Pagaliau pasiekiau savo namus, įvažiavau į garažą, kuris buvo paslėptas nuo akių į mano rūsį. Buvo sunku padaryti, kai tau ant kulnu lipo visos spec tarnybos. Dėja dėl mano kaltės, nes praleidau vieną galimybę, gerai kad šį kartą išsisukiau.

Išjungiau visą aparatūrą mašinoje, tokios net ateviai pavyduliautų, palikau tik tai kas būtina ir išlipau iš jos. Prieinu prie sienos, nes garažas buvo tik patalpa be jokių nuorodų, ar daiktų, tiesiog sterili patalpa. Perbraukiu per sieną ir atsverė užmaskuotos durys į mano rūsį, į mano darbo vietą.

-
Klausiat koks mano tikslas? Kam visas šis reikalas? Pasaulyje atsiranda žmonės, kurie pakliūna į bėdą dėl savo gero būdo, taip atsitinka, dėja, per dažnai. Kaip jiems padėti? Kaip juos išgelbėti? Tai mano užduotis.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 02, 2019, 17:43:49
Kas yra sapnai? Tai tik kitokia tikrovė, realybė persimaišiusi su fantastika. Keista matyti sapną nemiegant, nors kad ir akimirką. Tos akimirkos pilnai užtenka, kad suprasti, kad tai tikra ir netikra. Kai persidengia tikrovė ir "tavo vaizduotės kūriniai", nors tu kuo aiškiausiai atskiri kas yra kas. Kai susideda tam tikri įvykiai, kai gauni tam tikrą informaciją ir ją tam tikru savo būdu ją apdoroji, gali iškilti tokios "vizijos", kurios nėra vizijos. Kai samonę savo išsiunti pablūdyti po savo įsivaizduojamą pasaulį ir kai pamatai, kad tas pasaulis visai neįsivaizduojamas, kai pereini tam tikrą ribą ir atsidūrį realiame pasaulyje tik kitame lygmenyje, beveik vaizduotėje.

Kas tiesa? kas melas?
Kas tikra? kas netikra?
Kam tau visa tai?
Aš žinau kam, o tu?



Mano lūpomis kalba nusivylimas, kuris persekiojo mane visą gyvenimą, tai tik ta prasme, kad visur buvo nusivylimas.

Vikipedija paaiškina kas tai yra:
nepasitenkinimo jausmas, kuris pasireiškia neišsipildžius lūkesčiams.

Taigi buvo lūkesčiai? Lūkeščiai, kuriuos "susapnuodavo" kiti.
Mano nusivylimas šiek tiek kitoks, nusivylimas perimtas iš kitų nusivylimo, matytas jų akyse.

Žmonės, kurie nieko pakeisti negali, ateiviai, kurie nieko nesugeba, net dievas- kūrėjas, kuris tik tai ir sugebėjo, kad atsirastu kažkas, sugėbėjo būti, tik būti. Mums lygiagrečiai.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide vasario 02, 2019, 20:37:28


:)
sapnai yra info ....
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 02, 2019, 21:13:38
Taip ir tik tau spręsti kokia tai info.






Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 02, 2019, 23:13:25
Нам параллельно
Не жди

Нам параллельно
Не грусти

Нам параллельно
Тебе ещё всё впереди

Нам параллельно...

Нам параллельно...
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 15, 2019, 22:42:27



Jus kalti, kad eikvojate žmonių laiką.
Jus kalti, kad masinat žmonėms jauką.
Kalti, kad jaukų nežinot saiko.
Kalti, kad norit ir piešiat t.y. brukat žmonėms gyvenimo prasmę.
Kalti, kad imat iš jų pavyzdį.
Kalti, kad žmonės nebeturi kuo tikėti.
Kalti, kad jus patys neturit kuo tikėti.

Jus nekalti, kad tokie užaugot.


--
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 18, 2019, 22:18:53
Prologą skaitykite čia:
1. https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4627.msg89225#msg89225
2. https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4627.msg89227#msg89227


1 skyrius



Ištrauka iš dienoraščio:

Citata
Data: 2019-04-05
Paskyrimo vieta: Hunas
Objektas: Mekai. Pusžmogiai žmogėdros. Pusiau protingos. Pavojingai agresyvūs. Turi lizdus. Patikrinti barjerą, dėl jo susilpnėjimo ir galimų įtrūkimų.
Tikslas: Visiškas sunaikinimas ir prevencija.

Mano vardas Aleiša. Esu iš Žemės planetos, Lietuvos valstybės. Neseniai baigiau tris kursus magijos akademijoje prie Švento Renijono ir teko pasitraukti iš mokslų anksčiau laiko dėl tam tikrų aplinkybių. Šiuo metu laukiu savo pirmo paskirto perkėlimo į Huno planetą. Ten manęs laukia mano pirma užduotis. Manau tai labiau išbandymas.

Kaip ir pasakė, turiu laukti lygiai 17 valandą savo kieme, sulaukti jų ir jie mane perkels.

(…)
Šiandien buvo sunki diena Huno planetoje, apniūkęs oras šiek tiek temdė visas paieškas, nors žmogėdras radau, nesunku buvo su čionykščių pagalba, jie patys labai noriai pasakojo kas, kaip ir kur. Taip pat sužinojau daug apie tuos, kuriuos Mekai sunaikino, apie mirusius tėvus, brolius, seses ir kitus artimuosius, širdį gniaužė jų visų išklausius. Kaip ir sakiau, pagal jų pasakojimus, žmogėdras radau beveik iš karto, nors teko šiek tiek pavaikščioti miškais ir juos išnaikinau ugnies stichija,  kuri man gavosi lengviausia, o jų pelenus vėjas išsklaidė. Radau jų tris lizdus, landynes, teko irgi sunaikinti. Jų klyksmai ir tas susvilusios mėsos kvapas dar ilgai mane kankins, manau net ir sapnuose. Kaip ir sakė, barjeras buvo pažeistas trijose vietose, pro kur ir išlindo jie, nepertoliausiai nuo lizdų. Suradus įtrūkimus, pasinaudojus man duotu kristalu, juos užlopijau. Gaila nebuvo jokių galimybių Mekus atgal išvyti gyvus. Pabaigus darbus, per antriešinį prietaisą daviau jiems signalą, kad darbas baigtas ir jie mane beveik iškart perkėlė atgal į namus.

Nusprendžiau daugiau nenaikinti gyvų būtybių.

Tai tiek šiam kartui.

-Įrašo pabaiga-
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 19, 2019, 16:16:10
Aš sėdėjau ant ežero pakrantės akademijos teritorijoje ir mečiau į jį akmenis. Vienas, antras, trečias. Galvojau, kaip keistai pasisuko mano gyvenimas. Jau antrus metus mokiausi magijos akademijoje prie Švento Renijono. Aš netik mokiausi, bet ir pasidariau tikru moksliuku. Be pagrindinių dalykų teorinių ir praktinių aš savarankiškai sėdėdavau bibliotekoje ir studijavau daug kitos literatūros ir iš aukštesnių kursų, praktinius užsiėmimus suplanuodavau taip, kad niekas apie tai nesužinotų, slapukavau, nes vis dėlto tiek gebėjimų man sukėlė milžinišką atsakomybę ir daug bemiegių naktų apmąstymams.

Akademijoje viskas atrodo paprasta, mokaisi iki galo, gauni diplomą, kad moki kontroliuoti savo galias ir laisvas. O diplomui gauti, reikia iš peties paplušėti.

Tarnielis, kaip ir sakė, manęs likimo valiai nepaliko, be savo dėstytojavimo jis rasdavo laiką ir man ką nors paaiškinti, jei ko nežinodavau. Visada klausdavo ar kas nors neaišku, ir jei atsakydavau, kad taip tai jis padėdavo. Praėjus pusei metų supratau, kad laikas man savarankiškai viską aiškintis, nes Tarnielis dažnai atrodydavo pavargęs. Tada ir biblioteka tapo mano namais.

Gyvenau ne jo namuose, nes iš tikrųjų buvo tolokai nuo akademijos, o studentų bendrabutyje pačioje akademijos teritorijoje. Draugų neturėjau, nes neturėjau apie ką su jais kalbėti, jie visi pažinojo vienas kitą beveik nuo vaikystės, nors kartais įdomu būtų sužinoti vieną kitą detalę, tačiau aš susilaikydavau, galiausiai supratau, kad viską galima rasti akademijos milžiniškoje bibliotekoje. Kaip ir tai, kodėl jie visi vienas kitą pažinojo nuo seno. Tai labai paprasta, tiesiog jų šeimos visos bendravo ir laikėsi šalia vienas kito, svetimųjų neprisileisdavo. Kaip ir manęs, gaila, tačiau nieko nepadarysi. Bandžiau pora sykių užmegzti pokalbį su kursiokais, tačiau jie visada surasdavo priežastį išsisukti, galiausiai apsimetė, kad manęs išvis nemato. Aš tada irgi apsimečiau, kad jų nematau iki tam tikro laiko.

Prasidėjus antram kursui, atsirado pas mus viena nauja studentė. Ji irgi buvo nepritapėlė  ir mes kažkaip susibendravome. Kaip ir dabar sėdėjau ant kranto su eiline knyga, mąsčiau ir laukiau jos.

- Laba, Aleiša, ar ilgai laukei? - klausė priėjus Keri.
- Ką tik baigiau skaityti magijos istorijos išplėstinę teoriją.
- A, atleisk, ilgokai užtrūkau. Sakyk, ką dabar veiksi? Radau tokią vietelę, kuri tau turėtų patikti, visiškai nuošali, beveik niekas ten nebūna.
- Tikrai? Ir kur gi ji? - klausiau, nors jau žinojau apie ką ji kalba, nes pirmam kurse ištyrinėjau visas apylinkes  ir visus akademijos užkaborius.
- Ten už šventyklos yra medis tinkamas prisėsti ir niekas netrukdys, nes kaip žinia šventykla yra pačiam gale teritorijos prie pat miško, ten mažai kas vaikšto. Pastebėjau, kad ir kiti studentai ten nesilanko beveik. Retas, kuris užkliūna.
- Žinau apie ką kalbi, tačiau ne šiandien, gal kitą kartą, turiu dar parengti kelis darbus rytojui.
- A, gerai, tada kitą kartą.
- Rytoj nueisime, iš karto po paskaitų, - ištariau, kad nenuliūdinti per daug jos.
- Gerai, tada rytoj, - ji pralinksmėjus ištarė ir atsisveikino iki rytojaus.

Jai išėjus aš dar mečiau akmenukus į vandenį. Vienas, antras, trečias. Vienas, antras, trečias. Ar Keri žino, kad aš žinau? Neatrodo, tačiau gali būti įtaria, nes paskutiniu metu nutolau nuo jos. Aš žinojau jos paslaptį. Netyčia išgirdau ja kalbant su keliais kitais kursiokais, kam ji čia atsirado. Pasirodo dėl manęs. Norėjo įsiterpti tarp draugų ir taip gauti mano vadeles, kad galėtų tampyti už virvučių. Jie visi iš kažkur sužinojo kiek man atiteko „Dievų dovanų" ir užsimanė tai išnaudoti savo  tikslams, kurie deja nebuvo altruistiški.

-Rytoj, - tariau sau, - viskas jau rytoj. - atsistojau ir išėjau į bendrabučio savo kambarį, pasisekė, kad gyvenau viena.


________________

Ir štai atėjo lemiama diena. Turi viskas paaiškėti. Kaip visada, man einant bendrabučio koridoriumi, Keri mane pasigauna ir mes kartu einame į paskaitas. Atrodo viskas taip pat, tačiau dabar jau viskas kitaip. Po paskaitų mes, kaip tarėmės, nuėjome už šventyklos. Atsidūrusios šalia to medžio, aš staiga sustojau ir atsisukau į ją.
- Keri, sakyk, ko iš manęs iš tikrųjų nori?
- Apie ką tu? Norėjau parodyti šia vietelę ir tiek, - bando išsisukti ji.
- Aš apie tai, kad tau reikia mano sugebėjimų valdyti savas galias tam, kad patenkinti tavo savanaudiškus ketinimus, - padariau pauzę, kad suvirškintu tai ką pasakiau, kad aš žinau, - Tu norėjai manimi pasinaudoti, kaip ginklu, atėjus tam tikram laikui, kai ateis tavo eilė pasirodyti, miss vyriausiosios druidės anūkė. Norėjai parodyti, kad moki manipuliuoti kitais žmonėmis.
Stojo mirtina tyla.
- Kaip tu tai sužinojai? - pašiepiančiai tarė Keri, parodė savo tikrą veidą.
- Paprastai.
Viskas stojo į savo važias, mano abejonės dėl jos kilmės, jos elgesio nesąmoningų nesutapimų ir netyčia išgirsto pokalbio nuotrupų, visiškai išgaravo. Aš žiūrėjau jai tiesiai į akis, o ji taip pat žiūrėjo į mane, tik jos veidą puošė pašaipa.

Aš supratau, ką reikia daryti, nusisukau ir išėjau.

- Ei! Nejaugi viską taip ir paliksi? - Man tolstant į nugarą sušuko ji.
Taip, mintyse sakau, bent jau kol kas, ir toliau žingsniavau.  Aš žinojau kai ką daugiau, tai, kad ji norėjo surengti perversmą visoje druidų bendruomenėje, nuversti savo močiutę ir vadžias paimti į savo rankas. Šią naktį ir vėl teks praleisti be miego, galvojau, geriau tada pasiimti kokią knygą ir mokytis, daug papildomai mokytis ir nusukau į biblioteką.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 20, 2019, 15:46:10
2 skyrius


Ištrauka iš dienoraščio:

CitataData: 2019-04-17
Paskyrimo vieta: Sarmi
Objektas: Resirai. Skraiduoliai vampyrai. Neprotingos. Patikrinti barjerą, dėl jo susilpnėjimo ir galimų pažeidimų pagrindiniame kristale.
Tikslas: Visiškas sunaikinimas barjero teritorijoje ir prevencija.

Jie man liepė laukti, kaip ir pirmą kartą, savo kieme lygiai 17 valandą. Nieku gyvų nevėluoti.
Perkėlimas trūko vos kelias šviesias akimirkas, nes paprasčiausiai daugiau nieko ir nebuvo, ryškus blyksnis kieme ir tu jau kitoje vietoje, tiksliau planetoje. Ši karta tai buvo Sarmi planeta.

(…)
Resirai - skraiduoliai vampyrai mėgstantis kraują. Barjerai, juosiančius miestus ir miestelius, visur susilpnėjo, dėl pagrindinio kristalo esančio sostinėje kaltės, mat visi barjerai surišti su centriniu. Jis paprasčiausiai įtrūko. Man tereikėjo jį pakeisti nauju. Ką aš ir padariau, nes mano kuprinėje per perkėlimą atsirado šis kristalas dėl viso pykto. Seną jau negalima buvo niekam panaudoti.

Taigi pakeičiau kristalą ir įjungiau barjerą ir visi skraiduoliai esantys jame pavirto dulkėmis, net ugnies nebuvo, tik dulkės.

Daugiau nevykdysiu tokių nurodymų.

-Įrašo pabaiga-
 
Po susitikimo su Keri aš visa galva nėriau į mokslus. Mane labiau domino dalykai, kuriuos dėstė vyresniųjų kursų studentams, kaip telepatija ir aiškiaregystė, nes pirmi trys kursai buvo skirti išmokti kontroliuoti griaunančius sugebėjimus, kaip ugnis, vanduo, žemė, oras, telekinezė ir elektra. Aš tai jau seniai perpratau jau antro kurso vidury ir stengiausi surasti ką nors vertingo bibliotekoje apie minčių skaitymą ir ateities matymą. Ypač po istorijos su Keri, neaiškūs žmonių ketinimai mane labiau vertė nerimauti dėl ateities. Keri su manimi daugiau nebendravo po to laiko, kaip ir aš su ja, tačiau ji susirado kitų draugų, nors trečio kurso pradžioje išėjo iš akademijos ir daugiau apie ją nieko negirdėjau. Kažkas paminėjo tik, kad ji mokosi namuose.

Prieš mėnesį, trečio kurso pradžioje, man pavyko nusigauti į slaptą skyrių bibliotekoje ir radau joje knygą apie telepatiją. Ne veltui ji buvo laikoma tame skyriuje. Ją atvertus paaiškėjo kodėl. Joje buvo netik minima, kaip skaityti kitų žmonių mintis ir perduoti savas, bet ir mentalinis blokavimas, o tai pat įtaigos menas. Man pakliuvo labai pavojinga knyga, tačiau aš ją perskaičiau, ką reikėjo užsirašiau ir pradėjau mokytis minčių skaitymo meno savarankiškai.

Deja niekaip sekėsi. Tik šiandien pradėjau girdėti ir suprasti padrikas kitų mintis, bet tam reikėdavo šiokio tokio kontakto su kitu asmeniu. Kaip kad valgykloje netyčia alkūne užkliudai kita žmogų ir mintyse praskrieja jo mintys. Kaip kad dabar jis galvojo ne apie maistą, o apie tai, kaip jis atrodo ar pakankamai vyriškas ir ar jį pamatys Nike sėdinti vat už ano stalo. Iš minčių tonacijos supratau, kad tai jo slaptoji meilė. Ir taip treniruojuosi jau keletą savaičių, vis aiškesnės mintys, ir svarbu kad nesusimaišytų su mano pačios mintimis, tam, kaip knygoje patarta, susikūriau atskirą ekrano erdvę savo sąmonės pakraštyje.

Aiškiaregystę irgi treniravau galėjau atspėti įvykius penkių minučių bėgyje, tačiau buvo keblumu su tuo, reikėdavo atsirinkti, kad įvykiai nepriklausytų, arba nevisai priklausytų nuo mano veiksmų ir nuo mano žinojimo, kas toliau vyks.

Užsigalvojus su šiomis mintimis ir išėjau iš valgyklos, koridoriuje netyčia užkliudžiau vieną dėstytoją ir mintyse prabėgo jo mintys. Aš nustėrau.
- Ar viskas gerai? - paklausė jis.
- E... Taip... Viskas gerai, atleiskit. - sumykiau aš ir paskubom nuėjau.

Tai ką pamačiau mane stipriai privertė sunerimti. Jis galvojo apie perversmą, apie Kerį norą imti valdžią į rankas ir apie tai, kaip druidams nustoti slėptis ir pradėti imti į vadžias visą pasaulį, kas jo manymų jiems ir priklauso nuo senų laikų, o ne slėptis, kaip kokiems triušiams. Jeigu jau dėstytojai apie tai galvoja, tai gresia tikru perversmu, tai ne vaikų žaidimai. Ir deja jo mintyse mačiau save. Save kaip ginklą naudojama prieš kitus, visai taip, kaip galvojo Keri, nes paprasčiausiai niekas neturėjo tiek sugebėjimų kiek turiu aš, tris, keturi ir viskas, o ne visi vienuolika. Aš jo mintyse turėjau būti, kaip kraugerys demonas, kuris nutildys jėga visus besipriešinančius naujajai tvarkai. Mane tai ne juokais išgąsdino.

Nuo to laiko pradėjau skaityti visų akademijoje esančių žmonių mintis, išmokau net skaityti per atstumą, kad ir nedideli vos per dvidešimčią metrų. Tikrinau ir laukiau, nes laikas ėjo ir karts nuo karto vis dažniau pasigirsdavo panašios mintys, tai šen tai ten, dažniausiai iš studentų, blogiausia, kad vis daugiau dėstytojų irgi apie tai vis dažniau pradėdavo galvoti.

Kol galiausia trečio kurso gale tai virto kaip epidemija. Norėjau kažką pakeisti, tačiau aš nežinojau kaip, tuo labiau, kad tai tik jų mintys ne veiksmai, jų dar niekada negirdėjau apie tai šnekant garsiai, tik mačiau susibūrimus taip pat galvojančius. Jie vis dažniau būrėsi ir vis kūrė savo pavojingus planus, kurie buvo su kraujo praliejimu deja. Ir tai nebuvo panašu į paprasta nepasitenkinimą valdžia, o realūs kraujotroškiai planai. Negalėjau patikėti kiek iš tikrųjų tokių žmonių yra. Nusprendžiau, kad niekas neturėtų sužinoti apie mano gebėjimą skaityti mintis, kai to mokytis man buvo dar ne laikas. Net Tarnieliui negalėjau prasitarti apie šį mano gebėjimą, gyliai širdyje kribždėjo mintis jam geriau to nesužinoti, nežinau kodėl, galbūt dėl to, kad jis irgi buvo druidas, nors ir mano oficialus saugotojas, nežinau. Sugalvojau vienintelį dalyką, parašyti vyriausiajai druidei, kaip inkognito, nors žinojau, kad jie gali turėti galimybių atsekti laišką, ir nustatyti jo kūrėją, o gal net tiesiog išmes neperskaitę, nes inkognito - tai nepatikima ir neverta gaišti laiko tokiems niekams. Taigi surizikavau.


________________

- Aleiša, tu mane nuvylei, - pasakė Keri sėdinti direktoriaus krėsle jo kabinete, o pats direktorius įsitaisė šalia jos, atsirėmęs į palangę. - Labai nuvylei. Galvojau, kad ką nors darysi, o tu nič nieko.- Čia ji padarė ilgą pauzę. -Mes turim gerą planą. Ar nenorėtum prie mūsų stipriausiųjų pusių prisijungti?
Tai buvo paskutinė egzaminų diena. Visas trečias kursas su kitais išėjo švęsti, o mane pasikvietė čia į direktoriaus kabinetą taip netikėtai, kad kažką panašaus ir įtariau čia rasiąs. Aš pagalvojau, kad ji nežino dėl laiško, galbūt net niekas jo neskaitė.

Staiga kažkas driokstelėjo lauke akademijos teritorijoje, paskui dar keli sprogimai pagrindiniame pastate ir po kelių tylos minučių į direktoriaus kabinetą įsiveržė du druidai iš vyriausios druidės šalininkų, juos vienijo viena apranga, tamsūs vienuolio apdarai. Aš užsimaniau tapti nematoma ir jie pradėjo derėtis.
- Kas čia vyksta? - pašaipiai paklausė Keri. - Nematote, kad užimta? Reikia belstis prieš įeinant į vidų.
Direktorius pasiruošė ugnies kamuolį bet kada šveisti į įsibrovėlius.
Druidai apsižvalgė, kažkas jų žvilgsnyje buvo keista, jie neužkliuvo už manęs, nenužvelgė, tiesiog kiaurai praėjo, tarsi būčiau nematoma. Keri irgi staiga pažiūrėjo į mano vietą, bet jos žvilgsnis irgi už nieko neužkliuvo, tarsi iš tikrųjų būčiau nematoma.
- Velnias, prakeikta mergiotė. - nusikeikė Keri. Ir aš pagaliau supratau, kad aš išties esu nematoma.
- Mes atėjome čia jus perspėti, kad jūsų planai verčia suabejoti jūsų, kaip akademijos prie Švento Renijono direktoriaus posto valdžia ir piktnaudžiavimu jūsų pareigomis. - vienas iš druidų oficialiai pranešė.
Direktorius, nieko nelauktas, šveitė į druidus kamuolį, tie jį atmušė ir atgal nusviedė kitą, prasidėjo grumtynės, aš palei sieną stengiausi pasitraukti iš įvykio vietos ir man pavyko.

Lėkiau koridoriais nematydama kur, kažkaip atsidūriau laukę prie šventyklos. Sustojus ir apsižvalgius įžengiau į ją, susiradau atokiausią kampelį ir ten atsisėdau. Ką galėjau jiems padaryti? Jie gi dėstytojai ir viską apie mus žino, neturėjau galimybių jiems ką nors padaryti. Galiausiai supratau, kad tai ne mano karas, tai jų, tačiau save kaltinau, kad pati ir įsivėliau į tai savanoriškai. Pavėluotai pagalvojau tik dabar apie tai, kad laisvai galėjau pasinaudoti aiškiaregyste ir nuspėti įvykių eigą, tačiau to nepadariau. Bet galėčiau vis tiek ką nors dabar padaryti, kaip nors kam nors padėti. Tai dabar pasinaudojau aiškiaregystę ir pamačiau, kad už trijų minučių viskas baigsis. Keri ir kiti „maištininkai" kartu su direktoriumi bus išvesti, buvo sužeistųjų. Čia ir supratau ką turiu daryti.

Išėjau iš savo slėptuvės, nusimečiau nematomumą ir nuėjau prie sužeistųjų, atsiklaupiau ir pabandžiau juos išgydyti, nesirinkau kas kuriai pusei priklausė. Pirmą kartą iš tikrųjų gydžiau žmones, o ne gyvūnus, ant kurių anksčiau visą laiką treniravausi. Žaizdos gijo gerai, kiti medikai leido man jiems padėti. Aš bėgiojau nuo vieno sužeistojo prie kito, jų buvo nemažai ir net nepastebėjau, kaip priėjo Tarnielis. Jis nustebo mano įgūdžiais, tačiau nieko nesakė ir išvedė mane visą nusikalusią iš akademijos.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 22, 2019, 16:27:33
3 skyrius


Ištrauka iš dienoraščio:

CitataData: 2019-06-21
Paskyrimo vieta: Kiurtas
Objektas: Viesulas
Tikslas: Sumažinti arba visiškai sunaikinti objekto sukeliamą pavojų pagrindiniam miestui.

Atsisakiau vykdyti gyvų būtybių naikinančias užduotis, todėl jie kurį laiką tylėjo.

Šiandien, kaip ir anuos porą sykių, liepė laukti 17 val kieme. Reikės naikinti didelę audrą ir milžinišką viesulą artėjantį prie pagrindinio miesto, t. y. sostinės, Kiurto planetoje. Per perkėlimą davė dar papildomai du energokristalus, tam kartui, jei mano jėgų neužteks.

Aš stovėjau miesto pakrašty, ir stebėjau, kaip milžiniškas viesulas artinasi. Aš koncentravausi. Reikėjo pajusti vėjo energijos siūles ore. Staiga pajutau netik oro siūles, bet ir žmones esančius aplinkui. Jų mintis ir jausmus: nerimą, išgąstį, baimę ir viltį. Bandžiau nuvyti tai, nes trukdė susikaupti, tai buvo, kaip supratau, prabudę ekstrasensoriniai mano pojūčiai. Susikoncentravau tik į viesulą ir išsklaidžiau vieną po kito oro siūlęs ir viesulas vis mažėjo ir mažėjo, kol visai išnyko, liko tik gan stiprokas vėjas, tačiau jis didelės žalos nepadarė. Panaudojau abu kristalus, mano jėgų nepakako, per didelė teritorija.

Paspaudžiau, kaip visada, ant antriešinio prietaiso, apyrankės mygtuką, kad baigiau darbą ir mane už kelių minučių perkėlė atgal į Žemę.


-Įrašo pabaiga-

 
Kaip norėčiau grįžti namo, apie nieką per daug ne nerimauti, sėdėti kartu prie stalo su namiškiais, valgyti kartu vakarienę, suplauti kartu indus ir stebėti, kaip kiekvienas užsiima savais reikalais.
- Ar klausai mane? - Paklausė Tarnielis. Aš nusukau žvilgsnį nuo lango ir palingavau galva. - Tai vat, ką norėjau pasakyti, akademija dabar uždaryta, visi išsiųsti namo. Dabar yra ieškomi nauji dėstytojai, keičiamas visas personalas. Gali būti, kad naujus mokslo metus atidės kuriam laikui, nes šiuo metu ypač svarbu parinkti tinkamus žmones.
Aš palingavau galva, kad supratau.
- Gerai, tada pereisim prie svarbesnių reikalų.- Tarnielis padarė pauzę, turbūt tam, kad susirikiuoti mintis. - Keri nepaliks taip visko. Ji bandys vėl išpildyti savo planus. Deja, mūsų vyriausioji druidė jau senoka ir jai reikia pamainos. Iš pradžių manėme , kad Keri bus puiki pamaina, kai buvo dar maža, turėjo gerus talentus, tačiau jai užaugus pasimatė griaunamas jos elgesys. Todėl buvo nuspręsta, kad Kerį jokiais būdais neprileisti prie valdžios. - Aš atsidusau, ne man tokie reikalai. Tarnielis turbūt suprato tai savaip, kaip sutikimą, ir tęsė toliau.-  Matai mums reikia stiprios pamainos, kad galėtų ir pasipriešinti Keri ir galėtu būti pakankamai galingas, turėti pakankamai sugebėjimų atėjus laikui parodyti save ir nuraminti bet kokį maištą vien savo buvimu. Mums reikia tavęs, Aleiša. - Dar viena pauzė. - Pagalvok apie tai. Tavo sugebėjimai patys įspūdingiausi ir dar tu tokia dar jauna, bet pakankamai išmintinga priimti tinkamus sprendimus. Tu su savo sugebėjimais niekada nebegalėsi pasislėpti, vis tiek išlis kas nors ir tau teks bet kokiu atveju kam nors vadovauti. Nenoriu tavęs spausti, bet tai tik laiko klausimas kada taip atsitiks. Pasirink teisingai.

Baigęs tai sakyti, Tarnielis atsistojo ir išėjo iš bibliotekos, kur aš ramiai gurkšnojau arbatą prie knygų. Tai buvo vienintelis dalykas, kuriuo aš užsiėmiau paskutinius keletą mėnesių sėdėdama uždaryta šiuose jo namuose. Arbata prie knygų.

Pasiilgau tėvų, pasiilgau kartu leisti su jais laiką, pasiilgau tu nuoširdžių mūsų kalbu. Niekas iš tikrųjų neklausė, ko aš noriu. Aš nenoriu valdyti, niekada nenorėjau, tik, kad niekam tai nerupi.

Dar pasėdėjau valandėlę bibliotekoje ir apsisprendžiau, nuėjau į savo kambarį, dar kartą viską apmąstyti.

Atėjus nakčiai aš jau buvau susikrovus savo nedidelę mantą ir pasiėmus neišleistus stipendijos pinigus, lėtai tipenau iš savo kambario per koridorius, kad neprižadinti Tarnielio. Pasiėmiau jo raktus nuo jo mašinos ir tyliai išėjau iš namų. Įsėdau į mašiną, užvedžiau variklį ir išvažiavau į kelią. Navigaciją užstačiau, kad rodytų kelią į mano buvusius namus, tėvų namus, į gimtąjį miestą.

Šiandien buvo apniukęs oras ir grasino prapliupti lietui. Nors buvo šeštadienis ir mano tėvai turėjo būti namuose. Važiavau visą naktį, kelias buvo tolimas. Dešimtą ryto privažiavau namus, tėvai jau turėtų būti atsikėlę.

Dar kurį laiką drąsinau save ir pagaliau išlipau iš mašinos. Įėjau į laiptinę. Atsistojau prie durų. Porą sykių gyliai įkvėpiau ir paskambinau į duris. Atidarė mama.
- Taip, kuo galiu padėti? - žvilgtelėjus į mane, ji paklausė. Aš nustebau.
Neatpažino? Negali būti, galvoju.
- Tai aš, mama, grįžau namo, atleiskit, kad neperspėjau, kur dingau, nebuvo galimybių.- Nedrąsiai ištariau.
- Kas jus? Jus nemano duktė. Kas jus? Aš neturiu vaikų. - Drėbė jinai.
- Kas ten? - atėjo tėvas. - Vėl prekybininkai?
- Ne, sako esanti mano duktė, kaip žinia mes vaikų niekada neturėjome. - pasakė mama tėvui.
Aš stoviu nustebus, neturiu žodžių, negali būti, kaip jie galėjo neatpažinti manęs.
- Bet gi čia aš, Aleiša, jūsų vienintelė duktė. Mama? - pasižiūrėjau į mamą. - Tėti? - pasižiūrėjau į tėvą ieškant atsakymo, bet jo nebuvo.
- Atleiskit, bet mes jūsų nepažįstam ir tikrai ne esame jūsų tėvai ir daugiau mūsų netrukdykite, -  atsakė tėvas ir užtrenkė prieš veidą duris.

Stovėjau kaip įbesta dar kurį laiką prie durų, bandydama suprasti kas dabar įvyko. Mano tėvai jau nebemano tėvai. Suradus jėgas išėjau į lauką ir sėdau į mašiną. Mano tėvai jau nebemano tėvai. Niekada vaikų neturėjo. Jie negalėjo taip pamiršti viską, išbraukti paprastai mane iš gyvenimo, aš buvau jų vienintelis vaikas, jie negalėjo šitaip pasielgti, nebent kažkas atsitiko svarbaus. Turiu tai sužinoti, bent jau pabandyti.

Išlipau iš mašinos nuėjau į laiptinę ir save ramindama, kad darau tai tik geriems tikslams, išsiaiškinti kas atsitiko. Aš panaudojau telepatiją, minčių skaitymą per nuotolį. Užčiuopiau tėvus. Jie ramiai sėdėjo virtuvėje ir šnekučiavosi apie ką tik įvykusi incidentą. Mintys. Mintys. Jose visiškai nebuvo manęs, jokio prisiminimo ar atpažinimo, jie iš tikrųjų matė mane tarsi pirmą kartą. Staiga užčiuopiu kažką neaiškaus jų atmintyje, tarsi blokas, ir pabandau ji pereiti. Pavyko tik iš trečio sykio ir pamačiau jų mintyse Tarnielį ir dar kelis druidus, jie kalbėjo su mano tėvais apie mane, o paskui, taip dabar žinau kas tai, panaudojo įtaigos būdą ir paprasčiausiai ištrynė mane iš jų gyvenimo. Aš buvau jų vienintelis vaikas.

Sėdėjau laiptinėje ir negalėjau patikėti ką atradau. Akyse temo, mačiau viską tarsi per rūką. Sėdėjau ten, ant laiptų gal porą valandų, kol ašarų nebeliko. Netekau vienintelės šeimos ir vienintelių savo tikrų namų.

- Taip ir žinojau, kad busi čia. - pasakė Tarnielis.
Aš pakėliau akis į jį ir nieko nesakiau, nes net nebuvau nustebusi, kad jis surado taip lengvai mane. Buvo tiesiog tuščia.
- Eime, metas grįžti namo. - Tarė jis ištiesė man savo ranką.
Aš negalėjau patikėti, kad jis, pats Tarnielis, padarė šitaip mano tėvams, atėmė iš manęs vienintelius artimus žmones, šeimą ir namus. Ir dar tokiu būdu.

Aš dar kartą į jį pažiūrėjau, susikaupiau ir, kaip jis mano tėvams, taip ir aš jam, įteigiau, kad jis manęs nerado ir išėjau, mašiną palikus likimo valiai.

Pradėjo pliaupti lietus, aš buvau be skėčio, jo ir nereikėjo. Per lietų žmonės nemato mano ašarų ir aš per miglą nemačiau žmonių, jie tarsi visi buvo kažkur toli.

Tolimi.

O čia buvo visiškai tylu ir tuščia.



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 22, 2019, 20:35:17
Ar jus tai skaitot?
Ar jums įdomu?
Galvoju apie tolimesnį rašymą.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: klajunas balandžio 22, 2019, 21:56:20
Skaitom, labai įdomu.
Mano telepatijos ekranas yra kaktos srityje.  :)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 22, 2019, 22:30:18
Jau nebe daug liko. Sorry, ilgesnio neužteko kantrybės rašyt. :)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE balandžio 23, 2019, 15:14:07
Skaitau Creatuk, rašai tai kaip iš Eridano redakcijos, bet geriau. Ir talentą turi.

(http://i68.tinypic.com/2v0n4p4.jpg)


Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 24, 2019, 15:25:01
4 skyrius


Ištrauka iš dienoraščio:


CitataData: 2019-07-03
Paskyrimo vieta: Prediras
Objektas: Lazeriniai, elektriniai ir branduoliniai ginklai
Tikslas: Visiškai sunaikinti objektų sukeliamą pavojų bet kokiai gyvybei.

Jie visada perspėja, per antriešinį prietaisą, apie misiją, maždaug prieš 4-6 val., o šį kartą man liko tik 1 valanda, kad spėčiau suprasti, ko iš manęs jie reikalauja. Reikėjo vykti į Prediro planetą ir sunaikinti, arba sugadinti jų ginklus, kol neįvyko karas. Kaip tai padaryti, aš nespėjau dar sugalvoti.

Jie visada atskrisdavo lygiai nustatytu laiku. Aš spėdavau akimirka pamatyti jų pilką lėkštę danguje ir tada jie iškarto mane perkeldavo į kitą planetą, iškarto pasirodydavo blyksnis.

Šį kartą aš nusprendžiau pasižiūrėti ką jie galvoja, panaudojus telepatiją per atstumą. Spėti kad ir  tą mažą akimirką. Ir man išėjus į kiemą aš nusistačiau ir tik pasirodžius lėkštei spėjau perskaityti vieną vienintelę mintį:
- Štai ir mūsų žaislas jau laukia.
Staiga pasirodė blyksnis ir mane perkėlė į Predirą. Mane apėmė milijonas žmonių klyksmų, nebylių klyksmų, visi skendėjo skausme ir baimėje, visiškai be vilčių išsigelbėti. Aš nespėjau išjungti telepatijos,  o ji, pasirodo, buvo sujungta su ekstrasensorika. Mane susuko per pusę. Kritau ant kelių ir galiausiai pajutau, kaip galva prilietė žemę. Netekau sąmonės. Dar per miglą pamačiau, kad antriešinis prietaisas sumirksėjo:"Misija atšaukiama, dėl jos pavėlavimo".


-Įrašo pabaiga-


Kelias savaites praleidau išnuomotoje trobelėje gyvybės pakrašty, tarp pievų ir miškų. Beveik neišėjau iš namų tik sėdėjau prie lango ir žiūrėjau pro jį, sutemus nejungdavau šviesos, taip ir toliau sėdėjau ir stebėjau, kaip viena po kitos įsižiebia žvaigždės.

Vėliau supratau, kad taip nenugyvensiu gyvenimo, kad ir kaip bučiau norėjusi, reikėjo pinigų. Vargais negalais radau darbą pas vieną ūkininką už dešimties kilometrų, alga nedidelė, tačiau nors priėmė į darbą, nes visi kiti, pas kuriuos buvau net nežiūrėjo į mano pusę. Matyt vietovėje nebuvo priimtini svetimšaliai.

Tarnielis, ar kas kitas, dar kol kas manęs nerado. Dar eidama tada iš namų, iš mano jau buvusių namų, užsidėjau mentalinį blokavimą, tam kad niekas negalėtų perskaityti mano minčių ir nesužinotų kur aš dabar, nes žinojau, kad galima taip skenuoti teritorija ilgomis distancijomis, gerai ištreniravus gebėjimą.

Pas ūkininką buvo sunku, vos susitvarkydavau, nors alga buvo labai maža. Į mėnesį po kelias dienas tekdavo pabadauti, kol galiausiai mano nervų ląstelės per stipriai įsitempė ir galvojau viską mesti ir važiuoti kur nors į labiau gyvenamą vietovę, taip rizikuodama save kam nors atpažinti.

Tuo metu, tai buvo pavasario vidurys, susipažinau su jais, jei taip galima būtų pasakyti.

Vieną dieną prabudus ryte radau namie ant stalo gulintį daiktą, labai panašų į paprastą apyrankę, tačiau mačiau, kad tai buvo kažkoks naujas prietaisas. Kilo mintys kas tai, kaip, iš kur, gi visos durys buvo visada sandariai užrakinamos, kaip ir šį kartą patikrinau, buvo uždarytos, langai taip pat. Prie prietaiso gulėjo sulankstytas popieriaus lapas. Aš jį atlenkiau ir perskaičiau:

„Čia susisiekimo antriešinė apyrankė.
Užsidėk ją ir mes galėsime bendrauti.
Tavo draugas."

Draugai nedraugai, tačiau apyrankės neliečiau dvi dienas, tačiau aš buvau taip stipriai pavargus nuo visų darbų ir galvojimų, kad nusprendžiau surizikuoti ir ją apsidėti. Išlindo holograminis ekranas ir pasirodė žinutė:

„Mes esame kitos planetos panašios į Žemę gyventojai. Atskrendame čia rasti šalininkų ir galbūt pagalbininkų. Norėtumėme, kad mums padėtum. Mums reikia, kad atliktumei kai kurias užduotis. Niekas nesužinos, kad tu jas vykdei. Gausi dosnų atlygį. Bet kada galėsi nuspręsti atsisakyti ir jas nevykdyti."

Aš tylėjau, ilgai tylėjau. Tačiau aš buvau jau perdaug nusikamavus ir tuščias skrandis urzgė, tai nelabai galėjau blaiviai galvoti. Matyt todėl sutikau.

Taip ir prasidėjo mano misijų vykdymas. Ryšys vyko tik per antriešinę apyrankę, gyvai aš jų nemačiau, tik laivą vos akimirką.


________________

Po paskutinės misijos negalėjau atsipeikėti jau kelias dienas ir niekaip neprisiminiau, kaip atsidūriau namie, atsimenu tik, kad pabudau savo lovoje sekančią dieną. Visą šį laiką tik gulėjau namie ir žiūrėjau į vieną tašką. Man vis vaidenosi jų nebylus klyksmai. Tiek skausmo ir baimės buvo jų širdyse, mane plėšė tiesiog į mažus skutelius ir dar karts nuo karto protarpiais tarp tų žmonių klyksmų pasigirsdavo žodžiai: „Štai ir mūsų žaislas jau laukia".

Trečios dienos vakarę įsijungė mano apyrankė:

„Labas. Aš  Setas. Jie nežino, kad įsibroviau į jų techniką. Žinau, kad dirbi nedėkingą darbą jiems. Aš dabar atskrendu pas tave. Busiu už pusės valandos. Norėčiau, kad skristum su manimi ir juos mestum. Žinau, kad prašau daug kaip visiškai nepažįstamas asmuo. Tačiau tau bus žymiai blogiau, jeigu taip ir tęsi toliau. Prašau priimk mano prašymą.
Setas"

Nespėjau nieko atrašyti, ekranas išsijungė. Po pusės valandos stovėjau laukia ir stebėjau dangų, galvojau, pažiūrėsiu kas įvyks. Tolumoje sužibo žvaigždė ir ji labai greitai artinosi. Tai buvo apvalus beveik dvidešimt metrų skersmens, kaip man pasirodė, metalinis laivas, visai nepanašus į pilkas kitų lėkštes. Jis pakibo virš mano kiemo ir lėtai nusileido jo pakraštyje. Atsidarė liuko durys ir pasigirdo malonus vyriškas balsas iš lėkštės:
- Aš Setas. Ar apsisprendei? Ar skrisi su manimi?
- Kur, - paklausiau.
- Su manimi į kitą planetą. Ten visai kitokie žmonės ir nevers daryti to, ko nenori, arba kas kaip nors kenktų kažkam.
- Kodėl neišeini? Aš nematau su kuo kalbu.
- Matai. Aš visas laivas, tiksliau dirbtinis intelektas ir savo kojom niekaip negalėčiau išlipti, nes paprasčiausiai jų neturiu. Įgulos viduje nėra.  Atleisk, kad nuvyliau.

Aš stovėjau ir galvojau, kas man lieka. O gi niekas. Druidai ieškos, ateiviai persekios, kad ir kur bebūčiau, niekas manęs taip nepaliks ramybėje. O Seto pasiūlymas gana atsargus ir drąsus, kad net apėjo jų techniką ir galbūt iškart atskrido čia. O gal seniai planavo, nežinau.

- Gerai, - pagalvojus, atsakiau ir nuėjau link laivo, pakeliui išsiųsdama žinutę per antriešinį prietaisą, kad atsisakau dirbti jiems ir vykdyti jų misijas. Paskui nusiėmiau ir išmečiau apyrankę į krūmus.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 24, 2019, 17:35:31
Epilogas


Mes keliavom porą mėnesių  iki Lėjos planetos. Per tą laiką Setas man papasakojo, kad Žemę, kaip ir kitas dešimt tūkstančių gyvenamų planetų, laiko savo valioje Sebro civilizacija. Jie prižiūri planetas ir šalina nereikalingas tendencijas, tam kad vystymasis atitiktų jų planams. Taip pat papasakojo, kad yra dar kol kas kelios visiškai laisvos civilizacijos, kaip Lėjos, Mauri ir Predramalo, kurias nekontroliuoja jokia kita civilizacija. Taip pat Setas, per tą laiką, man padėjo įsisavinti jų kalbą, ji buvo nesunki.

Lėja sutiko mane geraširdingai ir nuoširdžiai. Čia žmonės nieko neslėpė vienas nuo kito, bendravo atvirai, padėdavo vienas kitam, atrodė, kad išties kiekvienas tiesiog buvo savo vietoje. Po kelių savaičių buvimo ten jie pasiūlė man tobulinti savo įgūdžius. Aš nemokėjau vienintelio dalyko, tai teleportacijos. Taigi nėriau visa galva į mokslus. Knygų bibliotekose buvo apstu. Lėječiai man padėdavo jei ko nors nesuprasdavau, arba parodydavo, jei kažkas neišeidavo. Per mėnesį aš išmokau netik teleportuoti daiktus iš vienos vietos į kitą, o netgi teleportuoti save atstumu virš kilometro.

Vieną vakarą Lėjiečiai mane pakvietė į jų kaip ir ritualą, kuris buvo skirtas iškviesti dievams ir paprašyti jų patarimo. Taigi sutemus stovėjau aš prie milžiniško laužo. Žmonės aplinkui šoko, dainavo, visai kaip Žemėje druidai kvietė dievus. Tai trūko apie dvi valandas. Staiga laužas sudrebėjo, įsižiebė trigubai smarkiau ir iš  jo pasirodė kelios figūros. Visi pradėjo šnekėti: "Dievai. Dievai." Ugnis išskaidė jų pavidalą, todėl matėsi tik jų siluetai. Tos figūros padarė kelis žingsnius mano pusėn ir tarė:

- Mes pasakėm kur jus rasti.

Įsiviešpatavo mirtina tyla, kurią nutraukė atbėgęs karys rėkdamas:
- Mus puola! Sebrai puola! Ruošia ginklą sunaikinti visą planetą. Visiems greitai į laivus!

Aš stovėjau sustingus gan ilgai kol figūros, buvę Dievai, vėl pratarė, tik šį kartą žiūrėdami tiesiai į mane:

- Mes visą laiką tave stebėjome. Buvai išties gražus mūsų žaislas.

„Buvai išties gražus mūsų žaislas" taip ir skambėjo mano galvoje  be perstojo.
Lėlininkai tampo lėlininkus už virvučių, galvoju.

„Buvai išties gražus mūsų žaislas."
Tai dar ne pabaiga, galvoju.



Pabaiga



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 25, 2019, 21:53:02
Atleisk Space, tau tai nepatiks.

Citata iš: SPACE  balandžio 23, 2019, 15:14:07(http://i68.tinypic.com/2v0n4p4.jpg)
CitataEkslibrisas (lot. ex libris - iš knygų) - knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Jame būna knygos savininko vardas (kartais tik inicialai) arba institucijos pavadinimas, piešinys (figūrinė, ornamentinė, šriftinė ar kita kompozicija, herbas, emblema, įv. atributai), kartais specialus tekstas. Savita ekslibriso atmaina yra superekslibrisas. Kai kada ekslibrisais vadinami ir knygos savininką nurodantys įrašai, spaudai.
Pagal tai supratau, kad ten mane vaizduoji piešinėlyje.




Citata iš: SPACE  balandžio 23, 2019, 15:14:07

Atleisk, tačiau dėl manęs, ar šalia manęs mirti tikrai niekam nereikia. Tik papildomos išlaidos ir vargas. Be to mano širdis priklauso kitam. Todėl prašau daugiau nerašyti man meilės laiškų.  :-\
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative birželio 08, 2019, 16:59:37
Тишина. Вдали где-то дует тихий ветер.
Сквозь пальцы ладони ускользают последние потоки нити.

Я смотрю на них и вижу нечто.
То что усколзает меж глаз твоих.

Нет. Это не надежда.
Просто забудь о них.

Тишина. Вдали где-то дует тихий ветер.
Сквозь пальцы ладони ускользают последние потоки нити.



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative birželio 23, 2019, 23:12:16
Pasakos tęsinys turėtų būti toks:

Tariami Dievai išeinantys iš ugnies norėjo, kad Aleiša taptų viena iš jų.
1. Išėjimas iš ugnies tai nekas kita, kaip kombinacija išvystytų iki tam tikro profesionalaus lygio
a) telepatija (žinoti kur atsirasti),
b) ekstrasensorika (pajusti kur yra šiuo atveju laužas- ugnies stichija)
c) teleportacija (persikelti į ugnies laužą)
d) ugnies stichija (atsidurti laužo ugnyje ir nesudegti)
e) nematomumas (likti nematomam)
f) kombinacija stichijų plius nematomumas (kad pasidaryti siluetų, pusiau peršviečiamu ir pnš, galima ir su liepsnų imitacija)
g) telepatija (minčių perdavimas visiems galvoje esantiems tam tikru atstumu, arba pasirinktinai).
h) pasišalinimas iš įvykio vietos (vėlgi kombinacija nematomumas, teleportacija, gali būti su stichija, ir ekstrasensorika kad nustatyti tinkama vietą)

2. Žinojimas kas kur vyksta, tai telepatijos ir ekstrasensorikos aukščiausias lygmuo, einantis kiaurai kosmosą ir planetas.

Matai Dievai, kaip ir visi žmonės, manė, kad nauja karta išspręs arba bent jau pakoreguos tinkama linkme jų gyvenimo problemas. Dievams turint tokius gebėjimus yra sunku matyti per juos pasaulį, todėl jų įsikišymas buvo kaip ir neišvengiamybė, kad civilizacijos egzistuotų, pratęstų egzistavimą, kuo ilgesniam laikui, arba bent jau pagimdytų naujas kartas kurios galbūt ras išeitį iš susidariusios situacijos. Dievams nieko kito neliko, kaip palaikyti šiokį tokį balansą.

Aleiša nusprendė nesikišti ir atsisakyti naudoti savo gebėjimus, gal net rasti būda jų atsikratyti (kaip dievai davė, tai galima reiškia ir atiduoti atgal) pasirinko kosmoso keliautojo - klajoklio variantą, keliavo kartu tik su Setu t.y. tik su savo laivu. Kur nekur kosmose, kartais padėdavo kam nors.

Galiausiai ji paklydo taip toli, kad susidūrė su nežinomom jėgom ir pakliuvo į visai kitą pasaulį ... o kokį tai telieka visų vaizduotėse... jos neliko šitame pasaulyje.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide birželio 25, 2019, 14:24:22
pabaiga?
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative birželio 25, 2019, 15:10:28
Nori pabaigos?


Aleišos sugrįžimas


Pirmųjų Civilizacijų lopšys prieš daugybę metų.

Aleiša stovėjo priešais pyktą dešimties metų berniuką, kuris laikė ginklą nutaikytą į ją. Tai būtų buvusi jo pirma žmogžudystė, kuri pakeistų įvykių eigą.
Ji, nepaisydama ginklo nutaikyto į ją, drąsiai priėjo prie berniuko ir jį saugiai apkabino, nespėjus jam sureaguoti ir iššauti. Berniukas iš pradžių nesuprato kas įvyko, paskui pradėjo muistytis ir priešintis, bet ji stipriai jį laikė. Berniukui nebuvo jokių šansų išsisukti iš jos glėbio. Jis priešinosi aršiai, tačiau galiausiai suprato, kad jo pastangos beviltiškos ir sustojo, kol galiausiai pravirko. Iš berniuko liejosi visas susikaupęs skausmas ir neviltis. Ji jį laikė tol, kol jo ašaros nustojo bėgti. Vėliau paleido, šiltai nusišypsojo ir pradingo.


Esamasis laikas

Vienas įvykis pakeitęs visą istoriją.


Pabaigos pabaiga
The END
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 26, 2019, 17:24:40
--------------------------------



Ir  likę po paskutinio žemės drebėjimo ir paskutinio cunamio, žmonių likučiai, užsilipo ant aukščiausių, dar likusių stovėti, patvinusių , apsemtų, apleistų pastatų stogų, kas ant kišančių iš po vandens kalnų viršūnių, pakėlę akis į dangų, stebėjo, kaip mes paliekam Žemės atmosferą.

Artėjo paskutinė cunamio banga, nušluosianti paskutinius gyvybės ir civilizacijos likučius. Paskutinis žemės drebėjimas, buvo paskutinis ir žemė pradėjo plyšinėti visur.

Kamera užmatė penkių metų vaiką, apdriskusiais ir išterliotais, kaip ir visų kitų, rūbais. Jis stovėjo ant pastato stogo, vienas, ir žiūrėjo, pakėlęs galvą į dangų. Į mus. Žiūrėjo, žinodamas, kad tiek jis tiek mes esame pasmerkti ir su tokia veido išraiška surado savyje jėgų ir šypsojosi, akimis lydėdamas mus. Tai buvo paskutinė šypsena. Mes visi taip šypsojomės... pasmerktųjų šypsena.









--------------------------------
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative spalio 12, 2019, 22:53:07
Herojams, iš seniai užmirštų romanų

Eini vienas tuščia gatve
Vėlai vakare.
Lietus purškia tau į veidą,
O tu žiūri tiesiai prieš save.

Kai tavo žodžiai ir veiksmai kitiems nebetenka prasmės,
Kai tavo narsią dvasią užgožia tyla.
Kai viskas jau ne taip, kaip buvo seniai.
Laikai keičiasi, yra taip kaip yra.
Nors ir galbūt kažkur širdyje šiek tiek vis dar gaila...

Kai suskaičiuoti visi kaltinimai.
Deja nevisiškai.
Tiesiog tu toks buvai.
Ir tebežengi tuščiomis gatvėmis vienas... vakarais.
Herojus, iš seniai užmiršto romano...

__________
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative spalio 16, 2019, 19:40:01
Храм мой,
Побудь ещё со мной.

___

Во имя того что было
и то что будет..
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative spalio 31, 2019, 18:40:57
Aš paimsiu pieštuką ir piešti pradėsiu.
Jūras iš skausmo, vargų ir kančių.
Sudegančias širdis, link saulės artėjančių.
Nupiešiu žemę, smėlis, kurio byra tarp pirštų.
Ant kurio ne kiekvienas išstovėti sugebėtų.
Nupiešiu medį, prie kuriuo prisiliesiu.
Ir tau jį užuosti ir prisiliesti taip pat leisiu.
Ir vėją, kuris kedens plaukus ir nešios lapus.
Nupiešiu...
Nupiešiu paveikslą, kurio niekada nebus.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 04, 2019, 21:06:24

Žmogus, ir tuo pačių visa žmonija, gali žymiai daugiau nei patys galvoja.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 18, 2019, 16:20:57


This is your world not mine.
I'gave up long ago.
I leave it to you, to you alone.
Do what you willt. remember?
This is only your world.


P.s.: The music too.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 26, 2019, 16:29:38


HDSounDI kanale daugiau muzikos. ne mano  ;) 
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 26, 2019, 21:37:54


Pakelkim akis į dangų ir pažiūrėkim koks oras gražus.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative sausio 21, 2020, 17:10:05


Siaubas koks XD
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative sausio 26, 2020, 11:08:43
Есть речи, которые не выражаются.
Есть слова, которые не высказываются.



Для нас всех.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 02, 2020, 16:48:01
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 04, 2020, 20:14:06
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 16, 2020, 12:29:17
Kai liksi vienas,
Atskris pas tave,
Pašvies žalia teigiama šviesa,
O paskui bandys sunaikint tave.
Nes visiems žinoma,
Kad vieniems ir paskutiniams likti negalima.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 16, 2020, 22:07:38
Po galais, kaip skauda galvą. Kaip parašyti tai? Kaip viską tai parašyti?

Rašau tai norėdama pasakyti, kad radau akmenį. Jis tiesiog buvo kitoks nei kiti ir aš tiesiog prie jo prisiliečiau.

Po galais vėl ne tie žodžiai.

Faktai. Faktai. Tik tai faktai.

2019 balandžio 23 d. Vaikščiojau po parką ir radau netyčia akmenį, kuris man pasirodė kitoks, skyrėsi iš kitų. Dydis: telpa į delną, juodas su židru atspalviu, kaip gyslelės. Paėmus į rankas jis pasidarė šiltas, galvojau, kad pasirodė, nelabai atkreipiau į tai dėmėsį.

2019 balandžio 25 d. Kai akmenį prieš porą dienų parsinešiau namo buvo viskas ramu, tiesiog padėjau ir beveik pamiršau. Tą dieną prie jo prisiliečiau dar kartą ir jis staiga sušvito ir mane apakino. Kurį laiką nieko nemačiau gal kelias sekundes begalo ilgas ir viskas dingo ir vėl akmuo jokio aktyvumo nerodė net dar kartą prisiliečiant.

2019 balandžio 29 d. Prasidėjo keisti sapnai. Sapnuose atsirado kažkoks įtartinas veikėjas, kuris karts nuo karto duodavo patarimų. Jis kažkuo skyriesi nuo visos sapno aplinkos.

2019 gegužės 19 d. Aritanas, toks jo vardas sapne, kurį jis pats pasakė, kad taip jį vadinti. Papasakojo kad jis iš kitur visai ne iš čia, kad per akmenį perėjo pas mane į galvą, į sapnus, bent jau šiuo metu.

2019 gegužės 21 d. Aritaną pradėjau girdėti budraujant. Bet jis nesikišo neesant reikalui. Informacija tuo metu dar nesidalino.

2019 gegužės 30 d. Einant per parką jis apsireiškė, kaip tada aš pagalvojau vaizdine haliucinacija, šalia ir mes bendravom gyvai. Noriu pridurti, kad jo išvaizda ir rūbai buvo kaip tipinio žmogaus, nieko neįprasto. Ir dar noriu pridurti, kad jis buvo visiškai materealus: palikinėjo pėdsakus, metė šešėlį, žmonės ji aplenkdavo, parduotuvėje apsipirko kaip eilinis žmogus, pardavėjai nieko įtartino nepastebėjo.


Šiam kartui užteks. Povelnių, kaip galvą skauda nuo visos šios ir kitos informacijos.

Ir dar norėjau pasakyti, kad jis dabar mane paliko. Nebėra jo daugiau manyje ar kur nors šalia. Kaip sakė, savo darbą atliko ir iškeliavo.


#9
Devintas Agentas





Kai daina pasibaigs,
Lai viskas eina po velnių.
Man labai apmaudu,
Kad taip buvo iš tiesų.

Velniop.
Viskas vistiek baigsis galop.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 17, 2020, 14:00:20
Ko jiems reikia, nesuprantu.
Iš pradžių tik šviesos baltos.
Paskui žalia.
Paskui trys lekštės betemstant.
Paskui vėl šviesos baltos.
Paskui šviesų šou.
Keista, kad jaučia ką aš galvoju ir taip derina šviesas.
Bet tik šviesos.
Nieko daugiau.
Žinant apie juos daug galiu teigti, kad tik norėjo mane davesti iki kraštutinumo, kad kažką tai padaryčiau.
Tačiau.
Pagal šviesų šou tai atvarė mano dušės.
Atvarė meilės.
Atvarė bet jiems šalta.
Kurgi nebus.
Nejaugi mano, kad taip imsiu ir nušvisiu ta dangiška meile nei iš šio nei iš to.
Man jos nereikia jei nevaikšto kartu su darbais.
Man reikėjo veiksmų o ne vien meilės.
Jiems kitaip atrodė, kaip man pasirodė.
Nieko nebus.
O aš pasiliksiiu prie savo nuomonės.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 17, 2020, 15:26:26
Data 2022 sausio 21 d.
Misija sužlūgdyta
Grupuotė Fearitar susprogdino vartus.
Sustojo abipusis praėjimas.
Anapus liko musiškiai užstrigę.
Kontaktas nutrūko galutinai ir negrįžtamai.

Rekomendacija: bandyti atkūrti vartus visomis įmanomomis priemonėmis ir grąžinti visus likusius gyvus.


#9
Devintas Agentas



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 22, 2020, 16:41:22
Tau space:

Kaip gražu.
Ir pagyventi nors truputį.
Išskleisti sparnus
Ir po kelių dienų numirti.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE vasario 22, 2020, 21:15:33
Tu gali tapt nemirtinga. Tu jeigu mirsi, tai labai ilgai ir skausmingai.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 22, 2020, 21:46:33
Visi žmonės miršta vienodai:

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: San IL vasario 23, 2020, 15:41:12
Citata iš: SPACE  vasario 22, 2020, 21:15:33Tu gali tapt nemirtinga. Tu jeigu mirsi, tai labai ilgai ir skausmingai.

O jūs suprantate, kad jautresnius žmones tokie pasisakymai gali stipriai paveikti? Ypač forume, kur aplinkui visi tik burtininkai ir raganos.. Siūlyčiau pagalvot prieš rašant tokias nesamones.

Karmos taškų taip tikrai neužsidirbat.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide vasario 23, 2020, 15:46:37
Citata iš: San IL  vasario 23, 2020, 15:41:12O jūs suprantate, kad jautresnius žmones tokie pasisakymai gali stipriai paveikti? Ypač forume, kur aplinkui visi tik burtininkai ir raganos.. Siūlyčiau pagalvot prieš rašant tokias nesamones.

Karmos taškų taip tikrai neužsidirbat.
rimtai, visi beveik burtininkai? :D galvojau NSO ateiviai ...
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 24, 2020, 23:51:27
Ir pakilsiu aš tarp debesų,
Nors ir bus šiek tiek baisu,
Tu sušuksi:"Laikykis manęs",
Nes busi šalia beskrendąs.

Aš pasieksiu tavo ranką
Ir tu tvirtai laikysi mane.
Busime mes ten kartu
Vieni du.

Ir man jau nebe taip baisu.
Ir aš su tavo mintimi sutinku:
Leisiu aš sau šiek tiek pasvajoti,
Kad galėtumėme dar taip ilgiau pasklandyti.

Praeis laikas.
Pasikeis vėjas.
Grįšim ant žemės
Ir pasidžiaugsim iš laimės.


Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 25, 2020, 17:09:14
Espire in demrlnu

Kiela meto maskere.
Kiela lauta tremoi.
Anuka mero sirone
Frekola uasiroi.

Kamuda daserotua.
Kamuda ti serapo.
Jekama kolimotua
Vetori ka heriato.

Ik lemo ta sirado.
Ik tame ol karito.
Desibo kam eldarito
Lemanik et irman toko.

Huzei in samirai
Kalitrupa na is kulgu.
Espire et i mirtaii
Sagoti in demrlnu.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: klajunas kovo 25, 2020, 18:04:27
Įdomus tekstas. Kokia čia kalba, jeigu ne paslaptis?  :)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 25, 2020, 18:06:03
Ne, nepaslaptis: mano raidyno "abrakadabra".


Galimas vertimas (kiek išėjo suprasti):

Pirma pastraipa: kreipimasis. (nesiverčia man)

(Pratrinta)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: klajunas kovo 25, 2020, 19:37:10
Kodėl abrakadabra, akivaizdi prasminė struktūra, ar tekstas nieko nereiškia? Pas mane tokių abrakadabra pilna galva.

http://www.psytechnologijos.lt/kalba/entu-kalba/ (http://www.psytechnologijos.lt/kalba/entu-kalba/)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 25, 2020, 19:43:41
Išverčiau savo abrakadabra kiek galėjau   :-\

Edit: vertimas ištrintas, nes tai mano asmeninė nuomonė, tolima nuo tikrosios teksto reikšmės.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: klajunas kovo 25, 2020, 19:51:23
Citata iš: Creative  kovo 25, 2020, 18:06:03Galimas vertimas (kiek išėjo suprasti):
Ką reiškia "kiek išėjo suprasti", save suprasti neturėtų būti sunku? Kieno tai kalba?
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 25, 2020, 20:00:35
Jei tau lengviau pasidarys tai mano pasąmonės, na arba tų, kurie yra anapus.

Pirma nesiverčia man visai. Rašiau pasitelkus jausmą rašant, kad skambėtų žodžiai tinkamai. Rašiau principu - abrakadabra, kad nebūtų susieta, nes jei rimtai tai nieko ir nereiškia, kiekvienas savo prasmę atras, jei pradės gylintis.

Bet tekstas apskritai nieko nereiškia, tiesiog raidžių žaismas. tokia buvo pagrindinė mintis - tikslas.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: klajunas kovo 25, 2020, 20:05:00
Daugmaž aišku. Bet čia nėra pasąmonės, spėju, kad turi vašėjinį modulį galvoje apie kurį, kol kas dar nepranešta. Tokie tekstukai generuojami vašėjiniu kompiuteriu.  :)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 25, 2020, 20:28:15
O iš tikrųjų pirmas vertimas iš pradžių buvo tik pavadinimas ir paskutinė pastraipa:

Espire in demrlnu (Dvasia amžiams)

(...)
Espire et i mirtaii
Sagoti in demrlnu.

Dvasiai nuėjus mirti,
Saugosiu ją amžinai.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 26, 2020, 16:03:04
Luci er mago

Escripto de luci er mago
Escarto em direlomo.
Dasito el kazemaniro
Hertani estarmo uso.

Hekarto, magene isila,
He rito espalmo korta.
Deseme isšanti yera,
Keruzo essilo inta.

Karito kostarte issam e issivo,
Da mude trevori in sampolo,
Da se kirimu uitardasa soto,
Escripto en silo da silotro.

I dusai empiro de lemai
Kalima empiro se tai.
Escarto i en esperasai
Desimu istiro larai.



Vertimas: apie jėgas ir galias.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 26, 2020, 16:40:41
Vat taip verčia googlas iš esperantų kalbos (esperantų kalbos nesimokiau ir toli nuo tikrosios prasmės, bet gi įdomu ką googlas pasiūlys šiam kartui):

Šviesos magas

Liucerės magas
Aš pasiilgau tavo vardo.
Dasito iš kašmyro
Hertani aš naudočiau.

Hekarto, Magenas tyliai,
I apeigos žvakių aikštelė.
Deseme isšanti vakar,
Keruzo esilo inta.

Karito costaarte issam e issivo,
Iš tuščių lobių rūsyje,
Jei kirimu uitardasa soto,
Parašyta silotro silose.

Ir aš pasinaudojau pasaulio imperija
Kalimos imperija yra tai.
Aš ilgiuosi ir tikiuosi
Desimo istiro larai.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 26, 2020, 18:01:44
Čia esperantų:


La Lumo-Magiisto

Via forto kuŝas malalte,
Jam proksime al la tunelo kaj fino,
Sed lumo lumigos la vojon por vi,
Tuj kiam ŝi aperos, ŝi montras vin.

Se vi elĉerpas potencon - ne malŝparu ĝin malplene,
Ĉar ĉio, kion vi faras, estas nur ago,
La speco de agoj sensignifaj.
Ankaŭ sencas al vi

Kio estos via lasta akto?
Mi scias, ke ĉi tio estas la lasta suspiro.
Kaj tiam estos senfina malvarmo.
Ne mensogu, vi vivos.

Vi vivos por montri
Ke vi povas vivi tiel.
Kun lumo kaj kun fajro en la koro.
Kun nebulo kaj glacia rigardo.

Mi venos, kiam venos la tempo.
Mi prenos soldaton kun mi.
Tiam mi donos al vi manon,
Por povi kapti kaj teni ĝin pli firme.

Mi ne estas tiu, kiu perdis.
Mi estas tiu, kiu levas.
Via spirito ne kvietiĝu.
Via lumo ne estingiĝu.



Vertimas:

Šviesos magas

Tavo jėgos senka,
Jau netoli tunelio ir galas,
Bet šviesa tau švies kelią,
Kai tik ji pasirodys, tau parodys.

Jei senka jėgos - neeikvok jos tuščiai,
Nes viską ką darai tera tik veiksmai,
Tokie veiksmai, kurie turi prasmę.
Te turi prasmę ir taviškiai.

Koks bus tavo paskutinis veiksmas?
Aš žinau - tai paskutinis atodūsis.
O paskui bus begalinis šaltis.
Nemeluok, tu dar gyvensi.

Gyvensi tam, kad parodytum,
Kad galima gyventi ir taip.
Su šviesa ir su ugnimi širdyje.
Su migla ir lediniu žvilgsniu.

Aš ateisiu, kai ateis tam laikas.
Pasiimsiu su savimi kariauną.
Tada paduosiu jums ranką,
Kad galėtumėt įsikibti ir laikytis jos tvirčiau.

Aš ne tas, kuris pameta.
Aš tas, kuris pakelia.
Lai tavo dvasia neužgęsta.
Lai tavo šviesa nenublanksta.


______________________________



Via volo sonu

Rigardu viajn manojn,
Demandu vin, se vi ne sonĝas.
Kiu scias, kie vi estas nun.
Vidu, ĉu vi mensogas.

Scio estas grava por ni ĉiuj.
Sciu vin, kiuj estis vere saĝuloj.
Kiom multaj el ili fakte neniu scias.
Tamen ni ĉiuj nun dividas siajn heredaĵojn.

Malfermu la libron de la komenco.
Malfermu la unuan paĝon.
Legu la unuajn vortojn.
Kaj notu por vi mem.

Jen via unua tasko
Kreu muzikon por vi mem,
Por ke nenio enmiksu vin aŭskultante vin
Kaj rigardu la mondon per viaj okuloj kaj oreloj.



Vertimas iš esperantų:

Jūsų skambesys

Pažvelk į savo rankas,
Paklausk savęs ar ne sapnuoji.
Kas žino kur tu dabar randąs.
Apsižiūrėk ar tau ne meluoja.

Mums visiems svarbios yra žinios.
Žinios tų, kurie buvo išties išminčiais.
Kiek jų buvo iš tikrųjų, niekas nežino,
Tačiau mes visi dabar dalinamės jų palikimais.

Atversk knygą nuo pradžių.
Atversk patį pirmą lapą.
Perskaityk pirmus žodžius
Ir sugalvok sau natą.

Tai tavo pirmoji užduotis -
Susigalvoti sau muziką,
Kad niekas netrukdytų jos tau klausytis
Ir į pasaulį savo akimis ir ausimis dairytis.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 26, 2020, 21:03:16
Ginkluja (Ginklai)


Est why dali ginkluja?
Est zecem ih mani?
Zecem ateke noruja?
Ki zecem is lingi.

Vas armo nekilinga.
Vas slogu ih pustyju.
Es verimo it yuja.
Verimo is tik jamyju.

Laukyti paklusete
Hate bute pruky.
Is liumeno da frende
Eh verimo is tik jamy.

Es give jamu raktuie,
Kat imek ist da ginkluje.
Ir aš pasakysiu: "Taip".
Viskam kam bus ir be to reikalinga.


________________________


Sapala pi raidyna

Asira kera teme
Eh kalu rekuina.
Risato nezadate
Eh mira de ruina.

Sapala de guistina
Maliovoja it truslivina
Pagaliok ke tus darima
Skriaude in skriaudina.

Slogo nesakyma
Slogo proiznosima
Vsio est ih obidna.
Tu i est obidna.


_______________________

Apie NSO

Der mino in lani
Der name et mani
Esimo in kurami
Nevarno ka tame.

Est zaklebnurtsia
Ih holodytu eusia
Vesrnoje giedruma
Vesrnoje tiluma.

Je bilu tamui
Biluja pustuje
Takm i dolzoje bulytui
Vasi nema, palrikui takuje.
Vsemu buti geruja.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 26, 2020, 22:08:49
Yra žmonių tokių
Sapnuose paklydusių.
Jie vaikšto atsimerkę,
Nors jau nieko nebematė.

Aklasis, nenori pasirodyti?
Jėgas žodžių mūšyje išbandyti?
Aš žinau kas laimės.
Palinkėčiau tau sėkmės.

Nesvarbu kuo tu vardu,
Ir kiek metų nesvarbu,
Kaip ir tai, iš kur esi tu.
Taip daryti tiesiog negražu.


_____________


Estas homoj,
Ili frakasos vian korojn.

___
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE kovo 26, 2020, 22:30:38
Čia likę tik pasiutę sunys, jie sudraskys tave, kai būsi nebereikalinga. Aš žinau, kad viskas buvo surežisuota.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 26, 2020, 23:05:46
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 26, 2020, 23:06:33
Citata iš: SPACE  kovo 26, 2020, 22:30:38Čia likę tik pasiutę sunys, jie sudraskys tave, kai būsi nebereikalinga. Aš žinau, kad viskas buvo surežisuota.

Pasakyk bent vieną priežastį, kam aš jiems reikalinga?



Jie laukia tinkamo momento pasireikšt.
Čia svarbu tinkamas momentas.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE kovo 26, 2020, 23:34:39
Man atrodo, tu kontraktą esi pasirašiusi, nes žinai info, kurios šiaip turėtum nežinoti.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 26, 2020, 23:49:12
Nepasirašinėjau jokio kontrakto. Tiesiog ilgai stebėjau ir per dažnai su galva į sieną trankiau, ir to išvada - per daug guzų.
Ką žinai apie kontraktą?
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE kovo 27, 2020, 01:04:25
Tu buvai kaip ir prie adminų, o adminai yra po kontraktu. Leidžiama žaisti tik pagal taisykles: šliaužti bėgiais, kol pervažiuoja. Tai vadinama gyvenimu.
p.s. niekada nepasirašinėk kontraktų, ten yra ir + ir -, tai dar vadinama sielos pardavimu velniuij.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE kovo 27, 2020, 02:52:08
dėl kontrakto persekios net ir po mirties.
Esi gabi, saugok save.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 27, 2020, 23:26:49
Čia kaip gydytojo ramiai paklausiau:
- Tai ką man dabar šiuos vaistus vartoti reikės visą gyvenimą?
- Ir dar ilgiau. - gydytojas ramiu balsu atsakė.

(paaiškinimas vaistai nėra būtini tokiam ilgam laikotarpiui, o vos mėnesiui užtenka kiek paskui išsiaiškinau)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 09, 2020, 19:54:43
И не важно сколько крови я своей пролью,
Я буду стоять, пока не упаду.
Пока я верю себе,
Буду держаться на высоте.

Пусть пройдёт вечность целая,
Я буду продолжать смотреть в глаза.
Уже зная,
Что битва скоро будет окончена.

Храбрость?
Она одинока.
Мужественость?
Она не притворна.

Битва вечная.
Битва бесконечная.
Пока один из нас
Не испустит последний вздох, падая.






---
Paimsiu aš pieštuką
Ir piešti pradėsiu
Praleistas akimirkas
Ir džiaugsmą ir liūdesį savo kartu.

Paimsiu šį popieriaus lapelį
Ir gyliai savo širdyje paslėpsiu,
Kad niekas pasiekti negalėtų.

Paslėpsiu jį taip gyliai,
Kad niekas prie jo neprisiliestų.
Tai bus mano vieninteliai prisiminimai.

Tai dvasia, kurią bando sulaužyti.
Tai vėjas, saulė, ugnis ir vanduo.
Kad ištroškusiai savo sielai neleisti numarinti,
Tam būtinas svarmuo.

---
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Nataliukas balandžio 12, 2020, 13:07:01
Sveiki, gal zynot kas nors koki rimta rytuala, susigrazynt mylyma zmogų? Isbandziau daug paprastu burtu niekas nepadejo🥺. Ačiū
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE balandžio 12, 2020, 18:58:56
neveiks Nataliuk, veikia tik pas semitiškos prigimties žmones, pas baltuosius visai kitoks genomas.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 15, 2020, 17:27:38
Jie ateina, kai mažiausiai tuo tikėsitės, tada kada jums to labiausiai reikės. Ateis paslapčia apsijuosę miglos skraiste. Kovotojai už kiekvieną gyvybę. Jie pasirodys šviesos ir gėrio šaltiniu. Bus kaip oro gūsis skęstančiajam. Jų šviesa liesis į jūsų širdį, kad neužgestų jūsų kiekvieno gyvybė. Kad laikytumėtės iki pat pabaigos, kai atėjus laikui jums kas nors pasakys: "Žinau kad labai nori miegoti. Dabar jau gali tai padaryti. Miegok." Ir žmogus pagaliau išeina, amžiams išeina, nusinešdamas paskutinius šviesos žodžius su savimi. Šviesos kovotojai prižiūrės jo kelione ir į anapilyn.

Jie kovoja už kiekvieno gyvybę. Nematant paprasto žmogaus akiai. Jie ištiesia ranką parklupusiam, sudrausmina piktavalį. Kovoja prieš piktadarius.

Jus to nematot ir niekada nepamatysit, kaip jie kovoja už jus, nes taip buvo nuspręsta iš aukščiau. Nebent jei stipriai įsiklausysit į jus supanti pasaulį. Dabar skaitant šiuos žodžius klausysitės ir greičiausiai išgirsit, kaip jie saugo jus nuo blogio vėjo kuždesio ir jo tamsos prisilietimo.

Lai šviesa  tebūna amžinai su jumis.

Su šviesiausiais ir geriausiais linkėjimais, Jūsų kovotojas.



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 15, 2020, 20:01:28
Išlik stiprus, kad ir kas atsitiktu. Kad ir tu šiuo metu esi vienas prieš visus pavojus stovintis, nedvejok ir pasitikėk savo jėgomis. Tebūna šviesa su tavimi.

Tavo kovotojas.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 15, 2020, 23:11:00
Aš stengiausi tave išgelbėti,
Tačiau mano jėgos seko.
Aš mačiau, kad tu irgi bėdoje,
Aš stengiausi tavęs nepaleisti.

Kad ir kur tave vėjai nuneštų,
Aš vis tiek jaučiau tave.
Aš ne už ką tavęs nepaleisiu,
Nes tavo siela paskęs nebūtyje.

Laikysiu tiek kiek galėsiu,
Kad ateitų galimybė,
Ir pagaliau tave paleisiu,
Kad būtum laisvas realybėje.

Kvėpuok,
Buk stiprus.
Atėjus laikui, nedvejok,
Nes paskutinė galimybė išsprus.

Po penkių metų sėdėjau aš prie stikliuko,
Galvojau kaip visada, už ką gyvybė nutrūko.
Stikliukas - tai marios nuodų,
Kuriuose aš, eilinį sykį, skendu.

Lai šviečia tavo siela aukštai danguje,
Lai nušvies man tėvas kelią pas tave.
Atėjus laikui ir mes pasimatysim.
Ateis jau greitai ir susimatysim.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 16, 2020, 15:00:34
Aš matau tavo randus
Ir grandines aplink kaklą.
Žinau, geriau nebus.
Mus taip norėjo išauklėti, kad žinotumėme savo vietą.
Deja to nebus.

Supančiosi grandinėmis,
Bet siela vis tiek liks laisva.
Kad ir kaip kankintum,
Ji bus visada tokia.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 18, 2020, 17:52:45
(https://i.imgur.com/7Rv5krg.png)

- Люди, где ваши боги?
- Мы всех их потеряли.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 23, 2020, 21:23:51
Pjūklo maniakas

Yra toks filmas.
Pjūklu jis vadinąs.
Ar atsimenat tokį?
Ten maniakas žudė žmones už tai,
Kad jie neteisingai, jo manymu, gyveno.
Todėl jis turėjo pilną teisę juos kankinti ir kitaip iš jų tyčiotis.
Jo tai žaidimas,
Kad mažiau būtų kvailių pasaulyje.
Pjūklu jis vadinąs.
Kiek žmonių yra tokių
Save pjūklais pasivadinusiu.
Jie vaikšto nepastebėti,
Nes jiems yra ką veikti.
Jie naikina žmones,
Kad savo "gerą valią" leisti.


Pasižiūrėkit kiek yra žmonių
Tokių filmų prisižiūrėjusiu.
Kiek yra žmonių,
Kitų manymu, neteisingai gyvenančių.
Jugi tas filmas
Jiems tikras įkvėpimas.


Bet be to filmo mes ne iš kart suprastumėme,
Kad yra tokių žmonių,
Maniakų tikrų.


Pvz: kiek yra internete tokių tupinčių,
Pvz, siūlančių produktų įvairių.
Jiems rupi kaip jus gyvenat.
Kaip jus to nesuprantat?!
Jums tereikia padaryti tai ko iš jūsų prašo.
Jugi niekas nieko blogo apie tai nesako.
Tereikia pasižiūrėti į tai kitu kampu.
Kiek produktų ir, atitinkamai, maniakų yra įvairių.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 26, 2020, 19:38:24
Tolimosios žemės daina

Kažkur toli nuo namų,
Kažkur toli tarp žvaigždžių,
Groja manoji melodija:
Tolimosios žemės daina.


***
Jau tiek daug laiko praėjo,
O žmonės taip ir nesusiprotėjo.
Žvanga ginklai ore.
Karas vyks ir kosmose.
Laivas prieš laivą užšoks,
Brolis prieš brolį eis.
Kam visą tai reikės?


***
Kiekvienas tavo žodis,
Kaip peiliu į širdį.
Ar tu vis dar kraujo ištroškęs?
Niekaip negali nusiraminti?

Niekam žinoti nevalia,
Kad tai tik žodžių magija.
Žodžių kurių nevalia ištarti,
Kaip plaktuku vinį į širdį įkalti.

Tebūnie valia
Tebūnie šviesa.

Kiekviena diena tai vien prisiminimai,
Kaip gęsta žvakės ir liejasi nuodai.
Uždegsiu aš vieną atminimui.
Už tavo narsią dvasią ir nuoširdumui.

Už taiką pasaulyje,
Už pagalbą vieni kitiems,
Už gerus žodžius
Ir šviesą danguje.

Kad žinotumėme,
Kad yra ir rytojus visada.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 28, 2020, 19:35:38
Už borto

Plaukė jūra laivas.
Ant denio žaidinės tenais liejos.
Niekas pastebėti nespėjo,
Kaip kažkas atsidūrė už borto.
Jūrininkai net nepasigedo,
Nes niekada visų taip ir neskaičiavo.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative balandžio 29, 2020, 17:01:50
"Aš buvau pas Amžiną ir prašiau Vilties."
                                             -- by me

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gegužės 01, 2020, 19:20:53
Prie lango

Kartais sėdėdama prie praviro lango,
Kur vėjas tyliai užuolaidas siūbuoja,
Galvoju tyliai arbatą gurkšnodama,
Kaip viskas apsunkinta.
Kaip aš tiesiog beviltiška,
Man taip kartais atrodo.

Beviltiški bandymai
Kažką padaryti,
Kažką pakeisti,
Gal net pataisyti.

Bet vėjas ir toliau tyliai užuolaidas siūbuoja,
Ir aš vėlgi galvoju, kaip viskas apsunkinta.
Palikta arbata ir toliau vėsta
Ir tik mano mintys su manimi pasilieka.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE gegužės 28, 2020, 17:03:23
Visi dievai jums palankūs



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 04, 2020, 18:12:16
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 04, 2020, 22:43:02


"I just wanted to make you something beautiful"
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 14, 2020, 17:33:17
Truputi muzikos

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 15, 2020, 19:33:29
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 16, 2020, 13:58:33
Truputis mano darytų nuotraukų:

(https://i.imgur.com/xR7bfil.jpg)

(https://i.imgur.com/lMY0uMF.jpg)

(https://i.imgur.com/ovi5A0P.jpg)

Čia paukščiukai tie juodi taškiukai paskutinėje foto.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 19, 2020, 19:24:59
Vienatvė

Ar yra kas nors kas vaikšto vienas?
Ar yra kas nors kam širdį skauda?
Ar yra kas nors kam neduoda ramybės?
Ramybės neduoda prisiminimai.

Ar yra kas nors kam sudužo širdis?
Ar yra kas nors kam nebaisu pažiūrėti į akis?
Pažiūrėti man į akis ir nepabėgti.
Ar yra kas nors, o gal tu toks pats?

Beviltiškai stengiesi nerodyti, kas slepiasi viduje,
Nes žmonės bijo baisybių ir sudaužytų vitražų.
Ar bijosi pažiūrėti man į akis ir pabėgsi?
Ar tu vis dėlto toks pats?



Viltis

Kaip vakar ar užvakar aš vis pažiūriu į dangų.
Kaip vakar ar užvakar aš vis galvoju,
Kaip nėra kur dėtis žmogui.
Gal padovanos gyvenimas jam dar ir rytojų.

Taip širdį gelia.
Gal ir jums taip yra?
Nėra kur dėtis.
Visur praraja.

Bet tarsi surakinti mes grandinėmis,
Glaudžiamės vienas prie kito, kad bent kiek sušilti.
Pakeliam akis į dangų,
Nes mes visi norim išsilaisvinti ir išlikti.

Staiga vėjas pasikeitė.
Audra nutilo.
Tu ištiesiai ranką
Ir širdis nurimo.

Išlaisvinai iš grandinių.
Pasakei, kad keltumėm akis į dangų.
Ten visų laukia šviesa.
Žinok, kad ji ten visada.



Šviesa

Brangus, kodėl to nepaleidi tu?
Nereikia, kad tai tave laikytų.
Klausyk tu tik šviesos.
Neleisk tamsai pasiglemžti tavęs.

Tavo prisiminimai nėra tavo likimas.
Tavo prisiminimai nėra tavo likimas.


      ***

Jei pažvelgsiu tau į akis ir parodysiu sudaužytus dalykus viduje.
"Aš nepabėgsiu."
Jei aš parodysiu tau tamsiausias dalis ir baisius dalykus manyje.
"Aš nepabėgsiu."
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 20, 2020, 16:29:54
Angelas

Nepamiršk manęs,
Kai širdis sustos ir niekas sielos nebesaistys.
Nepamiršk manęs,
Lai busiu tavo mėgstamiausias angelas.
Nepamiršk manęs,
Gyvenimas turėtu pagerėti.
Mėnulis danguje
Turi tau kelią nušviesti.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 20, 2020, 20:31:43
  ***
Mano sielai nekaip sekas.
Mano siela ir vėl šiandien verkia.
Mano sielą vėl kažkas drasko.
Ir aš žinau kas.

Tebūnie šviesa aplinkui,
Neišblanksta niekada,
Tebūnie meilė šildys širdis.
Tebūnie šviesa.

Aš ilgai dar galvojau,
Kad tavęs iš ties nėra.
Tavo vardą aš sužinojau,
Tik abejoju ar tai tiesa.

Tebūnie šviesa aplinkui
Neišblanksta niekada,
Tebūnie meilė šildys širdis
Tebūnie šviesa.

Aš ilgai galvojau,
Paprastą klausimą uždaviau.
Galvojau: "Už ką?"
Bet atsakymo nėra.

Kai chaosas vis darėsi aplink,
Man gniaužė kvapą.
Kai mano pasaulis byrėjo į dalis,
Aš klausiau: "Už ką?"

Tebūnie šviesa aplinkui
Neišblanksta niekada,
Tebūnie meilė šildys širdis
Tebūnie šviesa.

Ir einant gatve viena,
Mačiau pasaulį tamsos kupina.
Nedaug spalvų teliko čia.
Aš užduosiu klausimą: "Už ką?"

Tebūnie šviesa aplinkui
Neišblanksta niekada,
Tebūnie meilė šildys širdis
Tebūnie šviesa.



(https://i.imgur.com/pKefpje.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 21, 2020, 20:12:37
(https://i.imgur.com/MERO4as.jpg)

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 27, 2020, 22:05:05
Tu laimėjai savo apgailėtiną mūšį,
Aš pralaimėjau pagal visus punktus.

Ты выиграл свою жалкую битву.
Я проиграла по всем пунктам.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 27, 2020, 22:53:23
Dariausi valgyti virtuvėje. Pakėliau akis į lubas ir pamačiau danguje per lubas praskrendantį nso. Greitai išbėgau į lauką ir jau nuskrendančiam pamojavau, kad aš čia ir mačiau juos. Staiga nso greitai sustojo ir pasuko link mano pusės. Ilgokai kabėjo. Aš į jį stovėjau ir žiūrėjau, pirmą kartą pajutus kad mane kažkas pamatė. Žinojau, kad nenuskriaus, supras, patars jei ką. Stovėjau kol nesutemo, Ir iš tos gatvės virš kurios kabėjo nso, iš tamsos pasirodė jo figūra, apgaubta ruko ir paslapties skraiste.

--

Vaikščiojau gatvėm savais reikalais. Staiga aplinka suraibuliavo, regėjimas pradėjo skiestis, lietis. Ir tą pačią akimirką pajutau ranką apglebiančią tvirtai mane, o kita uždengenčia mano akis ir tylu vyrišką: "Užsimerk". Aš užsimerkiau, rankos ilgai manęs nepaleido. Po sekundžių 20 kažkur pagaliau atleido ir pasakė, kad galiu dabar atsimerkti. Ką ir padariau. Buvau visai kitoje vietoje, stovėjau kažkokiame dideliame kabinete vidury kažkokio tai piešinio. Man mintys iškarto:"Magija. Teleportacija".

--

Sėdėjau aš priešais operatorių. Transliacija vyko tiesioginė per ekranus ant viso pasaulio. Iš šono stovėjo ekranas kuriame tiesiogiai rodė, kaip sėdi putinas ir kalba apie žmogų, kuris labiausiai buvo panašus į žmogų, net 42 proc žmogiškumo. Tai apie mane, nes ką tik darė man tyrimą, tai didžiausias rodiklis pagal juos buvo, taip kad turėjau progą dabar sėdėti ir šnekėti su putinu tiesiogiai, jis ieškojo visą gyvenimą tikrą žmogų. Kai baigė šnekėti pasisuko į mane sako kaip jautiesi būdama tikru žmogumi, aš nusišypsojau ir pasakiau gerai ir akimirkai nuliūdau, nes šypsena kad ir buvo nuoširdi, bet nebuvo joje džiaugsmo ar dar ko nors, nes viduje viskas prarasta buvo. Putinas, kai šypsojausi irgi nusišypsojo, o kai nuliūdau vos akimirkai jis sureagavo į tai ir dar nežinojau ką jis nusprendė padaryti transliacijai pasibaigus, aš jau išeidinėjau iš patalpos, kai supratau ką jis norėjo padaryti ir prišokau prie ekrano ir bandžiau visaip susisiekti su putinu, pasakyti, kad to nedarytu bet buvo per vėlu. Ekrane degė du pasirinkimai: paleisti raketą ar nepaleisti. Ir putinas paspaudė paleisti. Tai mano kaltė, todėl kad nuliūdau, o putinas galvojo kad tikras žmogus turėjo būti pagal jį kupinas džiaugsmo ir gyvenimo, o aš pasirodžiau kitokia, ir jis nusivylė, pajautė mano liūdesį ir nusprendė kad tokio pasaulio niekam nelinkėtų, tai kokio velnio jam dar egzistuoti, jei net tikras žmogus yra visiškai nusivylęs juo, kokio velnio jam egzistuoti. Ir vat raketa pakilo, ją lydėjo įvairus fejerverkai, kaip ironiška. Ir tik aš žinojau ką ta raketa savyje nešė - pražūtį visai žmonijai.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: violetpink1 liepos 28, 2020, 14:39:42
Aš taip pat esu sapnavęs Vladimirą Putiną.  :)  Vienas iš sapnų buvo, kuomet pasakiau Jam žodžius: "ja uvažaiem Tiebia" (aš gerbiu Tave), į ką Vladimiras Putinas sapne man atsakė: "Ja Tiebia tože" (aš tave taip pat), po to aš pajutau mūsų pavidalų laikinumo įžvalgą ir nuliūdau dėl laikinumo aspekto, o Jis tai pamatęs paklausė: "why you so sad?" (kodėl tu toks liūdnas), o aš su ašaromis atsakiau: "i am sad about leaving You!.." (aš liūdnas, nes teks Tave palikti!..), tuomet Jis paguodė mane apkabindamas.  :)
Kitas buvo sapnas nakties, kažkur gamtoje, bet su tokiu dalyku kaip daug prabangių vienkiemių lygumose, slėniuose ir prie miškų, ten buvo Jis, mano abu tėvai, aš, ir daug daug kitų žmonių, buvo saliutuojama nakties danguje ir švenčiama kažkokia dvasinė pergalė mūsų visų, kažkoks kaip išsisprendimas ir išsprendimas kažkokių sunkumų informaciniame Būties, Vienio, lygyje mūsų atžvilgiu...  :)
Rašau čia po tavo įrašo dėl to, kad nebūtum vieniša šitu aspektu ir kad nieks nesikabinėtų prie tavęs dėl to - jei ką, yra ir daugiau sapnuojančių Vladimirą, pvz., aš...  ;)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 28, 2020, 15:26:15
Žiūrėk kaip įdomiai čia gaunasi su tais sapnų veikėjais. Ar pažįsti tokį Basharą? Tipo ateivis žmogaus kūne, na čenelingas. Tai viena moteris klausia ar mes susitiksim bent jau sapne? Tas atsako taip sapne. Esmė tą kad jis ne melavo tik kad sutiks tik jo atspindį na susikurtą vaizdą, įspūdį, o ne jį patį, taip kad sapne galima sutikti bet ką ir tai bus teisingas atsakymas ar mes kada nors susitiksim bent jau sapne? Taip, ir tai visiškai teisingas atsakymas, jis nemelavo, tiesiog nutylėjo ką būtent žmogus sutiks, tiesiog nenorėjo įskaudinti žmogaus ir tai privertė jį pasakyti ne visą tiesą.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: violetpink1 liepos 28, 2020, 16:43:36
Ne, ateivio Bashar'o nežinau, tačiau žinau ateivį Aštarą, o taip pat esu matęs kitų į jį panašių vizijų:
aukštaūgio Kosminio Žmogaus juodaplaukio, rudaplaukio, ar blondino (pats Aštaras).
Kartą, kai "pagilinau", virš to juodaplaukio pamačiau dar didesnį ir didingesnį nei jis, palinkusį prie kažkokio didžiulio kompiuterio.
Iš esmės, visuomet, kai sapnuoju, priimu viską tiesiogiai, tad - taip, susitikimas su kažkuo man sapne reiškia susitikimą su tuo, ką sapnuoju.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 29, 2020, 20:59:24
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 30, 2020, 21:37:10
O Dieve, Geraširdis ir Amžinas,
Atleisk mums už mūsų neišmanymą.
Atleisk mums už mūsų neišprusimą.
Dovanok mums mūsų klaidas.
Palydėk mus per mūsų gyvenimo klystkelius.
Buk šalia kai mums labiausiai tavęs reikės.
Išgirsk mūsų žodžius.
Išgirsk mūsų mintis,
Atviras ir slaptas.
Padovanok mums džiaugsmo lašelį.
Padovanok mums gyvenimo prasmę.
Ištiesk ranką suklupusiam.
Paguosk nuskriaustąjį.
Padovanok šviesos bent kruopelytę,
Taip kaip aš dovanoju šią.

Ramybės visiems.

(https://i.imgur.com/fgzYavl.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 01, 2020, 22:01:29
Galimų dainų autoriai ir jų galimų dainų pavadinimai:

1. Miego atvejis - Kai manęs dar nebuvo

2. Namų fasadas - Jau dabar baigiasi tauškalai

3. Lašas per lašą - Jūroje slepiasi irgi gyvybė

4. Lašas per lašą - Mano rūpestis per miego svajas

5. Sielos mėnesiena - Kai laikas eina kartu su mūsų kvėpavimu

6. Miego atvejis - Eisime drauge gyliai į mišką

7. Tavo šešėlis man neduoda ramybės - Šiandien būtent tokia naktis, kai norisi kaukti

8. Vėjo kuždesių sala - Pašnabždėsiu sau į ausį savo ypatingą melodiją

9. Mano televizorius nerodo - Paspardysiu akmenėlius šalikely

10. Ir pnš.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 01, 2020, 22:46:55
Prisipažinsiu:

Atsiverčiau ką tik vieną ezoterikos knygų lentyną (žinoma ne savo) ir...
Man labai gaila, aš iš tikrųjų apgailestauju, kad žmonės taip nori į visą šitą tikėti.
Man labai apmaudu.
Bet tikėkit jei norit, gal jums pavyks kažką atrasti.




Kai ką nuvainikuosiu:

1. Nėra tokiu indigo vaikų - yra tik žmonės kurie save laiko netokiais kaip visi dėl susidariusiu sąlygų tam, taip pat kaip ir:
2. Nėra senų ar jaunų sielų - yra tik noras kažkam priklausyti, bent kam nors, kitaip atrasti aprašą savęs (viskas kaip ir su indigo).
3. Visi šviesos angelai, ateiviai, ar kitos "šviesos" būtybės - dažniausiai reikalingos tam kad mes neprarastumėme tikėjimo kad piktadariai visada bus nubausti, o nuskriaustieji išgelbėti. Pasaulis deja ne toks, jis neteisingas, bet tai yra viešai rodoma siekiamybė. Jie dažniausiai pasirodo kaip kokie tvarkos įvedinėtojai- vien žodžiais bando įbauginti, bet kaip žinia tai neveikia. Darbais o ne žodžiais reikia įrodinėti. Na arba fanatiškai tikėti jų žodžiais ir laukti kad kas nors įvyks, arba vis tiek gal kas nors įvyks.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 02, 2020, 00:28:59
Šiandien graži pilnatis su keliomis žvaigždutėmis

(https://i.imgur.com/tl0x3wY.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 02, 2020, 23:28:59
Kartais sapne tu gali skristi,
Skristi aukštai virš debesų.
Kartais sapne tu gali patirti tokių dalykų,
Kuriu niekada nepatirtum realybėje.

Ta šviesa ir tamsa persipynusi aplinkui
Sudaro tavo pasaulį.
Kartais išgyvenimai patirti ten,
Padaro tave visaverčiu ir pilnu.

Kartais sapno nuo realybės neatskirsi.
Kartais sapne būna viskas daug realistiškiau.
Tas šviežias oro gurkšnis ir krentančių baltų pukų nebilus sklendimas.
Prabudus ryte tu jausies visiškai nusiraminęs.



Pritrūkau spalvų savo postuose, todėl šis postas skirtas spalvom.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugpjūčio 03, 2020, 22:05:06
Žmonių gimimas yra reakcija į aplinką. Pasaulis valdomas automatiškai. Jei matėt fantastiniuose filmuose tokius futuristinius miestus, tai va taip. Jei esat gudrūs, tai išgyvensit, ir gana neblogai.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugpjūčio 04, 2020, 14:01:55

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 04, 2020, 22:22:00
SPACE  tu NE žaislas. Bet kada gali išeiti, uždaryti langą, persijungti į kitą puslapį, neskaityti šio.

Esmė tokia, kad aš pati supratau, kad tai kai kam žaidimas yra - žaisti kitų žmonių jausmais - manipuliuoti.  Aš kiek galėdama stengiuosi to nedaryti.

Bet jei tu parašei reiškia blogai stengiuosi. Nežinau ar pavyks ateity išvengti tokių klaidų.

Taip čia žaidimas tarp:
tu priimi tai rimtai kaip sau - arba - žiūri kaip į paprasta dar vieną eilinį be ryšio skaitalą skirta kam nors.
Ir tik trečias variantas yra, kad tai rimta ir skirta kažkam kitam (neaišku kam).

Jei girdėjai užuominas apie kitus žmones, kaip kreipimąsi į juos, tai žinok tai tik įsivaizduojami žmonės. Jei koks meilės laiškas tai vaizduotės kūrinys skirtas įsivaizduojamam žmogui.

Atsiprašau, kad ne taip supratai. Žinau man pačiai reikia jau liautis čia rašinėjus, bet kol kas nesinori.

Aš čia ne tam kad gaučiau kuo daugiau laikų. Dažniausiai postai skirti įsivaizduojamam personažui, ne tau. Atleisk dar kartą.

Aš darau pagrindinę marketingo sryties klaidą tai : "Pažink savo priešą" (juokauju) tai iš tikrųjų "Pažink savo auditoriją", kad nerašytum Dievui, tai yra kažkam įsivaizduojamam, o ne tikram žmogui, žmonėms. Todėl ir nėra nei diskusijų nei laikų beveik, nes rašau mano išsigalvotam personažui, o ne konkrečiam žmogui, vis dėlto kartais pagalvoju ir apie jus, tad nėra tokie ir atviri pasakojimai. Tiksliau sakant, kartais pagalvoju ar tarp jūsų įsimaišęs mano pasakojimų personažas, arba labai panašus į jį, na rašau visiems ir kartu nežinia kam. Tu atsiliepei, bet nepriimk tai vien sau, rašau daug kam.


Citata iš: SPACE  rugpjūčio 03, 2020, 22:05:06Žmonių gimimas yra reakcija į aplinką. Pasaulis valdomas automatiškai. Jei matėt fantastiniuose filmuose tokius futuristinius miestus, tai va taip. Jei esat gudrūs, tai išgyvensit, ir gana neblogai.

1. Ar pasaulis valdomas automatiškai - didelė paslaptis.
2. Manau niekas neišgyvens tiek ilgai šiais laikais.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugpjūčio 05, 2020, 06:47:34
Esmė tame, kad visi tiek prisimelavo su tais dvasiniais dalykais, kad nebejuokinga, koktu.
O tu esi gera psichonautė, todėl ir skaitau tave.
Jokiu būdu nemanau, kad tai skirta man, atsakiau norėdamas parodyti, kad palaikau tave.
Nes tokios misijos dabar nu niekas nebedaro.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 17, 2020, 21:50:03
(https://i.imgur.com/mXLZg86.jpg)

(https://i.imgur.com/SXzpZwl.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 18, 2020, 17:03:44
Ir gali šaukti kiek galėsi,
Tavęs vis tiek niekas neišgirs.
Tavo klyksmas paskęs
Visų kitų šauksmu nebūtyje.

Atsikėlus ryte,
Padėkosiu už šį rytą,
Tam ryto vėjo gūsiui,
Kuris pasitinka tave.

Aš ranką ištiesiu
Pajusti jo prisilietimą.
Aš ištarsiu žodžius be garso,
Kad nustelbti tylą.

Ir gali šaukti kiek galėsi,
Tavęs vis tiek niekas neišgirs.
Tavo klyksmas paskęs
Visų kitų šauksmu nebūtyje.

Kartok paskui mane.

Ir gali šaukti kiek galėsi
Tavęs vis tiek niekas neišgirs.
Tavo klyksmas paskęs
Visų kitų šauksmu nebūtyje.

Tu ne viena.
... paskui mane.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugpjūčio 24, 2020, 19:42:48
Pikčiurna
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 25, 2020, 18:33:09
Mes ateinam čia,
Kai naktį užgula mėnesiena.
Kai laikas kaukti,
Kai laikas užmerkti akis.

Mes ateinam čia,
Nes tai mūsų vieta.
Mūsų namai
Ir mūsų valia.

Mes ateinam čia.
Ateinam paslapčia.
Kad atidengti tylą
Atidengti viską slapčia.

Ir pradės urgzti griaustinis,
Kaip tikras laukinis žvėris.
Bet mes nebijosime,
Nes tai saldi mums melodija.

Kai griaustinis ateina
Gatvės visos ištuštėja.
Tai mūsų laikas
Ir mūsų vieta.

Mes ateinam paslapčia,
Kai niekas mūsų nebelaukia.
Mes ateisim ir pas tave,
Nes tai aukštųjų jėgų bus valia.

Apsijuosime rūko skraiste
Ir darysim tai ką mes mokame.
Kam jums tai, mes žinome,
Tačiau jums nesakysime.

Ir pradės urgzti griaustinis,
Kaip tikras laukinis žvėris.
Tada atmerkite akis,
Tai mūsų melodija.

Mes ateiname čia,
Nes tai mūsų naktis
Ir mūsų vieta.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 29, 2020, 19:53:00
Klausimas visiems:

Ar meilė išties nugali viską?

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: violetpink1 rugpjūčio 29, 2020, 20:42:04
 :) kažkada pagaliau taip,  :) nebūtinai išsyk, bet bent jau vėliau - taip, būtinai.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 29, 2020, 21:12:40
Mes pakeliam rankas
Ir atiduodam mūsų viltis.
Tam kas danguje.
Tam kas viršuje.
Tam kas aukščiau už mus.

Mes pakeliam rankas
Ir atiduodam mūsų viltis.
Kad išsipildytų bent kažkieno svajonė.
Mūsų visų ateitis.
Mūsų visų viltis.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: violetpink1 rugpjūčio 29, 2020, 21:18:31
Creative, kaip tik rašiau apie meilę Parabrachmanui ir apie Jo meilę mums.  :) Įkelsiu tuoj dar vieną tekstą savo temoje. Nuo šiol rašau juos į failą. Jei norėsi galėsiu kada atsiųsti visą failą, kai parašysiu daugiau. Tau irgi patariu rašyti į failą, o tik paskui kelti čia, nes taip galėsi išsaugoti viską ką parašai ilgesnį laiką ir pati.
Tuoj, įkelsiu tekstą savo temoje...
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugpjūčio 30, 2020, 11:43:17
Meilė nieko neišsprendžia, tik suteikia kuriam laikui vilties, prasmės išgyvenimui.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugsėjo 01, 2020, 02:35:03
Strafaufschub

Įeinant į kambarį, durys užsidaro, ir norint išeiti, durys nebeatsidaro, arba atsidaro į kitą kambarį. Jei žinai kodą, gali pamatyt visus kambarius iškart.



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 03, 2020, 22:10:03




Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 03, 2020, 23:25:09
Aš atsimenu tai,
Kada buvo pasiaukota.
Aš atsimenu tai,
Kada buvo pralaimėta.

Aš atsimenu tai,
Kiek buvo nutylėta.
Aš atsimenu tai,
Kiek buvo nepasakyta.

Patylėkim.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 06, 2020, 22:50:00
Gyveno kartą mergina, kuriai niekaip niekas nesisekė, nors ir aplinkiniai ją ir pagirdavo retsykiais, bet vis tiek jai nesisekė gyvenime. Ji norėjo kažką padaryti kitaip. Susidomėjo ezoterika, kaip aplinkiniu taku. Deja ten irgi jai nesisekė. Jai laikas sparčiai seko. Ji nežinojo ką bedaryti, todėl nuėjo pas vieną "dvasių" daktarą. Deja ten vietoj gydymo turėjo gintis, mane kad meilė nugalės viską, bet ji pralaimėjo, nebeliko ir paskutinio švento dalyko - meilės, kitaip sakant neteko svarbiausio dalyko. Ji laukė, galvojo pažiūrėti ar jos per visą gyvenimą sukauptos žinios naudingos ir veikia. Truputi šen truputi ten ir laikas kol suveiks, kantriai laukė įvykių. Kol galiausiai sulaukė. Bet tik mažą atgarsi ir ji parašė jau sulaužyta bet visgi kiek žinojo kiek jiems reikėjo tiek ir davė, tai pati pradžia, vėliau jau patys kaip nors. Ji tikėjosi kad panaudos jos žinias geriems tikslams, tačiau ją internete užpuolė, taip kad jokiai specagentūrai neprisikasti. Galvojo gal klysta, bet ne. neklydo, deja. Nuo informacijos kiekio sustojo visas mąstymas, pašlijo nervai. Ji matė kad pasaulis byra į šipulius, trūkinėja per siules, tik nežinojo ar čia tik jos ar taip yra iš tikrųjų. Po daug laiko bandymo suprasti ir kažką pakeisti, ji pagaliau pasitraukė iš interneto visa sulaužyta. Jai sapnavosi balsas kuris pašaipiai su ją kalbėjo. Jai sapnavosi mirtys nuo paprasčiausio sarkazmo, jai sapnavosi branduolinis karas, jai sapnavosi kad žmonės atsidurs chaose.

Jos pasaulis - dūžtantys stiklai. Tai yra tai kad kiekvienas žmogus nesupranta ką pats daro, ką šneką, kaip tai veikia kitus, nesupranta, nemato. Dūžtantys stiklai tai tada, kai net pačioje švenčiausioje vietoje tampi svetimu, tai yra savo galvoje. Svetimi savo namuose ir tik širdis jausmai kažkiek gelbėjo. Viskas griuvo kaip kortų namelis.

Jai prisisapnavo kad kažkas ją apkabinęs laikė ant rankų kai ji buvo išsekus net sapne. Jai prisisapnavo geranoriški prisilietimai, jai sapnavosi bučinis į kuri jį deja negalėjo atsakyti, nes paprasčiausiai  nemokėjo. Jai prisisapnavo čeliabinskio meteoritas, tiksliau tai kad ji jį užsiundė bet apsiriko adresu, norėjo ant jos pačios kad nukristu. Deja ir vėl nesekmė.

Ją užpuolė balsai, klausantis kaip žurnalistai tai vieno tai kito, ir ji išsigando. Taip teko suprasti, kad galvoje ji jau svetima pasidarė. Vaizduotėje vis iškildavo pašaipus daktaro veido grimasa, arba kai jai buvo dar blogiau, vaizduotėje jis šokinėjo ir judino savo riebuoką pilvą ir ji kaip paskutinė kvailė dar galvojo kad norėjo taip pralinksinti, bet ir tuo pačiu šaipėsi iš jos taip. Dvi nuomonės. Jis šaipėsi.

Ji ir taip buvo svetima šiame pasaulyje, o dabar net ir savyje pasidarė tokia pati.

Laikas bėgo.

Jai nieko nebeliko tik griebtis vienintelio šiaudo šiam pasauly - tai balsas, kurį ji kažkada girdėjo sapne. Tačiau jau viskas pasikeitė, ji nebetikėjo meile ir žinojo kad laikas vis seko ir nedaug jai liko, su kiekviena akimirka vis mažiau. Sakoma kad laikas gydo, nevelnio.

Ji laukė. Po viso to ji vis dar laukė tinkamo momento.

Pasirodė kažkokios šviesos danguje, prilipo nso matyti kiekvieną giedrą dieną. Intuicija su ja sužaidė pykta žaidimą.

Ji laukė. Kol laikas neišseko, kol nebegalėjo laukti. atsivertė internetą, pasižiūrėjo kad yra kažkas ten šviesaus, kad vis dėlto Jis yra ir nusprendė kad to jai užtenka, dabar ji juos paliks. Tada ji parašė pyktąjai interneto dvasiai: "Geriau eiti pas daktarą Pats Tu Kelmas" ir bandė žudytis. Deja nepavyko apsiskaičiavo ir pasikeitė jos pasaulis galvoje.

Jis pasakė savo vardą, tebūnie jis išgalvotas.  

Tada prasidėjo tikras pragaras ir kad nebūtų labai jau blogai priemaišom su rojumi. Toks jo žaidimas. Ir atleiskit man už viską bet taip aš manau.

Laikas negydo - jis užmuša. Sprendimo čia nėra, išorinis pasaulis kažkiek prablaško, bet per daug jo užmuša.

Toks jau tas pasaulis ir internetas.

Nėra jai kur pasislėpti. Daugiau nėbėra. Laikas pradėjo sekti jai vis sparčiau.  

Jis davė jai paragauti kad yra viltis, kuri tik apgauna.

Kas bus toliau???



Ištrauka iš jos dienoraščio:
"Pasaulyje nėra teisingumo"
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 06, 2020, 23:58:06
Ezoterikos knygyne kaip visada visko apstu. Akys mano lakstė nuo vienos lentynos prie kitos, bet niekas nekliuvo į akis. Aš jau norėjau išeiti bet akis užkliuvo už vienos knygos, kuri buvo atsikišusi iš lentynos. Ištraukiau, apžiūrėjau. Vadinosi "Magijos pradžiamokslis". Ji buvo su užraktu. Aš tik jį priliečiau ir jis atsidarė. Pavarčiau, ir nusprendžiau paimti, gal ką gero iš ties rašo.

Nuėjus prie pardavėjo ir parodžius knygą, tas nustebo ir pasakė: "Dovanoju, vis tiek jos niekas neatrakins" ir nuėjo užsiimti savo reikalais. Matyt jis nematė, kad aš ją atrakinau kažkaip. Susimasčiau, jei taip yra,, vadinasi knyga ne visiems skirta ir išėjau namo.

Knygoje buvo daug įdomybių. Man pavyzdžiui patiko žolelių nuoviro nuo rūkymo, man tai pasirodė aktualu ir įsigilinau kas ir kaip. Prierašas sakė:"Jei neturit tinkamų komponentų, tereikia garsiai pašnibždėti ko ir kiek reikia ir kaip gaminti (būtent tokia tvarka) ir tai atsiras".
-Nebūna gi tokių stebuklų,- nusišypsojau aš, bet pabandžiau ir še, priešais mane stovėjo buteliukas nuoviro, tiksliau materializavosi priešais mano akis. Aš ji pasiėmiau ir po kiek laiko nusprendžiau pabandyti. Kaip rašo be jokio pašalinio poveikio ir nuo visų abstinencijos pojūčių. Keli lašeliai (nepadauginti) į pusę stiklinės ir viską išgerti tik vieną kartą. Nebūna gi tokių stebuklų, bet še išgėriau ir apiemė  kažkokia apatija porai valandų, per kurias ne sykio neužsirūkiau ir tuo daugiau net nebuvo minties apie tai, tarsi pamiršau, kad buvau kažkada rūkantis žmogus. Stebuklai.

Po savaitės svečiavosi pas mane draugas, kuris irgi rūkė, tai aš jam pasiūliau pabandyti gal padės kaip man, nes aš jau visą savaitę (įsivaizduojat) nerūkiau ir net nesinorėjo, net minčių tokių nebuvo. Na tas sutiko ir įlašinau aš stebuklingo tirpalo į stiklinę ir jis išgėrė. Kaip mane taip ir ji buvo apniukusi apatija keliom valandom o paskui jis prašviesėjo pasakė, kad per tas kelias valandas net nebuvo susimąstęs apie rūkymą ir jis džiūgaudamas išėjo.

Po keliu savaičių pas mane pradėjo lankytis ne vienas jo draugas, mat "stebuklingas tirpalas" nuo rūkymo visus domino.

Vėliau vieną dieną pas mane užėjo vyrukas ir klausė ar nuo narkotikų priklausomybės gal turiu kažką. Ir aš pavarčius knygą pasakiau kad palauktų šiek tiek nes kaip tik radau tokį receptėlį. Ir po kelių valandų jis išėjo visiškai išblaivėjęs ir laimingas atsikratęs net minčių apie narkotikus.

Taip po truputi didėjo mano klientūra ir teko kažkur kraustytis, kad atidaryti žolelių vaistinę.


Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 08, 2020, 00:36:21
Laiškas ateiviams

Rašau šį laišką nes nebeturiu kur kreiptis, tai paskutinė mano viltis. Aš maža, tokia pat kaip ir visi, tačiau šiek tiek išdrįsiu parašyti šį laišką. Pasaulyje per daug neteisybės, prašau jūsų padėti išspręsti bent kažką, arba patarti išsprendžiant. Seniau, kai buvau maža, tikėjau, kad gėris egzistuoja ir visada nugali blogį, deja greitai teko nusivilti, taip nėra. Norėčiau, kad su jūsų pagalba gėris vėl nugalėtų. Taip žinau kad pasaulis ne vien baltai juodas, o jis pilkų atspalvių. Norėčiau, kad būtų daugiau baltų spalvų. Man atrodo kad mes nesusitvarkome.

Taip, rašau su savanaudiškais tikslais - noriu padėti ir aš, tačiau aplinkybės neleidžia, jei galit padėti man, padėčiau visiems kiek galėsiu.

Rašau šį laišką, nes tiesiog nebėra vilties, nebeturiu daugiau į ką kreiptis.

Prisimenu tokį vaizdo įrašą, kuriame jus atskrendat pas gerus žmones ir, reikalui esant, išskraidinat juos iš žemės į kitą geranorišką planetą. Taip tai svajonės, tačiau norėčiau pasakyti, kad aš pasilikčiau, nes tiesiog norėčiau dar šiek tiek padėti, nes tikiu kad blogų žmonių nėra, yra tik blogas gyvenimas.

Kaip man padėti kitiems ir kartu padėti sau?
Atsakymo nežinau, todėl kreipiuosi į jus. Viską ką siūlo šio metinis pasaulis visiškai man netinka, Kitaip sakant, sėdžiu aklagatvyje.

Vaikystėje svajojau apie skraidančias lėkštes, ir vakarais stebėdavau dangų, gal pamatysiu, tai buvo mano ir dar mano kaimynės maža paslaptis. Jau tada netikėjau ką televizorius rodė apie jus, mano pasaulis buvo kitoks, gėris visada nugalėdavo blogį. Skaitau dabar ką rašo žmonės apie ateivius, kad jie ne tokie pliušiniai, pukuoti ir minkšti, bet aš pabandysiu patikėti dar kartą kad esate gėri.

Kreipiuosi į jus nes nebeturiu kur daugiau kreiptis, tikiuosi jus savo geraširdiškumu galite padėti, bent kam nors.

Ir jeigu jus, ar skaitančius žemiečius, užrūstinau šiuo laišku, kuriame prašau jūsų pagalbos, aš labai atsiprašau, nepykit, aš dar maža, į ką išėjo tikėti į tą ir tikiu.

(https://wtop.com/wp-content/uploads/2019/05/ufo-1-4096x2731.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugsėjo 08, 2020, 08:24:01
Andreas Gryphius
"Deutsche Gedichte. Erster Teil", 1657
/в переводе Гинзбурга/

Последний сонет

Познал огонь и меч, прошел сквозь страх и муку,
В отчаянье стенал над сотнями могил.
Утратил всех родных. Друзей похоронил.
Мне каждый час сулил с любимыми разлуку.

Я до конца постиг страдания науку:
Оболган, оскорблен и оклеветан был.
Так жгучий гнев мои стихи воспламенил,
Мне режущая боль перо вложила в руку!

- Что ж, лайте! - я кричу обидчикам моим. -
Над пламенем свечей всегда витает дым,
И роза хлобными окружена шипами,

И дуб был семенем, придавленным землей...
Однажды умерев, вы станете золой.
Но вас переживет все попранное вами!

1962



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 08, 2020, 18:57:03
Kai lyja lietus,
Aš vaikštau vienas
Tomis šlapiomis gatvėmis,
Stebėdamas mėnesieną.

Herojus iš seniai užmirštų romanų
Laukia savo finalo.

Nebrauk ašarų, nereikia,
Per lietų vis tiek jų nesimato.
Herojus iš seniai užmirštų romanų,
Visvien sulauks savo finalo.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Naujoka2 rugsėjo 10, 2020, 08:04:35
Citata iš: Creative  rugpjūčio 29, 2020, 19:53:00Klausimas visiems:

Ar meilė išties nugali viską?


Ir taip ir ne. Tikra meile nugali viska jei ji abipuse, ji tarsi kaip narkotikas, stimulentas..
Bet dazniausiai ji isblesta.. anksciau ar veliau..
Tad jusu vietoje nemeginciau i meile atsiremti pilnu svoriu..
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 13, 2020, 21:56:19
Mums visiems trūksta tikrosios išminties.
Tos tikrosios išminties, kuri suprantama be žodžių, širdimi.


Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 16, 2020, 20:03:05
El Finito

Karštą vasaros dieną,
Kai siautė aplinkui pūga,
Jis gulėjo palei sieną,
Skverbėsi pro langą pas jį
Žvakės šviesa.

Atsargiai neskubant
Tarp kritusiu lapų
Su vėju gusiu šalimais
Jam vis dar buvo svarbu.
Gal viltis netolies.

"Žaiski, žaiski, neskubėk,
Vėjau, ugnie ir vanduo.
Snaiges tu vasara neliek,
Nes dar neatėjo ruduo.

Ilsėsiuosi aš ramybėje,
Pagaliau laikrodis sutiksėjo."
Herojus palei sieną gulėjo,
Sulaukė savo finišo finalo.



"Time to say googbye.
Время сказать - прощай.
Viltis paliko mane.
Paskutinis atodūsis
Ir manęs nebėra."

Pakilo vėjas.
Patvino upės.
Susidarė rūkas
Iškrito snaigės.
Nebėra jau jo.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 20, 2020, 00:20:40
Ir toliau buvo pragaras.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugsėjo 20, 2020, 00:24:32
Creatuk, nebūk zanūda, vis nori mane numarinti.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 20, 2020, 19:26:53
Я люблю тебя,
Ты мой мир и заря.

Я хочу вместе жить,
Я хочу рядом быть.



Space tai ne tau.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 20, 2020, 19:57:02
.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide rugsėjo 21, 2020, 22:56:25
ji , manau, patiks ....
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE rugsėjo 23, 2020, 03:10:16
Friedrich Gottlieb Klopstock

1753

/в переводе Кочеткова 1930-е гг.

Цепь Роз

В тени весенней спит она.
Я цепью роз ее опутал, -
Она не слышит: сон глубок.

Взглянул я,- жизнь моя в тот миг
Слилась со спящей воедино:
То знал я сердцем лишь одним.

Но я позвал ее без слов -
И шелест роз мне тихо вторил.
Тогда она проснулась вдруг.

Взглянула,- жизнь ее в тот миг
Слилась с моею воедино -
И обнял нас небесный рай.



Creatukas herojė
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 23, 2020, 16:19:59
Išsivaduok iš savo minčių,
Ir pažvelk kas aplinkui,
Nes niekas neturi šansų jokių,
Aplenkti laiką, apmaudu.

Kaip vėjas šlavena tarp medžių
Ir blaško lapus.
Kaip mes galim pakilti į viršų,
Dainuok su mumis.

Dainuok su mumis dainą šią
Išsivaduoki iš pančių,
Išlaisvink vaizduotę,
Tai mūsų laisvės daina.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative spalio 26, 2020, 20:27:32
Šešėlis

Aš pavirsiu šešėliu,
Ir rankas į dangų ištiesiu.
Aš pakilsiu virš žemės,
Šešėliu tamsiu tapsiu.

Kai visi tik spindės,
Niekam nedaeis,
Kad šešėlis gali būti,
Tarp žmonių vaikščioti ir skraidyti.

Aš pavirsiu šešėliu.
Atsuksiu kitiems nugarą.
Eisiu prieš visų kryptį,
Nes šešėlio gi nematyti.

Aš pavirsiu šešėliu
Ir į dangų rankas ištiesiu.
Kartu su kitais aš eisiu,
Vis tiek manęs nebus matyti.


Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE spalio 30, 2020, 20:24:24
Niekur tu neisi pas jokius šešėlius, tu kolkas reikalinga čia, žemėje.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative spalio 30, 2020, 20:54:29
o ką man čia žemėje veikti? kam aš reikalinga čia?
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE spalio 30, 2020, 22:02:24
Reikalinga, nes tu turi tam tikrų savybių, kurių neturi kiti. Tai kaip charakteris, vienas yra ekstravertas, kitas intravertas.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide lapkričio 01, 2020, 22:23:40
kai nori, pasirodo moki ir gražiai ...gažiai paguosti... :)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: arkliukas lapkričio 07, 2020, 01:46:56
Citata iš: Creative  spalio 30, 2020, 20:54:29o ką man čia žemėje veikti? kam aš reikalinga čia?
Jeigu nusidabosi, tai grįši atgal. Gal kažkur Azijoje, gal Amerikoje, gal Australijoje, gal kokioje Antarktidoje. Nori to ar ne - tau teks susidurti su savais demonais, juos vieną po kito transcenduoti ir tapti tokia asmenybe, kokia ir visada buvai, tik pamiršai, kas tiksliai esi. Bet va dabar esi gyva kūne. Vadinasi, turi pačią geriausią galimybę viską pereiti ir tapti tuo, kuo išties nori, t.y. padaryti, ką ir taip neišvengiamai tektų daryti. Ne man teisti, ne man spręsti - tai yra tavo pačios pasirinkimas. Tik siūlau rinktis savo pasirinkimą, o ne "savo". Laisva Valia yra absoliuti, tad ne man tave įtikinėti kažkuo, net jeigu ir matau, jog darai nesąmones. Bet turiu teisę išsakyti, ką pats galvoju.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: violetpink1 lapkričio 07, 2020, 13:17:50
Citata iš: Creative  spalio 30, 2020, 20:54:29o ką man čia žemėje veikti? kam aš reikalinga čia?
Kurti ir įtakoti savo pačios tęstinumą (ne vien materialų)  :)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 07, 2020, 15:27:47
Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56net jeigu ir matau, jog darai nesąmones.
O ką tu vadini ne nesamonėm? Papasakok plačiau.

Man labai keista girdėti, kad kažkas turi savo demonus, todėl kad aš jų pas save neradau. O kas nėra pas mane, nėra palyginimo, supratimo kas yra pas kitus žmones, bet turiu omeny kad taip gali būti. Kaip kad šioje dainoje apie demonus kalba viduje, man tai svetima:



Arba šitoje dainoje populiarioje:




Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56Laisva Valia yra absoliuti
Ar yra laisva valia? 50 ant 50.

Kiekvienas turi savo nuomone ir forumas yra terpė tam pareikšti.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 08, 2020, 20:45:43
Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56Jeigu nusidabosi, tai grįši atgal.
Kodėl gi ne?

Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56Nori to ar ne - tau teks susidurti su savais demonais,
Neturiu aš demonų jokių todėl visą kitą nėra prasmės aptarinėti.

Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56Bet va dabar esi gyva kūne.
Teko malonumo patirti gyvo lavono patirti.

Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56Vadinasi, turi pačią geriausią galimybę viską pereiti ir tapti tuo, kuo išties nori, t.y. padaryti, ką ir taip neišvengiamai tektų daryti.
Ar tu galvoji kad aš dar kuo nors noriu tapti? keista galvosiena. o daryti ką neišvengiamai tektū daryti tai atspindi tavo žodžiuose:
Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56Laisva Valia yra absoliuti,
Tai yra kad laisvos valios nėra, nes tektų daryti ką neišviangiama...

Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56Ne man teisti, ne man spręsti - tai yra tavo pačios pasirinkimas. Tik siūlau rinktis savo pasirinkimą, o ne "savo".
Tu pasiūlei - aš išgirdau.

Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56net jeigu ir matau, jog darai nesąmones..
Visi turime teise į savas nesąmones.

Citata iš: arkliukas  lapkričio 07, 2020, 01:46:56Bet turiu teisę išsakyti, ką pats galvoju.
Kaip ir minėjau, kiekvienas turi teisę į savo nuomone, tam ir skirtas forumas.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 09, 2020, 18:30:27
arkliuk, tu tik napagalvok blogai, kiekvienas turi savo pasaulėžiūrą, ir demonai gali būti jų dalis. Kas ten žino gal ir pas mane kada nors jie atsiras, bet šiuo metu turiu tik jūsų žodžius.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: arkliukas lapkričio 09, 2020, 18:58:37
Galėjimas pareikšti, kad laisvos valios nėra, yra vienas akivaizdesnių tokios valios įrodymų. Laisva valia turi šiuos komponentus: veikimo, rezultato ir reakcijos. Neveikimas laisvoje valioje irgi yra veikimas - tiesiog pasirinkimas atsisakyti kažką daryti. Žmonės dažnai neigia laisvą valią (arba pereina į pilkąją zoną, kur renkasi nežinoti, ar ji yra, ar ne) vien dėl to, kad negali kontroliuoti rezultato, o po to daro klaidingą išvadą, kad negali kontroliuoti ir savo veiksmų, ir reakcijų. Visgi tiesa paprasta. Veikimo ribos gali sumažėti dėl neišmintingų pasirinkimų ir reakcijų į rezultatus, prisirišimo prie rezultatų.

O svarbiausia, kad žmogus pamiršta ir tai, kad čia jau nebe pats žmogaus "AŠ ESU" elementas šneka, o jo žmogiškasis "ego". Būtent "ego" reikia jaustis priimtam, saugiam iš išorės. Būtent "ego" bando neigti, kad "AŠ ESU" pats sau jau yra savaime pakankamas. Visgi tai nėra nei blogai, nei gerai. "Ego" tiesiog veikia kaip mechanizmas patirti lokalizuotą sąmonės būseną. Be "ego" to patirti neįmanoma.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 09, 2020, 20:00:56
Citata iš: arkliukas  lapkričio 09, 2020, 18:58:37O svarbiausia, kad žmogus pamiršta ir tai, kad čia jau nebe pats žmogaus "AŠ ESU" elementas šneka, o jo žmogiškasis "ego".
O kas yra ne EGO?
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: arkliukas lapkričio 09, 2020, 22:03:24
Tiksliau apibūdinsiu, kas yra "ego" ir kaip tai reiškiasi. Visgi tai yra apibūdinimas remiantis standartinėmis kategorijomis ir bet kokiu atveju ir šį paaiškinimą galima iškraipyti iki "ego" veikimo srities. Kai pradedi gilintis į tam tikrus dalykus (psichologija, dvasingumas), taip pat su tuo dirbi kurį laiką, tai pradžioje "ego" atrodo kaip labai agresyvus, tarsi nuolatos nuodų dozę suleidžianti gyvatė. Bet po to jis tampa žymiai subtilesnis ir gerokai sunkiau pastebimas. Išsivalius nuo tam tikro negatyvo laipsnio, "ego" gali vaizduotis labai dvasingu, daug žinančiu ir iškreipinėti sąmoningosios esybės dalies elgesį iki tokio, kur tarsi turėtum kone apsiimti pasaulio gelbėjimo misija. Ką tai reiškia praktiškai? Pradžioje "ego" veikia išties primityviai. Tave pavadina kaip nors įžeidžiančiai - nori duoti "į snukį". Arba, jeigu nepasižymi agresija, susigūži ir pasislepi kamputyje. Trenkia - vėl analogiška užprogramuota reakcija. Tokiais atvejais nėra tokio dalyko kaip "Aš renkuosi reaguoti taip", o tiesiog įvyksta impulsas ir "ego" parenka reagavimo programą. Sąmoningumo čia nėra. O po to žmonės stebisi, kodėl pasielgė vienaip ar kitaip, pavyzdžiui, girtas kažką primušė ar, dar blogiau, užmušė. Žmogus, kuris naudoja sąmonę, niekada tokių dalykų nepadarytų.

Kitais atvejais šitą programinį impulsą ego teisina tuo, kad čia neva yra toks pasaulis, toks gyvenimas, buvo šitaip nuo senų senovės ir kitaip negali būti. Tai yra, konstruoja priešiškai nusiteikusio pasaulio iliuziją. Tačiau jeigu pastebėsime istoriją, tai akivaizdu, kad šita iliuzija tiesiog byra į šipulius. Žmonės istoriškai tapdavo vis empatiškesni ir empatiškesni vieni kitiems, taip pat ir stipriai progresavo į priekį. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad pasaulis tikrai nėra toks ir natūrali pasaulio būsena - progresuoti ir augti keliant visą gyvybę į priekį. Taigi, visos nelaimės, kurios yra šiuo metu, tėra tik laikina būsena. Suprantu, kad tą suvokti ypač sunku gali būti, bet įmanoma. Ir tikrai lengviau suvokus tai. Tada nebereikės savęs graužti dėl pasaulio negandų, gąsdintis dėl klimato kaitos ar manyti, kad visi aplinkui ar dauguma yra priešai.

O dabar apie tai, kas nėra EGO. Tavo klausimas "Kas yra ne EGO?" jau yra sąmoningosios esybės dalies veikimas. EGO tokio klausimo niekada nesugebėtų užduoti. Arba jis konstruotų klausimą tokia forma, kuri galėtų patvirtinti jo išankstines užprogramuotas nuostatas. Bet atsakymas į tai nėra trivialus. Visi esame visiškai skirtingi. Tad EGO neveikimą galima apibūdinti tik ganėtinai abstrakčiai ir tokiais pavyzdžiais, kurie nebūtinai atitiks tavo gyvenimą (jeigu tau aktualūs kiti dalykai, šie pavyzdžiai gali būti visai neaktualūs, tad gali bandyti gal per paskutinį trumpesnį paaiškinimą kažką geriau suprasti ir pritaikyti sau, jeigu nori):
1. Žmogus, kuris veikiamas EGO mažiau, paprastai nesiekia būti teisus bet kokia kaina. Tokiam žmogui tas nėra svarbu. Jis tiesiog daro tai, kas jam atrodo teisinga, ir tiek. Bet teisumo poreikio neturėjime yra esmė.
2. Žmogus daro ne tik tai, kas jam atrodo teisinga, bet jis kartu turi besąlyginę, bekompromisę pagarbą kitų žmonių laisvai valiai, visai gyvybei. Net jeigu jis galėtų vienu rankos pakėlimu sunaikinti visas pasaulio armijas, išspręsti visas mūsų dabartines problemas, toks žmogus, kad ir žiauriausiai kankinamas, kryžiuojamas, nenaudotų tokios galios apsiginti, jeigu būtų būtina parodyti pavyzdį žmonijai, kad yra ir geresnis reagavimo būdas negu tiesiog "puola-bėgti" arba "puola-gintis".
3. Žmogus nemato savęs kaip atskiro, lokalizuoto vieneto. Jis kitus mato kaip savo brolius, seses ir turi gilią empatiją.
4. Žmogus naudoja laisvą valią, kad kitiems padėtų tokią irgi įgyti. Pavyzdžiui, parodo geresnį pasirinkimą nei esamas. Paaiškina ką nors. Bet niekada neverčia kito imtis to, nors tam žmogui gali atrodyti ir sunku toleruoti tai.
5. Tokį žmogų gali įžeidinėti kiek nori, bet iš jo nesulauksi jokios atgrasios reakcijos.
6. Žmogus pilnai atsako už savo reagavimą į aplinkybes.
7. Žmogus pilnai ir noriai prisiima atsakomybę už savo pasirinkimus.

Čia yra vos keli abstraktūs punktai, kada žmogus yra toliau nuo EGO. Bet ar jis visiškai yra išsilaisvinęs nuo EGO tada? Nėra išsilaisvinęs, bet žmogaus sąmoningoji esybės dalis jau yra paėmusi viršų ir to pakanka. Tas reiškia, kad, jeigu EGO ir pasireikš kažkaip, žmogus sąmoningai bus pajėgus tai nustatyti ir pasirinkti reaguoti ne taip kaip nori, o taip kaip reikia, geriausiu įmanomu būdu. Dar paprasčiausiai galima apibūdinti situaciją, kai EGO neveikia, ir taip. Kai EGO nėra, tada veikia meilė. Bet tai nėra žmogiška meilė. Žmogiška meilė remiasi tiesiog sąlygiškumu - va tu padaryk man tą, aną ir tada aš tave mylėsiu. Tokia žmogiška meilė yra baime paremtas sandoris. Pirma kažką padarysi - tada gausi atgal. Besąlyginėje meilėje to nėra. Tai yra dieviška, absoliuti jėga, kuri pasireiškia tais septyniais paminėtais dalykais. Po to pasireiškia ir natūraliu smalsumu, domėjimusi, potraukiu gyvenimui, noru eksperimentuoti, išbandyti viską, bet tuo pačiu nepakenkiant kitiems, nes matai, kad ir kiti yra svarbūs, tau jie įdomūs ir nori su jais kažką kartu daryti, bendrakurti. Čia yra paprastesnis apibūdinimas, kai EGO nėra. Na o kai EGO atsiranda, tada jis remiasi baime. Su baime atsiranda priešiškumas, susiskaldymas, nusistatymas, dualistinė sąmonės būsena, kur prasideda jau lokalizuotas tapatybės pojūtis.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE lapkričio 09, 2020, 23:07:22
Nėra laisvos valios, žmogus panašiai kaip teleloto kamuoliukas išrieda ir jau aišku daug maž kur išriedės.
Kartais atsiranda pasirinkimo iliuzija, nes žmogus gali pasukti į kairę arba dešinę, tada galvoja, aha, taigi aš turiu laisvą valią. Tai yra panašiai, kaip yra toks hobis, sportas, nusileidimas kanojom nuo kalnų upės. Jei esi labai vikrus, gali privairuoti prie kairio arba dešinio kranto, bet pagrindinė užduotis yra neatsitrenkti į akmenis.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: arkliukas lapkričio 10, 2020, 10:38:04
Galėjimas neigti laisvą valią jau yra vienas akivaizdesnių jos įrodymų. Laisvos valios neigėjai ją neigia dėl to, kad laisva valia glaudžiai susijusi su rezultato komponentu. Kai žmonės negauna kažkokio norimo rezultato, tada jie staiga daro išvadą, kad laisvos valios nėra ir negali būti panašiai kaip daroma išvada, jog nėra Dievo, nes šis neišgydė jų mirštančio giminaičio. Neigimo priežastys yra dažniausiai psichologinės ir susijusios su tuo pačiu laisvos valios veikimu.

Joje visada yra pasirinkimų aibė, iš kurios renkiesi geriausią įmanomą pasirinkimą. Jeigu pasirinkimui įvykdyti bus naudojamas ego, tada bus paimtas vienas destruktyviausių galimų pasirinkimų ir ilgainiui rezultatas bus toks, jog pasirinkimų liks vis mažiau ir mažiau, dėl ko gali imti atrodyti, kad laisvos valios nėra. Na bet net ir tokiu atveju visada liks bent du pasirinkimai - priimti dar destruktyvesnį arba išmintingesnį pasirinkimą. Jeigu ego mažiau naudojamas, tada yra panaudojama sąmoninga esybės dalis pasirinkimams priimti. Tada pasirinkimai būtų konstruktyvesni.

Jeigu neigi laisvą valią, pasirinkimų aibė mažėja. Būtent toks ir yra jos principas. Nori patirti laisvos valios nebuvimą - prašom, laisva valia suveiks būtent taip, kad tą ir patirtum. Bet ar gali priversti kitą tai patirti? Tikrai ne, jeigu jis atsisako tuo patikėti. Aišku, gali neigti, kad ne to nori, nori kitaip, kad būtų. Tai kodėl tada patiri viską taip kaip nenori? Vadinasi, būtent to ir nori. Norėtum kitaip - kitaip ir elgtumeisi.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE lapkričio 10, 2020, 22:29:03
Čia prieinam prie matricos problemos. 1960ais pasaulyje buvo gana daug hipių, jeigu paklausti: kodėl jūs taip elgiatės, jie atsakys: kad visuomenėje visi žmonės elgiasi kaip robotai.
Jau labai ilgas laikas, kai atsirado vadinamoji šita miestų kultūra, žmonės elgiasi kaip robotai.
Arba pvz. tėvai sako vaikui: mes manome, kad tu turi permažai draugų, tu turėtum turėti daugiau draugų. Išvertus į normalią kalbą tai reiškia: tu neteisingai prisitaikai prie matricos, tu turėtum labiau stengtis prisitaikyti.
Daug kas ir valdžioje žino, kad šitas visuomenės modelis pasenęs, bet jie nežino kaip ką naujo sukurti.
Pačiam žmogui prisieina ieškoti, o tai nėra lengva.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE lapkričio 13, 2020, 00:30:17
Creatukui :gėlytė:



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: arkliukas lapkričio 16, 2020, 22:39:30
Na taip, visada atsiranda kažkokių judėjimų. Dažnai jie bando maištauti prieš nusistovėjusias visuomenės normas. Bet pats maištavimas dažnai lemia supriešinimą tarp visuomenėje nusistovėjusių normų ir to, kas kai kurių judėtojų manymu atrodo geriau nei tos normos:
1. Hipiams atrodo, kad visuomenėje visi elgiasi kaip robotai. Bet va jau čia yra iškart psichologinis aspektas, labai primenantis tuos, kurie šneka, kad laisva valia neegzistuoja arba buvo klaida ją suteikti. Tai yra, viena grupė save iškelia aukščiau kitos grupės ir sako: "Va mes tai ne robotai, va mums tai laisva valia PRIVALO likti. Bet štai kiti yra robotai, jiems laisvos valios nereikia". Kur tai veda? Į pražūtį.
2. Na o likusiai visuomenės daliai, savaime aišku, nepatinka būti vadinamiems "robotais". Tai jie atgal savų pavadinimų sugalvos - orgijų fanatikai, narkomanai, tinginiai, nevykėliai ir t.t. Jeigu judėjimas bus agresyvesnis, tai nepagailės ir smurtu "paauklėti". Kur tai veda? Ten pat - į pražūtį. Tai yra tiesiog reaktyvus elgesys į susiklosčiusią situaciją.
Po to galime dar pradėti išvedžioti, kad va pirmieji kalti, jog taip daro. O galime išvedžioti, kad kalti antrieji, nes taip reaguoja. Atsiduriame Catch-22 situacijoje (kažkiek panašu į "višta ar kiaušinis?" dilemą), kur jokio sprendimo nerasi. Norint jį rasti, reikia jau galvoti kiek kitaip. Galbūt reikėtų atsižvelgti, kad čia kaltų nėra? Abi grupės turi savų skirtumų, bet panašumų yra kur kas daugiau. Tai kodėl tada tie skirtumai lemia tokį susipriešinimą, o ne padeda vieni kitiems vieni kitus papildyti ir pasiekti kur kas didesnę gerovę, t.y. pasiekti sinergijos būseną, kur skirtingumai ne naikina vieni kitus, bet priešingai - vieni kitus papildo ir padeda tobulėti? Pavyzdžiui, vienų žmonių odos spalva juoda, kitų - balta, dar kitų - vėl su kažkuo maišyta. Bet jau mes suprantame, kad žmogus su kita odos spalva yra mums priešas.

Ieškodami priešiškumų ar net bandydami juos įveikti priešiškumų kontekste atsiduriame aklavietėje šitaip vertindami. Kai yra kažkoks supriešinimas, kuriami du poliai, mes niekada neišspręsime konflikto. Pavyzdžiui, ar realu tikėtis, kad palestiniečiai susitaikys su žydais, gyvenančiais Izraelyje? Arba žydai susitaikys su palestiniečiais? Nelabai to galime tikėtis, nes palestinietis, vos išgirsta žodį "žydas", jau pradeda kurti visokiausius jam nuo pat vaikystės (o gal dar ir praeitų gyvenimų) indoktrinuotus epitetus, kad žydas būtinai yra blogas, apgavikas, vagis, uzurpatorius. Ir lygiai taip pat apie palestiniečius galvos žydas.

Tad koks yra sprendimas? Jis pradžioje atrodo sunkiai suvokiamas, net neįmanomas. Bet sprendimas labai paprastas visgi - transcenduoti esamą sąmonės būseną, šiais konkrečiais atvejais būtent dualizmą ir lokalizuotą tapatybės pojūtį. Kai mes matome tik du kraštutinumus (arba matome kažką per viduriuką, kas jau yra pilkas matymas) ir dar save laikome visiškai atskirais nuo kitų, tai savaime suprantama, kad tai ves į konfliktą. O tokiu būdu apribojame savo pačių laisvą valią, imame kentėti ir po to kaltiname vieni kitus, pasaulį, Dievą, kaip blogai gyvename, nors net nepažiūrime į save, viso to priežastis. Lazda juk turi du galus. Ir dažniausiai matome tik neigiamą galą, o kad dar didesnis teigiamas galas užkastas giliai po žeme - jau matyti nenorime, nors mums tereikia tiesiog truputį pasistengti ir išsikasti tą lazdą ir pamatyti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Po to mes išsitraukiame lazdą, nuvalome, nuplauname ir matome, kad tai yra tiesiog lazda. Taip, negatyvo yra, pozityvo dar daugiau yra, tad tas negatyvas, nors ir yra, jis nėra tragedija, nes jis laikinas ir nesunkiai transcenduojamas. Mes nežaidžiame ultraoptimizo korta, kai bandome ignoruoti tai, kas nėra gerai - stengiamės matyti pasaulį tokį, koks jis yra iš tikrųjų.

Pats dualizmas remiasi labai paprasta prielaida: Turi būti arba A, arba ne A, trečio varianto nėra ir negali būti. O kad gali būti ir B, ir C, ir D, ir t.t. tas yra ignoruojama arba... priskiriame "ne A" kategorijai. Lokalizuotas tapatybės pojūtis remiasi prielaida, kad žmogus yra visiškai atskiras, vienui vienas pasaulyje tarp priešų ir turi kovoti dėl vietos po saule (nors tos vietos yra pilna dar milijardams žmonių). Taip visiškai ignoruojamas psichologinis aspektas bei tai, kad mokslas parodė, jog fundamentaliame lygmenyje jokio lokalumo nėra.

Dualistinėse diskusijose atrasti sutarimo nėra įmanoma. Pavyzdžiui, klausimas dėl Dievo egzistavimo. Ateistai pateiks gudriausius ir išmaniausius argumentus apie tai, kad Dievo nėra, o tikintieji - kad jis yra. Visų jų argumentus galima suvesti į įdomų loginį grafą ir pamatyti jame, kad tiek tikintieji, tiek ateistai turi išankstinį įsivaizdavimą apie Dievą ir iš esmės taiko tas pačias mentalines struktūras savo požiūriams pagrįsti, kas ir nulemia, kad jie nesugeba rasti šioje diskusijoje konsensuso. O įvaizdis jau yra sukuriamas pačioje tapatybėje. Ir kiekvienas iš jų bandys įrodyti savo įvaizdį, tarsi jo įsivaizdavimo apgynimas yra epinės svarbos klausimas, kurį tiesiog privaloma įrodyti. Kai kuriose religijose fundamentalistai eis dar toliau - jie bus susikūrę tokį įvaizdį, kad būtina žudyti visus kitus, kurie neatitinka jų pačių ar jiems indoktrinuoto įvaizdžio. Po to iš tapatybės ateina tam tikros mintys, emocijos ir galiausiai seka fiziniai veiksmai. Tame nieko naujo nėra. Psichologijoje jau senokai žinoma, kad mintys lemia emocijas, o emocijos - veiksmus. O štai mintis jau lemia poreikiai, savo tapatybės suvokimas. Dauguma žmonių net iki to neina. O kadangi neina, tai išties apie tokius galima pasakyti, kad jie laisvos valios neturi. Bet neturi ta prasme, jog jie turi kažkokį įvaizdį susidarę, kuris juos įtikina, kad jie negali naudoti savo laisvos valios, taigi jos ir neturi. O išties tai yra jų pasirinkimas, kurį gali bet kada atšaukti.

Aišku, svarbu suvokti, kad dauguma žmonių taip negalvoja. Viskas pas juos vyksta vienu metu, banga, impulsu. Tad žmogus dažnai net nepasakys, kokius jis turi įsivaizdavimus savyje. Jeigu jie taip mąstytų kaip dabar aš aprašau jų situaciją, jie jau iškart sugebėtų perkratyti savo įsivaizdavimus ir vien savo pačių savivokos jėgomis sugebėtų priimti kur kas geresnius sprendimus nei iki šiol. Tad dualizmas, lokalizuotas tapatybės pojūtis yra ne kas kita, o kaip iliuzija, į kurią sąmoningosios būtybės šioje planetoje yra tiek susikoncentravusios, jog nesupranta, kad iš to gali bet kada išeiti. Tai atrodo tarsi kalėjimas su atviromis durimis, tik koncentracija tokia stipri, jog nėra matoma, kad galima bet kada išeiti pro tas duris.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 16, 2020, 23:17:59
Ši realybė dar ir kokia tikra, ne iliuzorinė.

Neegoizuokit mano temoje, kurkit savas.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide lapkričio 17, 2020, 12:56:47
Citata iš: Creative  lapkričio 16, 2020, 23:17:59Ši realybė dar ir kokia tikra, ne iliuzorinė.

Neegoizuokit mano temoje, kurkit savas.
Creative, tau juk atsake , diskusija vyksta :))
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE lapkričio 18, 2020, 04:57:40
Sukūriau temą skyriuje Religija ir filosofija, tai tikrai svarbi-įdomi tema, kurią galima diskutuoti net iš ezoterinės pusės.

p.s. Creatuk, nebūk pikčiurna, užsispyrus kaip traktoriukas.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 19, 2020, 19:09:03
Svetimaivis

Aš vaikštau vienas,
Kaip laukinis katinas.
Aš matau žmones,
Bet aš jiems svetimas.

Svetimas savame krašte.
Svetimas savuose namuose.
Svetimas tarp žmonių.
Svetimas tarp visų.

Aš praeisiu pro šalį,
Ir jus manęs net nepamatysit.
Aš pakelsiu jūsų šiukšlių lapelį.
Nes jus to padaryt net nebandysit.

Aš paprastas gatvės šlavėjas,
Svetimas tarp žmonių.
Aš paprastas praeivis,
Svetimas tarp visų.

Aš pakelsiu akis į dangų,
Pasigrožėti į jo tolį.
Aš pasakysiu nebyliai žodžius,
Kurie sukels manyje šuolį.

Aš svetimas žmogus,
Tarp žmonių vaikščiojantis.
Aš svetimas tarp visų,
Nieko iš jų nebelaukiantis.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative lapkričio 23, 2020, 22:51:21
Puolęs angelas

Jei aš mokėčiau skraidyti,
Paimčiau tave už rankos
Ir tave bandyčiau pakelti,
Kaip niekad iki šios dienos.

Jei aš mokėčiau skraidyti,
Galėčiau tau visą pasaulį parodyti,
Žvaigždes kartu pasiekti,
Gal net vieną tau nuskinti.

Jei aš mokėčiau skraidyti,
Nereikėtų tiek daug vaikščioti.
Kad tave pamatyti,
Tau ranką ištiesti.

Jei aš mokėčiau skraidyti,
Tau visą pasaulį parodyčiau.
Laiku atskubėčiau,
Laiku padėčiau.

Jei aš tik mokėčiau skraidyti...
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 08, 2020, 23:19:53
elteidei



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide gruodžio 09, 2020, 13:32:34
Citata iš: Creative  gruodžio 08, 2020, 23:19:53elteidei


man?
gražu, gilu....ačiū :)
.....
ir nuo manęs tuomet :

https://www.youtube.com/watch?v=v1mQT1u_45I
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE gruodžio 12, 2020, 19:43:39

čia tau



Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 15, 2020, 19:44:10
Skausmas

Skauda,
Taip skauda kad sunku iškęsti,
Meldžiuosi,
Meldžiuosi kad nusiraminti.

Mano siela skęsta
Ir nieko negaliu padaryti.
Sunku kvėpuoti,
Kad dar bent dieną iškęsti.

Taip tamsu,
Kad man jau baugu.
Matau šviesą kelio gale,
Bet aš nenoriu juo eiti, ne.

Bijau numirti,
Bijau savęs netekti.
Dar bent naktį vieną
Turiu tikėti.
Mano siela stingsta,
Aš busiu laisva kažkada...


Kuo aš virtau pagaliau?
Surakinta prisiminimais.
Skausmas - viską ką turiu.
Neleisk mane sudraskyti.


Kaip norisi užmigti,
Kaip norisi skausmą užmiršti.
Kad pamiršti kad patekai į aklavietę.
Tokia silpna kad melstis kritai.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE gruodžio 16, 2020, 01:21:24



nebijok, tai žaidimas. čia labai žiaurus žaidimas, bet iš čia galima pabėgti, aš tą tikrai žinau.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 17, 2020, 18:46:43
Taip, yra viena vienintelė išeitis.

For the true believers:

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 17, 2020, 19:39:47
Aš nubrauksiu nuo savęs
Visas padermes,
Kad išliktu tik švarumas,
Kad kelia nušvies.

Aš nubrauksiu nešvarumus,
Kad ateitų laikas
Kad ateitu mano laikas
Užvaldys ramumas.

Aš taip noriu užmigti,
Kad viską pamiršti,
Visą tą skausmą kur tu sukėlei
Visą tą bjaurastį kur ant manęs supylei.

Aš sužlugdysiu savo širdį.
Tam kad užsimiršti.
Tam kad svoločiai būtų laimingi.
Jiems niekas nerupi.

Laiko savęs mokytojais,
O iš tikrųjų mes jų bandymų pelytės.
Kiek gražiu minčių pasmerkti liko
Tiek naujų širdžių jų žaidimai sunaikins.

Nėra išeities.
Jos niekada nebuvo
Mes per paprasti žmones,
Kad prieš jų krūvį atsilaikytumėm.

Mes pasmerkti.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 18, 2020, 17:51:20
Kartą pasėdėjęs šalia.
Tu supranti kad šalia nieko nėra.
Karta atsipeikėjęs iš anapus.
Supranti kad tai visiškai beviltiška.

Nesvarbu ką darytum.
Rytojus niekada nebeateis.
Saulė daugiau nepatekės.
Ir aš išnyksiu su ja kartu,
Kaip beviltiški ir kiti žmonės.


Nuodai

Kol nuodai teka mano gyslomis.
Aš vis dar jėgų turiu rašyti.
Kol akyse vaizdas jau iliejasi.
Malonu kad tai išgirsi.
Bus paskutiniai mano žodžiai.
Visada išlikti stipriam,
Kad ir kas atsitiktu.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE gruodžio 18, 2020, 22:48:24
Viskas yra ne taip. Tu dar gyvensi 16 metų.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 18, 2020, 23:55:16
Dar vienas pranašas atsirado.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 19, 2020, 00:31:38
Aš judu lygiagrečiai keliais,
Aš judu lygiagrečiai traukiniais.
Aš judu lygiagrečiai tavimi šalimais.
Mums visiškai nepakeliui  visaip.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 19, 2020, 15:07:07
Tėve mūsų,
Ten kur esi danguje.
Parodyk kelią kur mes einame,
Palaikyk dorybes, kurias mes darome.
Pabūk šalia, kai mums tuo labiausiai reikia.
Pabūk šalimais kai mes beviltiškoje situacijoje.
Patark kaip visada vertingo.
Patark kaip visada kažko reikiamo.
Atleisk mums mūsų klaidas, mes ne iš pykto.
Tėve mūsų išgelbėk mus nuo pyktojo.
Tave meldžiu
Išgelbėk nuo pyktojo.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 19, 2020, 15:26:19
Žiupsnelis

Aš taip užmigti noriu
Nėra čia laisvės. ne
Aš beviltiškai šaukiuosi
Nėra čia meilės, ne

Deja visi bergždžiai švaisto laiką
Ir aš nieko negaliu padaryti.
Aš norėčiau pagelbėti
Bet ne. negaliu nieko padaryti

Aš per mažas kad kažką pakeisti.
Aš mažas, Tėve mūsų
Muzika tik gelbėja mane.
Bet ji pakeisti nieko negali.

Aš taip užmigti noriu
Pamiršti visas skriaudas
Beviltiškas nuovargis.
Aš esu visiškai silpnas.

Nėra ateities nei man nei tau
Nėra gražiausiu pasauliu
Nei tau nei man
Man baisiai apmaudu.

Liko tik spėlioti
Kas gali būti kitaip.
Bet taip nėra
Būna tik blogiau visada.

Paklausk pensininku
Kaip jie mato savo gyvenimą už 10 metų
Jie visi greičiausiai numirs.
Mūsų herojai pražus.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide gruodžio 20, 2020, 11:51:46
nuo savęs nepabėgsi...ir šiaip spręst reik problemas .. gal skačius knygą ? Джо Витале - Жизнь без ограничений, jei ne , paskaityk..
čia audio https://www.youtube.com/watch?v=KYxLO-nl50U
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 20, 2020, 13:05:05
"Sistema pritraukianti sėkmę, meilę ir džiaugsmą.... "
Išmečiau iškart. Taip nebūna.
Dar vienas žiniuonis atsirado žinantis tiesą. ha ha
Gal būt jam ir veikia bet ne kitam.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide gruodžio 21, 2020, 12:21:41
Citata iš: Creative  gruodžio 20, 2020, 13:05:05"Sistema pritraukianti sėkmę, meilę ir džiaugsmą.... "
Išmečiau iškart. Taip nebūna.
Dar vienas žiniuonis atsirado žinantis tiesą. ha ha
Gal būt jam ir veikia bet ne kitam.
o kaip būna?

.......
ši sistema sąmonės pasąmonės atminties išgydymui, apvalymui nuo blokų , programų, o kitka jau antraeiliai dalykai...
aš dar neperskaičiau, bet per video pažiūrėjau apie ką ... atrodo neblogai..
https://www.youtube.com/watch?v=my8K_h4WF8Q
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 24, 2020, 16:04:12
Mes einame į nežinią,
Kas bus rytoj niekas nežino,
Mes neesam panašūs į pranašą.
Švenčiam šventes visi namie,
Po vieną.
Močiutės verkia.
Paskambinkim joms,
Kad suteiktumėme bent lašelį laimės kitiems.

Su Šventėmis.


(https://i.imgur.com/OWllQ9x.jpg)


(https://i.imgur.com/BCilK83.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative gruodžio 24, 2020, 22:00:39
Lopšinė

Miegok, miegok,
Mano broleli ,
Ir nieko nebijok.

Ateis laikas
Žvaigždutė nukris iš dangaus.
Sugalvok tada norus.

Pamažu, pamažu,
Dainuosiu lopšinę šią,
Kad niekas nenuskriaustu tave.

Pamažu, pamažu
Tyliai, tyliai,
Miegok mano vaikelį.

Ir jis nukrito netyčia,
Pasikėlė save ir toliau nuėjo.
Nebėda, nebėda.

Niekas nelaukė ryto,
Viskas vyko per naktį
Tu pasižiūrėjai.

Pamažu, pamažu,
Pamatei nakties pasaulį.
Jame atradai savo vieta tu.

Pamažu, pamažu,
Tyliau, tyliau,
Netriukšmauki garsiau.

Lai visi miega,
Pamažu, pamažu,
Aš tau šią pasaką seku.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide gruodžio 25, 2020, 16:50:34
Citata iš: Creative  gruodžio 24, 2020, 16:04:12Mes einame į nežinią,
Kas bus rytoj niekas nežino,
Mes neesam panašūs į pranašą.
Švenčiam šventes visi namie,
Po vieną.
Močiutės verkia.
Paskambinkim joms,
Kad suteiktumėme bent lašelį laimės kitiems.

Su Šventėmis.


(https://i.imgur.com/OWllQ9x.jpg)


(https://i.imgur.com/BCilK83.jpg)
.......

Ačiū !!! ....kas tokį elnią pastatė?:)

Su šventėmis ! ..

 (https://cdn1.savepice.ru/uploads/2020/12/25/125c315c57fcb0e96276fb9cf7135632-full.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide gruodžio 27, 2020, 15:50:43
kaledines sventines nuotaikos siunciu ;)
 
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative sausio 07, 2021, 17:02:06
Это тюрьма -
Бежать некуда.

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE sausio 08, 2021, 19:18:21
Teoriškai įmanoma, nuo vakcinos mirs daugiau kaip pusė žmonių, todėl bus kažkiek laisviau.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative sausio 11, 2021, 19:23:45
Laužo liepsna

Vienatvė slegia nenugalimuos,
Sėdžiu su puodeliu arbatos
Prie laužo karštos liepsnos.
Deginu viską,
Kas man tuos laikus primena.
Deginu savo sielą,
Kaip dalį bejėgią
Ir niekam nereikalinga.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative sausio 23, 2021, 22:18:46
Dugnan

Aplink mane aklina tamsa,
Rankos mostas vos išeina,
Aš skęstu vandenyje,
Kažkur gyliai dugnan.

Mano mintis surakintos galvoje,
Neleidžia man rasti išeiti, ne.
Vanduo aplink mane,
Visur tamsu tamsa.

Ir tik pakėlus galvą į viršų,
Ten aukštai kažkur paviršiuje,
Šviečia tolima šviesa.
Aš ištiesiu ranką į ją.

Kaip sunku skęsti dugnan.
Šviesa neapleidžia mane.
Aš pažiūrėsiu dar kartą į ją.
Šviesa, kažkur tenais viršuje,
bet ne čia,
manajame vandenyje.


___



Liūdnas dangus

Ką darytumėte, jei jus ateiviai aplankytų,
Ir skristi su jais pasiūlytų.
Visu pirma reikėtų nusiraminti
Ir bandyti blaiviai į tai pažiūrėti.
Į daug klausimu sau atsakyti
Ir tik tada prabilti.

Aš pasakyčiau: Ne.
Bet jau vėlu
Jie apsigalvojo.
Truputi pažaidė žmonių jausmais ir sustojo.
Svarbu čia sustoti laiku,
Kad nebūtų per vėlų.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative sausio 25, 2021, 22:05:48
Vėjo kalba

Tik mažas prisilietimas
Ir lapai suplevena.
Tik mažas prisilietimas
Ir pasidaro šilta.
Tai tik mažas prisilietimas
Ir dangus nušvista.
Tai tik mažas prisilietimas
Ir šypsena atgimsta.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 03, 2021, 22:36:53
Kiekvienam ateina laikas kai sukauptos žinios nori būti išlietos į tikrovę, kai norisi jau ir praktiškai kažką nuveikti.
Prisipildžiusi pilna galva nori būti išleista į aplinką kokiu nors būdu. Tai vadinama dar saviraiška. Kai viduje tu kunkuliuoji kaip norisi tau kažką padaryti, o ypač tada kai nėra galimybių tam padaryti kaip to norėta.
Kai sakai: "Viskas. Užteks kaupti žinias, dabar reikia jas paversti praktika - išbandyti."



Baisiausias nusivylimas būna tada, kai žinios nepasiteisina. Telieka pasakas rašyti.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE vasario 09, 2021, 18:30:43
Viskas, ką pagalvoji, gali atsitikti visatoje. Tik yra apribojimai, pvz. žmogaus kūnas, elektra skirtingai trenks į vandenį ir medį.
Paklausk 河童 river child, jis tau pasakys.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 09, 2021, 20:01:19
Citata iš: SPACE  vasario 09, 2021, 18:30:43... gali atsitikti visatoje. ...

Būtent kad Gali, bet retai kada nutinka.

Kas tas upės vaikas?
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE vasario 09, 2021, 22:25:31
Jie seniau būdavo Japonijoje, mitologinė būtybė, bet pagrinde išnyko su technologijos atėjimu.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE vasario 11, 2021, 14:35:38
Pvz. tu dabar įsivaizduoji, kad esi Marse, geri arbatą ir stebi aukštyn kojom skraidančius begemotus. Tai jau yra įvykę, nes kitaip mintis negalėtų susiformuoti.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 11, 2021, 19:38:00
Citata iš: SPACE  vasario 11, 2021, 14:35:38Pvz. tu dabar įsivaizduoji, kad esi Marse, geri arbatą ir stebi aukštyn kojom skraidančius begemotus. Tai jau yra įvykę, nes kitaip mintis negalėtų susiformuoti.

Vaizduotėje taip tai įvyko, tik realybėje geriau neviską įgyvendint, nes yra visokie, kurie vaizduotėje piešia visokias baisybes ir kaip tada pasaulis dar laikosi tada? nes baisybes ne visos įgyvendinamos. ir ačiū dievui, nes gyventumėme baisiasniame  pragare nei dabar.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 13, 2021, 22:37:26
Ką fotografuoti?

Kai norisi kažką nuveikti,
Aš paimu savo fotoaparatą.
Išeinu į lauką ir fotkinu,
Bet nuotraukos vis neišeina.

Ką fotografuoti šiandien,
Gal grožį kitų?
Gal tavas akis?
Visus jus aplankė liūdesys.

Ką fotografuosiu rytoj?
O gi dar neatėjo pilnatis
Geriausia fotkinti žmones,
Jie išeina geriau už vis.

Ką fotografuoti išvis?
O gi įvairias veido išraiškas,
Įvairius judesius.
Įvairius jus visus.

Paskui nuotraukas išsaugosim
Mes visi į savo albumus.
Kad niekur nepasimestu,
Tai jų privalumas.





O kaip dažnai vat taip būna? :

(https://www.pngitem.com/pimgs/m/186-1861107_smile-mask-photo-hiding-crying-sad-sadness-anime.png)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE vasario 14, 2021, 16:08:02
Nu Creatuk, kad tuoj angeliuku pavirsi
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 14, 2021, 20:26:13
Čia aš:

(https://i.imgur.com/x2IUuDU.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE vasario 14, 2021, 21:47:44
Panašią ir įsivaizdavau, užneši į angeliuką biški
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE vasario 14, 2021, 22:16:57
Tik įsivaizdavau tave trumpais plaukais, o tu kažkodėl ilgais
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 25, 2021, 23:49:21
Karo nuodėmės

Pagaliau poilsis,
Kai dienos šviesa pateka.
Ar karas buvo vertas to,
Už ką kovojome?
Sielos dabar yra
Amžinoje naktyje.

Mes žygiavom už garbę.
Žygiavom už viską.
Ar mes didvyriai,
Kurių tu norėjai?

Mes negalim būti išgelbėti dabar
Nuo karo nuodėmių.

Prisiminimai
Užima tau kvapą.
Nėra išsigelbėjimo mūsų sieloms.
Ir dabar mes klaidžiojam
Nei mirę, nei gyvi.

Ir dabar viskas jau per vėlu.
Pamokos išmoktos.
Jokia taika neįsiviešpataus,
Jei valdys karas.

Mes negalim būti išgelbėti dabar
Nuo karo nuodėmių.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative vasario 27, 2021, 22:00:31
"Aš visas toks rimtas, net veidrodyje pats sau nesišypsau" - nežinomas autorius.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 06, 2021, 21:15:58
Istorijos pradžia:

"Buvo pragaras, paskui pasidarė dar blogiau. Aš likau paskutinis. Kada pasidarė visai blogai, aš savimi pasiaukojau, bet tai nepadėjo."
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 09, 2021, 23:04:12
Prisiminimai tau

Aš lėtai prieisiu,
Ištiesiu ranką
Ir pakviesiu šokti tave.
Tik mudu jo sūkuryje.

Aš pagausiu akimirką,
Kurią abu prisiminsim ilgai.
Aš nufotografuosiu čia
Ir ten, ir man vis tiek bus negana.

Šios akimirkos tai mūsų dienos slapčia,
Ateina ir praeina nenugalima galia,
Todėl man šios akimirkos kaip oro reikia,
Kad būtų ką prisiminti vėlai vakare
Prie taurės viskio vienumoje.

Bet mano pasauly tu viena tokia,
Ir man tu busi vienintelė.
Kaip vandens gurkšnis ištroškusiam,
Kaip vėjo šviežias gūsis skęstančiam.

Kaip tu pasisuki,
Kaip pasižiūri,
Kaip judi,
Kaip kalbi.
Tu būsi visada mano širdy.

Neliūdėk jei nebebus manęs šalia,
Aš tikiuosi liksiu tavo atminty.
Arba bent jau mano nuotraukose,
Kaip vaiduokliu už kadro slipinti.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: SPACE kovo 10, 2021, 07:09:19
Taip, dabar visi Žemės gyventojai įkaitai, mes neatleidžiam tokių šposų, jie galvojo, kad tai žaidimas, bet tai ne žaidimas
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 11, 2021, 17:57:54
Taip, tai niekada nebuvo žaidimu.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative kovo 16, 2021, 18:46:15
Baladė fotikui

Pasiėmiau fotiką,
Išėjau į gatvę.
Paveikslavau viską,
O paskui policija sustabdė.

Teko atsisveikinti su nuotraukomis,
Atrodo nėra čia toks blogis,
Tačiau jie žino geriausiai
Ir man primena labiausiai:
Reikia gerbti kitų žmonių privatumą,
Netraukti viską į viešumą.

Tą ir padariau.

Dulka mano fotikas spintoje.
Akis gadina, taip netinka.

Paimsiu aš jį dabar
Ir išmesiu pro langą,
Nes nėra kam
Dirbti tokį darbą.


(https://i.imgur.com/fg27rPX.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 01, 2022, 22:25:39
Smėlinas... desert...
Время... laikas...

Добро, любовь, природа и человек.




Atsargiai..


Atsargiai pabandysiu palaistyti vandenimi ir pasodinti nors vieną medį...
(http://data.freehdw.com/leaves-green-nature-free-background.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 01, 2022, 22:53:07
Aš busiu šalia, netoli.

(https://mobimg.b-cdn.net/v3/fetch/56/56b59ac9a4529c1394263d71e83ac34c.jpeg)

Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide liepos 08, 2022, 17:27:34
tavo foto? super faina, gražu..
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative liepos 21, 2022, 15:38:08
Ne, ne mano. Taip tik įdėjau.
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 01, 2022, 20:55:38
Čia mano:

(https://i.imgur.com/IIx1eVY.jpg)

(https://i.imgur.com/6FvyfEe.jpg)

(https://i.imgur.com/EfLJbks.jpg)

(https://i.imgur.com/uHC08VA.jpg)

(https://i.imgur.com/wppNPlW.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 02, 2022, 16:38:57
(https://i.imgur.com/BLQGVHO.jpg)
Kriaušės žiedai.

(https://i.imgur.com/DHu2kb0.jpg)
Irisas.

(https://i.imgur.com/D9LCQvS.jpg)
Vakarėja.

(https://i.imgur.com/PHyKcuJ.jpg)
Takelis.

(https://i.imgur.com/4aAXvJs.jpg)
Upė.

(https://i.imgur.com/AKbRDRB.jpg)
Miško tekelis.

(https://i.imgur.com/yFTZLnA.jpg)
Takas.

(https://i.imgur.com/bR1cuzK.jpg)
Upė 2.

(https://i.imgur.com/rXlqzml.jpg)
Bus daug kriaušių.

(https://i.imgur.com/Cpb6Vsb.jpg)
Takas 2.

(https://i.imgur.com/yxrXyl8.jpg)
Katinas prie lango.



Kelios dainos kurias klausau:

Green:


Heaven, o po apačia žaluma:


Made of Stardust:


Angel:
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 02, 2022, 18:02:03
(https://i.imgur.com/JEs9rXe.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: violetpink1 rugpjūčio 02, 2022, 22:37:54
Labai gražios nuotraukos. Katinas irgi labai gražus.  :)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugpjūčio 04, 2022, 23:50:04
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: elteide rugpjūčio 10, 2022, 20:33:26
Gražūs takeliai ;)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative rugsėjo 08, 2022, 18:00:09
Ąžuolynas:

(https://i.imgur.com/5y1mf87.jpg)

(https://i.imgur.com/dAcmFHu.jpg)

(https://i.imgur.com/JMZ14Fl.jpg)

(https://i.imgur.com/IemhL48.jpg)

(https://i.imgur.com/TDh9mcH.jpg)

(https://i.imgur.com/vpRNfpd.jpg)

(https://i.imgur.com/vxgysNg.jpg)

(https://i.imgur.com/GVmE51v.jpg)

(https://i.imgur.com/dPO91iY.jpg)

(https://i.imgur.com/GyN4VEu.jpg)

(https://i.imgur.com/GJhfXBV.jpg)

(https://i.imgur.com/f6B0Tw3.jpg)

(https://i.imgur.com/Vth76tZ.jpg)

(https://i.imgur.com/7qhrtbI.jpg)

(https://i.imgur.com/Tvub6vk.jpg)

(https://i.imgur.com/qZKQcpM.jpg)

(https://i.imgur.com/A0yxJjG.jpg)

(https://i.imgur.com/kGHYAta.jpg)

(https://i.imgur.com/sDmimmI.jpg)

(https://i.imgur.com/uJUkvxB.jpg)
Antraštė: Creative kūryba
Parašė: Creative spalio 05, 2022, 15:55:16
(https://i.imgur.com/nDnS46b.jpg)