Anomalija.lt

Laipsniškai pildau šį Vikipedijos straipsnį: http://lt.wikipedia.org/wiki/Gaudija_vaišnavai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Gaudija_vaišnavai)

Pridėjau ranką prie šių, bet jie dar prašosi daug darbo:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaišnavizmas (http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaišnavizmas)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Madhva (http://lt.wikipedia.org/wiki/Madhva)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Harė_Krišna (http://lt.wikipedia.org/wiki/Harė_Krišna)

Jeigu būtų klausimų, neaiškumų, tiek dėl paties vaišnavizmo, tiek dėl straipsnių turinio, man būtų naudinga juos išgirsti ir paieškoti atsakymų, atitinkamai papildyti straipsnius.

O šiaip Vikipedijoj netvarka su hinduizmo straipsniais, prasta kokybė, tai jeigu kas nors kiek išmano šią sritį, tai tie straipsniai laukia kūrėjų.

Bendrai imant, kuo pasižymi vaišnavizmas, lyginant su kitomis pasaulio teistinėmis religijomis, tai kad jame yra didelė vidinė įvairovė, daug konkrečių žinių apie sielą, dvasinį pasaulį ir konkrečius Dievo pavidalus, bei plačiausia santykių su Dievu gama. Sistematiški ir išplėtoti tobulėjimo procesai, mokymosi būdo ir mokymo perdavimo standartai. Vaišnavizme žinomi bent penkių rūšių garbintojo ir Dievo santykiai, iš jų kai kurių nerasime jokioje kitoje religijoje:
1. Neutralūs, ramybės
2. Tarnystės
3. Draugystės
4. Tėvystės (kur Dievas tampa kaip garbintojo/-os sūnus) (kitose religijose nėra)
5. Mylimųjų (kur Dievas tampa kaip sielų, kurios yra moteriškame pavidale, mylimasis) (kitose religijose nėra)

Citata iš: klajunas  sausio 15, 2017, 12:44:48Man kilo klausimas: ar vaišnavų teologijoje yra patikimi metodai, kuriais atskiriami tikri apreiškimai nuo imitacijų. Pavyzdžiui, mokantis gerai pakalbėti, gali vaizduoti, kad tai ką jis kalba yra ne sumąstymai esantys tik kalboje ir proto schemose, bet pasirodęs pats dievas. Kaip atskiriama, kai kažkas iš tikro pasirodo ir kai tėra pasirodymo psichologinė imitacija. Kaip atskirti pranašą nuo šarlatano. Pavyzdžiui, pats prisipažinai, kad dievas su tavim tiesiogiai nekalba. Bet žinodamas teologiją, gali imituoti tiesioginį "regėjimą". Tada būtum šarlatanas. Kaip religija apsisaugo tokiais atvejais. Ar svarbu tik kaip moki pakalbėti ir valdyti mases?

Taip, patikimi metodai yra. Tai kompleksiškas dalykas. Apie tai galima kalbėti labai daug ir plačiai, todėl mano atsakymas neapims visko.

Pradėkim nuo to, kad religijoje yra užfiksuota dvasinė patirtis. Ji užrašyta šventraščiuose. Ji susikaupusi iš daugelio šventų asmenybių liudijimų ir atskleidimų. Jie kalba apie vieną dvasinę tikrovę, ir patvirtina, kad ji yra tokia.

Tai galima palyginti su apsilankymu kokioje nors šalyje ir tos šalies žemėlapių sudarymu. Dvasinė patirtis yra kaip buvimas toje šalyje, o šventraščiai kaip žemėlapiai. Tie, kas iš tikro toje šalyje yra, žinos ne tik žemėlapį, bet ir žemėlapio aprašomą realybę; jie galės paaiškinti žemėlapį be prieštaringumų; ir jie turės didesnį žinojimą, negu duoda tik žemėlapis.

Taigi, jeigu kas remiasi tik kalbėjimu, ir raštų išmanymu, bet neturi suvokimo, tas pasimato per įvairius simptomus. Jo praktika turi trūkumų, jis silpnas praktikoje ir gyvenime. Jis negali atsakyti į klausimus. Anksčiau ar vėliau, prasidėtų delsimas, "atsakymą duosiu rytoj", galvojimas ką atsakyti, o daug atsakymų susipainiotų, ir būtų pilna prieštaringumų. Sakoma, kad jeigu dvasinis mokytojas negali duoti atsakymo iš karto, ir jeigu jo atsakymai neišsprendžia problemos, jis nėra tikras dvasinis mokytojas.

Tas, kas turi dvasinį suvokimą, yra laisvas nuo materialių tendencijų. To neįmanoma suimituoti. Jeigu žmogus užsiima materialiomis veiklomis, turi kažkokių problemų, vadinasi, jis nėra dvasiniame suvokime.

Kol kas labai laisvai tai apibūdinau.

Sistematiškiau, vienas iš patikimumo kriterijų yra šaltinių tarpusavio tikrinimas:
1. Dvasinis mokytojas
2. Šventieji.
3. Šventraščiai.

Šie trys negali tarpusavyje prieštarauti. Taigi, kiekvienas šaltinis yra tikrinamas dar dviejų šaltinių, išsigalvojimai negali praeiti, kadangi tikrinama su tuo, kokia yra užrašyta dvasinė patirtis, ir kokia yra kitų tuo metu gyvenančių šventųjų dvasinė patirtis.

Patikimiausias metodas - malda, ir tada Dievo parodymas, ar tai tikras Dievo atstovas, ar kažko trūksta.

Mokiniui, prieš priimant dvasinį mokytoją, yra reikalavimas jį stebėti bent metus, ir įsitikinti, kad jis turi reikiamas šventojo savybes, atitinka kriterijus, ir sugeba duoti žinojimą. Jis turi stebėti, ką jis veikia ir kaip praktikuoja, kaip elgiasi, ir kokioje sąmonėje yra.

Galima būtų daug cituoti, bet nenoriu per daug išsiplėsti.
 

Supratau situaciją tokią: vienintelis būdas patikrinti apreiškimus, gyvus ir užfiksuotus raštuose, tapti tokiu kaip dvasinis mokytojas arba šventasis. Kitaip sakant, yra tik vidinis kelias - kad įsitikintum jog jis veda prie tikslo, kuris užrašytas pradžioje, turi nueiti iki galo. Išorinio patikrinimo nėra - nėra lygiagretaus kelio ar vietos, iš kurios galėtum stebėti kur jis eina, tarkim ar priekyje nelaukia kokia nors bedugnė. Viskas yra rizika, o rizikuojama visu savo gyvenimu.

Palyginimas su žemėlapiu geras. Tas, kas nukeliavo vandenynu į tolimą kontinentą gali braižyti žemėlapius ir aiškinti geografiją ir visą kitą. Tačiau žmogus turi tokį psichologinį sugebėjimą kaip fantazija. Įsivaizduok, kad kas nors nubraižo išgalvotą žemėlapį ir kiti juo patiki. Užsipila lėktuvų kuro, pasiima džiuvėsių, bet tik į vieną pusę. Skrenda pusę metų, metus, baigiasi kuras ir džiuvėsiai, o kontinento kaip nėra taip nėra. Sugrįžti atgal, neužteks kuro.

Taigi protingesni žmonės, kurie žino žemėlapių paslaptį, apskaičiavę kiekvieno išskridimo laiką, periodiškai gali uždegti žvakutes iškeliavusiems ir patikėjusiems, nes ten nieko nėra tik tuščias vandenynas. Kiti, kurie nesusivilioja jokiais dvasiniais žemėlapiais, sau gyvena namie ramius gyvenimus, pagal tikrus pasaulio dėsnius ir džiaugiasi tuo, ką turi netrokšdami jokių kelionių, kurioms paaukoji visą savo turtą ir gyvenimą ir kurios niekur nenuveda.

Todėl skristi man niekur nesiūlyk, geriau pasakyk kaip galima apreiškimo tikrumą verifikuoti ne vidiniu keliu, bet iš išorės. Pavyzdžiui, pasiųsti kokį bepilotį "droną" ar ką nors panašaus. Ar religijoje yra sugalvotas toks dronas, su kuriuo būtų galima išžvalgyti pačią realybę nerizikuojant, kad pragyvensi neteisingą gyvenimą.

Taip pat ar yra kokia nors mokslinė šventųjų ir dvasinių mokytojų psichologija kaip mokslas, kuris ištirtų empiriniais ir dvasiniais metodais, kas yra iš tikro tai, ką jie mato savo vidiniame ekrane.

CitataKitaip sakant, yra tik vidinis kelias - kad įsitikintum jog jis veda prie tikslo, kuris užrašytas pradžioje, turi nueiti iki galo

Jeigu pilnai, tai taip, pilną dvasinį patyrimą, gyvenimą dvasiniame pasaulyje, asmuo įgis tada, kai nueis iki galo. Pridėkim tai, kad dažniausiai tai užtruks bent kelis gimimus (nebent asmuo yra jau praeituose gyvenimuose nuėjęs daug kelio etapų, tokių yra vienetai). Iki to laiko, jis gaus tam tikrus momentus to patyrimo. Ne pilną dalyką, bet mažesnes ar didesnes jo porcijas.

Įsitikinimą ir daug indikacijų, kad tai yra tikra, kad tai tiesa, asmuo gaus pradėdamas eiti keliu ir darydamas pirmus žingsnius. Grynėjant sąmonei, aiškumo bus vis daugiau.

Be įsitikinimo, tikėjimo, niekas nepradėtų eiti tuo keliu. Iki to taško, asmuo kaupia savyje įspūdžius, kurie dar nėra tikėjimas, bet kurie tai suteikia.

Apreiškimas nėra vien gryna ezoterika (tai kas uždara ir slapta, vien vidiniai dalykai). Apreiškimas taip pat apima ir viešus bei istorinius dalykus, t.y. Dievo veiklą ir mokymą nužengus į šią Žemę, stebuklus; taip pat šventųjų atliekamus stebuklus, taip pat ir šiais laikais, su kuo galima pačiam asmeniškai susidurti. Tai egzoterinis (išorinis) religijos matmuo.

Taigi, tai panašiau ne į skrydį lėktuvu, bet į lipimą laiptais - žingsnis po žingsnio, kiekviena pakopa duoda daugiau patyrimo. Skrydis lėktuvu rizikingas, nes lėktuvas gali nukristi, bet dvasiniame gyvenime tokių pavojų nėra, žingsnis po žingsnio einama ant tvirtos žemės. Jeigu nejaučiama, kad koja stovi ant tvirtos žemės, sekančio žingsnio daryti nerekomenduojama.

CitataViskas yra rizika, o rizikuojama visu savo gyvenimu.

Tame yra laipsniškumas. Niekas nepaskirtų viso gyvenimo vidinei kelionei, jeigu nebūtų pakankamai tikras. Kol žmogus nepasiekė tikrumo, realiai jis ir neatiduos tam viso savęs, panašiai kaip žmogus negali ramiai valgyti maisto, jeigu įtaria kad maistas užnuodytas.

Taigi, iki to taško, turi būti įsitikinimo etapas. Vadinasi, yra pakankamai stiprių įspūdžių, žinių, patyrimų, kurios žmogui parodo, kad tai nėra rizika.

Dar vienas aspektas, kad dvasinis kelias kyla iš širdies, iš įkvėpimo, iš tikro noro (tikėjimas iš esmės yra noras). Taigi, žmogus savaime nelaiko to rizika, jis tiesiog daro tai, ką nori, eina, kur nori nueiti. Vertinimas kaip rizikos atkrenta, kadangi nėra noro gyventi materialiai, tada ir praradimo (rizikavimo kažkuo, kas būtų laikoma vertinga) nėra.

Bet kuris žmogus turi vienokį ar kitokį dvasinį, religinį, kultūrinį ar idėjinį užsiėmimą (net jeigu ta idėja yra varžytis, kas daugiau gali pakelti išgerti alkoholio :D ). Nėra taip, kad žmogus tik dirbantis, miegantis, valgantis automatas. Taigi, visi turi laisvalaikį ir jį naudoja, visa laiką yra alternatyvos ką daryti, ir darydamas viena, nedarysi kažko kito. Taigi, bet ką veikdamas, rizikuoji atsisakyti kitų veiklų. Tikintieji neišskrenda į kosmosą, jie gyvena šioje Žemėje, dirba, valgo, miega, kaip ir kiti žmonės, gyvena savo gyvenimus, ir renkasi, kuo jiems užsiimti laisvalaikiu, ir kaip suprasti savo gyvenimo veiklas, apie ką jos sukasi. Taigi, jie nieko nepraranda, turi viską, ką turi ir kiti žmonės. Vieni dirbdami galvoja apie tai, kaip eis į klubą savaitgalį, o kiti dirbdami galvoja apie tai kokią knygą skaitys ir pan.

Citata iš: klajunas  sausio 15, 2017, 15:55:35Užsipila lėktuvų kuro, pasiima džiuvėsių, bet tik į vieną pusę. Skrenda pusę metų, metus, baigiasi kuras ir džiuvėsiai, o kontinento kaip nėra taip nėra. Sugrįžti atgal, neužteks kuro.

Čia daugiau sektos modelis: yra kažkoks sektos lyderis, pranašas, kuris pasako grupei žmonių: "Tuoj bus pasaulio pabaiga, užsidarykime visi kartu ir laukime." Visi atsijungia nuo gyvenimo kaip grupė, yra vienas tariamai visažinantis, ir visi kiti avinai, kurie klauso, bet nežino, yra akli.

O tūkstančius metų trunkančios religijos ar dvasinės kultūros modelis daug labiau remiasi skirtingos dvasinės pažangos asmenų kelione, iš kurių vieni suvokia daugiau, kiti mažiau, o kai kurie viską, ir yra tarpusavio tikrinimo ir žinių perteikimo sistema. Yra istorinė patirtis, kai žmonės skirtingais istorijos lakotarpiais nueidavo tuo senu pramintu keliu, ir pamatė, kad viskas, ką kelias sako, yra tiesa, ir galutinis rezultatas yra būtent toks, kaip aprašyta.

Mokslinis priėjimas prie dvasinio kelio nėra paremtas aklu užsitikėjimu. Tame turi būti kriterijai, kelio detalių išmanymas, tikrinimas, ir tam tikras matymas, suvokimas.

CitataKiti, kurie nesusivilioja jokiais dvasiniais žemėlapiais, sau gyvena namie ramius gyvenimus, pagal tikrus pasaulio dėsnius ir džiaugiasi tuo, ką turi netrokšdami jokių kelionių, kurioms paaukoji visą savo turtą ir gyvenimą ir kurios niekur nenuveda.

:) Jei netrokšta, tai netrokšta. Kolumbas išplaukė ieškoti Indijos, o kiti liko namie. Normalu, kiekvienam savo.

Citatageriau pasakyk kaip galima apreiškimo tikrumą verifikuoti ne vidiniu keliu, bet iš išorės. Pavyzdžiui, pasiųsti kokį bepilotį "droną" ar ką nors panašaus. Ar religijoje yra sugalvotas toks dronas, su kuriuo būtų galima išžvalgyti pačią realybę nerizikuojant, kad pragyvensi neteisingą gyvenimą.

Gyvieji dronai :), asmenybės, kurios jau patiria tą realybę. Iš vienos pusės, galima manyti, kad tikėjime yra tam tikra dozė rizikos, nes vis vien nežinai, bet tikėjimas yra toks keistas dalykas, turintis tikrumo ir tiesos jausmą, kito asmens priėmimą kaip patikimo, nuoširdaus asmens.

CitataTaip pat ar yra kokia nors mokslinė šventųjų ir dvasinių mokytojų psichologija kaip mokslas, kuris ištirtų empiriniais ir dvasiniais metodais, kas yra iš tikro tai, ką jie mato savo vidiniame ekrane.

Yra visa sąmonės filosofija. Dvasinius metodus jau apibūdinau.

Kas link empirinio tyrimo, tai nemanau, kad bet kurioje srityje įmanomas minčių ar patyrimų tyrimas. Paimkim pvz. gamtamokslininką, tokį kaip Einšteinas. Ar galima patikrinti, kas dedasi jo galvoje, kas tai per idėjos? Jis tiesiog tas idėjas išsako, tada imi ir tikrini, kaip tos idėjos apibūdina pasaulį, teisingai ar ne. Jo galvoje jokio tyrimo nepadarysi jokiais instrumentais.

Taigi, apie kokį empirinį tyrimą galima kalbėti? Kodėl neištyrus Einšteino, klajūno, ar dar ko nors vidaus? Kur tokie tyrimo instrumentai?

Istorinio proceso irgi negali ištirti, galima jį tik užfiksuoti. Pvz. paimkim ir ištirkim amerikiečių išsilaipinimą Mėnulyje. Taip, tarsi būtume ten, ir vėl tas pats momentas būtų gyvas, neištirsim. Galima tirti paliktus pėdsakus: nufilmuotą medžiagą, laikraščių straipsnius, kosmonautų atsiminimus, techniką, ir t.t. ir pan. Bet į laiko upę antrą kartą atgal neįbrisi. Taip ir su Dievo apsireiškimais, kai Jis nužengia į šį pasaulį, gyvena čia, moko, daro stebuklus: kai jie praėjo, tada jų neištirsi, kiek užfiksuota, tiek.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12Tame yra laipsniškumas. Niekas nepaskirtų viso gyvenimo vidinei kelionei, jeigu nebūtų pakankamai tikras. Kol žmogus nepasiekė tikrumo, realiai jis ir neatiduos tam viso savęs, panašiai kaip žmogus negali ramiai valgyti maisto, jeigu įtaria kad maistas užnuodytas.
Taigi, iki to taško, turi būti įsitikinimo etapas. Vadinasi, yra pakankamai stiprių įspūdžių, žinių, patyrimų, kurios žmogui parodo, kad tai nėra rizika.

Laipsniškumas yra geras dalykas, bet tas faktas, kad šiais laikais tiek mažai žmonių domisi religija kaip gyvenimo būdu, tokio laipsniško įsitikinimo nėra jau pačiame pirmame žingsnyje, todėl jo daug kas ir nežengia. Tokie žmonės nėra su kažkokiu trūkumu. Kartoji, kad materializmas ar bedieviškumas daro žmogų nelaimingu, bet tai kaip tik ir nėra tiesa. Dauguma žmonių savo gyvenimuose yra laimingi, todėl jiems religija nereikalinga. O ieško jos tik tie, kurie kažkuo nepatenkinti ir kam reikia šio gyvenimo pakaitalo, kuris nieko nekainuoja. Be to, čia kalbu ne vien apie materialinius dalykus, kalbu ir apie psichologinius, nes ne vien religija tokius poreikius gali patenkinti. Taigi šis laipsniškumas neveikia jau pačioje pradžioje, jeigu veiktų, visi priklausytų religinėms organizacijoms ir ne tik formaliai, bet kaip praktikuojantys nariai. Atsakysi, kad toks gyvenimas "iš tikro" nepatenkina, bet galiu iš karto prieštarauti - patenkina visus svarbiausius poreikius. Sakysi nepatenkina nemirtingumo troškimo, bet jeigu žmogus nemirtingas, tai jis bus toks nepriklausomai nuo to ar tai žinojo, ar ne. Čia kaip gamtos dėsnis. Aiškinimas, kad nuo to ar jis tikėjo, ar ne priklauso bausmės - yra tik darželinukų gąsdinimas. Kol gyveni čia - rūpiniesi šiuo pasauliu, kitu pasirūpinsi - kai gyvensi kitame. Tai protingiausia logika.
 

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12O tūkstančius metų trunkančios religijos ar dvasinės kultūros modelis daug labiau remiasi skirtingos dvasinės pažangos asmenų kelione, iš kurių vieni suvokia daugiau, kiti mažiau, o kai kurie viską, ir yra tarpusavio tikrinimo ir žinių perteikimo sistema.

Mokslas šias žinias irgi tikrina ir jos tikrinamos ne vien iš suinteresuotos, bet ir iš neutralios perspektyvos. Aš specialiai nesu tyręs, todėl daug pasakyti negaliu, bet žinau, kad šias dvasines žinias tyrinėtojai yra išnarstę iki raidės ir viskas yra žinoma - visos doktrinos, tikėjimai, teorijos ir t.t. Tie kas domisi, gali patyrinėti ir iš tokios perspektyvos, nebūtinai stodami į religinę organizaciją, kad išbandytų savo kailiu. Mokslininkai irgi protingi žmonės, išmanantys visus metodus, žmogaus psichologiją, pasaulio galimybes. Tai yra neutrali perspektyva, kuri vadinama filosofija, naudojančia mokslinius metodus. Humanitarinis mokslas, toks kaip pavyzdžiui, religijotyra, pateikia viską objektyviai, negana to, palygina su kitomis religijomis, atskleidžia istorinę evoliuciją. Tai ir yra tas išorinis kelias apie kurį kalbėjau - juo einant galima patikrinti visas žinias. Šiuo keliu einant - niekuo nerizikuojama ir viskas žinoma, jeigu tik yra toks noras žinoti kokią nors religiją. Po to, kai viskas patikrinta galima žengti ir kitokius žingsnius, bet manau, kad kuo daugiau žmogus apie religiją žino tikrų žinių, tuo toks noras yra mažesnis.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12Čia daugiau sektos modelis: yra kažkoks sektos lyderis, pranašas, kuris pasako grupei žmonių: "Tuoj bus pasaulio pabaiga, užsidarykime visi kartu ir laukime." Visi atsijungia nuo gyvenimo kaip grupė, yra vienas tariamai visažinantis, ir visi kiti avinai, kurie klauso, bet nežino, yra akli.

Visos didelės organizuotos religijos naudoja sektos modelį. Ne sekta yra tik neorganizuotos religijos, kuriose mokomasi tiesiogiai iš lyderių. Šiais laikais, to deja nėra. Reikia pripažinti, kad kuo religinė organizacija didesnė, tuo mažiau toks tiesioginis modelis įmanomas. Todėl turėtų būti labiau linkstama į skaidymą ir decentralizaciją siekiant išsaugoti autentišką santykį. Bet tai neįmanoma.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12Gyvieji dronai , asmenybės, kurios jau patiria tą realybę. Iš vienos pusės, galima manyti, kad tikėjime yra tam tikra dozė rizikos, nes vis vien nežinai, bet tikėjimas yra toks keistas dalykas, turintis tikrumo ir tiesos jausmą, kito asmens priėmimą kaip patikimo, nuoširdaus asmens.

Sąmonės filosofija paaiškina viską, ką jie patiria. Ir išvada ne tokia jau palanki religinei interpretacijai. Tik tai priklauso nuo to, kokia filosofija domimasi. Tie kas domisi Vakarų filosofija, tai žino, kad religinis sąmonės aiškinimas turi galingą ateistinę, nereliginę atsvarą. Suprantu, kad turbūt kalbėjai apie Vakaruose ne tiek gerai ištyrinėtą rytų sąmonės filosofiją, bet nemanau, kad su filosofais ateistais jie galėtų labiau pasigalinėti negu vietiniai religiniai mąstytojai. Reikia neužmiršti kad yra buvę išties genialių ir neutralios perspektyvos propaguotojų ir jie iš tikro supranta visus šventųjų arba dvasinių mokytojų psichologijos niuansus ir yra visa tai paaiškinę. Apskritai asmens kultas religijai būdingas, ji netgi yra tuo pagrįsta, bet tai vargu ar yra sveikas požiūris. Daug sveikiau yra žiūrėti šaltu ir objektyviu žvilgsniu, neatsisakant savo laisvos valios ir gyvenimo, netampant niekeno įrankiu ar marionete. Nes istorijoje yra daug pavyzdžių, kai šitas kultas įgauna ne labai gražias formas, pavyzdžiui, karo prieš kitatikius kurstymo, supriešinimo, materialaus eksploatavimo ir pan. Čia aš kalbu apie religijas bendrai, ne tiesiogiai apie vaišnavizmą, nes apie jį nieko neišmanau.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 15, 2017, 17:28:12Kas link empirinio tyrimo, tai nemanau, kad bet kurioje srityje įmanomas minčių ar patyrimų tyrimas. Paimkim pvz. gamtamokslininką, tokį kaip Einšteinas. Ar galima patikrinti, kas dedasi jo galvoje, kas tai per idėjos? Jis tiesiog tas idėjas išsako, tada imi ir tikrini, kaip tos idėjos apibūdina pasaulį, teisingai ar ne. Jo galvoje jokio tyrimo nepadarysi jokiais instrumentais.

Tokie metodai yra, tik šiuo metu jei naudojami daugiausiai žvalgyboje. Turima technologija, kuri leidžia daryti atminties ir minčių skenogramas, kurios parodo tikrą vidinio mąstymo ir sąmonės būsenos vaizdą. Šios technologijos nėra viešos, bet egzistuoja. Mano mąstymas juo ištyrinėtas, tai didelė tikimybė kad ištyrinėtas ir labiau dominančių žmonių. Vienintelė problema, kad tokie tyrimai nevieši.

Aš čia nieko neįrodinėsiu, bet technologinė telepatija buvo viena iš priežasčių, kuri paskatino mane domėtis "ezoterika". Jeigu yra tokia technologija, kuri man yra faktas, tai turi būti ir jos sukūrimo mokslas ir tokie mokslai, kurie šias technologijas naudoja kaip instrumentą. Tačiau dar kartą pakartoju, jie nėra vieši.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Dauguma žmonių savo gyvenimuose yra laimingi, todėl jiems religija nereikalinga.

Is kur si statistika? O gal laimingi butent religingi zmones?

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Dauguma žmonių savo gyvenimuose yra laimingi, todėl jiems religija nereikalinga.

Neįrodinėsiu atvirkščiai. Kiekvienas žmogus pats jaučia, ar yra laimingas, ir kiek yra laimingas. Nereikia jokios teorijos.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Taigi šis laipsniškumas neveikia jau pačioje pradžioje, jeigu veiktų, visi priklausytų religinėms organizacijoms ir ne tik formaliai, bet kaip praktikuojantys nariai.

Laipsniškumas veikia, tiesiog yra skirtingas gyvų esybių sąmonės lygis. Akmenys, augalai, medžiai miega beasmenėje sąmonėje, gyvūnuose sąmonė šiek tiek aktyvesnė, o žmoguje bundanti. Dalis žmonių vadovaujasi grynai kūniška, gyvūniška gyvenimo koncepcija, ir maža dalis žmonių ateina iki dvasinės gyvenimo koncepcijos. Žmonėse galima rasti visokiausių sąmonės lygių.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Sakysi nepatenkina nemirtingumo troškimo, bet jeigu žmogus nemirtingas, tai jis bus toks nepriklausomai nuo to ar tai žinojo, ar ne.

Taip, žmogus yra nemirtingas nepriklausomai nuo to ką daro, bet gyvendamas materialistinėje egzistencijoje jis turi keisti gyvenimus, pergyventi gimimą, ligas, senatvę, mirtį; gyvena mirties pasaulyje, mirtis jį gąsdina, gyvenimo sąlygų nepastovumas ir kančios neduoda ramybės.

CitataAiškinimas, kad nuo to ar jis tikėjo, ar ne priklauso bausmės - yra tik darželinukų gąsdinimas.

Protingiau galvoti apie veiksmų pasekmes. Sakykim, gersiu daug alkoholio, prasigersiu, prarasiu namus, ir t.t. Jokios bausmės, tiesiog veiksmų pasekmės. Jeigu veiksi degraduojančiai, gausis nesąmonė. Jeigu veiksi išmintingai, bus pažanga.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37šias dvasines žinias tyrinėtojai yra išnarstę iki raidės ir viskas yra žinoma - visos doktrinos, tikėjimai, teorijos ir t.t

Taip, yra religijotyra, nieko čia naujo. Bet gali paskaityti temą forume: "ar žmogus gali pažinti svetimą religiją". Vienas dalykas yra aprašinėti, kitas dalykas yra veikti, patirti. Galima aprašinėti mokslinius ekspertimentus, galima pačiam juos daryti. Galima aprašinėti politiką, galima pačiam būti politiku ir dalyvauti politiniam procese. Yra skirtumas tarp išorinio stebėjimo ir dalyvavimo. Galima aprašinėti obuolio skonį, galima jį valgyti.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Po to, kai viskas patikrinta galima žengti ir kitokius žingsnius, bet manau, kad kuo daugiau žmogus apie religiją žino tikrų žinių, tuo toks noras yra mažesnis.

Nemanau. Kuo daugiau žmogus žinos, tuo mažiau jis turės klaidingų įsivaizdavimų. Bet viskas priklauso nuo to, su kokiomis prielaidomis, kokiu savo subjektyviu požiūriu jis tyrinėja religijas.

CitataVisos didelės organizuotos religijos naudoja sektos modelį. Ne sekta yra tik neorganizuotos religijos, kuriose mokomasi tiesiogiai iš lyderių. Šiais laikais, to deja nėra. Reikia pripažinti, kad kuo religinė organizacija didesnė, tuo mažiau toks tiesioginis modelis įmanomas. Todėl turėtų būti labiau linkstama į skaidymą ir decentralizaciją siekiant išsaugoti autentišką santykį. Bet tai neįmanoma.

Ką aš turėjau galvoje tuo pavyzdžiu, kad sektoje yra vienas žmogus vs. grupė žmonių, vienas yra lyderis, kiti atidavę savo mąstymą ir valią jam. Sekta taip pat yra impulsyvus, primtyvus ir aklumu paremtas reiškinys. Visur religijoje yra mokytojai ir mokymasis, bet tai nėra aklas dalykas, impulsyvus ar be mąstymo. Turi būti pilnas blaivumas, atsakingumas, mąstymas, matymas, suvokimas, pliuralistinės skirtingo pažangos lygio ir sąmoningumo žmonių pastangos ir tarpusavio pagalba. Sekta yra liguistas reiškinys, o religija ar dvasinė kultūra - sveikas.

CitataTie kas domisi Vakarų filosofija, tai žino, kad religinis sąmonės aiškinimas turi galingą ateistinę, nereliginę atsvarą.

Nėra galingos atsvaros. Gali būti įvairių filosofijų, kiekvienam savo, bet jos nenuoseklios, prieštaringos, ir pačios save paneigia.

Citata iš: klajunas  sausio 16, 2017, 06:34:37Nes istorijoje yra daug pavyzdžių, kai šitas kultas įgauna ne labai gražias formas, pavyzdžiui, karo prieš kitatikius kurstymo, supriešinimo, materialaus eksploatavimo ir pan.

Tai ir yra materiali egzistencija: agresija, eksploatavimas. Materialistiniai pseudoreliginiai kultai, iš religijų padarytas materializmas, kažkokia degradacija religijose, ar ateistiniai kultai (kaip Lenino, Stalino, Mao Dzedungo), ar šiuolaikinės postmodernios visuomenės grimasos - korupcija, gyvenimo ekonomizavimas, vartotojiškumas, karai, terorizmas, prekyba ginklais, ir t.t., visa tai ir yra materializmas, Dvasios priešybė.

CitataTurima technologija, kuri leidžia daryti atminties ir minčių skenogramas, kurios parodo tikrą vidinio mąstymo ir sąmonės būsenos vaizdą.

Skenogramos gali rodyti smegenų vaizdą, bet jos niekada neperskaitys minties, arba tos minties esmės. Be to, tai tik proto lygmuo. Kuo gilesni sąmonės reiškinių klodai, tuo mažiau jie išoriškai prieinami. Vienas dalykas skaityti tekstą, žodžius, kitas dalykas suvokti, ką tais žodžiais norima pasakyti. Yra mintys, išreikštos žodžiais, yra suvokimai, kurie virš žodžių, yra ir tai, kas aukščiau eilinių suvokimų.

Galiausiai, ką žmogus laimi, skenuodamas kito žmogaus smegenų vaizdą? Ar padaugėja žinojimo iš to? Tiesiog tyrinėja smegenų darbą, arba kaip mintys susiję su smegenimis. Tai nieko nesako apie patiriamą tikrovę.

Nuskenuotum Einšteino mintis, ką laimėtum?

Citata iš: a.t.sielis  sausio 16, 2017, 15:45:35Kad būtų aiškiau, visatoje yra 14 lygmenų, vienas iš jų yra Žemė, tada 6 yra aukščiau, ir 7 lygmenys žemiau. Gyva esybė gimdama vis iš naujo gali atsidurti kuriame nors iš tų lygmenų. Visas esybes iš 14 pasaulių galima skirti į dvi rūšis: ateistiškos ir teistiškos.

O tos aukstesnes ar tai zemesnes butybes, kurios gydo, jos is kazkokio tai lygio ar jos nepriklauso materialei 14 lygiu visatai?

Taip, jos yra iš kažkokių planetų/buveinių tuose 14 lygmenų. Vienos iš vienų, kitos iš kitų.

https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/zinomus-zmones-sudomino-dokumentinio-filmo-apie-hare-krisna-premjera-1050-938634#_

Mane psichologiškai sutraumavo pažintis su viena tokia debile internete prieš kelis metus, kuri dėjosi vaišnavizmo išpažinėja... Taip nuosekliai smegenis bandė praplaut, iki šiol dar pilnai neatsigavau...

Kas tokia, koks nickas buvo?

Ne nickas, ji tikru vardu pavarde buvo pasivadinusi, čia pažinčių svetainėj charakteris.info

Dar visaip bandė atkalbėt nuo mano turimų religinių/filosofinių pažiūrių, ir įpiršti savo religiją...

Vau :)

Na jei sutraumavo, tai nieko gero nepasakė, tikriausiai.

Ypač jeigu tai buvo pažinčių puslapyje, tai matyt, noras "atversti" kitą buvo labai intensyvus. Gal jai pačiai tas visas reikalas "stogą rovė".

Nu gal.. Paskui paaiškėjo, kad ji lyg kažkokiai sektai (I.S.K.C.O.N.) priklauso, o tai nėra autentiškas hinduizmas, bet doėmtis visą šitą religijos srove atbaidė kurį laiką.

Aš pats Budizmu gyvenime vadovaujuosi

CitataVaišnavizme žinomi bent penkių rūšių garbintojo ir Dievo santykiai, iš jų kai kurių nerasime jokioje kitoje religijoje:
*****
*****
*****
4. Tėvystės (kur Dievas tampa kaip garbintojo/-os sūnus) (kitose religijose nėra)
5. Mylimųjų (kur Dievas tampa kaip sielų, kurios yra moteriškame pavidale, mylimasis) (kitose religijose nėra)  

Krikščionybėje bažnyčios tėvai tokius "santykius" vadina proto išdaigomis, o kartais piktojo išdaigomis, ir man jų požiūris atrodo blaivesnis.

p.s. o kokius trūkumus matai krikščionybėje, kad pasirinkai vaišnavizmą?

Citata iš: nuorytojaus  liepos 03, 2018, 09:53:27Krikščionybėje bažnyčios tėvai tokius "santykius" vadina proto išdaigomis, o kartais piktojo išdaigomis, ir man jų požiūris atrodo blaivesnis.

Kažką neteisingai kalbi.

Blaivumas čia niekuo dėtas kai kalbame apie skirtingas religijas. Religijos viduje kažkuriuos konkrečius neautentiškus požiūrius jie gali vadinti neblaiviais, bet tu to negali išplėsti viskam ir bet kam, apie ką jie visai nekalbėjo, nežinojo ir neturėjo mintyje, dėl kitos religijos.

Pagal tave, krikščionybėje bažnyčios tėvai tokius "santykius" vadina proto išdaigomis. T.y. jeigu krikščionis bandys tokį santykį turėti su Jėzumi, ar su Dievu Tėvu, ar su šv. Trejybe, tada, kaip tu sakai, bažnyčios tėvai tai vadina proto išdaigomis. T.y. tai galioja krikščionybėje, kalbant apie krikščionių dievybę ir krikščionių santykius su dievybe, matyt tai taikoma tiems krikščionims, kurių bandomas vystyti santykis neatitinka apreiškimo, tradicijos, kanono ir autoritetų suvokimo ir išminties, praktikų. Nežinau, kaip sugebi tai taikyti kitai religijai, kur mano įvardinti įvairių rūšių santykiai atitinka tos religijos apreiškimą, tradiciją, kanoną, autoritetų suvokimą ir išmintį, praktikas.

Kas pasakyta krikščionybėje, yra apie krikščionybę ir krikščionių teisingą arba neteisingą praktikavimą. O tai visai nuoseklu, nes krikščionybės apreiškime iš tiesų ir nekalbama apie jokį kitokį santykį su Dievu, kaip tik apie vaiko arba apie tarno, arba, kai kurie dar gali galvoti kad Jėzus yra kaip jų draugas ar brolis.

 

 Žmogus toks pat, nepriklausomai kokiai religijai priklauso, jam galioja tie patys fizikiniai, psichologiniai ir dvasiniai dėsniai.

Citatakrikščionybės apreiškime iš tiesų ir nekalbama apie jokį kitokį santykį su Dievu, kaip tik apie vaiko arba apie tarno  

Kas yra Dievo tarnas, tas nebėra daugiau niekieno tarnas, nei žmonių, nei savo pilvo, nei savo savimeilės, išdidumo. Bet toks titulas šviečiasi tik toli horizonte.
 Dar viena eilutė prieš kurią praktiškai visada sukyla išdidumas skaitant pirmą kartą NT :
  Mt 9  
    13 ...... Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių".    

Citata iš: nuorytojaus  liepos 04, 2018, 09:56:24Žmogus toks pat, nepriklausomai kokiai religijai priklauso, jam galioja tie patys fizikiniai, psichologiniai ir dvasiniai dėsniai.

Dėsniai gali būti bendri visiems, bet taip pat yra dėsnių, kurie galioja tam tikroms kategorijoms (rūšims, lytims ir pan.) asmenų.

Pvz. kalbant apie žmones, dalis dėsnių yra bendri visiems žmonėms, bet yra ir skirtingų dėsnių, pvz. vyriškumo dėsningumai galioja vyrams, o moteriškumo dėsningumai galioja moterims. Vyrus mažiau įtakoja moteriškumo dėsningumai, o moteris mažiau įtakoja vyriškumo dėsningumai. Jeigu vyrai bandytų būti visiškai kaip moterys, o moterys bandytų būti visiškai kaip vyrai, tai būtų nenormalu (tai vadinama iškrypimais, nenormaliu lytiniu identitetu bei orientacija ir pan.)

Vyrai yra ugdomi kaip vyrai, o moterys ugdomos kaip moterys. Taigi, pagal tavo logiką anksčiau diskusijoje, kai vieną ištarmę taikai visiems ir bet kam, metaforiškai išeitų taip: kas nors pasako, kad "jeigu vyrai bando būti kaip moterys, tai yra proto išdaigos". Tada tu nueini pas moteris, ir aiškini, kad "jeigu jos bando būti kaip moterys, tai yra nenormalu, proto išdaigos, kadangi kažkas pasakė (vyrams pasakė, bet tu tai praleidi, nes pagal tave visi yra vienodi), kad būti kaip moterims yra proto išdaigos, nenormalu."

Kalbant apie dvasinius dėsnius, ir santykius su Dievu, mes kalbame apie tobulų sielų, tų, kurios jau yra Danguje, santykius su Dievu, ir kokių rūšių tie santykiai būna. Pagal vaišnavų Indijoje gautą apreiškimą, tradiciją ir kanoną, mokymą, filosofiją ir praktikas, sielos nėra visiškai vienodos. Jos lygios, bet yra tam tikras įvairumas, kuris reiškiasi kaip įvairūs santykiai su Dievu. Tai jau neliečia šio pasaulio praktikuotojų ir jų teisingų ar neteisingų praktikų, klausimas yra iš esmės toks: kokių rūšių santykiai su Dievu yra Danguje? Vaišnavų mokyme atskleista, kad su vaišnavų garbinamuoju Dievo pavidalu santykių yra penkios pagrindinės rūšys, kurios buvo apibūdintos.

Tavo problema yra ta, kad dėl per siauro susipažinimo susimaišai: ten kur krikščionių bažnyčios tėvai peikia geismingumą ir aistringumą šio pasaulio praktikuotojų praktikose, tu galvoji, kad tai gali būti pritaikyta tobulų sielų Danguje santykių su Dievu išpeikimui. Bet Danguje nėra nei aistros nei geismo, nei nieko iš proto - ten yra grynoji dvasinė tobulybė, ir viskas, ką Dievas dvasiškai apreiškė. Ten viskas sukurta Dievo vidinės dvasinės galios, nėra nei menkiausios galimybės jokiai saviveiklai ar materialaus proto išdaigoms. Danguje yra tik tokie dalykai ir asmenys, kurie 100 proc. juda taip, kaip juda Dievas, ten viskas atitinka tik Dievo valią ir niekieno kito. Danguje viskas yra 100 proc. dvasia.

Vaišnavų mokyme taip pat neleidžiamos fantazijos, geismingumas ir aistringumas praktikose. Meilė Dievui yra diametrialiai priešingas dalykas geismingumui, aistringumui, proto išdaigomis ir kitiems materialistinės egzistencijos principams. Meilė Dievui yra tobula tarnystė Dievui, tobulas pasišventimas, be lašo savanaudiškumo, o geismingumas, aistringumas ir t.t. yra savanaudiškas asmens polinkis tarnauti savo ego, savo juslėms, savo protui ir ydoms.

Ar aiškiau?

Nė kiek neaiškiau.
Vakarykštėje žinutėje kalbėjai apie religiją (žemiškus dalykus), o šiandien jau sakai, kad kalba eina apie dangų. Bet ir taip, jei kalbėt ir ne apie žemiškus dalykus, šie du pasakymai man nesiriša tarpusavyje:

CitataTai jau neliečia šio pasaulio praktikuotojų ir jų teisingų ar neteisingų praktikų, klausimas yra iš esmės toks: kokių rūšių santykiai su Dievu yra Danguje? Vaišnavų mokyme atskleista, kad su vaišnavų garbinamuoju Dievo pavidalu santykių yra penkios pagrindinės rūšys, kurios buvo apibūdintos.  

CitataDanguje yra tik tokie dalykai ir asmenys, kurie 100 proc. juda taip, kaip juda Dievas, ten viskas atitinka tik Dievo valią ir niekieno kito.  

kur betelpa penkios santykių rūšys?

Gerai, eikime nuosekliai:

Kas yra religija? Religija tai Dievo duotas tobulėjimo kelias šio pasaulio gyvoms esybėms.

Religija apima gyvenimo būdą, pageidaujamą ir nepageidaujamą veiklą, žinias apie Dievą bei Jo vidinį pasaulį, apie sielas, ir apie šį pasaulį, bei jų atitinkamus sąryšius (Dievo ir sielų, Dievo ir pasaulio, sielų ir pasaulio), apie tai, koks yra gyvenimo tikslas (t.y. meilės tarnystė Dievui) ir tobulumas, bei atitinkamos praktikos tam tikslui pasiekti, kurios yra ne kas kita kaip Dievo malonės priėmimo stadijos. Religija apima daugiau dalykų negu čia išvardinau.

Tam kad galėtum praktikuoti religiją, reikia suprasti savo santykį su Dievu (bendriausias santykis yra kad Dievas yra begalinis, o gyva esybė yra be galo maža), t.y. į kokį tikslą einama. Taigi, dvasinio pasaulio sielų padėtis yra tas tikslas į kurį einama - tokią meilę, kokią turi dvasiniame pasaulyje (t.y. amžinajame Danguje) esančios sielos Dievui, kiekviena šiame pasaulyje esanti siela turės išvystyti, kitaip ji negali įžengti į Dangų, kuris yra Dievo Meilės karalija.

Todėl religija šiame pasaulyje turi siekti to tikslo, kuris yra dvasiniame pasaulyje. Atitinkamai religijos ir išsidėsto, galima pamatyti kokio dvasinio tikslo jos siekia. Pvz. krikščionių religijoje Jėzaus mokiniai siekia išvystyti sūniškumo santykį su Dievu, pagal Jėzaus pavyzdį. Malda yra tokia: "Tėve mūsų...". Taigi, kreipiamasi į Tėvą, vystomas toks santykis. Yra ir kitų susijusių santykių, pvz. santykis su Jėzumi, į kurį jau nesikreipiama kaip į Tėvą. O štai musulmonų religijoje siekiama beasmenio santykio su Dievu, nes Dievas suprantamas kaip beasmenis, arba kita dalis musulmonų siekia tarno (kaip jie įvardina "vergo", kas nėra blogas žodis, "vergas" tai visiškai priklausomas šeiminykštis ir tarnas) santykio su Dievu.

Čia nereikia susimaišyti, bendriausia prasme visos sielos yra Dievo tarnai, bendriausia prasme bet kokie santykiai su Dievu yra meilės tarnystės santykiai. Bet jie skiriami į rūšis, pagal tam tikras ypatybes. Viena meilės tarnystės rūšis yra pasyvi, neutrali, kita meilės tarnystės rūšis yra aktyvus tarno vaidmuo, kita meilės tarnystės rūšis yra aktyvus draugo vaidmuo, kita meilės tarnystės rūšis yra tėvų vaidmuo, ir t.t. Gaudija Vaišnavų tradicijoje yra apreikšti minėti penki vaidmenys, arba tarnystės rūšys, kaip dvasiniai siekiniai. Bet čia pvz. nėra sūnaus vaidmens, ir kitų galimų, bet tai yra akcentuojama kitose tradicijose ar kitose religijose pvz. krikščionybėje. Pvz. Viešpats Krišna (kuris Gaudija vaišnavų tradicijoje yra suprantamas kaip Pats Dievas, Aukščiausioji Dievo Asmenybė) gyvendamas Dvarakoje turi ir žmonų bei vaikų, bet Gaudija vaišnavų tradicijoje šie santykiai (t.y. žmonos vaidmuo Dievo atžvilgiu, ar vaiko vaidmuo Dievo atžvilgiu) nėra kultivuojami ar siekiami, tai galima rasti kitose tradicijose.

Taigi, viskas seka paskui dvasinio pasaulio, tobulos egzistencijos realijas. Visų pirma apibūdinama Dievo buveinės, dvasinio dangaus situacija: ką veikia Dievas, kuo gyvena, kaip bendrauja ir su kuo bendrauja, kokie ryšiai Jį sieja su visomis dvasiniame pasaulyje esančiomis sielomis. Taip parodomas koks yra šio materialaus pasaulio gyventojų tikslas, kokią egzistenciją pasiekti yra skirta religinė praktika.

Atitinkamai, skirtingose religijose žmonės siekia kažkuo skirtingų santykių su Dievu, pagal tai kas tose religijose apreikšta ir ko mokoma.

Kaip ir paaiškinau, vaišnavų religijoje siekis yra atskleisti sieloje glūdinčius konkrečius santykius su Dievu, kuriuos pats Dievas į tą sielą įdėjo ją sukurdamas. Nekalbama apie tai, koks dabartinis žmogaus proto santykis su Dievu ar pan., bet kalbama apie tai, kokį santykį jo siela turės tobulumo pakopoje, ir kaip per dvasinę praktiką į tą tobulumą bus ateita. Protas turi tarnauti sielos tikslui, ne per kokią nors saviveiklą, o pagal tai, ko moko Dievas ir Jo atstovai, kaip jie nurodo praktikuoti, kaip jie įkvepia, ir ką perduoda iš dvasinių dalykų, ir niekaip kitaip.

Citata iš: nuorytojaus  liepos 04, 2018, 16:44:53Bet ir taip, jei kalbėt ir ne apie žemiškus dalykus, šie du pasakymai man nesiriša tarpusavyje:

CitataTai jau neliečia šio pasaulio praktikuotojų ir jų teisingų ar neteisingų praktikų, klausimas yra iš esmės toks: kokių rūšių santykiai su Dievu yra Danguje? Vaišnavų mokyme atskleista, kad su vaišnavų garbinamuoju Dievo pavidalu santykių yra penkios pagrindinės rūšys, kurios buvo apibūdintos. 

CitataDanguje yra tik tokie dalykai ir asmenys, kurie 100 proc. juda taip, kaip juda Dievas, ten viskas atitinka tik Dievo valią ir niekieno kito.   

kur betelpa penkios santykių rūšys?

Penkios santykių rūšys egzistuoja Dievo buveinėje, tie santykiai sieja Dievą ir sielas, jie yra abipusiai, ir kyla visų pirma iš Dievo širdies ir norų, kokio bendravimo Jis nori. O sielos yra tiesiog mažos Dievo galių dalelytės, kurių prigimtyse išsireiškia tokios veiklos, kokių Dievas nori. Šio pasaulio praktikuotojai siekia atskleisti savo sielą, veikti pagal sielą, atitinkamai jie mokosi apie tuos santykius, apie Dievą, apie Dievo pasaulį, bendravimą, savybes, užsiėmimus, ir kai jie tampa prisotinti Dievo malonės, išugdyti, apvalyti, per daugelį gyvenimų, jų sielos veikla atsiskleidžia, ir jie suvokia kokie yra konkretūs jų sielos santykiai su Dievu, bei atitinkamai mąsto bei veikia.

Aiškiau?

CitataGerai, eikime nuosekliai:

Kas yra religija? Religija tai Dievo duotas tobulėjimo kelias  

Ne visos religijos Dievo duotos. Jei visos religijos būtų Dievo duotos, tarp jų nebūtų prieštaravimų, tik tie patys dalykai aprašomi kitais žodžiais. Dabar taip tikrai nėra.

CitataAiškiau?  

Tavo požiūris šiekt tiek aiškesnis pasidarė, o kartu ir aiškiau, kad jis tolimesnis nuo mano požiūrio.

Žmogaus protas per daug ribotas suprasti be galo didelį pasaulį, jo reiškiniją, begalinį Dievą ir Jo kelius. Klystantis žmogaus protas susipainios ir matys prieštaravimus, kur Dievui nėra prieštaravimų, arba nematys prieštaravimų ten, kur jie yra. Religijų ir milijardų skirtingų žmonių padėtį bei jų mokymo kelius supranta ir nustato tik tikrosios religijos davėjas - Dievas. Mažas žmogaus protas negali suprasti, kas vyksta.

Pastangos atrasti tiesą savo protu - beviltiškos. Ar ribotas gali sutalpinti begalybę, aprėpti Dievą? Tikrasis kelias yra paklusti Dievui, eiti Jo duoto pašaukimo ir tikėjimo keliu, o ne galvoti, kad savo protu galima Dievą pergudrauti ir savarankiškai atrasti tiesą apie viską ir visus, ir tada tapti visų ir visko vertintoju ir teisėju.

Jeigu žmogui įkvėptas krikščionio tikėjimas ir pašaukimas, jis turi juo ir eiti, mažiau kritikuodamas ir niekindamas kitus kelius. Tik tiek. Labai paprasta.

Žmonės bijo, todėl nori apsisaugoti, ir todėl stveriasi savo savarankiškų pastangų tam saugumui ar padėčiai įgyti, nepasitikėdami Dievu ir Jo visagalybe, kuri viską lemia šiame pasaulyje. Jie bando perkurti pasaulį pagal savo planus ir įsivaizdavimus, supratimus. Viską, kas jų įsivaizdavimams prieštarauja, ar ko jie nesupranta ir bijo, jie bando suniekinti ir sunaikinti. Šaknys yra baimėje, o baimė kyla iš nepasitikėjimo Dievu.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 05, 2018, 23:57:51Labai paprasta.

Kaip būtų galima suprasti principus, pasaulio užgimimo istorijos teoriją ir tos teorijos prisitaikymą individualioje praktikoje? Kokiais dialogais ir žiniomis ta informacija apiforminta, ar turi didesnes ištakas nei dar bandoma pasiekti naudojantis žinios platinimu?

Kokie ryšiai sieja neužginčyjamas tiesas su dabar pateiktu variantu? Ar tose savarankiškose religijose galima savarankiškai ką nors atrasti, ar vis tik visi pasiekimai pas visus būna vienodi? Begalybės pasiekimas labai aiški figūra bendrame religijos kontekste. Betkokia sąlyga nėra begalybės prisilyginimas ir jos tapimas. Bet paremtais religijos dialogais ir žiniomis tai užduotų klausimų įminimas. Ar jis pats tiksliausias nėra būdų patikrinti.

Tas pats vyksta laikantis pagrindų ir įstatymų - užgimsta panašios dilemos ir jų vykdymas atsiremia į koncepcijas. Gal mažiau efektyviau tai parodoma ir nėra pačios idėjos teisingumo panašių idėjų su religijos, bet tas pats momentas išpildomas.

Pagal pasirinkimą niekas nepriversti tobulėti nežinomu metodu, kuris nevisai savarankiškai įsitikinamas ir beveik žodžių atitikimais nepatikrinamas. Pavyzdžiui karma kaip reiškinys įrodomas, kai kas nors uždedama ar prirodoma. Atitikimai turi nerealių požymių, bet surištų su galimybėmis, o galimybės kadangi yra vienkartinės jos kontekste gali įgyti kažkokią realią žinią, realų tikėjimą iš sukurtų naujų figūrų. Ar vis  tik nevyksta apgaudinėjimas?  

Apgaudinėjimas vyksta - tai savęs apgaudinėjimas. Kai žmonės nori save apgauti, atsiranda apgavikai išorėje. Tokiu būdu materialistiniame gyvenime visi yra arba apgavikai arba apgautieji. Apgavikai apgaudinėja apgautuosius.

Tiesa atsiskleidžia sąmonėje, taip kaip Saulės šviesa dieną viską apšviečia ir leidžia matyti. Viskas paprasta. Pakyla Saulė, ji šviečia, ir viskas tampa matoma, diena. Be Saulės būtų nuolatinė naktis. Ne žmogus sukuria dieną, o Saulė. Be Saulės Žemėje nebūtų gyvybės, gamtos. Saulė yra visko šaltinis, ir kadangi ji yra tokia galinga, ji yra pastebima. Neįmanoma nepastebėti. Taip ir Tiesa, Dievas. Dievas yra visko šaltinis, ir Jo galingame veikime nėra apgavystės, jo neįmanoma nepastebėti. Kaip ir šviečiant Saulei, Dievo Tiesa atsiskleidžia sąmonėje ir viską apšviečia.

Dirbk su savo sąmone, rask ryšį su Dievu, ir patirsi tiesą. Nėra kam tavęs apgauti, esi tu ir Dievas, tai tarp tavęs ir Dievo, tavo viduje.

Bhagavad-gita, 10 skyrius, 1-15 posmai:

CitataAukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Vėl klausyk, o tvirtaranki Arjuna. Esi Mano brangus draugas, todėl toliau kalbėsiu tavo labui ir suteiksiu tau žinias, dar vertingesnes, negu lig šiolei bylojau.

Nei pusdievių pulkai, nei didieji išminčiai nežino Mano kilmės, turtų ir galybės, nes kad ir kaip žvelgsi, Aš esu pusdievių ir išminčių pradžia.

Kas žino Mane kaip negimusį, bepradį, Aukščiausiąjį visų pasaulių Viešpatį, tas vienintelis iš žmonių yra nepaklydęs ir išsivaduoja iš visų nuodėmių.

Intelektą, žinojimą, abejonių ir iliuzijos nebuvimą, atlaidumą, teisingumą, juslių ir proto valdymą, laimę ir kančią, gimimą ir mirtį, baimę ir bebaimiškumą, prievartos atsisakymą, pusiausvyrą, pasitenkinimą, asketiškumą, labdaringumą, šlovę ir nešlovę - visas tas įvairiausias gyvųjų būtybių savybes sukūriau Aš vienas.

Septynetas didžiųjų išminčių ir dar keturi didieji išminčiai prieš juos bei Manu [žmonijos protėviai] gimė iš Manęs, juos sukūrė Mano protas, o iš jų kilo gyvosios būtybės, gyvenančios įvairiose planetose.

Kas iš tiesų žino Mano turtus ir mistinę galią, tas atsideda tyrai pasiaukojimo tarnystei - tuo nereikia abejoti.

Aš - visų dvasinių ir materialių pasaulių pradžia. Viskas kyla iš Manęs. Išmintingieji, kurie gerai tai supranta, pasiaukojamai Man tarnauja ir garbina Mane iš visos širdies.

Mano tyri bhaktai mintimis pasinėrę į Mane, visas jų gyvenimas paskirtas tarnauti Man, jie patiria didžiulį pasitenkinimą ir palaimą, nuolat šviesdami vienas kitą ir kalbėdami apie Mane.

Tiems, kurie su pasiaukojimu ir meile visada Man tarnauja, Aš suteikiu supratimą, kuris atveda juos pas Mane.

Norėdamas suteikti jiems ypatingą malonę, Aš, glūdėdamas jų širdyse, švytinčiu žinių žibintu išsklaidau iš neišmanymo kylančią tamsybę.

Arjuna tarė: Tu esi Aukščiausiasis Dievo Asmuo, galutinė buveinė, skaisčiausias, Absoliuti Tiesa. Tu - amžina, transcendentinė, pirminė asmenybė, negimęs, didžiausias. Visi didieji išminčiai, tarp jų - Nārada, Asita, Devala ir Vyāsa, patvirtina šią tiesą apie Tave, o dabar ir Tu Pats ją man skelbi.

O Kṛṣṇa, viską, ką Tu bylojai, aš laikau gryniausia tiesa. Nei pusdieviai, nei demonai, o Viešpatie, negali perprasti Tavo asmenybės.

Iš tiesų, tik Tu vienas per Savo vidinę galią pažįsti Save, o Aukščiausioji Asmenybe, visa ko šaltini, visų būtybių Valdove, dievų Dieve, visatos Viešpatie!

Bet saulė nėra joks absoliutas, tai dujų sankaupa, kurioje vyksta branduolinės reakcijos, kurių metu išsiskiria energija. Saulė turi praeiti visą evoliucijos procesą, kad galėtų būti gyvybės planetoje pagrindu, ir ji gyvybei sąlygas sukuria tik ribotam laikui. Saulės evoliucija - nuo vandenilio dujų debesies iki juodosios sankritos arba supernovos. Saulė gyvybę "sukuria" ir ją sunaikina. Saulė nėra amžina - ji mirtinga. Taip kaip ir gyvybei tinkamos sąlygos.

Jeigu tavo absoliutas toks kaip saulė, tai labai džiaugtis nėra kuo. Juo labiau atsiduodami saulės malonei netoli nuvažiuosime. Turime dirbti savo rankomis ir protu, kad susikurtume sąlygas gyvenimui. O religija panaši į pležą, kuriame tik drybsote paplūdimyje atsidavę "saulutės malonei" ir nieko nedarote.

CitataArjuna tarė: Tu esi Aukščiausiasis Dievo Asmuo, galutinė buveinė, skaisčiausias, Absoliuti Tiesa. Tu - amžina, transcendentinė, pirminė asmenybė, negimęs, didžiausias. Visi didieji išminčiai, tarp jų - Nārada, Asita, Devala ir Vyāsa, patvirtina šią tiesą apie Tave, o dabar ir Tu Pats ją man skelbi.

O Kṛṣṇa, viską, ką Tu bylojai, aš laikau gryniausia tiesa. Nei pusdieviai, nei demonai, o Viešpatie, negali perprasti Tavo asmenybės.

Iš tiesų, tik Tu vienas per Savo vidinę galią pažįsti Save, o Aukščiausioji Asmenybe, visa ko šaltini, visų būtybių Valdove, dievų Dieve, visatos Viešpatie!

kodel krishna apsireiskia butent indams o ne pvz kitom tautom jei jis absoliutas auksciausias asmuo.

Dvasine prasme, Indija svarbiausias Žemės regionas. Ten apsireiškė daug inkarnacijų, yra daug šventų vietų, milijonai dvasininkų, tūkstančiai šventųjų.

Bet kituose regionuose apsireiškė kitos inkarnacijos. Taigi, Dievas apsireiškia visur.

Krišna apreiškė savo gyvenimą ir veiklą Indijoje, todėl visų pirma Jį žino Indijos žmonės. Bet iš Indijos tas žinojimas pasklinda po visur. Visi gali garbinti Krišną ir Jį regėti, jeigu pasiekė tokio regėjimo lygmenį.

Ta vieta, kur apsireiškia Pats Dievas, tampa pati svarbiausia Žemėje, Visatoje. Ten buriasi šventieji, ten nori gimti pažengusios sielos, tokiu būdu ten susikuria dvasiniais principais paremta civilizacija.

Pats Dievas neapsireiškia bet kur, Jis prieš tai pasiruošia aplinką ir atsiunčia savo artimas sielas į tą vietą. Absoliuti Tiesa apima Aukščiausią Dievo Asmenybę ir Jo artimus tarnus. Taigi, Dievo Asmenybė apsireiškia tokioje aplinkoje, kur yra supama Savo artimų tarnų, kad tie, kurie nėra Jo tarnai, pamatytų, kokia yra pilna Absoliuti Tiesa. Svarbiausiam Dievo apsireiškimui paruošiama ypatinga aplinka, šalis, civilizacija, kad būtų visa pilnatvė. Neturintys dvasinės sąmonės žmonės nesuprastų Dievo, jie apie tai turi sužinoti iš pažangesnių. Todėl tarp jų neapsireiškia pilniausios inkarnacijos, o tik dalinės.

Tai tarsi mokymo programa - darželinukai neskaito storų knygų, jie dar tik mokosi abėcėlės.

Tai šie dialogai ir žinios atrado vieną suderinimą, bet neatrado autentiškos sąsajos tarp transcendentinio subjekto ir paprasto subjekto. Vieniems užtenka tai laikyti tiesa, bet lieka ir tie, kuriems to nepakanka. Subjektų įvairovėms neleidžiama prieiti prie vienos nuomonės apie paremtą tiesą tiksliniu žinojimu.

Šias sąvybes, kurias ugdo bendras ryšys sudarytas tik iš teigiamų būdo aprašymų. Tas įvairovės panaikinimas atrandamas, kai suvokiamos tik bendrai išmokstamos personos sąvybės, jame randamas pagrindinis suderinimas.

Bandžiau ieškoti ar vienintelė tiesa gali būti perdaug supersonofikuojama, manau kad perdaug to daryti negalima ir geriausiai kad tai būtų ribojama. Supersonofikuojamos tiesos yra tos pačios išminties variantai ir atvėjai, kurių nereikia nei tikrinti nei ieškoti, jie kažkuriuo būdu yra įrašyti visiems subjektams atmintyje tik bereikia juos priminti. O prisiminimais galų gale pasinaudojama.

Tai kas yra gryniausia tiesa, kuri nesuklaidina autentiškos subjekto nuomonės?

Nuomonės priklauso nuo sąmonės būsenos ir lygmens. Sąmonės būsenos yra įvairios, todėl nuomonė nebus viena.

Vaiko supratimas skiriasi nuo suaugusio, negali padaryti vaiko nuomonės vienodos su suaugusio nuomone.

 

Citata iš: a.t.sielis  liepos 05, 2018, 23:57:51Žmogaus protas per daug ribotas suprasti be galo didelį pasaulį, jo reiškiniją, begalinį Dievą ir Jo kelius

CitataAr ribotas gali sutalpinti begalybę, aprėpti Dievą?   

Negi kur nors teigiau priešingai?
Šis priekaištas tiktų labiau pačiam kur rašai :

Citata iš: a.t.sielis  liepos 04, 2018, 18:24:59Visų pirma apibūdinama Dievo buveinės, dvasinio dangaus situacija: ką veikia Dievas, kuo gyvena, kaip bendrauja ir su kuo bendrauja, kokie ryšiai Jį sieja su visomis dvasiniame pasaulyje esančiomis sielomis.

Iš kitos pusės žmogui protas tam ir duotas, kad juo naudotųsi.

 

Citata iš: a.t.sielis  liepos 06, 2018, 21:12:27Dvasine prasme, Indija svarbiausias Žemės regionas.

Kodėl įsižeidi kai krikščionys ar musulmonai teigia, kad tik jų religija nuo Dievo, o pats savo pasirinkimą aukštini, tik užmaskuotai.

p.s. nepamanyk kažko tai pikto, tiesiog dėl "sportinio azarto" kabinėjuosi.

Kiekvienam jo garbinamoji Dievo forma yra aukščiausia. Tai reiškia, kad tai kas aukščiausia yra iš dalies subjektyvu.

Krikščionys aukščiausiais laiko Jėzų, Šv. Trejybę, ir krikščionybės turinį. Musulmonai aukščiausiais laiko Mahometą, Alachą ir Koraną. Vaišnavai atitinkamai savo garbinamas Dievo formas ir tradicijas.

Musulmonams ir krikščionims svarbiausia šventa vieta yra Jeruzalė. Man tai nekelia jokių problemų. Man nekelia problemų kai krikščionys aukština Jėzų, o musulmonai aukština Mahometą. O aš laisvas aukštinti tai, kas man aukščiausia, ir man nėra reikalo to maskuoti.

Jeigu norit galvoti, kad tik jūsų religijos yra duotos Dievo, prašom, galvokite. Bet atėję kalbėtis su kitatikiais, nesitikėkite, kad jie tam pritars ir bus labai patenkinti. Jūs tiesiog klystate ir fanatikuojate.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 06, 2018, 19:42:08Arjuna tarė: Tu esi Aukščiausiasis Dievo Asmuo, galutinė buveinė, skaisčiausias, Absoliuti Tiesa. Tu - amžina, transcendentinė, pirminė asmenybė, negimęs, didžiausias. Visi didieji išminčiai, tarp jų - Nārada, Asita, Devala ir Vyāsa, patvirtina šią tiesą apie Tave, o dabar ir Tu Pats ją man skelbi.

O Kṛṣṇa, viską, ką Tu bylojai, aš laikau gryniausia tiesa. Nei pusdieviai, nei demonai, o Viešpatie, negali perprasti Tavo asmenybės.

Iš tiesų, tik Tu vienas per Savo vidinę galią pažįsti Save, o Aukščiausioji Asmenybe, visa ko šaltini, visų būtybių Valdove, dievų Dieve, visatos Viešpatie!

Gražūs žodžiai, numanau, kad galvoje ir gražios, žodžius atitinkančios mintys. O be to galėtum ką nors apčiuopiamesnio pateikti. Be "silogizmų", tokių kaip "turi būti todėl, kad turi būti"?

Visas pasaulis, viskas, kas jame apčiuopiama, sukurta pirminio Kūrėjo. Prašom, čiupinėk, mąstyk. Čiupinėsi kūrinius, kažkiek suprasi ir Kūrėją.

Ne šiaip kažkas apčiuopiama, bet viskas kas apčiuopiama rodys į Kūrėją.

Ar galime pateikti kažką apčiuopiamo? Taip, pateikiame viską, kas tik yra apčiuopiama.

CitataBhagavad-gita, 7 skyrius, 4-7 posmai

Žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas ir klaidinga savimonė - visi šie aštuoni pradmenys sudaro Mano atsietas materialias energijas.

Be žemesniosios energijos, o tvirtaranki Arjuna, egzistuoja ir kita - aukštesnioji Mano energija, apimanti gyvąsias esybes, kurios naudojasi materialios žemesniosios gamtos ištekliais.

Tos dvi energijos - visų sukurtų būtybių šaltinis. Aš pradžia ir pabaiga viso to, kas materialu ir kas dvasiška šiame pasaulyje. Būk dėl to tikras.

O turtų užkariautojau, nėra tiesos, aukštesnės už Mane. Viską laikau Aš, kaip suvertus perlus laiko siūlas.

Kaip tu manai, "kūrėjas" labai pyksta, kai jį įstatome į koordinačių sistemą ir pradedame skaičiuoti?
Ar šokiai aplink laužą ir dainavimas yra tas pats kaip pažinimas. Gal geriau arba blogiau?
Grožybinė kalba yra pasenęs metodas.

Matavimai Begalinio atžvilgiu neturi prasmės. Bet kas, kas matuojama, yra išorinėje energijoje. Dvasinė energija yra vidinė Dievo energija. Ten nėra tokio proceso kaip matavimas. Jis ten nereikalingas. Dvasinė sritis sudaryta iš tobulo nedvejybiško žinojimo, amžinybės ir palaimos. Išorinė energija yra objektiška, vidinė energija - grynai subjektiška. Dvasiniuose pasauliuose nėra objektų, neįmanoma nieko pamatuoti ir nėra matuotojų. Ten neegzistuoja matavimo mentalitetas, objektiškas mentalitetas.

Amžinybė yra akimirkos glėbyje, arba akimirka yra amžinybės glėbyje...

Citata iš: a.t.sielis  liepos 07, 2018, 16:18:45O aš laisvas aukštinti tai, kas man aukščiausia, ir man nėra reikalo to maskuoti.

Jeigu norit galvoti, kad tik jūsų religijos yra duotos Dievo, prašom, galvokite. Bet atėję kalbėtis su kitatikiais, nesitikėkite, kad jie tam pritars ir bus labai patenkinti. Jūs tiesiog klystate ir fanatikuojate.

O šito vėl nesupratau:
sakyti kad visos religijos yra nuo Dievo, bet viena iš jų aukščiausia- yra gerai,
o sakyti kad tik viena religija yra nuo Dievo- yra blogai?
Negi antras variantas nėra atviresnis- sąžiningesnis?

Citata iš: nuorytojaus  liepos 09, 2018, 00:30:27sakyti kad visos religijos yra nuo Dievo, bet viena iš jų aukščiausia- yra gerai,
o sakyti kad tik viena religija yra nuo Dievo- yra blogai?
Negi antras variantas nėra atviresnis- sąžiningesnis?

Man tai nesiriša su morale - gerai tai ar blogai. Nedarau moralinio vertinimo nei vienam variantui.

Esmė kaip tai rišasi su tikrove. Jeigu sakyti, kad tik viena religija yra nuo Dievo, ir tai atitinka realybę, tada viskas o.k., viskas teisingai. Jeigu tai neatitinka realybės, klysti nėra blogai, klaida yra tiesiog klaida.

Blogi gali būti nebent motyvai, kodėl pritempinėjama prie vienokios ar kitokios išvados, nors tikrovė to nerodo ir nepatvirtina.

Taip pat nesakiau, kad visos religijos yra nuo Dievo. Viskas šiame pasaulyje tiesiogiai ar netiesiogiai yra nuo Dievo, nes viskas sukurta Dievo. Net ir pragaras sukurtas Dievo. Taigi, religijos gali turėti tiesioginį ar netiesioginį ryšį su Dievu.

Pvz. budizmo religija Dievo, kaip asmens, esybės, nepripažįsta. Ar budizmo religija nuo Dievo? Tai nėra teistinis mokymas, ši religija neveda tiesiai pas Dievą. Jos mokymas nėra tikrasis, pilnas Dievo mokymas. Bet ten yra tam tikrų etinių principų, kurie gali iš dalies padėti kaip laikini kelio etapai, artėjant prie rimtesnės teistinės religijos.

Ar senovės skandinavų, germanų, baltų religijos yra nuo Dievo? Ten būta žmonių aukojimo, ir kt. problematiškų momentų. Iš kitos pusės, baltai pirmapradį Dievą pripažino. Mažai pažinojo, bet iš principo galvojo kad toks yra. Taigi, ši religija nevedė tiesiai pas Dievą, bet nemaišė teistiniam sąmonės vystymuisi. Tai nėra apreikšta religija, arba apreiškimo ten mažai, galbūt liekanos. Galbūt joje kažkoks apreiškimas (vizijos, potyriai, suvokimai, idėjos, praktikos ir t.t.) ėjo iš pusdievių per žynius, krivius ir kt pažangesnės sąmonės žmones.

Ir t.t. ir pan. Apreiškimų grynumai, apimtys ir šaltiniai skiriasi. Todėl ne visos religijos yra nuo Dievo. Bet jeigu religija yra ne grynai demoniška, ir siekia grynojo gėrio, ji bent netiesiogiai susijusi su Dievu. O jeigu joje yra Dievo apreiškimas kažkokiu laipsniu, tada ji yra tikra.

Taigi, kas čia blogo, jeigu aš sakysiu, kaip ir galvoju, kaip ir rodo tikrovė bei gilinimasis į šventumo ir dieviškumo reiškinius visame pasaulyje, kad dalis religijų yra tikrai apreikštos, bet skiriasi jų apreiškimo grynumas, pilnatvė, konkretus Dievo pavidalas kuris atskleidžiamas ir garbinamas, santykių pobūdis ir kt.? Taip rodo sąmonė, sąžinė, Dievo įkvėpimas, viskas taip rodo. Atviras ir sąžiningas variantas. Nėra  noro suniekinti kitas tradicijas, kaip netikras ir neapreikštas, paskelbti, kad tik mano tradicijai priklauso tiesos ir tikrojo tikėjimo monopolis, o visi kiti, kurie mano tradicijos nepriėmė (nepriima, nepriims) tiesiog keliauja į pragarą, na, geriausiu atveju, "anoniminiu" būdu gali būti išgelbėti ("anoniminiai tikintieji", geri žmonės). Man net mintis nekyla kad krikščionių religija gali būti netikra, nes per daug gerai pažįstu daugybę viešųjų ir asmeninių apreiškimų joje. Iš kitos pusės man ji nėra aukščiausia. Bet tai atskira tema.

O kad didžioji dalis krikščionių ir musulmonų atvirai sako, ir galvoja, kad jų religija yra vienintelė tikroji, tas o.k. Atvirumas yra gerai. Atitinkamai tai ir sąžininga.

Tačiau su sąžine čia reikalas subtilesnis. Są-žinė, tai susiję su tuo, ką Dievas, ar jūsiškai šv. Dvasia, kalba per širdį žmogui. Ką iš tikro rodo sąžinė, ką rodo suvokimas? Ar tikrai taip viduje atrodo, kad vienintelė jūsų religija yra tikra, o visi kiti apgauti arba apsigavę, ir keliauja pragaran, jeigu neatsivers į jūsų religiją? Kad milijonai žmonių kituose žemynuose, kitose kultūrose, kultivuojantys ryšį su Dievu, gaunantys apreiškimus, pasižymintys meile Dievui ir visoms gyvoms esybėms, visa tai daro kaip fantaziją, beprasmybę, geriausiu atveju kaip kažkokią religijos karikatūrą ar tikrosios religijos šešėlį, kur nėra tikro Dievo, nėra tikro apreiškimo?

Tiems, kas plačiau susipažinę su religijomis pasaulyje, akivaizdu, kad toks požiūris neša į pritemptą sąmokslo teoriją. Sąmokslo teorija čia tik pasekmė, o tada kyla klausimai apie priežastis ir motyvus. Viena priežastis gali būti tikėjimo paprastumas, kai žmogus per daug nežinodamas apie pasaulį, tiki tuo, ką sako jo religinė tradicija, kad ji vienintelė tikroji, o visi kiti paklydėliai. Su tuo viskas gerai, žmogus tiesiog tiki, kaip jis tiki, kaip jam duota.

O kitos priežastys, kai kurių atveju, gali būti kylančios iš išdidumo, noro pavergti kitus, užkariautojų mentaliteto, agresijos, fanatizmo, pranašumo ir didybės kompleksų, ir kitų juodų ir blogų dalykų, nuodėmių, ydų. Čia jau patiems žmonės reikia tirti save sąžinės šviesoje. Istorija parodė, kad religijų vardu, t.y. prisidengiant religijos skleidimo "laukiniams" ir "netikėliams", kitatikiams, tikslais dažnai buvo daryta ir galvota tai, prie ko vedė žmonių aistros, ydos, nuodėmės, agresija. Buvo tiesiog siekiama pajungti žmones savai "civilizacijai", politiniams valdovams, verslui.

Pvz. musulmonai teroristai irgi įsitikinę, kad jie kuria Dievo valstybę, kalifatą Žemėje, ir dėl to yra leidžiama agresija, bet iš šalies matyti, kad jie yra tiesiog tamsūs žmonės, kurie prieštarauja Dievo norams. Dievo valstybės kūrimas, visa tai o.k., visai gerbtinas tikslas, bet žmonės su žmonėm turi elgtis žmogiškai, o ne kaip žvėrys.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 09, 2018, 11:42:19Są-žinė, tai susiję su tuo, ką Dievas, ar jūsiškai šv. Dvasia, kalba per širdį žmogui.

Sąžinė yra pas kiekvieną žmogų iš prigimties, nepriklausomai ar tikintis žmogus ar ne.
 

Citata iš: a.t.sielis  liepos 09, 2018, 11:42:19ką rodo suvokimas? Ar tikrai taip viduje atrodo, kad vienintelė jūsų religija yra tikra, o visi kiti apgauti arba apsigavę, ir keliauja pragaran, jeigu neatsivers į jūsų religiją?

Suvokimas, kad tavo religija yra tikra nė kiek nepadidina šansų išsigelbėt, netgi atvirkščiai rašoma, kad iš tų kas žino ir nevygdo bus daugiau pareikalauta, nei iš nežinančio.
 Bet tam, kas tikrai siekia daugiau nei "visi", tai labai svarbu ką pasirinks.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 09, 2018, 11:42:19Dievo valstybės kūrimas, visa tai o.k., visai gerbtinas tikslas,

Tokios net teoriškai neįmanoma sukuri.

CitataMan net mintis nekyla kad krikščionių religija gali būti netikra, nes per daug gerai pažįstu daugybę viešųjų ir asmeninių apreiškimų joje. Iš kitos pusės man ji nėra aukščiausia. Bet tai atskira tema. 

Būtų labai įdomu išgirsti kodėl ne krikščionybę pasirinkai. Iš mano taško žiūrint tai labai keistai atrodo, apie daug ką įdomu paskaityt kai rašai, o kai rašai apie krikščionybe, toks įspūdis, kad ją atmetei net neskaitęs bažnyčios tėvų, o susidaręs nuomonę iš kažkokio vieno taško.

Citata iš: nuorytojaus  liepos 11, 2018, 00:33:30Būtų labai įdomu išgirsti kodėl ne krikščionybę pasirinkai. Iš mano taško žiūrint tai labai keistai atrodo, apie daug ką įdomu paskaityt kai rašai, o kai rašai apie krikščionybe, toks įspūdis, kad ją atmetei net neskaitęs bažnyčios tėvų, o susidaręs nuomonę iš kažkokio vieno taško.

Na tas pasirinkimas nėra toks, kaip rinktis prekę parduotuvėje, automobilį, kompiuterį. Arba ne toks kaip rinktis pažiūras, kažkurią mokslinę teoriją, ir pan.

Tame viską lemia širdis, pašaukimas, Dievo įkvėpimas ir apšvietimas, ir atitinkamos religinės tradicijos savybės bei mokymas - kaip ji veikia į žmogaus vidų, ko jį moko, ką vysto, ką įkvepia.

Jeigu jau žmogus iš tiesų renkasi iš dviejų (o man taip buvo), vadinasi, abi religinės tradicijos jam turi patrauklumo, jis jomis tiki. Jam abi jos kažką davė.

Jeigu žmogus nuoširdus, jis supranta, kad negali tokio žingsnio daryti, kadangi nežino, kur jam pasukti. Vieno paties žmogaus būsena yra nežinojimas. Taigi, yra pašaukimas, bet yra ir nežinojimas, aklavietė. Jeigu pašaukimas link Dievo yra stiprus, tada tos aklavietės jausmas darosi intensyvus, ir noras atrasti kelią, atrasti tiesą, irgi. Iš to kyla malda, atsidavimas į Dievo rankas, kad Dievas parodytų, kas yra tiesa, kur eiti.

Man pašaukimas ir Dievo nušvietimas parodė, kad Krišnos tradicija yra tikra, ir kad tai kelias, kuriuo aš asmeniškai turiu eiti. Kitiems gali būti kitaip. Bet mano vieta yra tame kelyje.

Nuorytojaus,vienas paprastas dalykas, kodel zmones gimsta labai skirtinkose salygose, jei jie gyvena viena syk,  o po to buna teismas? Is zmogiskos logikos tai atrodo neteisinga, vaisnavizme tai paaiskinama tuo, kad zmogus gyvena ne karta ir ka paseja ankstesniuose gyvenimuose, ta dabar pjauna, o krykscionybe ka apie tai sako?

Kad pačiam NT būtų tiesiogiai paaiškinta, tai nesu užskaitęs.
 Yra šventųjų kurie meldėsi, kad gautų atsakymą į panašų klausimą, tai tokio konkretaus atsakymo kur derintusi su žmogiška logika negavo.
 Su žmogiška logika taip pat sunkiai paaiškinti kodėl Visagalis Dievas nesusodina iškart visų žmonių į rojų,  o pats atėjo į žemiausią visuomenės sluoksnį, ir leidosi nukryžiuojamas.
 

Citata iš: DesolatedColors  kovo 17, 2018, 21:19:36tai nėra autentiškas hinduizmas, bet doėmtis visą šitą religijos srove atbaidė kurį

Pažiurėjau youtubėje apie hinduizmą, tai pasirodo hinduizmas nėra religija, o ideologija sukurta antrame amžiuje, kuri vienija visas religijas visų genčių ir tautų, kurios prijungiamos prie bendros valstybės, todėl tenai ir yra labai daug dievų.
Gal a.t.sielius patikslins, ar yra tokia religija kaip hinduizmas?

nuorytojaus, ir viskas, pažiūrėjai youtubėje vieną video, ir viską supratai apie Indijos religijų situaciją? :)

Kažkada esu rašęs kitam forume į temą:

CitataReiktų apibrėžti, kas turima galvoje teminu "hinduizmas". Per daug prie jo netrypčiojant, galima pasakyti, kad Indija yra religijų žemė, ir ten daugybė religijų, o taip pat ir daugybė gentinių, etninių, tautinių bendruomenių. T.y. galima rasti nuo laukinių genčių, čiabuvių, aborigenų, a la indėnų, iki aukščiausios kultūros žmonių, ir religijoje, nuo animizmo iki aukščiausių religijos formų.

Pagrindinės religijos Indijoje:
- vediškoji, sanatana-dharma, t.y. besiremianti į senosios Vedų civilizacijos paveldą. Visų su šia religija glaudžiau susijusių religingumų visuma dažnai vadinama "hinduizmu", nors tokio termino daugelis Indijos tikinčiųjų sau netaiko. Pvz. krikščionys sau taiko "krikščionių" pavadinimą, ir jį patys apibrėžia, musulmonai sau taiko "musulmonų" pavadinimą, ir jį patys apibrėžia, bet "hinduizmas" yra svetimas žodis, kurį taikė išoriniai stebėtojai, o ne patys tikintieji ir praktikuojantieji.
- džainizmas ir budizmas, atmetančios Vedų civilizacijos teistinį pagrindą, bet tuo pačiu, kultūriškai susijusios su Vedų civilizacija.
- islamas

Hinduizme galima rasti tris didžiausias šakas - Višnu garbinimą, Šivos garbinimą ir Šakti (Deivės, Gamtos, Galios, Energijos) garbinimą. Bet jos neišsemia visų religingumų įvairovės.

Višnu (t.y. transcendentinio Dievo) garbinimas turi keturias pagrindines tradicijas-mokyklas:
- Rudra sampradaja
- Šri sampradaja
- Brahma-Madhva sampradaja
- Sanaka Sampradaja.

Visos jos garbina Višnu, su tam tikrais niuansais, gali skirtis garbinamasis Višnu pavidalas, taip skiriasi pamatiniai mokytojai ir atitinkamai mokykla, bei tuo, koks apreiškimas bei apsireiškusi dievybė įsteigė/įgaliojo sampradają.

CitataRealiai toks dalykas kaip "hinduizmas" neegzistuoja tokiu būdu kaip religijos, sakykim, krikščionybė ar islamas. Jeigu būtų toks terminas kaip "abraomizmas" ar "judeo-islamo-krikščionizmas", kuris apimtų ir kvazikrikščioniškus, kvazijudėjiškus, ir kvaziislamiškus religingumus nuo pačių liaudiškiausių pamaldumų iki ortodoksijos, ir iki pačių marginaliausių bendruomenių, tada galima būtų tuos terminus palyginti kaip panašius.

Kaip minėjome, "hinduizmas" yra išorinis terminas, kuriuo ne Indijos gyventojai apibūdino vieną iš Indijos subkontinento religingumų aibę, kurių bruožas yra tas, kad ji priima senosios Vedų civilizacijos paveldą kaip autoritetingą. (Tuo tarpu budizmas, džainizmas yra "antisisteminės" arba "maišto" religijos tuo, kad tą paveldą atmeta, ir užsiima savarankiškais, ne per apreiškimą gaunamais, dvasinio tobulėjimo metodų ieškojimais).

Krikščionys vadina save krikščionimis (nuo xrestos ir Xristos), musulmonai - musulmonais (nuo islam), tuo tarpu Indijos tikintieji dažnai savęs "hinduistais" nevadins, nes tai svetimas žodis, neapibrėžiamas pačioje religijoje. Dažniau galima tikėtis sutikti įvardijimus dharma, sanatana dharma (amžinoji religija), vaidik dharma (vediškoji religija), vaišnava-dharma, ir kt.

Sanatana-dharma, tai ne tiek "religija", kaip mes dažnai suprantame Vakaruose (kaip tam tikrą credo, kurio visi seka, ir negali būti erezijų), bet pliuralistinė dvasinė kultūra, kuriai įgimta vidinė įvairovė.

Sakykim, Europoje krikščionybės vystmasis buvo toks: tai buvo nauja religija, prie kurios buvo galima prisijungti, ir kuri išstūmė senus pagoniškus religingumus. Tuo tarpu Indijoje religijos vystymasis buvo kitoks: iš neatsekamos senovės bėgant tūkstantmečiams kaupėsi apreiškimai, šventųjų liudijimai, jie buvo įvairūs, ir formavo įvairias, bet susijusias tradicijas. Todėl neįmanoma sanatanos-dharmos apibūdinti skaldymosi terminais, taip kaip sakykim krikščionybėje apibūdinama: yra monolitinė uola, yra atskalos nuo uolos. Sanatana-dharma labiau apibūdintų medžio metafora - medis augdamas natūraliai šakojasi.

Tokiu būdu skirtingų tradicijų buvimas yra natūralus, ir nėra toks konfliktiškas kaip sakykim, krikščionybėje ar islame. Šakos gali nesutarti, ir diskutuoti tarpusavyje, bet jie neneigs kitų kaip kažko, kas neturi teisės egzistuoti, ar eretiško.

Aišku, tam tikra ortodoksijos ir erezijos skirtis turi būti, bet esmė tame, kad įvairovė ortodoksinėms tradicijoms yra natūrali. Tarp jų yra tarpusavio pripažinimas ir bendri autentiškumo principai, tuo būdu apsišaukėliši ir klaidingi religiniai reiškiniai ir asmenys yra atmetami, ir nepatinka į autentiškos įvairovės apibrėžtį. Pvz. pagal vaišnavus, Sai Baba yra apsišaukėlis, nes skelbėsi Dievu, jis nebuvo pripažįstamas rimtų tradicinių šventųjų, neturėjo inkarnacijos savybių bei patvirtinimų, ir propagavo beasmenę monistinę Absoliuto sampratą, kuri vaišnavų laikoma heterodoksiška Vedų dvasinės raštijos ir kultūros esmei.

Sanatana-dharma, išvertus "amžinoji prigimtinė veikla", nėra ideologija. Tai didelė, pliuralistinė dvasinė kultūra, pažįstanti įvairius Dievo ir Jo skleidinių bei kūrinių pavidalus.

Dievas yra vienas, bet Jis turi daug nuotaikų, užsiėmimų, pavidalų, vardų, tarnų. Taip pat Jis sukuria daug galingų esybių, kurios tvarko šios visatos reikalus, gamtos stichijas. Jie vadinami devatomis - pusdieviais. Kai kurie žmonės pažįsta ir garbina tas galingas esybes, bet virš jų visų yra Kūrėjas.

Biblija sako: "neturėk kitų dievų, tik Mane vieną", t.y. "neturėk kitų elohimų, tik Mane vieną". Žodis "elohimas" apibūdina aukštesnes esybes, taigi jos egzistuoja. Žodis "elohimas" panašus pagal prasmę į žodį "deva" sanskrite.

Bhagavad-gitoje 9 skyriuje, 1-29 posmuose sakoma:

CitataAukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, tu niekados man nepavydi, todėl Aš perteiksiu tau slaptingiausią žinojimą ir patyrimą, kurie padės tau išsivaduoti iš materialios būties negandų.

Šis žinojimas - mokslų valdovas, paslapčių paslaptis. Jis - tyriausias, o kadangi per patyrimą leidžia tiesiogiai suvokti savąjį „aš", jis yra religijos tobulybė. Jis amžinas ir praktikuojamas džiaugsmingai.

Netikintys pasiaukojimo tarnyste negali ateiti pas Mane, o priešų nugalėtojau. Todėl jie sugrįžta į gimimo ir mirties ratą materialiame pasaulyje.

Neišreikštuoju pavidalu Aš persmelkiu ištisą visatą. Visos būtybės yra Manyje, bet Aš nesu jose.

Vis dėlto visa, kas sukurta, glūdi ne Manyje. Regėk Mano mistinę galybę! Nors Aš palaikau visas gyvąsias esybes ir esu visur, nesu materialaus kosmoso dalis, nes Manasis „Aš" ir yra kūrinijos versmė.

Supraski, lygiai kaip galingas visur siaučiantis vėjas visad lieka danguje, taip ir visos sukurtos būtybės glūdi Manyje.

O Kunti sūnau, epochos pabaigoje visos materialios apraiškos įeina į Mano gamtą, o kitos epochos pradžioje Aš vėl jas kuriu Savo galia.

Aš lemiu kosmoso tvarką. Mano valia kaskart savaimingai kyla pasauliai, ir atėjus laikui Mano valia jie vėl sunaikinami.

O Dhanañjaya, visi šie darbai Manęs nesupančioja. Būdamas nuošalyje nuo šios materialios veiklos, Aš jos atžvilgiu išlieku neutralus.

Materiali gamta - viena iš Mano energijų - veikia Man prižiūrint, o Kuntī sūnau, sukurdama visas judančias ir nejudančias būtybes. Ji kaskart kuria ir naikina šį pasaulį.

Kvailiai išjuokia Mane, kai nužengiu žmogaus pavidalu. Jie nesuvokia Mano transcendentinės, visa ko Aukščiausiojo Viešpaties prigimties ir nepažįsta Manęs.

Tokie paklydę žmonės susižavi demoniška, ateistine pasaulėžiūra. Žlunga paklydėlių viltys išsivaduoti, nieko neduoda karminė veikla ir niekais virsta pastangos gilinti žinojimą.

O Pṛthos sūnau, nepaklydusias, didžiąsias sielas, globoja dieviškoji gamta. Jos visiškai atsidėjo pasiaukojimo tarnystei, nes žino, kad Aš esu Aukščiausiasis Dievo Asmuo, pirmapradis ir neišsenkantis.

Visad šlovindamos Mane, ryžtingai siekdamos tikslo, nusilenkdamos Man, didžiosios sielos be paliovos su pasiaukojimu garbina Mane.

Kiti, kurie atnašauja auką gilindami žinojimą, garbina Aukščiausiąjį Viešpatį kaip vienabūtį, kaip skirtingą daugelyje pavidalų ir kaip visatos pavidalą.

Aš - ritualas, Aš - aukų atnašavimas, duoklė protėviams, vaistažolė ir transcendentinė giesmė. Aš - sviestas, ugnis ir aukojimas.

Aš esu šios visatos tėvas, motina, ramstis ir prosenis. Aš esu pažinimo objektas, skaistintojas ir skiemuo oṁ. Aš taip pat Ṛg, Sāma ir Yajur Vedos.

Aš esu tikslas, globėjas, šeimininkas, liudininkas, buveinė, prieglobstis ir pats brangiausias draugas. Aš - kūrimas ir naikinimas, visa ko pagrindas, atilsio vieta ir amžinoji sėkla.

O Arjuna, Aš suteikiu šilumą, siunčiu ir sulaikau lietų. Aš - nemirtingumas ir pati mirtis. Manyje slypi ir dvasia, ir materija.

Tie, kurie siekdami dangaus planetų studijuoja Vedas ir geria somos syvus, garbina Mane netiesiogiai. Apsivalę nuo atoveikio už nuodėmes, jie gimsta Indros doringoje dangaus planetoje, kur patiria dieviškus džiaugsmus.

Atsidžiaugę gausybe dangiškų juslinių malonumų ir išeikvoję savo doringos veiklos rezultatus, jie vėl grįžta į šią mirtingųjų planetą. Taigi tie, kurie ieškodami juslinių malonumų laikosi trijose Vedose nurodytų principų, telaimi pasikartojančius gimimą ir mirtį.

Tačiau tiems, kurie visad su ypatingu pasiaukojimu garbina Mane, medituoja Mano transcendentinį pavidalą, Aš atnešu viską, ko jiems trūksta, ir išsaugau tai, ką jie turi.

Tie, kurie pasišventę tarnauja kitiems dievams ir su tikėjimu juos garbina, iš tikro garbina tik Mane vieną, o Kuntī sūnau, bet daro tai neteisingai.

Tik Aš mėgaujuosi visomis aukomis ir tik Aš esu jų šeimininkas. Todėl tie, kurie nepripažįsta Mano tikrosios, transcendentinės prigimties, patiria nuopuolį.

Garbinantys pusdievius gims tarp pusdievių, garbinantys protėvius eis pas protėvius, šmėklų ir dvasių garbintojai gims tarp šių būtybių, o tie, kurie garbina Mane - gyvens su Manimi.

Jeigu kas su meile ir pasiaukojimu pasiūlys man lapelį, gėlę, vaisių ar vandens, Aš priimsiu šią dovaną.

O Kuntī sūnau, kad ir ką tu darytum, valgytum, atnašautum ar atiduotum, kokias askezes tu atliktum - daryk tai kaip auką Man.

Šitaip tu sutraukysi veiklos pančius ir išvengsi jos palankių ir nepalankių rezultatų. Sutelkęs į Mane protą ir veikdamas atsižadėjimo dvasia, tu išsivaduosi ir ateisi pas Mane.

Aš niekam nepavydžiu ir niekam nesu šališkas. Aš lygus visiems. Tačiau pasiaukojamai Man tarnaujantis yra Manyje. Jis mano draugas, ir Aš esu jo draugas.

Kad hinduizmas tai ideologija čia nuo savęs pridėjau,atsiprašau, persistengiau.
Bet faktas kad tai ne religija, kaip daugelis mano.

Citatapažiūrėjai youtubėje vieną video, ir viską supratai  

"Kak nikruti" bet youtubė tikrai didžiulis informacijos šaltinis. Tik čia problema, kad informacijos pasirinkimą dažnai nulemia video meniškumas, emocijos.
Bet ir skaitant knygas lygiai taip pat galima prisigrūsti į galvą ne to ko reikia.

Galima sakyti, kad tai susijusių religijų visuma. No problem. Terminas "hinduizmas" yra išgalvotas ir netikęs.

Citata iš: nuorytojaus  liepos 17, 2018, 10:38:35Pažiurėjau youtubėje apie hinduizmą, tai pasirodo hinduizmas nėra religija, o ideologija sukurta antrame amžiuje, kuri vienija visas religijas visų genčių ir tautų, kurios prijungiamos prie bendros valstybės, todėl tenai ir yra labai daug dievų.
Gal a.t.sielius patikslins, ar yra tokia religija kaip hinduizmas?

Hinduizmas yra religija. Tam turi visus reikalingus kriterijus.

Čia priklauso ką laikyti religijos kriterijais. "lietuviuzodynas.lt" tai netgi kaip nacionalinės religijos pavyzdys paminėtas hinduizmas.
O pagal wikipedijos apibrėžimą neatitinka niekaip religijos sąvokos, nes neturi vieningo mokymo.
Dar palei kitus apibrėžimus tai netgi sporto fanų klubą galima priskirti prie religijos.

Kaip nėra religijos "europeizmo", "amerikaizmo", "skandinavaizmo", "balkanaizmo", taip ir su "hinduizmu": šis terminas yra musulmonų ir europiečių sugalvotas nesusipratimas.

Citata iš: nuorytojaus  liepos 18, 2018, 11:07:12Čia priklauso ką laikyti religijos kriterijais. "lietuviuzodynas.lt" tai netgi kaip nacionalinės religijos pavyzdys paminėtas hinduizmas.
O pagal wikipedijos apibrėžimą neatitinka niekaip religijos sąvokos, nes neturi vieningo mokymo.
Dar palei kitus apibrėžimus tai netgi sporto fanų klubą galima priskirti prie religijos.

Hinduizmas politeistinė religija, turinti daugybę dievų ir šventyklų. Apeigų, ceremonijų metu garbinami dievai, laidojami žmonės, meldžiamasi ir t.t.

Pačioje wiki aiškiai parašyta, kad hinduizmas - religija.

Būtų gerai kad anomalija turėtų savo nuosavą viki, būtu lengviau susikalbėt.
 Radau dar vieną žodžio "religija" aiškinimą, pagal kurį ir netikintį gali pavadinti gerąja prasme religingu:

CitataNaujajame Testamente žodžiais religio ir religiosus trijose vietose verčiami graikiški žodžiai threskeia ir threskos. Jok 1,26 ir toliau: „Jei kas mano esąs pamaldus (se religiosum esse = threskos einai) ir nepažabojo savo liežuvio …to pamaldumas (religio = threskeia) tuščias. Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse (religio apud deum = threskeia para too theoo) yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu".   

Citata iš: nuorytojaus  liepos 18, 2018, 15:07:25Būtų gerai kad anomalija turėtų savo nuosavą viki, būtu lengviau susikalbėt.
 Radau dar vieną žodžio "religija" aiškinimą, pagal kurį ir netikintį gali pavadinti gerąja prasme religingu:

Tavo pavyzdys yra teologo, Helmut Burkhardt, citata.

Teologija bando racionaliai paaiškinti, "nežinia kieno, kažkada, perrašytus, pertaisytus/papildytus tekstus. Neaiškios metaforos, susipynusios alegorijose.

Pradoksas - teologai burdami iš kavos tirščių, patys prieštarauja savo įsitikinamams, kurie kertasi su bažnyčių doktrinomis.

(http://trl.lt/di-F5IK3M.jpg)

Niekaip dabar negaliu būti neįsikišusi, noriu pasakyti,Biblija yra gyva knyga. Ir Biblijos tekstas gali keistis. Kiekvienąsyk kai skaitote Bibliją skaitote gyvą knygą, jos senas tekstas gali būti ištirpęs ir gali būti atsiradęs naujas tekstas. Todėl verta Bibliją nuolatos iš naujo perskaityti, - gal joje atsirado kas nors nauja? Biblija yra labai gyva. Ir skirtinguose namuose Biblija gali būti skirtinga. Todėl kiti žmonės galvoja, kad kiti žmonės yra blogai išstudijavę Bibliją šneka nesąmones, bet nepagalvoja, kad būtent tų kitų žmonių Biblijoje yra kitaip parašyta. Bet niekados nekinta dešimt Dievo įsakymų.

Citata"nežinia kieno, kažkada, perrašytus, pertaisytus/papildytus tekstus.  

NT autoriai visi žinomi, yra daug originaliu tekstų beveik dviejų tūkst.metų senumo.
O ST patvirtina, kad nėra papildyti, pertaisyti tekstai Kumrano rankraščiai.

CitataNeaiškios metaforos, susipynusios alegorijose.  

Čia tik taip atrodo "prabėgom užmetus akį".

Citata iš: nuorytojaus  liepos 18, 2018, 18:12:51NT autoriai visi žinomi, yra daug originaliu tekstų beveik dviejų tūkst.metų senumo.
O ST patvirtina, kad nėra papildyti, pertaisyti tekstai Kumrano rankraščiai. Čia tik taip atrodo "prabėgom užmetus akį".

Teologai studijavo ir galiausiai priėjo išvadą, kad visa tai yra tik tik alegorijos, o ne istorinis šaltinis, nors tai ir kertais su bažnyčių, ideologijomis, daugelis tiki "savo dievu", o ne propagandos afišuojamu baltuoju Jėzu Kristumi.

"Šventus raštus" gali interpretuoti kaip tau patogu. Tas galioja su koranu, graikų mitologijomis ir t.t.

(http://trl.lt/di-AMG0JN.jpg)

Žinoma, visda gali rasti išimtį, kaip kvaištelėjęs/BUKAPROTIS kreacionistas, naujajį testamentą priimtantis už gryną pinigą ir dėl "NEAIŠKIŲ" priežasčių randantis TIK 11 "dievo" įsakymų.

Prašymas: neofftopinkit. Panašu, kad tuojau užvirs ilgas beprasmis ginčas "ateistas vs Biblija", bet ši tema ne apie tai. Eikite į kokią kitą temą.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 18, 2018, 18:54:42Prašymas: neofftopinkit. Panašu, kad tuojau užvirs ilgas beprasmis ginčas "ateistas vs Biblija", bet ši tema ne apie tai. Eikite į kokią kitą temą.

Kas tu, moderatorius ?
Beje kol kas neperskaičiau nė vienos ateisto žinutės šioje temoje. Kas čia save laiko ateistu ?

Bet kuriuo atveju, neofftopinkit.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 18, 2018, 18:57:32Bet kuriuo atveju, neofftopinkit.

Yeah, whatever...

Jei pats 'neofftopintum', tuomet dar būtų galima suprasti. Dabar tik hipokritizmu užsiimi.

CitataMan net mintis nekyla kad krikščionių religija gali būti netikra, nes per daug gerai pažįstu daugybę viešųjų ir asmeninių apreiškimų joje. Iš kitos pusės man ji nėra aukščiausia. Bet tai atskira tema.

Papasakok kaip tau religija "apsireiškė"

P.S. tik nemėgink išsisukti, jog šiandien tavo čakra nedirba ar nėra pilnaties arba dievas nenori per tave kalbėti. 

CitataPanašu, kad tuojau užvirs ilgas beprasmis ginčas "ateistas vs Biblija"    

Nelabai ir pavyktų toks ginčas nes nesu net pilnai NT perskaitęs, o ST tik ištraukas pasirinktinai pagal situaciją. O Linasesu net neskiria sąvokų knygos istorinis tikrumas, nuo knygos turinio.
p.s. jei vėl apie sąvokas, tai Linasesu nelabai atitinka "ateisto" apibūdinimą, taip išeitu kad man taikei tą terminą?  ;)

Kai sakiau "ateistas vs Biblija", turėjau galvoje Linas Esu, bet jis pasakė, kad jis nėra ateistas.

Tai kodėl Dievas ieško @Linas Esu??? Nes jei ne Dievas aš prie @Linas Esu išvis nebūčiau lindusi...

Bet kuriuo atveju, reiktų grįžti prie temos.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 19, 2018, 10:48:24Bet kuriuo atveju, reiktų grįžti prie temos.

Kiek skaiciau tai patys indai nevadina save hinduistais, vadina vasnavais, bahktais, kali garbintojais ir panasiai, o svetimsaliai viska i kruva sudeda ir sukure hinduizmoo religija.

Taip, musulmonai, gyvenę į Vakarus nuo Indijos, vadino Indijos žmones pagal Indo upės vardą (originale Sindhu), ir jų religingumą atitinkamai. Sindhu jie tardavo hindu, o jų religines dvasines veiklas vadino hindų religija. Indijos žmonės jiems buvo indai, t.y. hindu, o jų religijos - indų, t.y. hindu, religija, nes jie menkai pažinojo Indijos religijas, ir galvojo apie jas kaip apie vieną visumą.

Toliau atėjo vakariečiai, t.y. britai, Indijos kolonizatoriai, ir taip pat vadino Indijos religijas. Taip atsirado hinduizmo terminas.

Kadangi tiek musulmonai, tiek britai valdė Indiją, ir sukūrė tam savo administracinę ir teisinę sistemą, atitinkama sąvoka tapo Indijos gyvenimo dalimi. Todėl šiuolaikinėje Indijoje kalbama apie hindu religiją ir hindu tapatybę.

O esmė tokia: tai Vedomis ir kitais susijusiais šventraščiais besiremianti dvasinė religinė kultūra, kurioje yra įvairių mokymų, filosofijų ir garbinimo tradicijų.

Žodis religija taip pat yra vakarietiškas. Indai apie savo religines dvasines veiklas ir tradicijas mąsto dharmos, sampradajos terminais.

Citatahttp://www.hindupedia.com/en/Dharma

In the Mahabharata, Yudhistira asks Bhishma to explain the meaning and scope of Dharma. Bhishma replies:

Tadrisho ayam anuprashno yatra dharmaha sudurlabaha
Dushkamha pralisankhyatum tatkenatra vysvasyathi
Prabhavarthaya bhutanam dharmapravachanam kritam
Yasyat prabhavasamyuktaha sa dharma iti nischayaha.[8]

"It is most difficult to define Dharma. Dharma has been explained to be that which helps the upliftment of living beings. Therefore, that which ensures the welfare of living beings is surely Dharma. The learned rishis have declared that that which sustains is Dharma."

In the Karna Parva, Lord Krishna explains Dharma to Arjuna in the following words:

Dharanat dharma mityahu dharmo dhara-yate prajaha
Yat syad dharanasamyuktam sa dharma iti nischayaha[9]

"Dharma sustains the society. Dharma maintains the social order. Dharma ensures well being and progress of humanity. Dharma is surely that which fulfills these objectives."

Rishi Jaimini, the author of Purva Mimamsa and Uthara Mimamsa, explains Dharma as:

Sa hi nisreyasena pumshamsamyunaktiti pra-tijaneemahe
tadabhidhiyate chodanalakshno ariho dharmaha[10]

"Dharma is that which is indicated by the Vedas as conducive to the highest good."

Madhavacharya, in his commentary on Parashara Smriti, explains the meaning of dharma as

"Dharma is that which sustains and ensures progress and welfare of all in this world and eternal Bliss in the other world. Dharma is promulgated in the form of commands. (positive and negative vidhi and nishedha)."

Dharma - platus žodis. Dharma - tai kas palaiko, ko laikomasi, kas išlaikoma. Tai negali būti bet kas - Bhagavat Purana, 6.3.19 sako, kad dharmą nustato tik Aukščiausiasis, niekas kitas - nei išminčiai, nei pusdieviai, nei žmonės, nei demonai, ar kokios kitos būtybės, negali patys suprasti, kokie yra dharmos principai.

Dharma - tai Dievo nustatyti gyvų esybių pažangos principai, būdai, keliai. "Dharma" Šrilos Bhaktivinodos Thakuros knygoje "Jaiva Dharma" taip pat apibūdinama kaip prigimtinė veikla, prigimtinė funkcija, prigimtinė dalyko sandaros nulemta charakteristika, kuri visados išlaikoma. Pvz. vanduo visados yra skystas, visados išlaiko tą charakteristiką, nes tokia jo sandara. Panašiai, gyvos esybės dharma pagal sandarą yra meilė Dievui, nes gyva esybė taip sukurta, tokia funkcija pagal sandarą.

Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada įvade į Bhagavad-gitą rašo taip:

CitataMes matome, kad viskas materialiame pasaulyje laikina: atsiranda, kurį laiką egzistuoja, sukuria tam tikrus šalutinius produktus, vysta ir galiausiai išnyksta. Toks jau materialaus pasaulio dėsnis, ar imtume pavyzdžiu kūną, ar vaisių, ar dar ką nors. Tačiau turime žinių ir apie kitą pasaulį, esantį anapus šio, laikinojo. Tą pasaulį sudaro visiškai kitokia gamta, jis yra sanātana, amžinas. Vienuoliktame „Bhagavad-gītos" skyriuje ir jīva, ir Viešpats taip pat apibūdinami kaip amžini, sanātana. Mes glaudžiai susiję su Viešpačiu, o kadangi sanātana-dhāma, t.y. dangus, sanātana Aukščiausiasis Dievo Asmuo bei sanātana gyvosios esybės kokybiškai nesiskiria, tai pagrindinis „Bhagavad- gītos" tikslas yra atgaivinti mūsų sanātana veiklą, sanātana-dharmą - gyvosios esybės amžiną užsiėmimą. Laikinai mes atliekame tam tikrą veiklą, kurią galime išgryninti, jeigu atsisakę laikinos veiklos pradėsime veikti pagal Aukščiausio Viešpaties nurodymus. Tokia tyro gyvenimo esmė.

Ir Aukščiausiasis Viešpats, ir Jo transcendentinė buveinė, ir visos gyvosios esybės yra sanātana, o gyvųjų esybių susijungimas su Viešpačiu Jo sanātana buveinėje - žmogaus būties tobulumas. Viešpats labai maloningas gyvosioms esybėms, nes jos - Jo vaikai. Viešpats Kṛṣṇa garsiai paskelbia „Bhagavad-gītoje": sarva-yoniṣu . . . ahaṁ bīja-pradaḥ pitā - „Aš esu visų tėvas". Žinoma, egzistuoja įvairių tipų gyvosios esybės, įvairi jų karma, bet cituotame posme Viešpats tvirtina esąs visų jų tėvas. Todėl Viešpats nužengia į žemę, kad padėtų puolusioms sąlygotoms sieloms pasitaisyti ir pakviestų jas atgal į amžiną sanātana dangų, kad sanātana gyvosios esybės atgautų savo amžiną, sanātana padėtį ir amžinai bendrautų su Viešpačiu. Siekdamas išgelbėti sąlygotas sielas Viešpats nužengia įvairiomis Savo inkarnacijomis arba atsiunčia Savo artimus tarnus kaip Savo sūnus, palydovus, ācāryas.

Todėl sanātana-dharma nėra kažkoks sektantiškas religinis judėjimas. Tai amžinų gyvųjų esybių amžinos pareigos amžino Aukščiausiojo Viešpaties atžvilgiu. Sanātana-dharma, kaip jau minėjome anksčiau, nurodo amžiną gyvosios esybės veiklą. Śrīpāda Rāmānujācārya žodį sanātana aiškina taip: „tai, kas neturi nei pradžios, nei pabaigos". Tad kai mes kalbame apie sanātana-dharmą, pasikliaudami Śrīpādos Rāmānujācāryos autoritetu patikėkime, kad ji neturi nei pradžios, nei pabaigos.

Žodis religija turi kiek kitokią reikšmę, negu sanātana-dharma. Religija išreiškia tikėjimo idėją, o tikėjimas gali kisti. Galime įtikėti vieną kurį procesą, vėliau patikėti kažkuo kitu, tačiau sanātana-dharma nurodo veiklą, kurios neįmanoma pakeisti. Kaip negalima, pavyzdžiui, atsieti šilumą nuo ugnies, o skystumą nuo vandens, lygiai taip amžina gyvoji esybė yra neatsiejama nuo savo amžinų pareigų. Sanātana-dharma - amžina gyvosios esybės savasties dalis. Taigi kalbėdami apie sanātana-dharmą, turime pasikliauti Śrīpados Rāmānujācāryos autoritetu ir neabejoti, kad ji neturi nei pradžios, nei pabaigos. Tai, kas neprasideda ir nesibaigia, negali būti ribota, nes begalybės neįmanoma įsprausti į jokius rėmus. Kokio nors sektantiško tikėjimo išpažinėjas gali palaikyti sanātana-dharmą irgi ribota, tačiau įsigilinę į dalyko esmę ir pažvelgę į šią problemą šiuolaikinio mokslo požiūriu pamatysime, jog sanātana-dharma - tai viso pasaulio žmonių, teisingiau, visų gyvųjų visatos esybių reikalas.

Religinio tikėjimo, neturinčio ryšio su sanātana, ištakas galima atsekti žmonijos istorijos metraščiuose, tačiau sanātana-dharmos istorija neturi pradžios, nes ji - amžina gyvųjų esybių dalis. O kalbėdamos apie gyvąsias esybes, autoritetingos śastros tvirtina, kad gyvosios esybės nei gimsta, nei miršta. Gītoje teigiama, kad gyvoji esybė niekada negimsta ir niekada nemiršta, yra amžina ir nesunaikinama, o kai suyra jos laikinas materialus kūnas, ji pati gyvena toliau. Palietę sanātana-dharmos koncepciją, pamėginkime išsiaiškinti religijos sąvoką šio sanskrito žodžio šaknies pagrindu. Dharma yra tai, kas neatsiejama nuo tam tikro objekto. Šviesa ir šiluma - neatsiejamos nuo ugnies. Be šviesos ir šilumos žodis „ugnis" netenka prasmės. Analogiškai turėtume aiškintis, kas esmingiausia gyvojoje būtybėje, kokia savybė yra neatskiriama jos dalis. Toji neatskiriama dalis, amžina savybė - tai jos amžinoji religija.

Kai Sanātana Gosvāmis paklausė Śrī Caitanyos Mahāprabhu apie kiekvienos gyvosios būtybės svarūpą, Viešpats atsakė, kad gyvosios būtybės svarūpa, t.y. prigimtinis būvis - tarnauti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Paanalizavę šį Viešpaties Caitanyos teiginį, tuojau pat pastebėsime, jog visos gyvosios būtybės nuolatos viena kitai tarnauja. Gyvoji būtybė tarnauja įvairiais būdais ir taip semiasi gyvenimo džiaugsmo. Pavyzdžiui, menkiau išsivystę gyvūnai tarnauja žmonėms kaip tarnas savo šeimininkui. A tarnauja šeimininkui B, B tarnauja šeimininkui C, C - šeimininkui D ir t.t. Analogiškai, draugas tarnauja draugui, motina - sūnui, žmona - vyrui, vyras - žmonai ir pan. Jei ir toliau analizuosime ta kryptimi, paaiškės, kad gyvųjų būtybių visuomenėje visi be išimties tarnauja. Politinis veikėjas, skelbdamas savo manifestą visuomenei, siekia įtikinti ją savo sugebėjimu tarnauti. Manydami, kad politikas deramai pasitarnaus visuomenei, rinkėjai atiduoda jam savo balsus. Paklusdamas amžinam amžinos gyvosios būtybės poreikiui tarnauti, parduotuvės savininkas tarnauja pirkėjui, amatininkas - kapitalistui, kapitalistas - šeimai, o šeima - valstybei. Taigi, matome, kad nė viena gyvoji būtybė neišvengia tarnavimo kitai gyvajai būtybei, tad galima drąsiai daryti išvadą, kad tarnystė neatskiriamai susijusi su gyvąja būtybe, yra jos amžinoji religija.

Nepaisant to, žmonės, priklausomai nuo laiko ir aplinkybių, teigia priklausą kokiam nors tikėjimui ir skelbiasi esą induistai, musulmonai, krikščionys, budistai ar dar kokios kitos sektos atstovai, nors šie įvardijimai su sanātana-dharma neturi nieko bendro. Induistas gali pakeisti savo tikėjimą ir tapti musulmonu, musulmonas - atsiversti į induizmą, krikščionis taip pat gali pakeisti savo tikėjimą ir pan. Tačiau tikėjimo pakeitimas neatšaukia gyvosios būtybės amžinos paskirties tarnauti kitiems. Ir induistas, ir musulmonas, ir krikščionis bet kokiomis aplinkybėmis yra kažkieno tarnas. Todėl išpažinti tam tikrą tikėjimą - dar nereiškia išpažinti ir savo sanātana- dharmą. Sanātana-dharma yra tarnystė.

Iš tikrųjų su Aukščiausiuoju Viešpačiu mus sieja tarnystė. Aukščiausiasis Viešpats - aukščiausias besimėgaujantis subjektas, o mes, gyvosios esybės, esame Jo tarnai. Mes sukurti Jo džiaugsmui ir patys tampame laimingi, jeigu prisijungiame prie Aukščiausiojo Dievo Asmens amžino džiaugsmo akto. Kitaip laimės nepatirsime. Negalime būti laimingi atsiskyrę nuo Viešpaties, lygiai kaip ir bet kuri kūno dalis, atskirta nuo skrandžio, negali justi pasitenkinimo. Gyvoji būtybė negali būti laiminga, jei ji netarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui su transcendentine meile.

Citata iš: mcgyver  liepos 19, 2018, 12:28:26Kiek skaiciau tai patys indai nevadina save hinduistais, vadina vasnavais, bahktais, kali garbintojais ir panasiai, o svetimsaliai viska i kruva sudeda ir sukure hinduizmoo religija.

Viskas daug paprasčiau. Jeigu terminas neatitinka apibriežimo, jis - neteisingas. Hinduizmas yra religija.

Net jeigu visuomenėje egzistuoja mažuma, 0,05 %, kurie išpažįsta "Aladiną iš lempos". Kilmė ir amžius absoliučiai nesvarbūs. Religiją apibriežia, konkrečios bendruomenės veiksmai. Žmonės perka "dvasinę istoriją" , meldžiasi dievui ar dievybėms, turi apeigas ir ceremonijas, garbina šventyklas (apskritai, praktikuoja savo religiją).

ta prasme savo religija? tai indai turi teise islama, judaizma, krikscionybe vadinti viena religija abrahamic religion.

Citata iš: mcgyver  liepos 19, 2018, 15:16:47tai indai turi teise islama, judaizma, krikscionybe vadinti viena religija abrahamic religion.

Kodėl ?

nes hinduizme yra daug skirtingu dievu ir dievybiu. o judaizmas kaip islamas neigia jezu kaip dievo sunumi taip ir hinduizme turetu buti daug tokiu panasiu nesutarimu ir mano nuomone hinduizmas apibudina indijos religiju ivairove bet tikrai nera viena relegija. gal ir klystu sielis daugiau zino.

Citata iš: mcgyver  liepos 19, 2018, 15:51:53nes hinduizme yra daug skirtingu dievu ir dievybiu. o judaizmas kaip islamas neigia jezu kaip dievo sunumi taip ir hinduizme turetu buti daug tokiu panasiu nesutarimu ir mano nuomone hinduizmas apibudina indijos religiju ivairove bet tikrai nera viena relegija. gal ir klystu sielis daugiau zino.

Daugybė dievybių, kadangi hinduizmas polteistinė religija, principas tas pats koks buvo ir senovės Egipte ir Graikijoje ar Šumerų civilizacijoje.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 19, 2018, 14:00:40Dharma - platus žodis.

Atrodo, kad betkas verčiau ieško kelio įsijungti į tas informacijos gijas, kurios yra pirmesniu būdu pateikiamos. Iš sandaros principų, gal viskas ir išaiškinama aiškiu būdu, bet neina to sugretinti su nuomonėmis. Nuomonės nevisos suderinamos, kaikurie keliai net labai daug kartų panaudoti ir ten įsitikinta, kad nebereikia kartoti, bet viską vartotinai patiria iš naujo.

Ką skelbia pats vertybės suvokimo žodis yra surišta su betkokia pirmaprade būtimi. Jeigu kaitytume vartojimo pavartotinumą, jame yra nevisos apibrėžtos būtys ir šis metodas bandyti jas išpildyti dar naujomis formomis, neišseko. Paprastai jų pildyti savo galiomis beveik neįmanoma, nors yra tokia galimybė. Tuo užsiimti visiška rizika.

Kadangi sunku kažką suvokti, tai kas atstoja pagrindinius religijos idėjos ruožtus yra iliuzija sukurta pamatyti ir panaudoti vis tik gretimiausius išteklius. Kas į sudėtį įeina yra susieta su pirmaprade būtimi ir jos dideliu išsivystymu.

Iš mechanizuotos pusės, religijoje, subjektai yra pilnai nuskanuojami, ko jiems trūksta ir pridedama automatinių gebėjimų. Tai galima perteikti ir per technologinį mechanizuotą principą, nes pats būdas suprimityvintas.

Iš pavartotinumo viskas kažkokiu būdu atsiremia į ateityje dar būsimą principą ir minties ir proto inžineriją. Kažkodėl jam ruošiamasi ne iš šalies ir galima tarti daugiau. Jis teisingai susieja primapradės būties galimybes, personas, įvaizdžius, dermes ir rizika tarytum gali pamatuoti galią viso proceso.

Iš šalies betokios būtys šiuo mechanizmu varginamos, bet kartu viskas yra labai reikalinga ir naudinga. Kas kuo nori būti, šiame procese, tas tuom ir būna. Bet sugretinti dalykai tebėra pirmapradei būtybei suvokiami iš neduotų gebėjimų, kurie išugdomi tik įdėjus noro.

Dar galima viską metoforizuoti. Su laiku išlieka nevisos pirmapradės būtys ir jų atvaizdai. Kurie suspėjo susikurti, kol buvo laikas dabar daug pažengę. Pirmosios pirmapradės būdavo kaip palyginimas ir sektinas pavyzdys, kuris buvo labai gerai pritaikytas ir atrastas pas kolekcionuojamas proto būtis. Tos kurios prisirišdavo prie tokių galimybių sudarė didelį įspūdį kaip pirmapradė būtis atrodo. Taip buvo sudarytas pirmasis mechanizuotas principas, kaip būtys prisiriša. Ir turbūt iš to kilo dalis religijų.


Gal pats reikšmių platumas gali būti ieškomas ir kitais būdais? (Religija ir netik)

Kaip kalbėjome, dharma yra tai, kas palaiko: "Dharma yra tai, kas palaiko ir užtikrina visų pažangą ir gerovę šiame pasaulyje, bei amžiną palaimą kitame pasaulyje. Dharma paskleidžiama nurodymų pavidalu - t.y. pozityvių ir negatyvių, vidhi ir nisedha" (Šri Madhavačarja - vienos iš keturių vaišnavų tradicijų-mokymo srovių pradininkas, http://lt.wikipedia.org/wiki/Madhva ).

Vidhi ir nisedha yra terminai, kurie apibūdina Vedų dalis:

Citatahttp://14.139.60.114:8080/jspui/bitstream/123456789/701/8/Vidhi%20and%20Nishedha.pdf

Vedic texts as classified by Jaimini (the founder of Purva Mimansa), has classified the texts of the Vedas into (1) Vidhi, (2) Nishedha, (3) Arthavada, (4) Namadheya, and (5) Mantra.

(1) A Vidhi is an obligatory text. It is positive in character.
(2) A Nishedha (also called Pratishedha) is an obligatory text, but it is negative in character.
(3) An Arthavada is a non-obligatory text, connected with a particular Vidhi. It is not a command or prohibition in itself, but is, rather, explanatory of the reason for another (substantive) command or prohibition, or illustrates it or explains its benefit.
(4) A Namadheya is in the nature of a general definition and is not connected with any particular command or prohibition.
(5) A Mantra is a peculiar class of texts, occurring only in the Vedas and need not be considered for the present purpose.

While the first two classes of texts mentioned above are substantive in nature (positive or negative), the next two are not substantive. In this manner, the first two can be distinguished from the third and the fourth. The third (Arthavada) is connected with some particular Vidhi, thus distinct from the fourth (Namadheya), which is in the nature of a general definition having a bearing upon the general scope of the subject. An Arthavada is not allowed to control the meaning or force of a Vidhi, but can facilitate the understanding of a Vidhi and is thus its concomitant.'

Vidhi and the element of duty and sanction

Jaimini, in the very first two verses of his work,  tells us that the object of his work is the study of duty (Dharma). And he explains that duty is a purpose which is inculcated by the command. The "command" spoken of, is intended to refer to the passage of the scripture in which it is mentioned.  The "duty" spoken of here, necessarily leads us to the question of sanctions. To stress the element of sanction (which is not explicit, though it is implicit in a command), writers on Mimansa have adopted a definition of Vidhi in these terms

"Aprapta parpako Vidhi".

Translated into English, it means, "A Vidhi is that which puts one in a position which ordinarily one is not apt to get into". What is meant is, that the command indicates the necessity of a compelling power. The command - "Maintain your forsaken wife", - for example - urges the doing of something which the man would not otherwise do.

Nishedha

Conversely, Nishedha is explained  as a prohibition against ragaprapti - doing something by the impulse of some particular passion is prohibited. The classical illustration of a Nishedha in Mimansa literature is - "Na Kalanjam Bhakshayet" (Do not eat Kalanja, i.e. stale food).

Other examples are -

(a) "Na hinsyeta" (Do not injure another).

(b) "Nanritam Vadeta" (Do not utter untruth).

All these are regarded as absolute prohibitions.

T.y. verčiant trumpai, vidhi yra paliepimai, nisedha yra draudimai. Tai ne šiaip kieno paliepimai ir draudimai, bet tokie paliepimai ir draudimai, kurie, kaip minėjome, perduoda dharmos principus, t.y. siekia perduoti tai, "kas palaiko ir užtikrina visų pažangą ir gerovę šiame pasaulyje, bei amžiną palaimą kitame pasaulyje".

Taip pat buvom aptarę, kad tų pažangos ir gerovės bei amžinosios palaimos principų nežino nei išminčiai, nei pusdieviai, nei žmonės, nei demonai ar kitos būtybės. Juos žino ir juos nurodo Aukščiausiasis Asmuo, Kūrėjas.

Pvz. Dekalogą galima būtų suskirstyti į paliepimus ir draudimus: "Švęsk sekmadienį" yra paliepimas, "Nevok" yra draudimas.

Dharma yra platus žodis ta prasme, kad visose veiklose mes galime veikti vienokia ar kitokia kryptimi, su vienokiais ar kitokiais rezultatais. Tai, kas toje veikloje "palaiko ir užtikrina visų pažangą ir gerovę šiame pasaulyje, bei amžiną palaimą kitame pasaulyje" yra dharma, o kas priešinga visų pažangai, gerovei ir amžinai palaimai yra ne dharma. Todėl bet kuriame užsiėmime galima veikti dharmiškai, arba galima veikti nedharmiškai.

Pvz. žmonės gali galvoti, kad tam tikri dalykai neša pažangą ir gerovę, pvz. komunistai galvojo, kad sovietinės visuomenės kūrimas neša pažangą ir gerovę, "šviesų rytojų", bet tuo pačiu jie neigė kitą pasaulį ir aukštesnius dalykus, todėl jų veikla buvo priešinga amžinos palaimos kitame pasaulyje tikslui, tokiu būdu, komunistų veikla nebuvo dharmiška. Jie buvo prieš Kūrėją ir Kūrėjo nustatomus gyvenimo ir veiklos principus. Komunistai taip pat siekė tik darbo klasės šiapusinės gerovės ir pažangos, tuo tarpu ištremdami ir naikindami "buržujus", "buožes", "klasinius priešus". Jie nesiekė visų gerovės.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 21, 2018, 10:40:12T.y. verčiant trumpai, vidhi yra paliepimai, nisedha yra draudimai.

Išeina, kad turime panašų mokymą, kuriame išbandoma pirmapradės būties koncepcija ir gebėjimų surinkimas į bendrą metodiką, kurią populiarinti labai smagu.

Dar, labai gerai reiškiamas pavartotinumas atspindintis apibrėžtas būtis, tik kuriose galima tobulėti. Todėl nėra rizikos, bet yra tokia galimybė viską suvokti iš mechanizuotos pusės, kad visi vienu ar kitu būdu buvo negriaunamos iliuzijos patrauktieji į nežinomybę. Kelias gali traukti į nežinomybę, bet atspindėti labai dideles vertybes ir t.t. ir pan.

Svarbiausia žinoti ir mechanizuotą pusę, kuri bent kiek bando pažinti religiją per pavartotinumo idėją, o ne per prisirišimą.

Ne visa populiarinimo dalis ištiesų smagi, tik jos dalis. Populiarinti ir mokyti kitus labai smagu, bet reikia numanyti ir išmanyti daugiau. Niekas neruošia tapti atskiriančiu blogį nuo gėrio taip teisingai kaip yra įmanoma. Yra pagrindai, bet kiek jie realiai yra surišti su pirmaprade būtimi. Juos atrado vis skirtingos kultūros, ir jos visai nepanašios pagal apibūdinimą.

Tikrieji apibrėžiamos būties apribotumai yra jau pateikti, ties jais propoguojamas prisirišimas. Kaip mechanizuota pusė teigia, nėra niekas užtikrintas pažinti tikrovę net su tam skirtais apribojimais ir kažką panašaus į religijos paliepimus ir draudimus. Dėl to mokymas yra iliuzinis, kaip mažas tikrovės pažinimas nesiekiantis pagrindų.

Dideles vertybes išgauti yra varginamos ištisos kultūros, bet jos tai atlieka vis kitais būdais. Pirmiausia, atskyrimą nuo gėrio ir blogio mokina vis savaip. Šis pavartotinumas yra reikalingas plėsti kultūros simboliką, bet kartu pasitelkiamas ir tam sukurtas įvaizdis ir nuomonės. Tam tikras paslėpimas yra tarp-kultūrinis simbolis. Tą simbolį suradus užgimsta apribotumo netikslumai, kurie gali tikrovėje leisti pažinti daug naujų dalykų. Tai gali būti vienintelis būdas pažinti teisingai tikrovę. Nes pavienės kultūros vis skirtingai tai atlieka.

Sekti atsitiktinų kultūrų pavyzdžiais yra netos kultūros dalis. Įdomiausia tai, kad kažkuriuo būdu nepaneigiamai viskas sužinoma kaip reikia panašiai naudotis dalykais, tapti tos kultūros dalimi. Man vis dar tai atrodo neįmanoma.

Citata iš: mcgyver  rugpjūčio 11, 2018, 20:28:18Kodel buda budamas sivos inkarnacija atmete vedas?

Vaišnavai sako, kad yra Dievo inkarnacija - pirminis Buda, o dabartinio budizmo pradinis mokytojas Sidharta Buda, kuris yra žmogus, meditavo pirminio Budos apsireiškimo vietoje.

Pirminis Buda atmetė Vedas (t.y. keturias Vedas, kurios apibrėžia ritualinę religijos pusę) dėl to, kad ritualizmas buvo išsikreipęs ir aukojama daug gyvūnų, kas galiausiai pasidaro antireligiška, nes prieštarauja neprievartos principui. Kadangi ritualistai aiškino, kad remiasi Vedomis, Buda juos įveikė paprastai, pasakydamas, kad nesiremia Vedomis, nes jeigu leisies su jais į diskusijas, išvados nebus. Buda norėjo įtvirtinti neprievartos principą ir atitraukti ateistus - materialistus nuo Vedų.

Šivos inkarnacija buvo Šankara, įtakingas mokytojas, kuris Indijoje paskleidė majavados teoriją. Šiva globoja visokius vaiduoklius, demonus ir pan., Šiva dažnai imasi sunkių ir "nešvarių" užduočių, kurių kitos inkarnacijos negalėtų padaryti. Tikslas buvo sutelkti ateistus į vieną atskirą mokyklą, kad jie netrukdytų teistinėms mokykloms ramiai praktikuoti.

CitataTai kaip ten pakliuti i ta dvasini pasauli? Turi praktikuoti krisnos samone 100 gyvenimu?
O jei nusvinti ir mirsti kur patenki?

Žiūrint ką tu supranti kaip "nušvitimą". Kalbant paprastai, nušvitimas yra dvasinio lygmens pasiekimas, tai reiškia arba beasmenės dvasinės šviesos sferą, arba asmenybinio dvasinio pasaulio, iš kurio sklinda ta dvasinė šviesa, sferą. Jeigu nušvitimas yra per beasmenę praktiką, tada gali būti keliaujama į beasmenę dvasinę šviesą, o jeigu nušvitimas yra dėl asmenybinės teistinės praktikos, tada keliaujama į dvasinį pasaulį. Iš beasmenės dvasinės šviesos anksčiau ar vėliau vėl sugrįžtama į materialų pasaulį, o iš dvasinio pasaulio jau nebegrįžtama, tai galutinė ir amžina buveinė.

Į dvasinį pasaulį, Vaikunthą, patenkama užmezgus ryšį su ta Dievo inkarnacija (Višnu tattvos lygmens), tarnystė kuriai "įrašyta" sielos prigimtyje, veikiant pagal tokias praktikas, kurios pilnai atskleidžia tyrą sielą ir išvaduoja nuo materijos įtakos. Višnu inkarnacijų yra be galo daug, ir kiekviena iš jų turi savo garbintojus. Kelionė į dvasinį pasaulį gali trukti ne vieną gyvenimą. Jeigu numirštama nepasiekus tokio pasiruošimo, kuris leistų įžengti į dvasinį pasaulį, praktika tęsiama kitame gyvenime. Bet tai yra geriausia, ką galima veikti dar būnant materialioje visatoje, nes tai laimingiausias kelias. Jame reiškiasi dvasinio pasaulio įtaka.

Kali jugoje procesas yra švento Dievo vardo ir savybių šlovinimas, kaip sako vienas garsus posmas, kurį akcentavo Viešpats Šri Krišna Čaitanja:

harer nama harer nama harer namaiva kevalam
kalau nasty eva nasty eva nasty eva gatir anyatha

"Vien tik Viešpaties Hari vardas, Viešpaties Hari vardas, Viešpaties Hari vardas
Kali jugoje tikrai nėra, tikrai nėra, tikrai nėra kito kelio".

Is kur tu trauki tokia informacija, kiek laiko i tai gilinaisi?
Man nusvitimas reiskia, ego mirty ir asmenybes atsikratima, visiskai isisamonti sia akimirka ir kasdieniskai ja igyvendinti, kuo as ir uzsiimu.
Kokia tavo praktika?

Citata iš: mcgyver  rugpjūčio 11, 2018, 21:28:54Is kur tu trauki tokia informacija, kiek laiko i tai gilinaisi?

Iš vaišnavų raštų. Pradėjau juos skaityti maždaug 1999 metais, o atidžiau studijavau nuo 2004 metų, taigi jau 14 metų.

Mano tikslas yra užmegzti artimą ryšį su Absoliučia Tiesa, visko pirminiu Šaltiniu - Dievo Asmenybe, atskleisti, išgryninti savo amžiną dvasinę prigimtį. Tam tikslui pasiekti einu vaišnavų keliu, kurio pagrindinės praktikos apibūdinamos čia: https://www.vedabase.com/en/sb/7/5/23-24