Vienuolystė

[Beelzebub]

Šiaip aš jau įmečiau tą filmą čia.

Oliver O'Grady Story:
"This disturbing documentary exposes the Vaticans cover up of child abuse"

[RoxiO]

Šiaip aš jau įmečiau tą filmą čia.

Oliver O'Grady Story:
"This disturbing documentary exposes the Vaticans cover up of child abuse"

Ai, net nežiūrėjau video.

[Asasinas]

Mačiau šitą filmą, rodė kažkada per teliką, geras filmas, puikiai atskleidžiantis kokie baisūs yra katalikų kunigai.

[paragraf 78]

Neteisingai suformulavai, reikėtų sakyti, koks baisus katalikų kunigas, nes tokių kunigų yra vienetai, tad nereikia globalizuoti ir vieno kunigo paklydimus pripaišyti vieims kunigams.

[Smygolas]

Psišventimą Dievui kiekvienas suvokia savaip. Jame aš atrandu ramybę, gal supratot, ką norėjau pasakyti? Tarnauti Dievui, ramybei.
Kitas dalykas, grįžau čia po kurio laiko ir ši tema šlykščiai užteršta ir viskas jau nuvažiavo ne į TEMĄ.

[Deivis95]

O del ko noretum tapti vienuole...?

Manau, kad man to reikia, kad turiu pašaukimą ramybei, yra dar ir kitų priežasčių.. Duok Dieve, kad viskas būtų gerai. Teliko išsirinkti vienuoliją, naudosiuosi administratoriaus link'u.

Manau, kad labai daug ka prarasi... Vietoj to, kad dziaugtumeisi gyvenimu, keliautum, pramogautum ir siaip linksmai leistum laika gyvendama, tu prasedesi vienuolyne, tyloj, ramybej, forever alone. Gyveni tik viena karta, neujaugi tau tokia kasdienybe priimtina butu...

[OKULTISTE]

iš kur ištraukėt, kad vienuolės kažkokios mumijos? Gal tiesiog per mažai jų pažįstate... Žinoma, yra asketiškų, kontempliatyvių vienuolynų, bet čia tik dalelė... Daug vienuolių užsiima visuomenine veikla, keliauja, pramogauja su daugybe žmonių ir pan. (štai dėl ko skeptiškai pažiūrėjau į ramybės paieškas)...
Jei tikrai jauti pašaukimą būti vienuole, atsiduoti bendruomenės labui, taip tarnaudama Dievui - puiku. Ramybės nereikia ieškoti - Tu ją gauni, kai vykdai Dievo valią...

[TinSoldier]

Manau, kad labai daug ka prarasi... Vietoj to, kad dziaugtumeisi gyvenimu, keliautum, pramogautum ir siaip linksmai leistum laika gyvendama, tu prasedesi vienuolyne, tyloj, ramybej, forever alone. Gyveni tik viena karta, neujaugi tau tokia kasdienybe priimtina butu...

Kiekvienas kaifuoja nuo skirtingų dalykų. Vienas nuo narkotikų, kitas nuo gamtos, trečias nuo tūsų, ketvirtas nuo dvasiško gyvenimo. Galbūt jinai visiškai nieko nepraras, o tik suras tai, nuo ko ji kaifuoja. Svarbiausia daryti tai, kas tau patinka, kas suteikia laimės. Daugiau niekas nesvarbu Ne tiek svarbu ką prarandi, svarbiausia ką gauni.

Bet, vis dėl to, kai sužinau, kad žmogus stos į kunigų seminariją ar vienuolyną(nors ir nepažįstamas), apima toooks liudesys.. Taip ir prisimenu vienos dainos žodžius:

I once knew a guy, obsessed with the afterlife
Oh what a terrible day that was, he realized he'd wasted all his time
Time was ticking by, and he'd been left behind
And as the clock tick-tocked his heart did stop and everything he had was fucked

[Smygolas]

Tai va, nemanau, kad tapdama vienuole kažką prarasiu. Manau, kad gausiu. Oi, ne šventuuolė aš buvau, ir nesu tokia, nei vienas nesam, bet ateina laikas keistis. Atsitūsinau, jau "padariau" savo jaunystę  Man tuoj 24, atrodo tiek nedaug, bet tiek Š patirta, kad neįsivaizduoju, kaip aš gyva iki šiol. Manau, kad mūsų Dievulis saugo, kai jau visai blogai. Tarnavau visą gyvenimą blogiems dalykams, atėjo laikas pasišvęsti tam, ko tikrai noriu. Šviesai.

[Benamis]

Tikrai pagirtina O kaip reagavo i toki tavo nora artimieji?

[Smygolas]

Tikrai pagirtina O kaip reagavo i toki tavo nora artimieji?

Mama netiki, kad taip gali įvykti Ji visad buvo pripratusi matyti mane vaikinų apsupty (jie mane "ėsdavo")  Ir dabar dar taip yra, bet ignoras įsijungia savaime.

[OKULTISTE]

Aišku... Tada siūlau palaukti dar kokius 5 metus... Dabar, kaip sakoma, esi "ant bangos" - neseniai atsivertusi... Palauk, kol pergyvensi "dykumą" (toje vietoje nevykėliai palūžta, tai linkiu, kad netektų keikti savo pašaukimą)...
Čia man taip atrodo, nes dauguma atsivertusiųjų puola į vienuolynus, seminarijas... Aš pati ant to "neužkibau", nes visada buvau tikra, kad noriu šeimos (viena iš pagrindinių paskatų saviugdai buvo, kad noriu būti kuo geresnė savo vyrui, nors dar ir dabar nežinau, kas jis)...

[Jonas]

Bet, vis dėl to, kai sužinau, kad žmogus stos į kunigų seminariją ar vienuolyną(nors ir nepažįstamas), apima toooks liudesys..  Taip ir prisimenu vienos dainos žodžius:

Juk pats sakei, kad svarbiausia daryti tai, kas teikia laimę, tai kodėl dabar atmeti viską, tuo savo liūdesiu tam žmogui, kuriam galbūt šis dalykas ir suteiktų laimę ?

O čia atsakas į tuos dainos žodžius : ()

   I once knew a guy, who knew nothing about the afterlife
    He believed in the illusions, that science has no delusions
    Oh what a terrible day that was, when he died in a bus
    Time was ticking by, he was stuck with astral life
 

[TinSoldier]

Juk pats sakei, kad svarbiausia daryti tai, kas teikia laimę, tai kodėl dabar atmeti viską, tuo savo liūdesiu tam žmogui, kuriam galbūt šis dalykas ir suteiktų laimę ?

O čia atsakas į tuos dainos žodžius : ()

   I once knew a guy, who knew nothing about the afterlife
    He believed in the illusions, that science has no delusions
    Oh what a terrible day that was, when he died in a bus
    Time was ticking by, he was stuck with astral life
 

Haaaa, Jonai, kai gerai surimavai Gal net geriau už originalą skamba

Aš neatmetu. Kaip ir sakiau, kiekvienas privalo daryti tai, kas jam suteikia laimės. Tiesiog mano, kaip, matyt, ir Pociaus, laimės savoka visiškai skirtinga. Aš asmeniškai galvoju, kad tai bus gyvenimas, paskirtas iliuzijoms, kad bus atsisakyta natūralių ir svarbių biologinių poreikių(okultistės minėta šeima, ir patysžinotkodar). Todėl man tai atrodo liūdna. Bet koks skirtumas, kokia mano nuomonė? Visi privalo daryti ką nori, nepaisant kitų.

Bet, kaip Okultistė ir sakė, ar ne per daug staigiai ir kardinaliai atsivertei? Visi, turintys naujai iškeptus įsitikinimus, linkę į radikalumus. Ar nerastum ramybės tiesiog neberengdama grupinių, o su vienu mylimu ir tave mylinčiu vaikinu? Kas vakarą prieš miegą pasimelsdama?

Jei ką, Jonai, aš neatkalbinėju, tik klausinėju

[Jonas]

Na dabar jau aiškiau pasidarė.