Praeitą vasarą nutariau daugiau nebegyventi taip, kaip visi. Nutariau keisti požiūrį į gyvenimą, siekti dvasingumo, siekti kažko daugiau, negu kiti. Nenorėjau būti toks, kaip visi, pilka masė. Norėjau gylintis į savo vidų, atrasti tai, dėl ko verta gyventi.
Pirmas mano žingsnis buvo pradėti paprasčiausiai medituoti. Tai dariau beveik kasdieną. Aišku aš ir anksčiau tai dariau, tačiau tuo metu buvo vasara, buvo atostogos, norėjau tuo metu pasiekti kokių nors akivaizdesnių dvasinių rezultatų. Kasdien medituodamas jaučiau, kaip kinta mano sąmonė, pasaulėžiūra. Kuo toliau, tuo labiau nenorėjau grįžti į tą seną, prasmirdusį, skausmingą gyvenimą, kuris buvo kupinas streso. Meditacijos dėka kito mano maitinimosi įpročiai: organizmas pirmiausiai nebepriėmė mėsos ir alkoholio. Kuo toliau, tuo organizmas labiau reikalavo tiesiog šviežio, lengvaus maisto. Atrodo, kad pasikeitė skonio receptoriai: tai, kas anksčiau buvo skanu (šlamštinis maistas), dabar nuo to tiesiog vimdo.
Dabar paminėsiu įdomesnius pasikeitimus. Aš tik nerimauju, kad kaikurie forumo dalyviai gali to nesuprasti ir kad tai juos labai sutrikys.
Kaip ir minėjau, daugiausiai dėmesio skiriau meditacijai. Man tai nebuvo koks nors lažas, tiesiog norėjau, nesulaukdavau, kada galėsiu eiti pamedituoti. Galbūt daugeliui meditacija atrodo nuobodu, kad tai paprasčiausias nieko neveikimas, tačiau taip gali kalbėti tik tokie asmenys, kurie patys to nebandę arba kurie netaisyklingai tai daro. Vieną vasaros dieną, medituojant, pradėjo smarkiai vibruoti kaktos sritis. Po kiek laiko toje vietoje pasirodė tamsiai mėlynos/baltos/violetinės spalvos rombo figūra. Kiek teko domėtis su meditaciją praktikuojančiais asmenimis, tai jie yra įsitikinę, kad tai buvo trečiosios akies aktyvavimas. Tai nereiškia, kad pas žmones ji būna 100% visada užsivėrusi, tiesiog, žmogus medituodamas, pripildo ją kosmine energija ir ji tada pradeda tarnauti žmogui, gėriui. Kai žmogus pajunta savo trečiąją akį, tada jis pradeda daugiau domėtis dvasiniais dalykais, nebenori žaloti savo kūno, kenkti sau bei kitiems.
Taigi po tos trečiosios akies aktyvavimosi prasidėjo reikštis tam tikros ekstrasensorinės galios: pradėjau matyti pirmiausia eterinius žmonių kūnus, o kartais pavykdavo ir įžiūrėti dalį auros sluoksnių. Būdavo taip, kad einu ir staiga atsisukus į žmogų pamatau aplink jį tam tikros spalvos šviesą. Dažniausiai tai būdavo baltos, šviesiai mėlynos spalvos garai, energijos. Skaičiau internete, kad žmogus, pradedantis įvaldyti aurų matymą pirmiausia ir pradeda matyti tokias spalvas. Po to tobulėjant pradedamos matyti ir kitokios spalvos: raudona, žalia, violetinė… Tas mano trumpalaikis energijų matymas buvo galima sakyti atsitiktinis, nes aš nemačiau bet kurio žmogaus energijas. Tai buvo labai retai, galbūt atitikus tinakamui apšvietimui (prietemoje arba prie balto fono geriau matosi auros spalva).
Pradėjau sugebėti skaityti aplinkinių mintis. Būdamas šalia žmogaus tiesiog nuskaitydavau informaciją apie jį, suprasdavau, kas tai per žmogus, ko jis siekia, koks jo gyvenimas. Aišku tai tik labai maža dalis visa to, ką patyriau tuo metu, galbūt komentaruose daugiau apie tai užsiminsiu.
Dar norėčiau paminėti labai svarbų dalyką: modernėjanti visuomenė tikrai neigiamai veikia žmogaus dvasingumą, jį slopina. Anksčiau galvojau, kad galima suderinti visa tai. Vis dėlto, po tos vasaros sugrįžus į didmiestį supratau, kad dalis įgytos patirties yra slopinama. Pirmiausia, kas liečia ekstrasensorines galias - nebematau jokių auros sluoksnių (išskyrus eterinį), tapau mažiau harmoningesnis, nes jaučiu aplinkinių neigiamas emocijas, kurios tikrai yra ne į naudą.
Gyvendami pagal šiuolaikinio gyvenimo tempą, standartus, yra labai sunku išlikti dvasingam, nes dauguma aplinkinių to net nepripažįsta, jiems tai net ne vertybė. Vis dėlto svarbiausia, kad galiu išlikti savimi ir nepaisant nieko galiu siekti tai, ko trokštu, mano atveju - pažinti tai, kas virš žmogaus suvokimo ribų…
Ir bandžiau pavaizduoti, kaip atrodė ta trečioji akis:
(http://s18.postimg.org/rjpxb32dx/Untitled.jpg) (http://postimg.org/image/rjpxb32dx/)
Idomi patirtis, taciau negaliu suprasti kaip tu gali zinoti, kad zinai tiesa apie kita zmogu? Galbut ta tiesa (kalbu apie tai, kad zinai koks zmogaus gyvenimas, koks jis pats ir t.t.) yra viso labo tavo vaizduotes padarinys? :)
Tikiuosi nesupyksi kaip ta daro inkognito uz klausima? Tiesiog noriu padiskutuoti kodel manai butent taip o ne kitaip :)
Trečioji akis nėra kažkoks išskirtinis dalykas, kuris atsiveria ar užsiveria ar gali būti atvertas. Trečioji akis yra Adžna čakra. Spalvą irgi maždaug pataikei. Jei kas nors sako kad čakras galima atverti ar užverti, tai aiškiai apie tai nieko nenusimano. Galima tiesiog harmonizuoti čakros veiklą. Tačiau vėlgi, jei jau dirbama su čakromis, reikia dirbti su visomis, o ne tik su kažkuria.
Visiškai pritariu mitybos klausimais. Tikra tiesa. Pats tai taip pat išbandęs. Dar papildomai sumoje esu 50 dienų gyvenęs tik vandeniu. Pats procesas gan sunkus bet savijauta po to atperka visus nepatogumus. Dingsta tiek fizinės ligos, tiek nei iš šio nei iš to praskaidrėja protas, dingsta stresai, įsivyrauja ramybė ir harmonija. Dėl meditacijų nežinau neturiu jokios praktikos. Bet susitvarkius per mitybą nemačiau prasmės kažką keisti daugiau. Dėl žinojimo apie kitus žmonės kažkaip abejoju. Iš kitų praktikų žinau kad to daryti negalima. Tai kaip ir laisvos valios pažeidimas.
Citata iš: Šešėlis gegužės 23, 2013, 23:26:50
Trečioji akis nėra kažkoks išskirtinis dalykas, kuris atsiveria ar užsiveria ar gali būti atvertas.
Tokio komentaro ir tikėjausi. Aš rašiau: ,,Tai nereiškia, kad pas žmones ji būna 100% visada užsivėrusi, tiesiog, žmogus medituodamas, pripildo ją kosmine energija ir ji tada pradeda tarnauti žmogui, gėriui. " Tą atsivėrimą nereikėjo suprasti tiesiogiai. Pas kiekvieną žmogų ,,dirba" ta chakra tam tikru pajėgumu, tačiau imantis tam tikrų priemonių, galima jos veiklą suaktyvinti, paspartinti, padidinti. Aš tiesiog tą procesą pavadinau aktyvavimu ir nereikia čia ,,stradalinti".
O dėl tų minčių skaitymo, tai nereikia suprasti, kad galima tai padaryti iš kiekvieno žmogaus, kad galima ,,perskaityti" bet kokią informaciją. Tiesiog žmonės dažnai pasako, kad tarsi perskaičiau jų mintis. Dažniausiai tiesiog pajaučiu, absorbuoju iš aplinkos kokią nors informaciją ir tiek.
Bet atsiras tokių, kurie supras viską tiesiogiai. Tad geriau iš karto nevartoti klaidingų sąvokų :)
Citata iš: Vytautas gegužės 24, 2013, 08:22:11
Visiškai pritariu mitybos klausimais. Tikra tiesa. Pats tai taip pat išbandęs. Dar papildomai sumoje esu 50 dienų gyvenęs tik vandeniu. Pats procesas gan sunkus bet savijauta po to atperka visus nepatogumus. Dingsta tiek fizinės ligos, tiek nei iš šio nei iš to praskaidrėja protas, dingsta stresai, įsivyrauja ramybė ir harmonija. Dėl meditacijų nežinau neturiu jokios praktikos. Bet susitvarkius per mitybą nemačiau prasmės kažką keisti daugiau. Dėl žinojimo apie kitus žmonės kažkaip abejoju. Iš kitų praktikų žinau kad to daryti negalima. Tai kaip ir laisvos valios pažeidimas.
Kaip fiziskai imanoma beveik du menesius isgyventi vien vandeniu? Grynas saves zalojimas ir organizmo alinimas cia.
Varpani, cia dar nieko. Forume buvo ir tokiu kurie teige, kad ir be oro gali zmogus gyventi :)
Perskaičiau tavo vadinamą ''patirtį'' astropasauli ir nieko naujo neišgirdau..tiepatys vibravimai,taspats misticizmas,taspats bandymas iš savęs padaryt,kažkokią dievybę ar dar bala žino ką.Tu taip saves nekenti,taip savim nepasitiki,kad bandai sunaikint betką,kas esi ištikro ir bandai sukurti kažkokį šablonišką nušvitusijį..tau labai truksta dėmesio,kurį begalo mėgsti ir jo sieki per savo susikurtojo ''teisinguolio'' fantomą..tu nori ,kad žmonės tavim žavėtūsi,kad sakytų,koks tu ''šviesuolis'' koks ''gerietis''.Tu kaip koks vampyras siurbi visas tas liaupses ir jomis gyveni..Nepyk,bet tu esi ištikro negeras žmogus,nenuoširdus garbėtroška,norintis per banalius ,jautrius žmonėms dalykus,siekti jų pripažinimo ir taves garbinimo..nori jaustis viršesnis už visus,geresnis,bet toks nesi ir nebūsi..įžvalgesni žmonės mato tavo užsidėtą kauke ir supranta tavo desperatiškų veiksmų ir kalbų priežastis..manau ir pats viską supranti bet negali jau sustot..
Citata iš: Benamis gegužės 24, 2013, 22:53:18
Varpani, cia dar nieko. Forume buvo ir tokiu kurie teige, kad ir be oro gali zmogus gyventi :)
Absurdas tiesiog. Esu skaites, kad buna kazkokios tai apsivalimo ar ko dietos, kad savaite ant vandens vien sedi. Nu bet du menesiai... Pezalai.
Citata iš: Marius gegužės 24, 2013, 22:53:56
Perskaičiau tavo vadinamą ''patirtį'' astropasauli ir nieko naujo neišgirdau..tiepatys vibravimai,taspats misticizmas,taspats bandymas iš savęs padaryt,kažkokią dievybę ar dar bala žino ką.Tu taip saves nekenti,taip savim nepasitiki,kad bandai sunaikint betką,kas esi ištikro ir bandai sukurti kažkokį šablonišką nušvitusijį..tau labai truksta dėmesio,kurį begalo mėgsti ir jo sieki per savo susikurtojo ''teisinguolio'' fantomą..tu nori ,kad žmonės tavim žavėtūsi,kad sakytų,koks tu ''šviesuolis'' koks ''gerietis''.Tu kaip koks vampyras siurbi visas tas liaupses ir jomis gyveni..Nepyk,bet tu esi ištikro negeras žmogus,nenuoširdus garbėtroška,norintis per banalius ,jautrius žmonėms dalykus,siekti jų pripažinimo ir taves garbinimo..nori jaustis viršesnis už visus,geresnis,bet toks nesi ir nebūsi..įžvalgesni žmonės mato tavo užsidėtą kauke ir supranta tavo desperatiškų veiksmų ir kalbų priežastis..manau ir pats viską supranti bet negali jau sustot..
panasiau, kad tu turi problemu
Varpaini, sėdi ir savaitę ir mėnesį ir du mėnesius :D Bet ne kiekvienam to reikia. Kitas po mėnesio numirt gali.
is kur organizimas du menesius badaudamas gaus reikalingu ir butinu medziagu?
O kaip tu manai kokių medžiagų reikia organizmui?
Angliavandeniu, baltymu, riebalu, vitaminu ivairiu. Vandenyje ju nera. Dar pradek pasakot kad maistas zmogui nebutinas ;D
Pagūglinai?šaunuolis...
:D :D o ka, netiesa, kad sitos medziagos butinos?
Energijai, protinei veiklai taip, kad išgyventum tik su vandeniu mėnesį laiko, nebūtinos. Organizme jų yra pakankamai. O be to tau dalies jų ir nereiks. Žinoma dėl energijos trūkumo, negalėsi dirbti sunkių fizinių darbų, ir protas gaus mažiau maisto. Todėl badaujant patariama sėdėti namuose ir dažniau nieko per daug neveikti.
Na jei labai sulėtinti metabolizmą tai galima pergyventi ir žiema turint kūne pakankamai maisto atsargų.
Šiaip marinti savęs badu neverta, nes nukreipiamas dėmesys į jį. Net Buda suprato, kad neverta marinti kūno.
Prieš kelis metus daug praktikavau meditacija ir tikrai pastebėjau pokyčius - tapau ramesnis, lengviau pakęsdavau skausmą ir geriau jaučių kitus žmones, gyvūnus. Vis tik tai mečiau, nes kolkas neturių tinkamų sąlygų tam. Miesto aplinka, triūkšmas ir skubėjimas visiškai netinka vidinio pasaulio pažinimui.
Kartais turėdavau medituoti nakti, nes nėra triūkšmo/šviesos ir tada galima susitelkti.
Tuo metų turėdavau nemažai haliucinacijų, mačiau ir keistas būtybes, fraktalus, tipiškus ateivių pavidalus. Pameditavus girdėdavau keistus garsus, o paželgus į ryškia šviesą mirgėdavo vaizdas.
Dažnai matydavau nurodyta "trečiąją akį", kuri melvai-violetinės spalvos. Susitelkus galima buvo matyti kaip tas apskritimas sukdavosi, turėjo geometrinių pavidalų, kartais pasirodydavo ir keisti veidai.
(https://encrypted-tbn0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSTwAzvl-rjqPjogTvXADmbuLp2Ps52Uc5zdu9YMdYk0JYpUxLwag)
Menkas pasiteisinimas, kad trukdo miestas, triukšmas, šviesos. Badu žmonės nesimarina, jo pagalba atsinaujina organizmas, išsivalo. Tuo labiau, yra neteisingas įsitikinimas, kad visą laiką jauti alkį. Pirmos 2-3 dienos sunkiausios. Vėliau jokio alkio nejauti.
Citata iš: Šešėlis gegužės 25, 2013, 02:43:33
Menkas pasiteisinimas, kad trukdo miestas, triukšmas, šviesos. Badu žmonės nesimarina, jo pagalba atsinaujina organizmas, išsivalo. Tuo labiau, yra neteisingas įsitikinimas, kad visą laiką jauti alkį. Pirmos 2-3 dienos sunkiausios. Vėliau jokio alkio nejauti.
Iš savo praktikos gali pasakyti kad su badavimu ne visai taip kaip rašai. Bent man. Lengviausios pirmos dvi dienos. Vėliau sunkiau. Skrandis išsijungia ir ima organizmas valgyti save. Reikia išgerti bent 2.5 litro vandens per dieną ir stebėti kad normaliai vyktų šlapinimasis. Jei šlapinimasis sutrinka reikia išeidinėti iš badavimo. Tai yra reikia pradėti naudoti vaisių sultis. Bent man badavimo metu sutrikdavo regėjimas. Badavimo metu būna maksimaliai užterštas kraujas visokiais šlakais. Iš badavimo negalima išeidinėti staigiai. Savaitę gyveni vandeniu, savaitę vaisių sultimis, savaitę daržovėmis. Tik tuomet galima pereiti prie normalaus maisto. Kitaip tiesiog mirtinai pavojinga. Esu kartą palūžęs kai jau gėriau sultis suvalgiau žuvies. Vargais negalais išvengiau medicinos įsikišimo. Badavimas gan paprasta bet kaip visuomet reikia laikytis tam tikrų taisyklių ir turėti nemažai valios, bet sumoje išbadavus apie 250 dienų galima išsigydyti vėžį.
primenu jog tema vadinasi "Dvasingumo pažinimas", o ne "Badavimas" tai gi baikit offtopiką ir grįžkite prie temos
Citata iš: paragraf 78 gegužės 25, 2013, 09:32:49
primenu jog tema vadinasi "Dvasingumo pažinimas", o ne "Badavimas" tai gi baikit offtopiką ir grįžkite prie temos
Be kūno išsivalymo neturėsi jokio dvasingumo. Tai neatsiejami dalykai. Šios temos autorius apie tai taip pat užsimena pradžioje. Ne viskas skirstosi atskirus gabalus. Gyvenimas vientisas.
Siekiant dvasingumo, aš nenoriu savęs suabsoliutinti, o didelį dalį to noriu nukreipti į kitus. Pavyzdžiui pakeisdamas savo mitybą, pastebėjau, kad ją pradėjo keisti ir aplinkiniai. Kadangi aš nevartoju alkoholio, tai mano aplinkos žmonės beveik jo irgi nebevartoja. Daug kas keičiasi į teigiamą pusę, o jie tarsi nesupranta, kas juos tai įtakoja, net nenori pripažinti, kad tai mano dėka, tačiau man nesvarbu, tegul jie tik būna laimingi. Man džiugu, juk jie pasakoja, jog gerai jaučiasi, sumažėjo vidinės destrukcijos, neapykantos vieni kitiems.
Dėl to badavimo, jeigu žmogus jaučia, kad jam tai naudinga, tai aš neprieštarauju ir toks žmogus tegul eina tokiu keliu, tačiau aš to nedariau. Aš paprasčiausiai dariau kitaip: palaipsniui pradėjau valgyti kuo daugiau sveikesnio maisto, kuris užgožė beveik visą nesveiką. Ir galiausiai įpratau valgyti tai, kas natūralu, tačiau kartais neatsisakau ko nors kito. Ir dėl to jaučiu vidinį išsivalymą, palengvėjimą, nebejaučiu dažnai žmonių kamuojamo ,,sunkumo".
Kadangi keičiant savo gyvenimą iš dvasinės pusės, keičiasi žmogaus pasaulėžiūra, ateina tam tikras suvokimas, kad nenori būti eilinė vartotojiška asmenybė, o nori gyliau save pažinti, nori kažką pakeisti į gerą ne tik savo gyvenime, bet ir kitų.
Galbūt tie, kurie gyvena, kaip eilinis žmogus to nejaučia ir tiesiog pasiduoda eilinei tėkmei, nesuprasdami, kad jie tiesiog gyvena pagal kažkieno sukurtas taisykles. Galbūt pasakysite, kad tie, kurie užsiima meditacija, stengiasi sveikai maitintis, taip pat gyvena pagal tam tikras taisykles, tačiau jos kyla iš mūsų pačių vidaus, galiausiai mes patys jas sau kuriame, kad stiprintumėme valią, kad būtumėme dvasingesni.
Mityba ir dvasingumas yra grynai ezoterikos išradimas. Žinoma visose religijose yra pasininko praktika, bet ji naudojama ne dvasingumo augimui, bet kūno pažabojimui. Bet koks dvasingumo siekimas per mitybos įpročius yra saviapgaulė.
O kas dėl tavo sveikos mitybos astropasauli, tai sveiko maisto mūsų laikas jokioj parduotuvėj nenusipirksi, tad tai irgi saviapgaulė.
O kas, sakė paragraf 78, kad viską perku iš parduotuvės? Kadangi artimieji gyvena kaime (ne visi kaime žmonės prasigėrę), kurie nėra tinginiai, tai stengiasi kuo daugiau, kuo įvairesnių daržovių ir netik, patys užsiauginti. Tai, kai grįžtų į gimtinę stengiuosi, kuo daugiau tokio maisto pasiimti į didmiestį.
Jeigu nejausčiau jokio skirtumo, kas liečia savijautą, sąmonės prašviesėjimą, tada tikrai to daugiau netęsčiau.
Kas dėl saviapgaulės, tai labai plati sąvoka. Ar tu, paragraf 78, nejauti saviapgaulės dėl savo įsitikinimų, propaguojamo gyvenimo? Ar apskritai, visas gyvenimas žemės planetoje, kokį žmonės gyvena ar tai nėra tam tikra saviapgaulė?
O kas tau sakė, kad aš propaguoju kokį nors gyvenimo būdą? Gyvenu taip kaip moku, o ką kiti daro man nelabai ir rūpi.
maistas neturi įtakos sąmonės prašviesėjimui. Tai tik iliuzija.
Aš ir neišaukštinu maisto. Paprasčiausiai jūs viską interpretuojate savaip. Žmogus, pradėjęs valgyti sveikiau, geriau pradeda jaustis, pradeda jausti pirmiausia fizinę harmoniją. Po to galima pradėti siekti dvasinės harmonijos, tarkim pradedant medituoti. Ir daugelį dalykų subalansavus, galima atrasti gyvenimišką harmoniją.
Aišku nebūtina siekti jokių dvasinių ar fizinių harmonijų. Svarbiausia, kad pats žmogus jaustųsi laimingas, kad jaustų egzistenciją, kad būtų patenkintas. Tokiu atveju žmogus kuria gražesnį pasaulį, o jeigu žmogus jaus kokią nors ne darną širdyje, tada toks žmogus gali skaudinti kitus, skleisti neigiamas emocijas.
Ne visi žmonės turi uždirbti milijoną, ne visi turi parašyti knygą ir t.t. Žmogus yra paprasčiausiai nuostabi būtybė, kuri gali mylėti, kurti grožį, gali užjausti... Ar tai nėra visa ko esmė? Galbūt mes per daug save išaukštiname ir nemokame džiaugtis tuo, ką turime, ką sugebame. Ir visos tos iliuzijos, vizijos, susijusios su kosmosu tai yra laikina, galbūt tai tik ženklai, parodantis, kad mes esame ne vieni, kad mes svarbiausia esame saugūs, kad galime savaip kurti savo pasaulį...
Matai, net ir maistas atsivežtas iš kaimo nėra sveikas. Tam kad maistas būtų sveikas jis turėtų augti visiškai izoliuotas nuo aplinkos faktorių. Jei auga darže, palaisto lietutis ir jau žiūrėk chemijos pilna, kaimynas savo greta esantį daržą pesticidais apipurškia, jie jau ir pas tave į daržą lenda. Sveiko maisto tiesiog nėra :)
O kas dėl tavo suvokiamo dvasingumo, tai gražus jis nieko nesakau, tik tiek kad jaučiasi jog dar nesi ragavęs gyvenimo ir į viską pro rožinius akinius žiūri :)
Citata iš: paragraf 78 gegužės 25, 2013, 11:57:37
Mityba ir dvasingumas yra grynai ezoterikos išradimas. Žinoma visose religijose yra pasininko praktika, bet ji naudojama ne dvasingumo augimui, bet kūno pažabojimui. Bet koks dvasingumo siekimas per mitybos įpročius yra saviapgaulė.
O kas dėl tavo sveikos mitybos astropasauli, tai sveiko maisto mūsų laikas jokioj parduotuvėj nenusipirksi, tad tai irgi saviapgaulė.
Religija ir dvasingumas neturi nieko bendro.
O toks teiginys atsirado tik XX a. su radikalių protestantų atsiradimu, po to perėjo į ezoteriką. Taip kad šitam reiškiniui tik koks 50 - 100 metų, o naujais dalykais nepasitikėčiau, nes jie neaišku kur veda. Va religinis dvasingumas turi tūkstantmetes patirtis ir aišku kur veda, o naujovės... kas žino kur jos veda.
Manau dvasingumas senas kaip šis pasaulis įvardinimas neesminis dalykas. Turėjau savo giminėje vieną dvasingą bet nereligingą prosenelę ir labai religingą bet ne dvasingą kitą prosenelę, kuri su dideliu rožančiumi vos neužmušė mano 4m mamos kad ši ne taip klūpėjo. Nereliginga prosenelė ją išgydė nes buvo kaimo žolininkė. Niekuomet iš 12 mano mamos šeimos narių niekas neprisimena kad ji būtų pakėlusi balsą prieš vaikus apie mušimą jau ir kalbos nėra.
Tai pagal vieną pavyzdį kalbi apie visą žmoniją? Taip, yra nereligingų žmonių kurie yra dvasingi, tačiau didesnis ir gerokai kiekis žmonių kurie yra dvasingi yra religingi.
Tema susijusi su dvasingumo pažinimu. Kadangi aš siekiu dvasingumo, pakeisdamas savo mitybos įpročius aš jaučiu ir akivaizdžiai matau, kad tai prisidėjo prie mano norimo tikslo. Kad jūs teigiate, jog maistas neturi įtakos dvasingumui, tai tik jūsų nuomonė. Galbūt net patys to nesatę bandę, o tik eilinį kartą cituojate pasenusias vadovėlių citatas.
Paragraf 78, minėjai, kad nėra apskritai sveiko maisto. Tai, kodėl tavo manymu yra blogai tada, valgyti labiau sveikesni maistą, už mažiau sveikesnį? Juk gyvenimo nieko nėra tobulo, tad nereikia per daug į viską kritiškai žiūrėti ir kiekvieną smulkmeną askaluoti. Kaip minėjai, jok kaime užaugintos daržovės irgi nėra sveikos tai man prieš tau parašant, kilo mintis, juk paminėsi, kad nesveikas toks maistas dėl kokio nors rūgštaus lietaus ar dar ko...
Paprasčiausiai vyksta tam tikras apytakos ratas iš kurio mes gauname tam tikras medžiagas, kurios kaikurios gali ir nebūti sveikos, tačiau organizmas turi būti pajėgus jas sudoroti. Aš kalbų apie tas medžiagas, kurios yra natūraliuose produktuose.
Aš nesutinku su tokiu požiūriu, kad nėra jokio sveiko maisto, tad valgykime ką norime. Na ir kas, kad ne viskas yra tobulai sveika, natūralu, tačiau paėmus paprasčiausiai obuolį, tu gali pajusti jo skonį, jo trykštančias sultis, galiausiai pajauti tam tikrą energiją, kuri duoda tonusą visam organizmui.
Galiausiai tai nėra koks nors imperatyvas, kaip žmogus turi gyventi. Jūsų pasirinkimas ką valgyti, kokiu žmogumi būti.
Citata iš: paragraf 78 gegužės 25, 2013, 14:54:29
Tai pagal vieną pavyzdį kalbi apie visą žmoniją? Taip, yra nereligingų žmonių kurie yra dvasingi, tačiau didesnis ir gerokai kiekis žmonių kurie yra dvasingi yra religingi.
Paėmiau sau artimą pvz, bet stebėdamas jau pakankamai ilgai gyvenimą pastebiu atvirkščią variantą kuo žmogus religingesnis tuo nedvasingesnis. Dievas aptemdo protą ir nutolina nuo realaus gyvenimo.
Tai mažai tada normalių tikinčiųjų esi sutikęs. Mano aplinkoje didžioji dalis dvasingų žmonių yra iš religinio tarpo. Vienetai kurie nepriskirtų savęs kokiai nors religijai ir būtų dvasingi.
Ar galite nors vienoje temoje neminėti tų religijų? Jau taip praplovė jos kaikuriems smegenis, kad jau darosi kraupu.
Religija ir dvasingumas neatsiejami dalykai. Be dvasingumo religija yra niekas. Taip kad tema labai konkrečiai susijusi su religija. Kaip sakiau yra įmanomas dvasingumas ir be religijos, bet daug dažnesnis atvejis yra kai dvasingumas yra religijoje
Kadangi tema yra apie dvasingumo pažinimą, būtų labai malonu išgirsti konkrečius pavyzdžius, kaip religijų atstovai siekia savojo dvasingumo. :)
CitataPaėmiau sau artimą pvz, bet stebėdamas jau pakankamai ilgai gyvenimą pastebiu atvirkščią variantą kuo žmogus religingesnis tuo nedvasingesnis. Dievas aptemdo protą ir nutolina nuo realaus gyvenimo.
Religiją turi atrasti savyje, o ne išorėje kilusią iš žmonių apsvaigusiu vynu minčių. Dievui sukurta religija aptemdo protą, nes tai iškreipia tikrąjį tikėjimą į savąjį aš, pažinus tikrąjį Dievą savyje, atrasi kelia į realybėje sklindanti gėrį milžinišku greičiu;)
Citata iš: astropasaulis gegužės 25, 2013, 16:20:39
Kadangi tema yra apie dvasingumo pažinimą, būtų labai malonu išgirsti konkrečius pavyzdžius, kaip religijų atstovai siekia savojo dvasingumo. :)
Tikėjimu, kad jeigu eisi į bažnyčia, tavo visos esamos ir busimos nuodėmes bus išpirktos už paaukotus pinigėlius ir jokios pragaro kančios tau ne motais :)
Neiprastas, nerašykite dviejų pranešimų iš eilės :-\ Tam skirtas mygtukas "Keisti".
"Dvasinė raida" anomalijos forume ir atsirado tam, kad dalyviai turėtų kur diskutuoti apie dvasingumą, nušvitimą ir t.t. be religijų įsikišimo. Dvasingumo siekti gali tiek religingi žmonės tiek ateistinės pasaulėžiūros propaguotojai.
Kadangi su religija susijusios temos talpinamos čia: http://anomalija.lt/forum/index.php?board=10.0 - tai gal geriau būtų jeigu jos ten ir liktu, o šią vietą palikime tiems, kurie iki užvakar neturėjo savojo kampelio forume. Visuomet tema apie religinį dvasingumo pažinimą galima sukurti tam skirtoje vietoje (http://anomalija.lt/forum/index.php?board=10.0).
Savais žodžiais išverčiau Kurginyano interviu. Nežinau ką jis turi mintyse sakydamas apie tai kas "tikra", bet tikrai daug neblogų minčių.(nors truputį skamba kaip sąmokslo teorija)
Valdžia stengiasi trukdyti žmogui pažinti save, nes jei pradės žmonės gilintis į save, pradės keistis ir pasaulis, todėl kad taip neatsitiktų, valdžia turi du kelius: 1) Skatinti žmonių vartotojiškumą, pramogas ir malonumų ieškojimą. 2) O jei vis dėlto žmogus pabandys gilintis į save, tai "rinkoje" turi būti tiek surogatų ir pseudotechnikų, kad žmogus tarp jų pasiklystų, ir neturėtų jokių kriterijų, pagal ką būtų galima atskiri tikrą nuo netikro, reikalingą nuo nereikalingo.
Kas tikra- dažniausia būna sunku, ilgai ir reikalauja pilno atsidavimo. O "rinkoje" dažniausia siūloma, kas grieta ir paprasta, taip suklaidindami didelę dalį žmonių, kurie jaučia poreikį ieškoti kažko daugiau.
Egziuperi: Laisvė tai pajausti troškulį, ir atrasti kelią prie šulinio.
Valdžios tikslas: Kelias prie šulinio turi būti klaidingas, o dar geriau kad iš viso žmonės nejaustų troškulio, ir neieškotų jo.
buvau jau įdėjęs kitoje temoje, bet manaunepamaišys: http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=SoW9hjDDjGM
Citata iš: paragraf 78 gegužės 25, 2013, 13:13:08
O kas dėl tavo suvokiamo dvasingumo, tai gražus jis nieko nesakau, tik tiek kad jaučiasi jog dar nesi ragavęs gyvenimo ir į viską pro rožinius akinius žiūri :)
Žmogus atsirenka, ką jis nori ,,ragauti" iš gyvenimo. Kodėl visiems turi būti taikomi kažkokie standartai, ką jis turi gyvenime ,,išragauti"?
Mano atveju, kaip tik gyvenime patyriau daug nusivylimų, tačiau dvasingumas nebuvo svetimas bet kuriame mano amžiuje. Paprasčiausiai vieniems nuo gimimo svarbu dvasiniai dalykai, o kiti visą gyvenimą į sielos dalykus žiūrės kritiškai, juoksis iš to.