Laiko sulėtėjimas

Pradėjo a.t.sielis, liepos 17, 2017, 10:10:01

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

"Papildoma erdvė" tai papildomas nueitas kelias ar kita papildoma atskaitos sistema?

klajunas

Papildoma erdvė - papildomas nueitas kelias tuo pačiu c const greičiu. Paradoksuose yra paprasčiausias žaidimas atskaitos taškų pasirinkimu, kai iš teorinių modelių perkeliama į praktinius eksperimentus.

Aš tik paaiškinau laiko reliatyvumo mechanizmą, nors tavo iškeltos problemos nelabai suprantu. Jeigu keičiam atskaitos perspektyvą, reikia performuluoti atskaitos sistemos statusą iš judančios į statišką ir atitinkamai perskaičiuoti visas formules. Simetrija nesigauna tik todėl, kad ši transformacija atliekama neteisingai arba neteisingai teorinis modelis perkeliamas į praktinį. Tai padarius teisingai turėtų išsispręsti visi paradoksai.

a.t.sielis

Citata iš: klajunas  spalio 17, 2019, 18:28:12Simetrija nesigauna tik todėl, kad ši transformacija atliekama neteisingai arba neteisingai teorinis modelis perkeliamas į praktinį.
Tikriausiai kad taip.

Paradoksas tikriausiai galioja tik tuo metu, kai judantis laikrodis skrenda, ir tada kur reikia galima patempti, sulėtinti ir pan, kad būtų simetrija. Bet kai jis sugrąžinamas į tą pačią atskaitos sistemą, kurioje yra parimęs laikrodis, paradokso jau nebėra, nes jie abu nejuda. Bet rezultatas yra toks, kad judėjęs laikrodis sutiksėjo mažiau kartų.

Paradoksai paradoksais, jie kalba "ir tas ir tas yra sulėtėjęs", o galutinis rezultatas duoda kažką baigtinio ir vienareikšmiško: vienas pagreitėjęs, kitas sulėtėjęs, tiksliau, vienas sutiksėjo mažiau kartų, kitas sutiksėjo daugiau kartų.

San IL

Aš čia labai ne į temą įsiterpsiu, bet:

o tai kaip yra su tuo erdvėlaikiu, jeigu ir pati žemė juda milžinišku greičiu? Kodėl viską matuojam nuo savęs, kaip nuo atskaitos taško? Mes gi patys judam milžinišku greičiu. Nežiūrėkit į orbitos greitį aplink saulę - mes su visa saulės sistema skriejam milžiinišku greičiu aplink galaktikos centrą, o su visa galaktika aplink velniai žin ką - mūsų greitis erdvės atžvilgiu milžiniškas.

Gal todėl ir laiko matavimai nelabai tikslūs?

O įdomu ar kas nors iškėlė klausimą, kokiu greičio skirtumu tiksi mūsų žemės laikrodis lyginant su visatos centru?
Ar kas nors iškėlė klausimą, kaip tai įtakoja visatos plėtimosi greitį (taip kaip jį suvokiam mes?) (na gal čia teorijų ir yra)

Gal visatoje vyksta žiauriai greit daug dalykų, kol dėl mūsų milžiniško judėjimo greičio mūsų laikrodžiai sąntykinai labai lėtai tiksi?

Čia pamąstymui.

a.t.sielis

#49
spalio 19, 2019, 11:34:21 Redagavimas: spalio 19, 2019, 11:45:36 by a.t.sielis
Astronomai kalba, kad Paukščių Tako galaktikos centre yra juodoji skylė. Juodoji skylė praryja ir šviesą, todėl ten laiko nepamatuosi. Ten laikrodžiai netiksi :D nes niekas nevyksta.

Bet pagal reliatyvumo teorijas, laikas Saulės sistemoje turėtų "tiksėti" lėčiau, negu prie galaktikos centro.

"The Solar System is traveling at an average speed of 230 km/s (828,000 km/h) or 143 mi/s (514,000 mph) within its trajectory around the galactic center,[3] a speed at which an object could circumnavigate the Earth's equator in 2 minutes and 54 seconds; that speed corresponds to approximately 1/1300 of the speed of light."

Saulės sistema lekia maždaug 0,08 proc. šviesos greičio.

Be to, arčiau galaktikos centro, juodosios skylės gravitacija taip pat paveiktų "laikrodžio tiksėjimą".

Skaičiuojant laiko sulėtėjimą vien tik dėl judėjimo greičio, pas mus sekundė yra tokia: 1.0000003 palyginus su sekunde prie galaktikos centro.

Nieko dramatiško.

Kur kas įdomiau būtų, jeigu kaip atskaitos sistemą imtume geocentrišką ir geostatišką visatą, t.y. kur ne Žemė sukasi apie savo ašį, bet visa kita sukasi apie Žemę. Tada nutolusių kosmoso kūnų greičiai turėtų būti labai dideli.

"For an earth-bound observer, objects in the sky complete one revolution around the Earth in one day. Proxima Centauri, the nearest star outside the Solar System, is about four light-years away. In this frame of reference, in which Proxima Centauri is perceived to be moving in a circular trajectory with a radius of four light years, it could be described as having a speed many times greater than c as the rim speed of an object moving in a circle is a product of the radius and angular speed."

Vytautas

#50
spalio 20, 2019, 10:20:42 Redagavimas: spalio 20, 2019, 10:42:36 by Vytautas
Šiaip tai niekas niekur neskrenda milžiniškais greičiais nes tai ką matom kaip kosmosą ir visatą yra tik iliuzija. Vaizdas maždaug toks. Už mėnulio orbitos prasideda 3d sferinis milžiniškas ekranas. Vadinama tamsioji medžiaga tai to ekrano "sudaromoji" medžiaga. O viskas kas jame matoma tik "vaizdas televizoriuje". Aišku viskas nesuvokiamai kokybiška. Saulė ir ta yra tik projekcija tame ekrane. Tikros mes jos nematom. Iki 2012 m "ekranas" buvo didesnis ir baigėsi kažkur ties paskutine saulės sistemos planeta. Tuomet dar egzistavo bent saulės sistema. Dabar ir to nėra. Nėra saulės sistemos planetų. Viskas milžiniška iliuzija. Nors žemė ir mėnulis "tikri". O viskas taip todėl kad tai neturi jokios prasmės ir paskirties. :) Tai va jums pamąstymui. Ne veltui vaikšto teorijos apie matricą. Bet yra toks tarpinis variantas. :)  Beja "ekrano storis" kažkur kaip 5 atstumai iki mėnulio. Panaikinus "ekraną" fonas būtų baltas. T.y. nebūtų nakties. :)     

a.t.sielis

Vytautai, iš kur tokia informacija?

Vytautas

na mano info kaip įprasta tiesiai iš anapus iš to "balto fono". :) Šiaip ir logiškai mąstant tai visai įmanoma. :) Čia ir keistas kitų civilizacijų nebuvimas. Ir ta tamsioji medžiaga. Ir "blogio ašis" - tarsi visa visata sukasi apie saulės judėjimo kryptį. Praktinė galimybė simuliuoti kažkokią virtualią realybę. Čia mintis kad iš palydovų gaunam signalą bet jis gali būti "pakeistas" ir informacija gali būti pateikta kokia tik nori. Net pačių palydovų gali nebūti o signalas iš jų tarsi sklisti. Žodžiu niekas neaišku kaip yra iš tikro. Vaizdas televizoriuje nereiškia kad tai realybė. Gali būti ir multikas vaikams t.y žmonėms. :)   

a.t.sielis

Nieko nepaaiškinai :)

Iš kur gavai informaciją? Švytuoklę klausinėjai?

Vytautas

taip per švytuoklę ir ne tik. Jau galiu tai gauti tiesiai per kūną. Švytuoklė praktiškai nereikalinga. :) 

a.t.sielis

Aha, o kaip per kūną gaunama informacija?

Vytautas

Citata iš: a.t.sielis  spalio 20, 2019, 11:41:42Aha, o kaip per kūną gaunama informacija?
tiesiog elementariai kūnas suvibruoja kada atsakymas teigiamas. Kitu atveju nieko nevyksta ir neįmanoma kažkaip priverti kad kūnas mano valia vibruotų.

a.t.sielis

Aišku. Tai klausimus pats sugalvoji, ir tada "taip"-"ne" atsakymų metodu nueini iki bendro vaizdo?

Vytautas

#58
spalio 20, 2019, 12:14:48 Redagavimas: spalio 20, 2019, 12:17:10 by Vytautas
normaliai tai visus klausimus mes sugalvojam patys arba tikrinam ką sugalvojo kiti. Kitokių variantų kaip ir nėra. Yra kažkokie teiginiai apie pvz visatą ir juos tikrini. Po to gimsta savi klausimai ir juos tikrini. Ir galiausiai gavosi kas gavosi. Iš kitos pusės aš savotiškai abejingas kaip ten yra iš tikro. Toli ir manęs kaip ir neliečia. Šiaip yra ir galutinis ateities variantas ir jo realizacijos laikas. Jei bus konkretūs, žmonėms suprantamai argumentai informacija bus pateikta viešai. Tas viešai tik tekstinis variantas fisbuke ir savam tinklalapyje. Techniškai viskas pabandyta kaip veikia. Buvo tokia bandomoji versija. Bet joje buvau per daug viešas. :) Todėl viskas panaikinta. Kitas bandymo momentas kad žmonėms reikia pateikti labai minimaliai informacijos ir neko į "šoną" nes vis tiek nieko nesupranta ir dar labiau susipainioja. Esmė kas laukia žmonijos ir ką reikia daryti kad atsiduri geresnėje pozicijoje. Bei kada konkrečiai viskas vyks. Taip pat argumentai kad atkreiptų dėmesį į informaciją. Na plius reklamos pirkimas FB kad kiekvienas tai pamatytų. Na o toliau jau žmonių laisva valia. Kas keis šį pasaulį tam nei šilta nei šalta kur ir kiek žmonių atsidurs. Jokių video ar dalyvavimo kažkur tv. Toks visiškai anoniminis variantas. Čia kad man netrukdytų ramiai ir kasdieniškai gyventi. :) Čia per keletą paskutinių mėnesių viskas taip susiformavo praktiškai. :) 

a.t.sielis

Manau, galima per daug nesirūpinti dėl smulkių detalių, kai bendras principas toks: mes esam tik labai maža ribota dalelytė begalybėje.

Astronomai fizikai laužo galvas dėl krūvos dalykų, stengiasi kažką suprasti, bet iš to mažai naudos. Visi esam mirtingi, ir pasibaigus gyvenimui, iškeliaujame, nieko nepasiimdami su savimi.

Taigi, svarbiausia yra tos mūsų nemirtingos esybės kelias, prigimtis, ir galutinė vieta begalybėje.

Manau, mes egzistuojame ne tam, kad patys spėliotume apie tai, ką daro begalybė. Jos vis viena neįmanoma suvokti.

Mūsų egzistencija turi kitą prasmę. Tos prasmės siekimas mus judina gyventi ir ieškoti, kol tą prasmę atrasim ir pasieksim.

Aukštyn