Dvasiu fobija

[Primera]

Sveiki, tikiuosi ne as vienas toks kuriam taip yra ir gal duos keleta patarimu. Labai bijau dvasiu ir tu visu nesamoniu, ne tai, kad kazka jos gali padaryti, bet pacio, kaip teiginio, kad kazkas ne is musu pasaulio. Rasau, nes darosi nelabai juokinga, prisipazinsiu, man 20 metu, taciau be spaudimo krutinej ir baimes negaliu nakti i virtuve nueiti ar pro tamsu kambary praeiti. Gal kam taip yra ir zino ka daryti? Gal gydyt kaip imanoma?

[varpainis]

Pas psichologa apsilankyk, turetu padet

[domisrim]

sveikas. tu toks tikrai ne vienas, nes ir man taip dažnai būna.. bet tai priklauso nuo to, ar tuo momentu apie tai galvoju ir t.t. Visų pirma, vietoj tavęs aš nusiraminčiau, kai reikia, kaip tu rašei "pereiti per tamsų kambarį". Dvasios nieko tau blogo nedarys, jei tu joms nenorėsi blogo. Beje, gal tu jauti jas, dėlto ir bijai? Ar nebandei kada nors, pvz. vaikystėje, jų kviestis ar kažką tokio? Pabandyk prisiminti. Jei problema rimtesnė nei aš suprantu, turėtum kreiptis į specialistus, net nežinau, kokius tiksliai.

[Primera]

Dvasiu tai tikrai nebandziau kviestis. Man pvz paastreja ta baime, po filmu apie visokias dvasias, tai gal tai labiau pasamonej, o ne reali fobija? O nera kartais blogu dvasiu ar demonu kurie tik ir nori kazka padaryti blogo?

[Benamis]

Tai jeigu tave tai taip neigiamai veikia, kam dar ziureti filmus apie dvasias?

[Primera]

Nes dazniausiai kol sedi ziuri viskas normaliai buna ir atrodo sikart nebijosi, bet tik sutemsta ir prasideda vaidentis begalves is psichiatrines pabegusios damos. Gal gali buti, kad ne dvasios kaltos o pati tamsa? Nes diena tai normliai viskas

[Benamis]

Tai jeigu jauti ne tik baime, taciau dar ir vaidenasi po siaubo filmu visu pirma siulyciau susilaikyti nuo ju (filmu) ziurejimo. Manau to tikrai turetu uztekti. O jeigu ir toliau jausi kazkoki nerima ar baime, tada patarciau kreiptis i psichologa. Tai tikrai nereikstu, kad esi kazkoks nesveikas ar pan. Kiekvienas is musu turi viena-kita didesne ar mazesne fobija, taciau ne visi su jomis patys gali susidoroti. Bet is pradziu kaip minejau pasistenk susilaikyti nuo domejimosi dvasiomis.

[Asasinas]

Miegok su šviesa iki kol išnyks baimė. Pratinkis būti tamsoje. Kai yra namiškiai namie, išjunk šviesą kambaryje, užsidaryk, 1 min. pabūk ir išeik. Juk nieko baisaus nenutiks, juk namiškiai yra už kampo, kitam kambary. Po kurio laiko pakartok. Kai jau šiek tiek priprasi prie tamsos, prailgink buvimą iki 2 min. Ir taip pratinkis kol nebebijosi.

[Vytautas]

Pirmiausiai tai tikrai reiktų nežiūrėti filmų. Antra jokių dvasių dabar neegzistuoja. O kai egzistavo jų veikimo būdai niekaip neatitiko filmuose rodomų. Tikrai pats su tais dalykais susidūriau bet net ir neigiami tarpinio pasaulio elementai veikė subtiliai ir nepastebimai. Maža to tamsa ir dvasių veikimas taip pat niekaip nesusiję. Man visos problemos buvo diena.  Kaip minėjau tų dalykų dabar tikrai nėra. Asmeniškai aš jokių filmų nežiūriu jau labai seniai. Tiesiog beprasmis laiko užmušimas. Ir tai tik filmas neturintis nieko bendro su realybe.

[nereikalinga]

Tai neurologinis sutrikimas. Gal būt trūksta,kažko ? Poilsio,draugo  
Ir kas svarbiausia,čia tik baimė,kuri kaip minima nieko nereiškia ,o gal būt ir būtina medikų pagalba. Nes tai tikrai nenaudinga , gali pakenti sveikatai dar labiau

[paragraf 78]

Įdomiausi jog žmonės pagal filmus susikuria įvaizdį kaip turėtų veikti dvasinis pasaulis, nors realybėje viskas yra kitaip.
Kaip jau daugelis sakė jei žinai kad bus blogai, tai geriau nežiūrėk tokių filmų. Kita vertus labiau reikia bijoti žmonių o ne dvasinio pasaulio.
Aš panašius dalykus išgyvenau irgi iki kokių 20 metų, paniškai bijojau dvasių ir to kas slypi tamsoje. Paskiau tris metus dirbau su egzorcitstais, tai tokių dalykų prisižiūrėjau, kad dabar jau nebebijau to. Supratau kad bijojau nežinomybės ir savo iliuzijų. Tad dirbk ties savimi, neleis iracionaliai baimei tave valdyti

[zipphead]

Primera, visų pirma atsakyk sau į klausimą - kodėl Tu bijai ,,kažko ne iš mūsų pasaulio"?
Juk visi mes esame ne iš šio pasaulio, o tik laikinai svečiuojamės tam tikrą laiko tarpą
Tad nepergyvenk, esi šiuo metu savas (-a) tarp savų (svečių).

[domisrim]

Jei jau mėgsti kokį siaubo filmą, žiūrėk ne su dvasiomis, pvz. žiūrėk ne "Grave Encounters", o "Purgen". Bet čia tik tokiu atveju, jei negali susilaikyt nežiūrėjęs filmų tokių. Šeip patarčiau kuo mažiau apie tai galvoti. Man dabar 16 metų. Kai buvo 13 - 14 kažkur skaičiau, kad jei vdurnaktį pagalvosi apie pikų damą, ji ims persekioti tave, ir tuo aš tikėjau, iki vidurnakčio eidavau miegot, kad tik nesulaukt jo, nes neis nepagalvoti.. ir vieną kartą sėdėjau vakare prie kompiuterio, pasižiūriu, kad jau lygiai vidurnaktis, ir žinoma, pirma šovusi mintis "pikų dama". ir kas tada? nieko. aš nesakau, kad aš netikiu dvasiomis, tiesiog kai kurie per daug išpučia tą burbulą taip gąsdindami kitus.

[Asasinas]

draugo   

Draugė - vaistas nuo visų ligų.

[TinSoldier]

Miegok su šviesa iki kol išnyks baimė. Pratinkis būti tamsoje. Kai yra namiškiai namie, išjunk šviesą kambaryje, užsidaryk, 1 min. pabūk ir išeik. Juk nieko baisaus nenutiks, juk namiškiai yra už kampo, kitam kambary. Po kurio laiko pakartok. Kai jau šiek tiek priprasi prie tamsos, prailgink buvimą iki 2 min. Ir taip pratinkis kol nebebijosi.

Manau, kad čia geriausias patarimas buvo..
Ko dažniausiai bijoma - tai nežinomybės.

Gasdina keistas neatpažintas garsas, keistas šešėlis, ar koks biesas, kuris tipo gali slėptis tamsoje.
O, įsibauginus po visokų filmų, fantazija įsišėlsta ir į visus šituos dalykus pradeda kreipti dar daugiau dėmesio, pradeda kurti nebūtas istorijas ir nepagrįstas baimes.

Tai, manau, kad pagrindinės baimės priežastys: nežinomybė + fantazija (kaip ir paragraf'as rašė).

Nežinomybę galima sumažinti, kaip Asasinas patarė. Kokiu nors būdu po truputį pratinantis prie tamsos. Kai pajauti, kad tamsoje tave ima baimė dėl kažko - uždek šviesą, įsitikinsi, kad nieko nėra. Pamatysi, koks kambarys yra iš tiesų. Kartok tai daugybę kartų, kol galiausiai nebereikės abejoti, kas toje tamsoje yra. Geriausiai, aišku, būtų, kad būtų koks žmogus kitame kambaryje ar net ir tame pačiame.

Vaikai, manau, taip pat išauga tą baimė todėl, kad po kiek laiko tiesiog turi pakankamai gyvenimo patirties, pakankamai realybės pažinimo, kad žinotų, kad garsus, vaizdus ir pan., sukelia ne dvasios, o fantazija ir paprasti reiškiniai. Spintoje slypinčių monstrų nebebijo, nes tą spintą yra atidarę jau milijonus kartų, ir jau žino, kad nieko ten nėra.

Tau tiesiog reikia tą patirtį įgyti ir įsisąmoninti. Kiek kartų per 20 metų esi susidūrę su tikromis dvasiomis? Nei karto. Kiek kartų tave jos yra nuskriaudusios? Nė karto. Jei tau 20 metų, tai tamsoje esi praleidęs jau kokias  87 600 valandas. Kiek dvasių per tą laiką išlindo? Nė vienos Koks šansas, kad įšlys ateityje? Nulinis?

O šiaip kažkiek bijoti tamsos - visiškai normalu. Tai evoliucijos pasėkmė - tamsoje daugiau nežinomybės, todėl sustiprėja savisaugos instiktas, kitaip tariant - baimė. Todėl net visiškai atsikratęs dvasių baimės gali tamsoje kartais jausti nejaukumą ar pan. Tai normalu. Tiesiog reikia suvokti, kad visos baimės priežastys - kyla iš tavęs paties. Tai tavo fantazija. Kilus neramumo jausmui, tavo smegenys gali pradėti ieškoti priežasties. Ir, jei tik joms leisi - tikrai suras. Pavyzdžiui, pradės galvoti apie dvasias, ir tuomet jau pradėsi jų bijoti.

Neleisk tavo fantazijai tavęs valdyti, tu valdyk ją.