NSO ir Antrasis pasaulinis karas

Pradėjo Starkids, balandžio 08, 2018, 19:24:48

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Starkids


JAV KOP archyvuose yra saugomi įrašai apie tai, kad amerikiečių lakūnai ne kartą matė šviečiančius rutulius, lydinčius jų lėktuvus oro erdvėje virš Japonijos. Lakūnai šiuos objektus pavadino „Foo Fighters" - pagal žinomo komiksų personažo Smokio Stoverio (Smoky Stover) priežodį. Antrojo pasaulinio karo metais šis komiksas buvo labai populiarus JAV karinėse oro pajėgose.

„Foo Fighters" buvo nedideli, jų skersmuo buvo nuo kelių cm iki 2 m. Jie buvo geltonos, raudonos ar baltos spalvos, pasirodydavo po vieną, poromis arba grupėmis, skrido ratais aplink lėktuvus arba lygiagrečiu jiems kursu ir, dažniausiai, nepriartėdavo arčiau nei 30 m. Paprastai šio objektai atrodė panašūs į beformę ugnį, nors kartais įgaudavo materialių objektų išvaizdą. Informacija apie šiuos objektus karo pradžioje labai prieštaringa ir paviršutiniška, nes karinės oro pajėgos įslaptindavo žinias apie pastebėtus NSO, palaikydamos juos slaptu priešininko ginklu.

1942 m. kovo 6 d. anglų bombonešiai skrido į bazę po Eseno (Vokietija) bombardavimo. Skrendant 4,5 km aukštyje virš Ziuderzės vieną bombonešį ėmė persekioti ryškiai oranžinės spalvos rutulys. Kai nežinomas objektas prie lėktuvo priartėjo iki 150 m, buvo atidengta ugnis iš kulkosvaidžių, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Netrukus NSO didžiuliu greičiu pasišalino. Stivenas Džėjus Brikneris, jūrų pėstininkų 1-osios divizijos seržantas ore irgi matė paslaptingus objektus:

„Objektai buvo matomi 1942 m. rugpjūčio 12 d. apie 10 valandą ryte. Mūsų padalinys buvo įsikūręs stovykloje Tulagos saloje (Saliamono salos) į vakarus nuo Guadalkanalo. Buvo gražus tropinis rytas, aukštai danguje plaukė balti debesėliai. Aš valiau šautuvą, sėdėdamas ant savo apkaso krašto, kai staiga pasigirdo signalas, skelbiantis oro pavojų. Iš karto nusileidau į apkasą ir ėmiau stebėti dangų. Iš pradžių pasigirdo garsas ir tik po to pamačiau tai. Tačiau netgi tuomet aš buvau apstulbintas garso. Tai buvo galingas riaumojimas, jis buvo visiškai nepanašus į japonų lėktuvų klaksėjimą, kuriuos netgi vadinome „siuvimo mašinomis". Po kelių sekundžių tiesiai virš galvos pamačiau daugybę sidabro spalvos objektų.

Tuo metu aš fronte buvau dar tik penkta diena, mane viskas jaudino. Žinoma, šiuos objektus palaikiau japonų lėktuvais.

Jie skrido labai aukštai virš debesų, pernelyg aukštai, kad galėtų bombarduoti mūsų mažytę salą. Kažkas kitame apkase sušuko, kad tai japonų lėktuvai, ieškantys mūsų laivyno.

Aš pritariau šiam paaiškinimui, tačiau su kai kuriomis išlygomis. Visų pirma, eskadrilė buvo didžiulė, sakyčiau, daugiau nei 150 objektų. Vietoje įprastos V formos grupių po 25 lėktuvus, ši grupė skrido eilėmis po 10-12 objektų, vieni paskui kitus. Greitis buvo kiek didesnis nei japonų lėktuvų, jie greitai dingo iš regėjimo lauko.

Mane nustebino vienas dalykas: nemačiau jokių sparnų ar uodegų. Atrodo, šie objektai truputį siūbavo ir ryškiai spindėjo, apšviesti saulės. Jų spalva buvo panaši į gerai nupoliruoto sidabro spalvą. Žinoma, jie nenumetė jokių bombų. Galima pasakyti, kad tai buvo labiausiai baimę keliantis reginys, kokį man kada nors teko matyti gyvenime".

1942-ųjų metų lapkričio mėnesį Biskajos įlankoje prie Prancūzijos krantų ponas SJJ (jo tikras vardas liko žinomas tik su juo kalbėjusiam ufologui Leonardui Springfildui) matė, kaip didžiulis besparnis objektas pasirodė už jo lėktuvo, pavijo ir 15 minučių skrido šalia. Seržantas FMB keletą kartų nufotografavo objektą su paprastu fotoaparatu „Leica L-20 8 X10". Po to objektas pakilo aukščiau, apsisuko 180 laipsnių kampu ir nuskrido šalin. Kaip pasakojo SJJ, iš daugybės su įvairiais filtrais darytų nuotraukų, ryškus vaizdas matėsi tik vienoje. Netrukus žvalgybos atstovai paėmė visas nuotraukas ir raportus, daugiau apie šį incidentą niekas nieko negirdėjo.

Vienas pirmųjų pranešimų apie NSO stebėjimą Antrojo pasaulinio karo metais, užfiksuotas Didžiosios Britanijos Karališkųjų KOP, gautas iš B.K. Lamsdeno, kuris matė du keistus objektus, 1942-ųjų metų gruodžio mėnesį skrisdamas naikintuvu „Hurricane".

Lamsdenas pakilo iš aerodromo Anglijoje 19:00 ir turėjo atlikti užduotį Prancūzijos pakrantėje. Praėjus
valandai, skrisdamas 7 tūkstančių pėdų aukštyje virš Somos upės žiočių, jis pastebėjo du tolygiai aukštyn kylančius oranžinės spalvos rutulius, vienas truputį aukščiau kito. Iš pradžių Lamsdenas pagalvojo, kad jį apšaudo iš zenitinių pabūklų, tačiau paskui

atmetė šią mintį, nes objektai judėjo pernelyg lėtai. Jis padarė posūkį, palikdamas šviesas už savęs ir kiek į kairę, tačiau objektai pasidarė didesni ir ryškesni. 7 tūkstančių pėdų aukštyje rutuliai nustojo kilti, jie skrido tame pačiame aukštyje, kaip ir naikintuvas. Lakūnas, kiek išsigandęs, padarė dar vieną posūkį, tačiau objektai skrido šalia. Tuomet Lamsdenas ėmė pikiruoti žemyn, o objektai tiksliai atkartojo ši veiksmą iki 4 tūkstančių pėdų aukščio. Po to objektai staigiai nusileido dar tūkstančiu pėdų žemiau, „palaukė", kol Lamsdenas išlygino savo naikintuvą, vėl pakilo ir atnaujino persekiojimą!

Ryškūs rutuliai nuolat laikėsi vienodu atstumu vienas nuo kito, tik kartais truputį pakisdavo jų aukštis. Vienas objektas visą laiką buvo kiek žemiau antrojo. Pagaliau, kai Lamsdenas pasiekė 260 mylių/h greitį, jam pavyko atitrūkti nuo NSO.

„Kiti lakūnai nenorėjo patikėti mano istorija, - vėliau pasakojo Lamsdenas, - tačiau jau kitą naktį vienas mūsų eskadrilės grandies vadas tame pačiame rajone pastebėjo panašų objektą, tik žalios spalvos".

1943-iųjų metų spalio mėnesį amerikiečių bombonešiai „B-17" skrido bombarduoti Šveinfurto miestą Vokietijoje. Virš miesto danguje pasirodė mažų mirksinčių diskų, kurių skersmuo buvo apie 10 cm. Šie diskai skrido paskui bombonešius, tačiau jiems mėtyti bombų netrukdė. Vienas bombonešis dešiniuoju sparnu užkabimo visą spiečių tokių diskų, tačiau nebuvo jokio poveikio sparnui ar lėktuvo varikliui.

1943-iais metais Anglijoje buvo sukurta speciali grupė, kuriai vadovavo generolas Mesėjus. Šios grupės uždavinys buvo nustatyti kokie diskai pasirodo virš Britanijos salų ir ar jie nėra naujos konstrukcijos vokiečių sukurti skraidantys aparatai.

Vienas retų atvejų, kai NSO buvo stebimas radaro ekrane, nutiko virš Taravos atolo. 1944-ųjų metų balandžio mėnesį buvo pastebėtas nežinomas objektas, kuris skrido neįtikėtinu greičiu - 700 mylių/h. Kai paaiškėjo, jog tai nėra radaro klaida, neliko nieko kito, tik pripažinti, kad tai yra japonų viršgarsinis lėktuvas. Tik vėliau paaiškėjo, kad Antrojo pasaulinio karo metais japonai neturėjo galimybių sukurti tokį lėktuvą.

Kai sąjungininkų armija 1944 m. birželio 6 d. išsilaipino Normandijoje, artileristas Edvardas Brelekis matė tamsų cigaro formos objektą, kuris praskrido danguje maždaug penkių mylių atstumu nuo kranto. NSO buvo matomas tris minutes. Jis skrido pernelyg žemai ir greitai, kad jį būtų galima supainioti su dirižabliu.

Korespondentas iš Los Andželo Džodžas Todas prisiminė: „Kartą keturi kariai matėme pulsuojantį raudoną rutulį visai šalia fronto linijos, kai vyko desanto išsilaipinimas". Taip pakybojęs 15 minučių, rutulys dideliu greičiu nuskrido.

1944 metų birželio mėnesį Ramiajame vandenyne, kur veikė 38-asis smogiamasis JAV KOP junginys, danguje pasirodė objektas, kurio pagal jo formą niekaip nebuvo galima identifikuoti, todėl buvo duotas įsakymas jį numušti. Iš lėktuvnešio į orą pakilo du naikintuvai, tačiau pabandžius atakuoti NSO, jų abiejų varikliai sustojo. Pilotams nepavyko pasiekti lėktuvnešio, todėl buvo priversti leistis vandenyje. Abu naikintuvai nuskendo, o pilotus iš vandens iškėlė atskubėjęs esminininkas.

1944 metų rugpjūčio mėnesį virš Sumatros nežinomas objektas persekiojo amerikiečių bombonešį, skridusį atlikti kovinę užduotį.

1944 metų lapkričio mėnesį lakūnai iš 415-osios naktinių bombardavimų eskadrilės, bazavusiosios Anglijoje, skrendant virš Prancūzijos pastebėjo apie 10 šviečiančių diskų, sudarančių vieną liniją ir skrendančių danguje neįtikėtinu greičiu.

1944 metų gruodžio mėnesį anglų naktinio naikintuvo ekipažas, skrisdamas virš Vokietijos, Hagenau rajone pamatė du didelius oranžinės spalvos rutulius, kurie pakilo ir ėmė persekioti naikintuvą. Norėdamas atsiplėšti, naikintuvas atliko keletą staigių viražų, tačiau objektai tiksliai atkartojo visus manevrus. Neaiškūs rutuliai po dviejų minučių ėmė atsilikti ir netrukus dingo.

Generolas Eizenhaueris ypatingame įsakyme, išleistame 1944 m. gruodžio 23 d., apibūdino „paslaptingus skraidančius rutulius" kaip slaptą vokiečių ginklą, tačiau ši prielaida netrukus atkrito, nes sąjungininkų agentūra pranešė, kad vokiečiai šiuos keistus objektus laiko naujais amerikiečių lėktuvais.

Straipsnio šaltinis: https://paranormal.lt/news/nso_ir_antrasis_pasaulinis_karas/2016-01-22-1029


Daugiau informacijos: https://en.wikipedia.org/wiki/Foo_fighter


Aukštyn