Kas mūsų laukia po mirties?

[TinSoldier]

Taip, tu teisus, ačiū

Dar ir radau tokią paruoštukę su trumpais įvairiausių religijų apibūdinimais. Tuo pačiu, ir labai trumpu požiūriu į pomirtinį gyvenimą: http://www.religionfacts.com/big_religion_chart.htm (gal kažkam dar bus įdomu)

Nors manau, kad vis tiek tai yra labiau išimtis, o ne taisyklė (tuo labiau, kad nelaikau kokio leninizmo arba konfucionizmo religija), tačiau tu tikrai teisus - tikėjimas religija gali kuo puikiausiai egzistuoti ir be pomirtinio atpildo vilties. Iš tikrųjų, žiauriai įdomus fenomenas Juk dažnai tikinčiųjų argumentas būna (ir pats esi taip sakęs ne vieną kartą): kokia prasmė gyventi, jeigu viskas užsibaigs, ir tiek. Jei nėra jokio tęstinumo ir ilgaamžės, visuotinos prasmės? Netikinčiųjų argumentai aiškūs. O štai tikinčiųjų vidinai motyvai gyventi + atsidavusiai tikėti turėtų būti dar net kažkiek įmantresni.

Gaila, kad neturiu laiko rimčiau šituo pasidomėti ir įsivelti į rimtesnę diskusiją (o būtų visai įdomu) :/

[paragraf 78]

Taip, tu teisus, ačiū

O gal ir neteisus

(tuo labiau, kad nelaikau kokio leninizmo arba konfucionizmo religija)

Na visus komunizmus kartais vadina kvazireligijomis (t.y. panašiomis į religijas ideologijomis) nes jie turi nemažai religijos bruožų. Na toks savotiškas ateistinės ideologijos religijos pakaitalas.

I

š tikrųjų, žiauriai įdomus fenomenas Juk dažnai tikinčiųjų argumentas būna (ir pats esi taip sakęs ne vieną kartą): kokia prasmė gyventi, jeigu viskas užsibaigs, ir tiek. Jei nėra jokio tęstinumo ir ilgaamžės, visuotinos prasmės?

Na taip, sakiau, bet jei pastebėjai labai mažai kalbu apie tai kas bus numirus paprastai pasakau, kai numirsim pamatysim ir mano tas pasakymas suponuoja tik tai, kad aš tikiu jog su mirtimi niekas nesibaigia. Kaip sakė Hario Poterio veikėjas Dumbldoras: racionaliam protui, mirtis tėra tik dar vienas nuotykis
Be to, jei skaitytume evangelijas, tai pamatytume, kad ir Jėzus praktiškai nekalba apie tai kas bus numirus, o jei pasako tai kalba įvaizdžiais. Visa anapusinė būsena yra slepinys ir senosios religijos paprastai ne daug kalba apie tai. Nors žinoma būna etapų kada labai užsivedama apie tai kalbėti, kaip krikščionybėje viduramžiais, bet tai laikinas dalykas būna. Mokymo esmė išlieka orientuota į šiapusybę, o ne anapusybę.

Netikinčiųjų argumentai aiškūs. O štai tikinčiųjų vidinai motyvai gyventi + atsidavusiai tikėti turėtų būti dar net kažkiek įmantresni.

Kokie yra netikinčių argumentai kurie tokie jau aiškūs?
Ir kokie tikinčių motyvai turėtų būti?

Gaila, kad neturiu laiko rimčiau šituo pasidomėti ir įsivelti į rimtesnę diskusiją (o būtų visai įdomu) :/

Tikrai kad gaila nes tema tikrai įdomi gavosi

[puodukas]

Mokymo esmė išlieka orientuota į šiapusybę, o ne anapusybę.

Gal ne taip supratau tavo pasakymą, bet manau tiksliau būtų sakyti -" krikščionybės mokymo esmė kaip gyventi šiapusybėje, kad "išsitreniruotume" anapusybei, apie kurią tikrai nedaug moko, bet daug moko apie savybes kurios turės tenai vertę".
Ar aš ne taip suprantu mokymo esmę?

[paragraf 78]

Mokymo esmė išlieka orientuota į šiapusybę, o ne anapusybę.

Gal ne taip supratau tavo pasakymą, bet manau tiksliau būtų sakyti -" krikščionybės mokymo esmė kaip gyventi šiapusybėje, kad "išsitreniruotume" anapusybei, apie kurią tikrai nedaug moko, bet daug moko apie savybes kurios turės tenai vertę".
Ar aš ne taip suprantu mokymo esmę?

Na galima gal ir taip pasakyti, tik kad tavo formuluotė labai jau suponuoja gyvenimą dėl anapusybės džiaugsmų
Jei krikščionybės esmę reikėtų suvesti į vieną sakinį, tai ko gero griausią definiciją priskirčiau šv. Augustinui: Mylėk ir daryk ką nori.

Iš esmės jei krikščionis elgiasi kažkaip tam kad pelnytų pliusiuką danguje, tada jis elgiasi neteisingai.
Pvz. kai penitentas nuoširdiai gailisi už savo nuodėmes, tada viskas super, bet jei jis atlieka išpažintį kad tik nepatektų į pragarą, tada jis neturi tobulos atgailos ir iš esmės į tai žiūrima kaip į neigiamybę.

Va mano studijose, apie pomirtinį gyvenimą (jau antrame univiere studijuoju teologiją) per visus tuos 15 metų, tik eschatologijos kurse kažkiek paskaitų buvo skirta apie pomirtinį pasaulį. Teologijai kaip tokiai mažai šis klausimas terūpi. Jei jis rūpi tai labiau rūpi kažkokiems individams ar jų grupėms. Jei reiktų pasakyti definiciją, tai ji turbūt skambėtų taip: kažkas bus po mirties, kas tiksliai nežinome, bet logika ir apreiškimas sako kad gal būtu bus taip ir taip.
Žodžiu bažnyčia nesiima sakyti kaip ten kas bus, nes nieko tikro mes nežinome, yra tik kaip sakiau, logika ir apreiškimu keliami pasvarstymai.
Jie keitėsi keičiantis laikams.
Štai viduramžiais buvo kalbama kad po mirties būsime rutulio formos, nes anot scholastų filosofinės teologijos, rutulys yra tobula forma ir t.t.

[xsistemax]

Jei kas neskaitė,tai rekomenduoju Tibeto Mirusiųjų knygą,tai pats išsamiausias veikalas apie pomirtinį pasaulį,kurį man pavyko rasti.Tikiuosi suprantat,kad įrodymų tam,kas ten parašyta-jokių...
Dar gana nemažai info yra Vedose,bet jos labiau primena pasakas,nors kelia nuostabą faktas,kad planetos jose traktuojamos kaip atskiri pasauliai tuo metu,kai Žemė buvo laikoma plokščia.

[Lucas]

Na tokius dalykus nepulčiau tvirtinti kad yra taip ar kitaip. Tiesiog sakyčiau: aš taip tikiu, o kaip ten iš tikro yra niekas nežino.

Dėkui už pataisymą

Į temą:net mokslas nemano,kad mirtis yra visko pabaiga.Tik konkretaus žmogaus pasaulis po jo biologinės mirties išnyksta,bet tai nutinka ne akimirksniu,bet palaipsniui.O tai,kas sudaro žmogų-nesunaikinama jokiais mokslui žinomais metodais.Informacijos tvermės dėsnis.

Na taip. Gal ir truputį persistengiau sakydamas, kad mirtis - pabaiga. Jeigu remiantis tavo mintimi tai žmogus miršta dalimis: kūnui mirus, dalis žmogaus DNR lieka vaikuose, dalį savo minčių gali palikti savo parašytose knygose/dienoraščiuose. Kita vertus, vis vien būtų galima teigti, kad mirtis viską užbaigia, tik užbaigia neviską iš karto, bet dalimis.

Dar gana nemažai info yra Vedose,bet jos labiau primena pasakas,nors kelia nuostabą faktas,kad planetos jose traktuojamos kaip atskiri pasauliai tuo metu,kai Žemė buvo laikoma plokščia.

Taip, visi buvo protingesni už viduramžių europiečius, kurie tik ir temokėjo kitaminčius degint

[paragraf 78]

Taip, visi buvo protingesni už viduramžių europiečius, kurie tik ir temokėjo kitaminčius degint

Na vėlgi, nepulčiau taip teigti, nes tikrai Viduramžių žmogus nebuvo kvailesnis ir už dabartinį (skaityk Levi Strauss).
Deja, vidurmažiais niekas nieko nedegino, o jei kalbame apie inkviziciją, tai ji ne viduramžių, o apšvietos laikotarpio fenomenas.
Kas dėl kitaminčių, tai dabartiniai mokslo istorijos ir filosofijos tyrėjai pastebi, jog viduramžiai mokslo terpėje buvo daug daugiau žodžio laisvės nei dabar. Tarkime, viduramžiais buvo galima disputo forma sakyti net pačias eretiškiausias ir pseudomoksliškiausias mintis. Vykdavo disputas ir rimta mokslinė diskusija. Dabartiniai gi mokslininkai negali net disputo forma išsakyti kokių nors ortodoksiškam mokslui prieštaraujančių idėjų, nes gali prarasti ir vardą ir darbą. Su tuo esu kelis kartus susidūręs ir savo akademinio gyvenimo keliuose.
Gal nustokime klišėmis svaidytis?

[Vytautas]

Bet teigti, kad viduramžiais žmonės buvo tokie pat protingi, kaip ir dabar - kiek dviprasmiška. Nė vienas iš jų nebūtų laimėjęs 'auksinio proto'. Tik, aišku, tai ir nėra blogai jų kultūros kontekste.

Gal kiek ne į temą bet žmonija žmogiškumo prasme realiai nepadarė jokios pažangos. Ar daužyti galvas su kuoka ar su atominiu ginklu esminio pokyčio nerodo. Kokie buvom tokie ir likom. Tik žudom mažiau kruvindamiesi rankas. Bet esmės tai nekeičia.:-) Iš kitos pusės realios laisvės apribojimai tik didėja. Prikurta nesuvokiami kiekiai įstatymų ribojančių kasdienį egzistavimą. Kaimynų sūnus gyvenantis Anglijoje labai konkrečiai nurodo masę draudimų ten kurių nėra ir net nesuvokiami Lietuvoje. Realiai Lietuvoje gyvename kur kas laisviau. Bet aišku pasivysime. 

[xsistemax]

Lucas,ne visai tą turėjau galvoje.Tokią savo nuomonę grindžiu griežtai matematiškai įrodomu informacijos tvermės(išliekamumo)dėsniu.Tai,ką tu pavardinai yra konkretaus žmogaus pasaulio dalys,kurios ilgainiui sunyksta.Pasaulio,kurį tas žmogus susikūrė.
Žmogus man-intelektinė struktūra,informacijos tvarkymo operatorius.

[kiskis]

informacijos tvermės(išliekamumo)dėsniu.

Kas per desnis"informacijos tvermes desnis"? Labai abejoju, kad kazkas panasaus yra...Labiau tikiu  tokiu juokingu desniu, kad zmonijos protas yra pastovus , o keiciasi tik zmoniu kiekis...

[xsistemax]

Dėsnis yra,tai įrodyta Saskin ir Hawking darbais.Jis byloja,kad informacija iš niekur neatsiranda ir neišnyksta,keičiasi tik kodavimo lygis ir pats kodas.Net juodojoje skylėje informacija nesunaikinama.Kitaip sakant-amžina.Nepavaldi laikui.

[kiskis]

"Informacija (lot. informatio - „išaiškinimas", „pranešimas") - žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę" wiki.
Labai toks apibrezimas netikslus(humanitarinis)...Informacija- tai zinios, ziniu kiek suprantu daugeja. Ir kodel nera tokio desnio wiki, net uzuominos?

[crystal]

Tokią savo nuomonę grindžiu griežtai matematiškai įrodomu informacijos tvermės(išliekamumo)dėsniu.<..>
Žmogus man-intelektinė struktūra,informacijos tvarkymo operatorius.

Norėčiau ir aš daugiau sužinoti kas čia per griežtai matematinėmis lygtimis įrodytas informacijos tvermės dėsnis. Ir kas tai yra "nesunaikinama jokiais mokslui žinomais metodais"? Čia kažkokie informaciją pernešantys/saugantys "intelektualinės struktūros" vienetai ar kaip?

Dėsnis yra,tai įrodyta Saskin ir Hawking darbais.Jis byloja,kad informacija iš niekur neatsiranda ir neišnyksta,keičiasi tik kodavimo lygis ir pats kodas.

Tiesa, Hawking neatmeta galimybės, kad galbūt ateityje kažkada būtų įmanoma nukopijuoti žmogaus smegenų informaciją ir perkelti į kompiuterį. Tačiau tai joks įrodytas informacijos tvermės dėsnis. Hawking netgi yra teigęs:

I regard the brain as a computer which will stop working when its components fail. There is no heaven or afterlife for broken down computers; that is a fairy story for people afraid of the dark.

Tad apie kokį išliekamumo dėsnį kalbama?

[kiskis]

xsistemax
Jei zmogu isivaizduot kaip puoda pilna per gyvenima sukauptu pergyvenimu, tai po mirties greiciau turetu islikti tas puodas o ne zinios(informacia), nes del pasirinkimo laisves, puodo turinis gali buti bet koks, o zmogus visdelto lieka tas pats, nepriklausomai ka jis pasirenka gyvenime (gali tapti turtuoliu, gali bomzu(info visai kita, o zmogus tas pats). Taigi tas puodas yra kazkas mum siame forume nesuvokiamo(dvasia ar/ir  siela) kas ir lieka po mirties.

[paragraf 78]

Offtopiką apie žmogaus protavimą dabar ir senovėje, nukėliau čia http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3640.0