Kas mūsų laukia po mirties?

Pradėjo Anomalija, rugpjūčio 28, 2011, 08:12:51

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Citata iš: alfabeta  rugpjūčio 31, 2011, 00:40:00
O aš tai nesuprantu vieno dalyko: tarkim, yra pragaras ir rojus. Į pragarą patenki dėl visokių nuodėmių ir pan. Bet gi Biblijoj rašo, kad Dievas yra labai geras ir atlaidus, ir jeigu nuoširdžiai atgailauji, tai tau bus atleista. Tai kaip čia išeina, kad į pragarą gali patekti tik savo noru?


Taip iseina, kad Biblija reikia skaityti ir interpretuoti NE pazodziui...

Cre

Dievo nėra, susitaikykit kvail mirtingieji.

paragraf 78

alfabeta, labai teisingai pastebėjai. Modernioji teologija teigia, jog į pragarą iš esmės savo laisvu valios nutarimu patenki. tai pasireiškia tuo, jog atsižadi Dievo ir laisva valia darai nuodėmes.
Beje, kad Dievas atlaidus ir gailestingas tai rašoma labiau Naujajame Testamente, o Senajame Dievas labiau kerštingas ir neskubantis atleisti, nors irgi pakankamai gailestingas.

1TinSoldier

Citata iš: Saturno duktė  rugpjūčio 29, 2011, 21:39:07
Bet tai juk gali tebuti krikscioniskosios dogmos pasaka apie pragara ir dangu, kaip kad ir imant zinoma dokumentini filma ''Zeitgeist'' ka aiskina. Tiesiog teko ne vienus metus filosofija studijuoti, o besimokant ir dometis teologija tai kuo toliau tuo labiau manau, kad dangaus ir pragaro savoka yra, kaip tarsi vienas is zmoniu valdymo budu, jo kontroliavimas. Na, bet as netikinti krikscioniskais dalykais tai matyt tik is to tokia mano nuomone yra.
As manau, kad zmogus darydams tiek gera, tiek ir bloga uz tai gauna atpilda kokia nors forma siame gyvenime, bet tikiu ir tevu permesta karma savo vaikams, nes teuztenka zinoti zmogaus astrologija iskart matosi ka tevai tam vaikui perdave ir kokie yra ju santykiai nematant tu zmoniu, aisku cia kalbu is savo astrologijos patirties, nes ir mano pacios tevas astrologas, tad man tai perdave, o is astrologijos oho kiek daug apie zmogu galima pasakyti( aisku as kalbu apie rimta astrologija, o ne laikrastine skirta masinems vartotojams).
JUk yra Karminiai Menulio mazgai, kurie parodo kuo buvai praejusiam gyvenime ir kuo tau labiausiai truksta siame. Na, cia kalbu is savo puses tik:)


Pala, wtf?.. Netiki krikščionybės dogmomis, nes matai, kad nėra jas pagrindžiančių faktų. Šaunuolė. Bet kurių velnių, tuomet, tiki kažkokia idiotiška astrologija ir vėlgi visiškai niekuo nepagrįstu gyvenimu po mirties?? Kuo tavo įsivaizduojamas pomirtinis gyvenimas yra įtikinamesnis už krikščionišką? Kur faktai, įrodymai? Kur sveikas protas? Vietoj skraidančių fėjų tiki gnomais ir galvoji, kad jie kažkuo įtikinamesni? Kas per velnias?.. Tu rimtai filosofijos studijas sugebėjai baigti?.. Iš vis, įstot sugebėjai? Per kyšius, ane?

Nepagalvojai, kad tai, ką jautei klinikinės mirties metu tebuvo paprasčiausia mirtis? Užtemo, nes tavo smegenys atsijunginėjo. Mieguistumas, atsipalaidavimas ir t.t. yra paprasčiausi mirties požymiai. Kur tu čia kažkokį 'pomirtiškumą' įžvelgi? Kiti bent jau Jėzų mato.. Nors ir haliucinacijos, bet bent šioks toks pasiteisinimas kodėl tiki Dievu. O ką tu matei? Nieko. Ir todėl, kad nieko nematei, nieko nejautei, pradėjai tikėti pomirtiniu gyvenimu? Blemba, kas per nesąmonė? Pati bent suvoki ką rašai?

paragraf 78

1TinSoldier, prašau nesileisti į asmeniškumus ir neįžeidinėti oponentų

1TinSoldier

Ok, atsiprašau, jei įžeidžiau :) Tiesiog nelaiko nervai tokius dalykus skaitant :)) Toliau stengsiuos švelniau rašyt.

Reja

Kai man,vaikystej,operavo nugara-aiskiai maciau chirurga.Ima skalpeli ir pjauna.Rekiu,rekiu,matau,kad ipjove,nustebau,kad neskauda,vistiek rekiu.Veliau,po operacijos,kalbasi koridoriui gydytojas su mama,o as aiskinu,kad jis mane pjove...Nieks i mane demesio nekreipe.Maniau,paprasciausiai, ignoruoja,kaip vaika,besikisanti i suaugusiu pokalbi.Niekad nesukau galvos del to,paprasciausiai,issiaiskinau sau,kad operacinej buvo veidrodis,per kuri viska maciau.Veliau supratau,kad mano siela(ar astralas?)buvo iseje is kuno.Taip kad,irodymu,kad siela yra,man daugiau nereikia.

1TinSoldier

#22
rugpjūčio 31, 2011, 18:23:29 Redagavimas: rugpjūčio 31, 2011, 18:25:41 by 1TinSoldier
Vienoje paskaitoje James Randi (čia truputį apie jį http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=17.msg73#new ) pasakojo savo nutikimą su astralu. Tiksliai neatsimenu, o video neberandu, bet esmė tokia:

Kartą dalyvavo kažkokioje surengtoje skeptikų konferencijoje. Jai pasibaigus, jam buvo paskirtas kambarys(nuosavame name). Jis, žiauriai nusikalęs nuėjo miegoti. Tačiau naktį atsibudo nuo šalia jaučiamos šilumos. Atsimerkė ir pamatė save gulintį ant lovos, o šalia jo susirangęs į kambarį patekęs namo šeimininko šuo. Kuo tikriausiai pamatė, pajautė. Ir vėl nusmigo miegoti.

Kitą rytą atsikėlė nerealiai susijaudinęs. Įsivaizduokit, vos ne garsiausias pasaulio skeptikas, paskyręs gyvenimą neigti būtent tokius reiškinius kaip astralinė projekcija - ką tik pabuvo astrale! Nuėjo kam nors šitai papasakoti. Nedrąsiai(vis dėl to, pasakojo skeptikui, ne šiaip naivuoliui) viską atskleidė namo šeimininkui. O tas pasakė, kad jis dar anksti dieną paliko ir prirakino šunį lauke, kad netrukdytų svečiams. Nuėjo patikrinti, ir iš tiesų, šuo vis dar prirakintas. Taigi, visa tai tebuvo sapnas.

Pats James Randi prisipažino, jei nebūtų pasikalbėjęs su šuns šeimininku, greičiausiai visą gyvenimą būtų tikėjęs, kad pabuvojo astrale.

Ką aš noriu tuo pasakyti? Reja, smegenys labai imlios haliucinacijoms. Ir sapnai kartais neįtikėtinai tikroviškai atrodo. Žmogaus protas gali iškrėsti dar ne tokių triukų. Negalima daryti tokių išvadų, kaip padarei, remiantis vien tik savo vienkartiniu keistu potyriu. Supranti, tokie dalykai kaip tikėjimas siela, pomirtiniu gyvenimu, ar panašiais grandioziniais dalykais, keičia tavo kūniškąjį gyvenimą. Tavo pasirinkimus, jausmus, elgseną - viską. Ir, jei tu savo gyvenimą remsi klaidingomis prielaidomis, tai prives prie klaidingų pasirinkimų.

Nyčė yra pasakęs: "Tikėjimas skirtas tiems, kurie bijo tiesos". Tiesos nereikia bijoti. Reikia sugebėti tiesoje įžvelgti grožį. Visas šis pasaulis ir tavo gyvenimas yra nerealiai reikšmingas ir nuostabus ir be jokių mistinių dalykų. Tiesiog reikia pasistengti tai pamatyti. Ir nebijoti to pamatyti.

paragraf 78

Bet juko religinis išpažinimas ir neieško mistikos.
Man šiaip įdomu, kodėl skirtinguose pasalio kraštuose, religijose ilgą laiką neturėjusiose jokio ryšio, žmonės išgyvena tokias pat religines patirtis, taip pat kalba apie anapusybę ir panašiai kalba apie pomirtinį gyvenimą?

1TinSoldier

#24
rugpjūčio 31, 2011, 18:49:06 Redagavimas: rugpjūčio 31, 2011, 18:51:20 by 1TinSoldier
Citata iš: insomnia  rugpjūčio 31, 2011, 18:30:04
Bet juko religinis išpažinimas ir neieško mistikos.
Man šiaip įdomu, kodėl skirtinguose pasalio kraštuose, religijose ilgą laiką neturėjusiose jokio ryšio, žmonės išgyvena tokias pat religines patirtis, taip pat kalba apie anapusybę ir panašiai kalba apie pomirtinį gyvenimą?


Išgyvena tokias pat religines patirtis? Toli gražu. Vieni mirdami mato Jėzų Kristų, kiti mirusius artimuosius, treti - tunelį. Vieni - šviesą, kiti tamsą. Nesu gyvenime girdėjęs atvejo, kada atsidavęs mirštantis(klinikinė mirtis) musulmonas būtų pamatęs Jėzų. Arba krikščionis - Muhamedą. Dar kiti girdi tik raminantį balsą. Religinės patirtys toli gražu nėra vienodos.

Kodėl įvairios, tarpusavio kontaktų neturėjusios tautos ar gentys kalba apie pomirtinį gyvenimą? Todėl, kad mirtis yra viena iš didžiausių paslapčių. Gyveni, gyveni - staiga nebeegzistuoji. Tai labai sunku žmogui suvokti, kad ir kokios religijos ar pažiūrų būtų. Kadangi visi žmonės susiduria su mirtimi ir visi jos nesupranta - atsiranda apie ją mitai. Ir visur panašūs.

Pavyzdžiui, kažkuriuo istorijos metu milžiniška paslaptis buvo, kur pasaulio kraštas? Juk negali žemė begalinė būti. Ir tas klausimas kilo įvairioms tautoms ir gentims. Nes jis - universalus. Universalus ir atsakymas - Žemė turi turėti kraštą. Ir šis mitas buvo paplitęs tikrai ne vienoje niekuo nepanašioje gentyje. Skyrėsi tik smulkmenos - Žemės skydas kabaliuoja ore, arba jį neša milžiniškas vėžlys ir pan. Visai kaip religijose - skiriasi tik smulkmenos: pranašai, pavadinimai ir t.t.

Be to, pomirtinis gyvenimas religijų tikrai neblogai skiriasi: budizmo, islamo ir katalikybės. Kuo panašūs pomirtiniai gyvenimai? Tik tuo, kad tikima, kad jis yra.

paragraf 78

Siūlau pasidomėti tokia religijotyros sritimi kaip religijos fenomenologija. Lietuviškai yra išleistos dvi Mircea Eliade knygos, kuriose nagrinėjami šie klausimai: "Amžinojo sugrįžimo mitas" ir "Šventybė ir pasaulietiškumas".
Religijos fenomenai yra panašūs, kartais net identiški. Tarkime ten kur iniciacijos apeigose naudojamas vanduo, jis visur reiškia mirtį ir prisikėlimą.
O tai ką klinikinės mirties atveju mato žmonės nebūtinai yra religinės patirtys.

Reja

Ks 1TIN Soldier,ar jo kumyrui James Randi atrodo stebuklas-kitiem tai realu ir savaime suprantama.Manau,kad tokiam skeptikui(kaip Soldier)nelabai zmones ir atsiveria.Daug ko netenki.

alfabeta

1TinSoldier, tavo požiūris labai kategoriškas, bet yra dalykų su kuriais sutinku. Būtent tavęs norėjau paklausti koks tavo požiūris į Turino drobulę?

paragraf 78

Tikrai kad kategoriškas, ir kiek pastebėjau kategoriškumas paprastai susiaurina matymo lauką.
Prisiminiau tokio autoriaus Čestertono knygoje "Ortodoksija" išsakytą mintį:
Daug kas sako jog tikintieji yra siauro mąstymo, tačiau pažvelgus į ateistą iškart pastebėsime jo jis turi susikūręs mažą pasaulėlį, kur kuo nors patikėjus viskas iškart griūva, tuop tarpu tikintysis yra laisvas tikėti bet kuo: elfais, fėjomis ir t.t.

1TinSoldier

Insomnia, klysti http://www.africanwater.org/religion.htm

Vanduo daug kur panašią prasmę turi, nes juk tai tas pats vanduo, po galais. Juk, pvz, viską naikinanti ugnis nereikš gyvybės? Aišku, kad visose religijose turės panašią reikšmę. Juk gyvybiškai reikalingas, skaidrus ir tyras vanduo nereikš mirties? (tu sakei, kad reiškia, bet taip nėra. žr. link'ą). O kodėl 'religijos fenomenai' truputį panašūs, jau atsakiau.

Tai pala, tai, ką mato klinikinės mirties atveju, nebūtinai religinis išgyvenimas? Nebūtinai pomirtinio gyvenimo matymas? Tai, blemba, kokius dar įrodymus jūs turit, kad po mirties kas nors egzistuoja?? Čia jūsų vienintelis įrodymas. Kuris, aišku, jau seniai paneigtas mokslininkų, tačiau dabar dar ir jūs jo atsisakot? Tai kas jums belieka? Tikit, nes jums patinka?

Ar turi galvoje, kad ne visada klininkinės mirties haliucinacijos yra pomirtinio pasaulio matymas? Tipo, tai tikras religinis išgyvenimas tik tuomet, jei jis atitinka tavo įsitikinimus? Nieko nebesuprantu, ką tu čia veli..

Reja, patikėk, atsiveria. Net per daug ir per dažnai. Aišku, ne tokiais mistiniais klausimais :)) Aš tikrai nesiruošiu per draugo mamos laidotuves skaityti pamokslų, kaip jos kūnas bus sugraužtas kirmelių ir jis niekada jos nebematys.

Beje, pora draugų buvo pasipasakoję apie savo susidurimus su paranormaliu reiškiniu. Vienas, būdamas dar mažas, naktį atsibudo. Ir jautė, kad negali pajudėti. Visiškai suparalyžuotas kūnas. Guli, negali nieko pasakyti, bet viską mato ir jaučia. Ir stebi, kaip iš sienos išnyra milžiniškas veidas ir pradeda jam kažką kalbėti. Po to vaizdo iš baimės nusmigo. Iki šiol tas draugas bijojo tamsos. Kai paaiškinau, kad tai tebuvo miego paralyžius, kuris pasireiškia atsibudimu, tačiau sapnų matytmu ir kūno surakinimu, žmogus pradėjo geriau naktimis miegoti, lengviau užmigti. Mažiau bijoti.

Kitam padėjau atsikratyti pinigų švaistymo būrėjoms. Dar dabar man dėkoja, kai suprato, kas per nesąmonės tie būrėjai.

Man tie tavo išgyvenimai neatrodo kaip stebuklas. Man tai atrodo, kaip paprasčiausi smegenų triukai ir t.t. Absoliučiai visiškai paaiškinami reiškiniai. Tai jums tai atrodo kaip savaime suprantamas stebuklas. Ir tai yra idiotiška.(sorry). Jūs nenorit nieko suprast, nenorit galvot. Šovė pirma pasitaikiusi mintis ir jos nebepaleidžiat. Jūs netobulėjat. Užsiciklinot ties savo fantazijom ir praleidžiat tikrovę pro akis. Tai būtent tokiais žmonėmis kaip jūs aš nepasitikėčiau ir jiems nieko nepasakočiau.

Aukštyn