Anomalija.lt

Paranormalūs reiškiniai => Dvasinė raida => Pranešimai ir ištraukos => Temą pradėjo: a.t.sielis sausio 17, 2017, 09:46:32

Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: a.t.sielis sausio 17, 2017, 09:46:32
Bhagavad-gita lietuviškai online: https://www.vedabase.com/lt/bg

ŠEŠIOLIKTAS SKYRIUS: Dieviškos ir demoniškos prigimtys

Bg 16.1-3 -- Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Bebaimiškumas, būties apvalymas, dvasinio žinojimo gilinimas, labdaringumas, savitvarda, aukų atnašavimas, Vedų studijavimas, asketiškumas, paprastumas, prievartos atsisakymas, teisingumas, pykčio neturėjimas, atsižadėjimas, ramumas, nenoras ieškoti ydų, užuojauta visoms gyvosioms esybėms, godumo nebuvimas, geraširdiškumas, kuklumas, ryžtingumas, energingumas, atlaidumas, tvirtybė, švara, pagiežos bei šlovės siekimo neturėjimas - šios transcendentinės savybės, o Bharatos sūnau, būdingos dievotam, dieviška prigimtimi apdovanotam žmogui.
Bg 16.4 -- Išdidumas, pasipūtimas, tuštybė, pyktis, šiurkštumas ir neišmanymas - tai savybės, kurios būdingos demoniškos prigimties žmonėms, o Pṛthos sūnau.
Bg 16.5 -- Transcendentinės savybės veda į išsivadavimą, o demoniškosios pavergia. Tačiau nesijaudink, o Pāṇḍu sūnau, nes tu gimei su dieviškomis savybėmis.
Bg 16.6 -- O Pṛthos sūnau, šiame pasaulyje egzistuoja dviejų rūšių sukurtosios būtybės - vienos jų dieviškos, o kitos demoniškos. Dieviškas savybes Aš tau plačiai nušviečiau. Dabar paklausyk, ką Aš papasakosiu apie demoniškąsias.
Bg 16.7 -- Demonai nežino, kas dera daryti ir kas nedera. Jiems nebūdingi nei švara, nei tinkamas elgesys, nei teisingumas.
Bg 16.8 -- Jie sako, kad šis pasaulis - nerealus, kad jis neturi jokio pagrindo ir joks Dievas jo nevaldo. Jie sako, kad pasaulį pagimdė lytinis troškimas ir kad geismas - vienintelė šio pasaulio priežastis.
Bg 16.9 -- Vadovaudamiesi tokiomis išvadomis, praradę save ir neturintys nuovokos, demonai atlieka piktybinius, siaubingus darbus, kurių tikslas - sunaikinti pasaulį.
Bg 16.10 -- Atradusius paguodą nepasotinamame geisme, apimtus tuštybės bei netikro prestižo, demoniškus žmones užvaldė iliuzija, todėl jie visuomet susigundo nešvariais darbais, susižavi tuo, kas laikina.
Bg 16.11-12 -- Jie įsitikinę, kad tenkinti jusles - pirmiausias žmonių civilizacijos poreikis, todėl iki pat gyvenimo pabaigos juos persekioja begaliniai rūpesčiai. Šimtų tūkstančių troškimų supančioti, apimti geismo bei pykčio, jie neleistinais būdais kaupia pinigus jusliniams malonumams.
Bg 16.13-15 -- Demoniškas žmogus galvoja: „Jau dabar esu labai turtingas, bet įgyvendinęs savo sumanymus pralobsiu dar labiau. Kiek mano sukaupta! Tačiau ateity savo turtus dar labiau padidinsiu. Jis buvo mano priešas ir aš jį nužudžiau. Susidorosiu ir su kitais savo priešais. Aš esu visa ko viešpats, aš - besimėgaujantis subjektas. Aš esu tobulas, galingas ir laimingas. Aš - turtingiausias žmogus, supamas kilmingų giminaičių. Nėra už mane galingesnio ir laimingesnio. Aš atnašausiu aukas, teiksiu labdarą ir taip patirsiu džiaugsmą." Šitaip neišmanymas suklaidina tokius žmones.
Bg 16.16 -- Įvairiausių rūpesčių kamuojami, įsipainioję iliuzijų tinkle, jie pernelyg prisiriša prie juslinių malonumų ir garma į pragarą.
Bg 16.17 -- Patenkinti savimi begėdžiai, apgauti turtų ir netikro prestižo, jie kartais iš puikybės vien dėl akių aukoja aukas, nesilaikydami jokių taisyklių.
Bg 16.18 -- Suklaidinti klaidingos savimonės, jėgos, pasipūtimo, geismo ir pykčio, demonai užsiplieskia pavydu Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, kuris glūdi ir jų pačių, ir kitų kūnuose, piktžodžiauja prieš tikrąją religiją.
Bg 16.19 -- Pavyduolius ir piktavalius, žemiausius iš žmonių, Aš kaskart nubloškiu į materialios būties vandenyną, į įvairiausias demoniškas gyvybės rūšis.
Bg 16.20 -- Šie žmonės nuolat gimsta tarp demoniškų gyvybės rūšių atstovų, o Kuntī sūnau, todėl jie negali priartėti prie Manęs. Palengva jie ritasi žemyn į bjauriausias gyvybės formas.
Bg 16.21 -- Trys vartai atveria kelią į šį pragarą. Tai geismas, pyktis ir godumas. Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus turi jų atsisakyti, nes jie veda sielą į pražūtį.
Bg 16.22 -- o Kuntī sūnau, iš tų trijų pragaro vartų ištrūkęs žmogus atlieka veiksmus, kurie skatina dvasinę savivoką. Taip jis palengva pasiekia aukščiausią tikslą.
Bg 16.23 -- Kas atmeta šventraščių nurodymus ir elgiasi vadovaudamasis savo užgaidomis, tas nepasiekia nei tobulumo, nei laimės, nei aukščiausio tikslo.
Bg 16.24 -- Todėl iš šventraščių žmogus privalo sužinoti, kas sudaro jo pareigą, ir kas nėra jo pareiga. Išmanydamas šventraščių taisykles, jis turi elgtis taip, kad galiausiai pasiektų tobulumą.

---

16.8 KOMENTARAS: Demonai mano, kad pasaulis yra fantasmagorija. Nėra jokios priežasties, jokios pasekmės, jokio valdovo, jokio tikslo - viskas nerealu. Jie tvirtina, kad šis kosminis pasaulis apsireiškia atsitiktinai, kaip materijos pradmenų sąveikos rezultatas, ir netiki, kad pasaulį sukūrė Dievas tam tikram tikslui. Demonai turi savo teoriją: pasaulis atsirado pats savaime, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad už jo slypi Dievas. Jie nemato skirtumo tarp dvasios ir materijos ir nepripažįsta Aukščiausiosios Dvasios. Viskas tėra materija, o kosmosas - tai tamsybės sankaupa. Anot jų, viskas - tuštuma, ir bet koks daiktas - tai mūsų netobulo patyrimo padarinys. Jie laiko savaime suprantama, jog bet kokia įvairovė yra neišmanymo požymis. Viskas yra tarsi sapnas. Miegodami susapnuojame visokiausių neegzistuojančių dalykų, o kai nubundame, matome, kad visa tai tik sapnas. Nors demonai sako, kad gyvenimas - sapnas, tačiau, kaip tyčia, iš to sapno moka puikiausiai išgauti kuo daugiau malonumų. Todėl užuot bandę įgyti žinių, jie tampa vis didesniais savo sapnų karalystės vergais. Jie daro tokią išvadą: kaip vaikas yra vyro ir moters lytinių santykių pasekmė, taip ir pasaulis atsirado nedalyvaujant jokiai dvasiai. Pasaulis jiems - tik materijos pradmenų junginys, davęs pradžią gyvosioms esybėms, todėl apie jokį sielos buvimą negali būti ir kalbos. Kaip daugelis gyvųjų būtybių be jokios priežasties atsiranda su prakaitu ar iš lavono, taip ir jungiantis materialiems kosminio pasaulio pradams atsirado visas gyvasis pasaulis. Todėl materiali gamta yra vienintelė šio pasaulio priežastis ir esą jokios kitos priežasties nėra. Demonai netiki Kṛṣṇos žodžiais, pasakytais „Bhagavad-gītoje": mayādhyakṣeṇa prakṛtiḥ sūyate sa-carācaram. „Visas materialus pasaulis juda Mano nurodymu." Kitaip sakant, tobulų žinių apie pasaulio sukūrimą demonai neturi. Kiekvienas jų vadovaujasi savo teorija. Pasak demonų, visos šventraščių interpretacijos vienodai geros, mat jie netiki, kad yra vieninga ir autoritetinga šventraščių samprata.
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: elteide gegužės 18, 2017, 18:28:52
CitataDemonai mano, kad pasaulis yra fantasmagorija. Nėra jokios priežasties, jokios pasekmės, jokio valdovo, jokio tikslo - viskas nerealu. Jie tvirtina, kad šis kosminis pasaulis apsireiškia atsitiktinai, kaip materijos pradmenų sąveikos rezultatas, ir netiki, kad pasaulį sukūrė Dievas tam tikram tikslui. Demonai turi savo teoriją: pasaulis atsirado pats savaime, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad už jo slypi Dievas.
demonai juk puolę angelai, kurie regėjo Dievą, kaip jie taip gali manyt?
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: a.t.sielis gegužės 18, 2017, 18:36:03
Čia daugiau krikščionybėje tokia demonų samprata.

O indiškojoje dvasinėje kultūroje, demonai - tai gyvos esybės, ateistinių, priešiškų Dievui pažiūrų, gali būti galingos, aukštesnio lygmens, gali būti žmogaus pavidalo, gali būti kitų pavidalų. Jie praradę suvokimą, užvaldyti iliuzijos, todėl jeigu ir būtų regėję Dievą, to neprisimena ir nesuvokia.
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: klajunas gegužės 25, 2017, 11:04:17
Gyvenimą (ir pasaulį) galima palyginti su krepšinio aikštele - čia kiekvienas turi tiek, kiek sugeba įmesti į krepšį. Tam turi konkuruoti, varžytis - jeigu atsisėsi aikštelėje lotoso poza ir nieko nedarysi, "nežaisi", tada nieko neturėsi. Būsi priklausomas nuo tų kas turi išmaldos. Vadinasi reikia, kad kažkas žaistų, rinktų taškus, o tada dalintų tiems, kas domisi dvasiomis.

Galima būtų žaidimą visai anuliuoti -  visi sėdi lotoso pozose, o keli be vargo mėto taškus ir atiduota sėdėtojams ką surenka, bet tokio žaidimo dar niekam nėra pavykę sukurti, nors pastangų būta. Aišku, viską suprantant perkeltine prasme.

Todėl matome, kad net labai dvasingi, be "demonų" negali, tik jiems patogiau, kai demonai dosnesni. Tam ir plaunamos smegenys. O jeigu vis dėl to žaidžia, tai ir patys yra hibridiniai "dvasdemoniai". Imant ne rytus bet vakarus, religinėse organizacijose tokių dauguma.
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: Linas Esu liepos 21, 2017, 18:48:04
Citata iš: a.t.sielis  gegužės 18, 2017, 18:36:03O indiškojoje dvasinėje kultūroje, demonai - tai gyvos esybės, ateistinių, priešiškų Dievui pažiūrų, gali būti galingos, aukštesnio lygmens, gali būti žmogaus pavidalo, gali būti kitų pavidalų. Jie praradę suvokimą, užvaldyti iliuzijos, todėl jeigu ir būtų regėję Dievą, to neprisimena ir nesuvokia.
Jeigu kas rašoma tiesa ... tada tai - religinis fanatizmas . Eilinį kartą religija skirsto žmones į blogus ir gerus . Tikintys - geri . Netikintys - blogi .
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: elteide liepos 21, 2017, 22:50:02
 kol gyvas nevlu tapti geru  :D 
juokauju ...
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: Linas Esu liepos 21, 2017, 22:52:18
Citata iš: elteide  liepos 21, 2017, 22:50:02kol gyvas nevlu tapti geru  :D 
juokauju ...
nepagavau
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: elteide liepos 21, 2017, 22:59:44
Citata iš: Linas Esu  liepos 21, 2017, 22:52:18nepagavau
jei tiesa, ką rašo , tai iki smerties patikėsi ir būsi geras, kaip sakai
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: Linas Esu liepos 21, 2017, 23:01:54
Citata iš: elteide  liepos 21, 2017, 22:59:44jei tiesa, ką rašo , tai iki smerties patikėsi ir būsi geras, kaip sakai
Ne religija daro žmones gerais , o moralė - etika .
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: elteide liepos 21, 2017, 23:04:50
meilė ir empatija...
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: Linas Esu liepos 21, 2017, 23:14:10
Citata iš: elteide  liepos 21, 2017, 23:04:50meilė ir empatija...
sutinku
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: Vitus liepos 21, 2017, 23:16:45
Citata iš: a.t.sielis  sausio 17, 2017, 09:46:32Bhagavad-gita lietuviškai online: https://www.vedabase.com/lt/bg
Komentarai nėra Bhagavad-gita dalis. Tai Prabhupados kūryba. Argi ne taip?
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: a.t.sielis liepos 21, 2017, 23:29:15
Citata iš: Vitus  liepos 21, 2017, 23:16:45Komentarai nėra Bhagavad-gita dalis. Tai Prabhupados kūryba. Argi ne taip?
Nesuvoki, ką kalbi. Šventraščiai Indijos dvasinėje kultūroje nuo amžių perduodami mokytojų-mokinių sekomis (guru parampara), ir mokytojai nuo amžių rašo komentarus šventraščiams. Visi reikšmingi mokytojai, tokie kaip pvz. Ramanudža, Madhva, o po jų - jų mokiniai, yra parašę daugybę komentarų šventraščiams. Perduodant šventraštį sekančioms kartoms, mokytojo pareiga yra jį paaiškinti.
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: tadasas99 liepos 22, 2017, 07:22:16
Citata iš: klajunas  gegužės 25, 2017, 11:04:17Gyvenimą (ir pasaulį) galima palyginti su krepšinio aikštele - čia kiekvienas turi tiek, kiek sugeba įmesti į krepšį. Tam turi konkuruoti, varžytis - jeigu atsisėsi aikštelėje lotoso poza ir nieko nedarysi, "nežaisi", tada nieko neturėsi. Būsi priklausomas nuo tų kas turi išmaldos. Vadinasi reikia, kad kažkas žaistų, rinktų taškus, o tada dalintų tiems, kas domisi dvasiomis.

Galima būtų žaidimą visai anuliuoti -  visi sėdi lotoso pozose, o keli be vargo mėto taškus ir atiduota sėdėtojams ką surenka, bet tokio žaidimo dar niekam nėra pavykę sukurti, nors pastangų būta. Aišku, viską suprantant perkeltine prasme.

tavo minetas krepsinio analogas kazkaip primine komunizma ir zmones kurie su nostalgija prisimena kaip buvo gerai kai jiems duodavo darba, busta, zemes, 13 atlyginima, poilsines keliones ir t.t.
 As sedziu klausau tu legendu, ir paklausiu, kodel kazkas kazka man turi duoti? As zinau kodel as tureciau kazkam kazka duoti, bet kodel man, as dar sveikas darbingas vyras.
 Jie atsako, bet kaip seniau gyveno kaip db, as jiems varijanta kaip pasigerinti gyvenimo lygi, jie nenori pastangu deti, jie nori kad jiems duotu
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: klajunas liepos 22, 2017, 08:58:35
Asociacija visai ne į temą, krepšinio analogas labiau primena kapitalizmą.
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: tadasas99 liepos 22, 2017, 17:34:06
As ne apie sistema o apie zmoniu nuomone, apie principa "kaip gerai kai kazkas kazka man duoda"
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: elteide liepos 22, 2017, 22:22:23
gauti irgi malonu  :)
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: a.t.sielis rugpjūčio 05, 2018, 20:20:46
Bg 4.7

yadā yadā hi dharmasya glānir bhavati bhārata
abhyutthānam adharmasya tadātmānaṁ sṛjāmy aham

Synonyms:

yadā yadā -- kai tik kur; hi -- tikrai; dharmasya -- religijos; glāniḥ -- nukrypimai; bhavati -- pasireiškia; bhārata -- o Bharatos aini; abhyutthānam -- vyravimas; adharmasya -- bedievybės; tadā -- tada; ātmānam -- savo „aš"; sṛjāmi -- parodau; aham -- Aš.

Translation:

Kai tik religija kur nors ima nykti ir įsivyrauja bedievybė, Aš nužengiu Pats, o Bharatos aini.

KOMENTARAS: Posme didelė reikšmė tenka žodžiui sṛjāmi. Sṛjāmi negali būti vartojamas reikšme „kūrimas", nes ankstesnis posmas nurodo, kad Viešpaties pavidalas, t.y. kūnas, nėra kuriamas ir kad visi Jo pavidalai egzistuoja amžinai. Todėl sṛjāmi nurodo, kad Viešpats apsireiškia toks, koks Jis yra. Nors Viešpats nužengia į žemę numatytu laiku, kartą į Brahmos dieną, septintojo Manu dvidešimt aštuntą epochą, Dvāpara-yugos pabaigoje, Jis neįpareigotas laikytis šių taisyklių, nes yra visiškai laisvas ir gali elgtis kaip tinkamas. Tad Jis pasirodo Savo Paties valia, kai tik pasaulyje įsivyrauja bedievybė ir nyksta tikroji religija. Religijos principus nustato Vedos, ir Vedų taisyklių deramai nesilaikantis žmogus tampa bedieviu. Bhāgavatam tvirtinama, jog religijos principai - tai Viešpaties įstatymai. Tiktai Viešpats gali sukurti religijos sistemą. Be to laikoma, kad kūrimo pradžioje Pats Viešpats perdavė Vedas Brahmai per širdį. Vadinasi dharmos, arba religijos, principai - tai tiesioginiai Aukščiausiojo Dievo Asmens nurodymai (dharmaṁ tu sākṣād bhagavat-praṇitām). Šie principai labai aiškiai apibūdinti „Bhagavad-gītoje". Vedų tikslas - įgyvendinti Aukščiausiojo Viešpaties nurodytus principus, o Jis Pats Gītos pabaigoje liepia atsiduoti tiktai Jam ir niekam kitam, nes toks yra aukščiausiasis religijos principas. Vedų principai skatina visiškai atsiduoti Viešpačiui; kai juos įgyvendinti kliudo demoniški asmenys, apsireiškia Viešpats. Iš Bhāgavatam sužinome, jog Viešpats Buddha - tai Kṛṣṇos inkarnacija, kuri pasirodė tuo metu, kai pasaulyje sparčiai plito materializmas ir kai materialistai siekė savo tikslų dangstydamiesi Vedų autoritetu. Nors Vedų taisyklės ribojo gyvulių aukojimą, tačiau demoniškų polinkių žmonės, juos aukodami, nesilaikė draudimų. Viešpats Buddha nužengė, kad sustabdytų tuos beprotiškus veiksmus ir įgyvendintų Vedose nurodytą prievartos nenaudojimo principą. Todėl kiekviena be išimties avatāra, Viešpaties inkarnacija, turi savo misiją. Visos avatāros apibūdintos apreikštuose raštuose, todėl niekam nevalia vadintis avatāra, jeigu jo nepripažįsta šventraščiai. Neteisinga manyti, jog Viešpats nužengia tik į Indiją. Jis gali pasirodyti bet kur ir bet kada, kai tik to panori. Nužengęs Jis kiekvienąsyk kalba religijos klausimais tiek, kiek tomis aplinkybėmis pajėgia suvokti to meto žmonės. Bet Jo misijos tikslas visada vienas - vesti žmones į Dievo sąmonę, mokyti juos paklusnumo religijos principams. Kartais Jis nužengia Pats, o kartais atsiunčia Savo bona fide atstovą kaip Savo sūnų ar tarną, arba pasirodo Pats, prisidengęs kokiu nors pavidalu.

„Bhagavad-gītos" tiesos buvo išdėstytos Arjunai, o per jį - kitoms iškilnioms asmenybėms, nes dvasiškai Arjuna buvo toliau pažengęs už įprastus žmones, gyvenančius kitose pasaulio dalyse. Du plius du lygu keturi - veiksmas teisingas ir aritmetikoje, ir aukštojoje matematikoje. Vis dėlto egzistuoja ne tik paprasta aritmetika, bet ir aukštoji matematika. Todėl visomis Savo inkarnacijomis Viešpats moko tų pačių tiesų, bet, pagal aplinkybes, jos būna pateikiamos aukštesniu arba žemesniu lygiu. Toliau bus paaiškinta, kad aukštesnių religijos principų pradedama laikytis įvedus socialinio gyvenimo keturių luomų ir keturių statusų sistemą. Tikrasis visų inkarnacijų tikslas - visur atgaivinti Kṛṣṇos sąmonę. O ar ta sąmonė pasireikš, ar nepasireikš - priklausys tik nuo aplinkybių.


Bg 4.8

paritrāṇāya sādhūnāṁ vināśāya ca duṣkṛtām
dharma-saṁsthāpanārthāya sambhavāmi yuge yuge

Synonyms:

paritrāṇāya -- išvaduoti; sādhūnām -- bhaktus; vināśāya -- sunaikinti; ca -- ir; duṣkṛtām -- piktadarius; dharma -- religijos principus; saṁsthāpana- arthāya -- atkurti; sambhavāmi -- Aš apsireiškiu; yuge -- epocha; yuge -- po epochos.

Translation:

Kad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats.


KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos" teigimu, sādhu (šventas žmogus) yra tas, kuris turi Kṛṣṇos sąmonę. Žmogus gali atrodyti bedievis, bet jeigu jis turi Kṛṣṇos sąmonės savybes, jį reikia laikyti sādhu. Žodis duṣkṛtām taikomas tiems, kuriems Kṛṣṇos sąmonė nė kiek nerūpi. Tokie piktadariai, ar duṣkṛtām vadinami kvailiais, žemiausiais iš žmonių, net jei žemiška prasme jie ir išsilavinę, o žmonės, neturintys jokio išsilavinimo ir išsiauklėjimo, bet visa savo esybe įsitraukę į Kṛṣṇos sąmonės veiklą - laikomi sādhu. O dėl ateistų, tai Aukščiausiasis Viešpats nebūtinai turi ateiti Pats, kad sunaikintų juos, kaip sunaikino demonus Rāvaṇą ir Kaṁsą. Viešpats turi daugybę pagalbininkų, kurie gali patys susidoroti su demonais. Jis nužengia, kad atneštų ramybę Savo besąlygiškai pasiaukojusiems bhaktams, kuriuos demonai nuolat persekioja. Demonas nepalieka ramybėje bhakto, net jeigu tas yra jo giminaitis. Prahlāda Mahārāja buvo Hiraṇyakaśipu sūnus, tačiau tėvas jį persekiojo. Kṛṣṇos motina Devakī buvo Kaṁsos sesuo, bet ir ji su vyru Vasudeva kentėjo persekiojami Kaṁsos dėl to, kad jiems turėjo gimti Kṛṣṇa. Taigi Viešpats Kṛṣṇa atėjo veikiau norėdamas išgelbėti Devakī, negu susidoroti su Kaṁsa, nors atliko abu darbus. Todėl posme ir sakoma, kad Viešpats pasirodo įvairiomis inkarnacijomis, kad išgelbėtų bhaktus ir sunaikintų nenaudėlius demonus.

Kṛṣṇadāsos Kavirājos „Caitanya-caritāmṛtos" (Madhya 20.263-264) posmai glaustai apibūdina inkarnacijos požymius:

sṛṣṭi-hetu yei mūrti prapañce avatare
sei īśvara-mūrti 'avatāra' nāma dhare

māyātīta paravyome sabāra avasthāna
viśve avatari' dhare 'avatāra' nāma

„Avatāra, arba Dievo inkarnacija, nužengia iš Dievo karalystės į materialų pasaulį. Tas Dievo Asmens pavidalas, kuriuo Jis nužengia, vadinamas inkarnacija, arba avatāra. Visos inkarnacijos gyvena dvasiniame pasaulyje, Dievo karalystėje. Avatāros vardą jos gauna nužengusios į materialią kūriniją."

Yra įvairių rūšių avatāros, tai - puruṣavātaros, guṇāvatāros, lilāvatāros, śakty-āveśa avatāros, manvantara-avatāros ir yugāvatāros. Jos nužengia nustatytu laiku įvairiose visatos vietose. Tačiau Viešpats Kṛṣṇa yra pirmapradis Viešpats, visų avatārų pirmasis šaltinis. Viešpats Śrī Kṛṣṇa nužengia, kad numalšintų tyrų bhaktų troškimą išvysti Jo originalias transcendentines pramogas Vṛndāvanoje. Taigi svarbiausias Kṛṣṇos apsireiškimo šiame pasaulyje tikslas - patenkinti besąlygiškai pasiaukojusius Jam bhaktus.

Viešpats sako nužengiąs asmeniškai kiekvieną epochą. Taigi Jis ateina ir Kali amžiuje. „Śrīmad-Bhāgavatam" teigiama, kad Viešpaties inkarnacija Kali-yugoje yra Viešpats Caitanya Mahāprabhu, kuris paskleidė Kṛṣṇos garbinimą, pradėjęs saṅkīrtanos judėjimą (kolektyvinį šventųjų vardų giedojimą), ir išplatino Kṛṣṇos sąmonę visoje Indijoje. Jis išpranašavo, kad saṅkīrtanos kultūra bus skelbiama visame pasaulyje, plis iš miesto į miestą, iš kaimo į kaimą. Apie Viešpatį Caitanyą, kaip apie Dievo Asmens Kṛṣṇos inkarnaciją, netiesiogiai kalbama slėpiningose apreikštų šventraščių dalyse: Upaniṣadose, „Mahābhāratoje" ir Bhāgavatam. Viešpaties Kṛṣṇos bhaktus labai traukia Viešpaties Caitanyos saṅkīrtanos judėjimas. Ši Viešpaties avatāra nesusidoroja su nenaudėliais fiziškai, bet gelbsti juos Savo nepriežastine malone.
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 15, 2018, 09:11:30
Bhagavad-gita 13.8-12 https://www.vedabase.com/lt/bg/13

"Nuolankumą, nesikėlimą į puikybę, prievartos atsisakymą, pakantumą, paprastumą; kreipimąsi į bona fide dvasinį mokytoją; švarumą, pastovumą, savitvardą; juslinio pasitenkinimo objektų atsisakymą; klaidingos savimonės neturėjimą; suvokimą, jog gimimas, mirtis, senatvė ir ligos yra blogis; atsižadėjimą, neprisirišimą prie vaikų, žmonos, namų ir kitų panašių dalykų; pusiausvyrą malonių ir nemalonių dalykų akivaizdoje; nuolatinį ir besąlyginį pasiaukojimą Man; siekimą gyventi nuošalioje vietoje; šalinimąsi žmonių minios; dvasinės savivokos svarbos pripažinimą; filosofinį Absoliučios Tiesos ieškojimą - visa tai Aš skelbiu pažinimu, o visa kita, kad ir kas tai būtų, yra neišmanymas."
Antraštė: Iš Bhagavad-gitos
Parašė: vytra rugsėjo 15, 2018, 20:05:47
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 15, 2018, 09:11:30Absoliučios Tiesos ieškojimą - Aš skelbiu pažinimu, o visa kita, kad ir kas tai būtų, yra tik neišmanymas.
- krikščionybėje man suprantamiau pasakyta: "gyvenimas yra kelias link Dievo".

.. kas liečia kaltinimus, tai krikščionybės nuomone, šventuose raštuose prirašė visokie vergvaldžiai savo išnaudojimui įtvirtinti, Dievas nekaltina, Dievas myli ir gelbsti, kaltinimais dievo vardu užsiima demonai, dažniausiai per sugundytuosius.