Anomalija.lt

Sveiki visi, norėčiau pasidalinti vienu žaidimu, t.y. kūryba. Rašom knygą kartu. Taigi aš pradedu.
_________________________________


Regimantas sedėjo prie kompiuterio ir negalėjo patikėti savo akimis. Galvojo žiniasklaidai nuvažiavo stogas, kad rašo tokius dalykus. Straipsnis po straipsnio:"Sensacija". O ta sensacija yra ta, kadmus aplankė ateiviai ir nebetkur o Lietuvoje, pačiame Vilniaus centre Rotušės aikšteje ir svarbiausia tai, kad jie ieško žmogaus, konkretaus žmogaus. Regimantas negalėjo patikėti kad jie ieško jo. Jo akys vis užkliūdavo už jo vardo ir pavardės. Jis net nežinojo kaip ateiviai perdavė šią informaciją. Nei jis labai protingas nei talentingas nei gražus, o visiškas vidutiniokas! Ir ką gi jam dabar daryti, kai žiniasklaida tuoj veršis pro duris? Bėgti slėptis kur? Ar pasiduoti ir ant iešafoto ateiviams? Jam davė porą dienų, kad priimti sprendimą. Taigi ką jis priėmė?

Disaster victim identification

Regimantas, apsisukęs ant kėdės pamatė, kad prie jūros kranto guli objektas, panašus į žmogaus kūną. Po kaire buvo pastatas, ant kurio buvo užrašyta Hertzsprung-Russell-Diagramm. Mirgėjo kai kurie langai, bet ką jie sako, nebuvo galima suprasti. Įėjimo taip pat nesimatė. Regimantas suprato, kad jam reikia ieškoti device su Fokussierungslinse. Buvo prietema, bet Saulė buvo tamsiai geltonos spalvos ir nekeitė pozicijos. Laiko buvo daug.

Einant toliau, pastato galo nesimatė. Galima buvo ateivių paprašyti pagalbos, kaip sakė giminės, jie nusileisdavo už okeano, kartą į mėnesį. Mėnesis buvo, kai juodas taškas iš viršutinio kairio Saulės krašto pereidavo į dešinį žemutinį. Eisen-Stern. Prie kranto buvo metalinė dėžė, su užrašu: AesTask::DoCrypto() (CVE-2018-5122)

Žiūrint per teleskopą, gale matėsi žmogys, bet niekas iki ten negalėdavo daeiti, vidury kelio patekdavo į laiko kilpą ir grįždavo į pradinį tašką. Πτοηθεντες δε και εμφοβοι γενομενοι εδοκουν πνευμα θεωςειν. Reikėjo pažiūrėti, kas yra už okeano. Modulyje buvo device H-Atom Häufigkeit.

Kaip vaikinas pateko į absorvatoriją Vatikane , kur jis bandė per Lucifer teleskopą pamatyt tuos ateivius ir kas už to okeano , niekas nenutuokė . Sanitarai po įtemptos kovos išvežė vargšą vaikiną į rehabą - Ant bangos-  pasigydyt nervų.

Anatolijus Petrauskas - senas gydytojas trumpa žila barzdele - lėtai vaikščiojo po palatą. Regimantas akimis sekė gydytoją ir vis nenustojo pliaukšti:
- Aš tikrai buvau prie okeano!
- Mielas Regimantai, - tarė senas gydytojas, - jūs protingas jaunuolis. Nagi pats pagalvokite, argi taip tiesiog besėdėjęs savo kambaryje, kaip kad jūs sakėte, ėmėte ir apsukęs kėdę pamatėtę okeaną!
- Turite manimi patikėti...
- Regimantai, sutikite, jog prie Kauno nėra jokios jūros.
- Na taip, bet...
- Ir jokioje Vatikano observatorijoje jūs nebuvote. Mes jus radome prie seno sandėlio su mėgėjišku teleskopu, kuris, tarp kitko, guli mano kabinete.
- Aš, aš... Nežinau... Bet tai buvo taip tikra...
- Aš ir nesakau, kad tai negalėjo atrodyti kaip tikra. Bet tai ne-bu-vo tikra.
- Tai kas man buvo, daktare?
Gydytojas prisėdo šalia - jam suskaudo koją. Pastaruoju metu dėl kojos skausmo prastai miegodavo. Skausmas užeidavo netikėtai. Ir vėl netikėtai praeidavo. Gydytojas manė, kad tai nuo jo įpročio daug vaikščioti ir bėda ta - šio įpročio jis negalėjo atsikratyti.
- Miego trūkumo pasekoje jums pasireiškė haliucinacijos. Žinoma, sėdėjimas prie kompiuterio taip pat prisidėjo. - konstatavo daktaras, - Tačiau prisidėjo ir jūsų vaizduotė. Pabandykite rašyti apsakymus. Sakykite, ar daug skaitote?
- Kaip kada. Labiau mėgstu filmus žiūrėti.
- O va šito gėrio patarčiau jums kurį laiką vartoti mažiau.
- Bet saulė, daktare, saulė...
Petrauskas atsistojo, priėjo prie lango ir atitraukė užuolaidą:
- Saulė beveik nusileido?
- Taip. - konstatavo Regimantas.
- Taigi, pats matote jog ji nestovi vietoje.
- Jums skauda, daktare?
- Ką?
Regimantas parodė pirštu į koją:
- Skauda?
- Ai, nepergyvenkit dėl manęs, Regimantai. Aš jau senas.
- Jis lygiai taip pat sakė.
- Kas sakė? - nustebo gydytojas.
- Vienakojis išminčius per sapną. Mes buvome prie kažkokio keisto įrenginio ant kurio buvo išraižyta, nepamenu, berods aštuoni apskritimai.
- Sapnai įdomus dalykas, Regimantai, bet neiškeiskite jų į tikrovę. Patikėkite, aš ir mėgdavau galvoti apie savo sapnus ir ieškoti sąsajų su realybe. Teisybė ta, kad jog jie nieko ypatingo nereiškė. Tai tiesiog pojūčių ir minčių kratiniai iš pasąmonės. Baimės, svajonės ar samprotavimai - tik susimaišę sapno pavidale. Na, labanakt. Rytoj pas jus užsuksiu. Išsimiegokite ir pamatysite kaip viskas jums pačiam pasidarys aiškiau.
Petrauskas uždarė palatos duris ir skaudančia koja lėtai ėjo per koridorių. Nepaisant skausmo, gydytojo galvoje nerimastingai sukosi mintys. Visų pirma - prieš gerą valandą perskaityta naujiena apie neatpažintą objektą, skriejantį Žemės link (žurnalistas spėlioja jog tai nuo orbitos nukrypusi kometa, bet labai jau įtartina toji "kometa") ir kitas straipsnis apie keistą signalą, vakar užfiksuotą įvairiose Europos vietose: "RIGMANTVS H FREQVENTIA CRYPTO". Taip pat paauglystėje skaitytas kareivio dienoraštis, kuriame kareivis užsiminė apie kažkokį pastatą Rytprūsiuose, pajūryje ir apie negalėjimą pasiekti pastato galo. Kad ir kaip gydytojas norėjo tai nuneigti ar paaiškinti savo medicinos žiniomis - jis negalėjo to padaryti. Sutapimų su Regimanto haliucinacijomis buvo per daug.

Priėjęs savo kabineto duris gydytojas papriekaištavo sau už savo prielaidas, kad jis pats tampa kaip tas dviprasmiškai pagarsėjęs ekstrasensas Anatolijus Kašpirovskis. Staigiu judesiu stumtelėjęs duris, nes šios strikdavo , įėjo į vidų ir  lėtu žingsniu nutapnojo link savo stalo. Atsidaręs viršutinį stalčių, išsiėmė buteliuką vaistų ir išgėrė iškart dvi kapsules, nes nežmoniškai gėlė koją. O galvoje vis sukosi mintis, ar gali būti tokie sutapimai ? Juto kad jau pradeda skaudėti ir galvą. "Dvi kapsulės bus neprošal ", - tarė sau Anatolijus ir susmuko į savo krėslą , skvarbų ir švelnų žvilgsnį įbesdamas į foto stiklo rėmeliuose  , iš kurių šypsojosi jo mylima žmona Ana.

Regimantas modulyje paėmė radiją, ten robotiniu, monotonišku balsu kartojo: jūs esate sapne, jūs esate sapne, po to pasakė kažką apie espumizaną ir white noise. despatarrar lejos. la escena esta grabada en mi memoria. nenúfar. conte Litte. MDCCLXXVIII

Ant geležinės dėžės pakrantėje buvo užrašyta Synchrotronspektrum ir runos išdėstytos ratu, buvo neaišku, ką jos reiškia. Viele Mondstrahlen laufen durch Ringwälle und andere Gebirgsformationen hindurch,ohne daß diese irgend ein Anzeichen von Bruch oder sonstiger Zertrümmerung wahrnehmen ließen.
Taip pat, atėjo keista telegrama, Donatis Causa Mortis - 50 000€.
Toliau okeane buvo toks darinys, žinomas kaip city. Po dešine buvo black hole, ten buvo galima rasti jūros žmones.
 

Tokius ir panašius dalykus Regimantas visą rytą pasakojo kažkokiam vyrukui iš gretimos palatos, kuris manė esąs Napoleonas. Jiedu vaikščiojo po nedidelį, tačiau prižiūrėtą gydymo įstaigos kiemą su keliais nedideliais medeliais, trinkelėm išklotais takais. Napoleonas visai neplanavo visą rytą praleisti plepėdamas, bet atsitiktinai nugirdęs Regimanto pasakojimus slaugytojai, kuri tuomet nešiojo pusryčius, paprašė ar galėtų išeiti į kiemą pakvėpuot grynu oru, kartu pasiūlęs išeiti ir Regimantui. Napoleonas mažai ką galėjo suprasti iš Regimanto šnektų, bet buvo išmokęs, jog iš naujojo apaštalo Arūno, žmogaus voro Pilypo, kalbančio šuns Roko ir kitų nevisai adekvačių šios įstaigos gyventojų galima kartais gauti visai neblogų minčių jo genialiems būsimo antrojo žygio į Rusiją planams.
- Mon ami, galit pakartoti, kaip veikia tie jūsų vadinami "bliak hols"?
Regimantas gal jau trečią kartą vėl iš naujo pradėjo aiškinti Napoleonui apie juodąsias skyles. Bet šis neiškentęs Regimantą pertraukė norėdamas pasitikslinti:
- Atleiskite man, bet kaip supratau, šie apvalūs, juodi "bliak hols" yra lekiantys, besisukantys patrankų sviediniai, kurie taip traukia artyn savęs Saulės šviesą, jog horizonte lieka tamsu?
- Ne, ne, ne. Įsivaizduokit, jog...
Ir Regimantas aiškino toliau.
"Hmm... Įdomi vaikinuko mintis." - mąstė Napoleonas, - "Sviediniai, kurie aptemdytų mūšio lauką. Būtų neįtikėtinas pranašumas palikti priešininką vieną tamsoje!"
- ... ar dabar supratote? - galop baigė aiškinti Regimantas, kol Napoleonas mąstė.
- Ai, taip, taip. Labai puiki idėja.
Per visą šį rytinį pokalbį pašnekovai jau ne kartą spėjo apeiti kiemą ir dabar jau ėjo link įstaigos pastato durų. Prie durų jau besišypsodamas stovėjo apaštalas Arūnas, o kalbantis šuo Rokas, pamatęs ateinantį jam jau gerai pažįstamą Napoleoną, iškišęs liežuvį keturiomis ropojo trinkelėmis pašnekovų link, purvindamas slaugytojos ką tik neseniai išskalbtas kelnes bei jam gerokai per didelio megztinio rankogalius. Pribėgęs prie Regimanto su Napoleonu, Rokas pakėlė rankas kaip letenas ir paklausė:
- Au, au. Šeimininkai, gal duosite kokį mėsgalį?
- Bėk pas apaštalą, Brisiau! - sukomandavo Napoleonas Rokui. Šis labai pykdavo jeigu būdavo vadinamas ne Brisiumi.
Rokas-Brisius apsisuko ir vėl ant keturių pasileido ropoti durų link.
"Ech, gaila vyrų." - mąstė Napoleonas - "Pilni sveikatos, dar jauni, bet jau amžiams pasiklydę savo pamišime. O dabar dar ir šitas vaikinukas. Matosi, protingas, pilnas įdomių idėjų. Matyt bus vienas iš artileristų. Tik vis nenustoja taukšti apie savo žvaigždynus ir kažkokius burtininkų prietaisus iš pasakų. Évidemment, kovėsi prie Borodino, bet jauna galva neatlaikė kruvino mūšio siaubo... Gal dar išsikapstys."
Visi keturi - Regimantas, Napoleonas, apaštalas ir Brisius - sugūžėjo vidun, nes jau artėjo pietų metas.

Regimantas vėl papurtė radiją: ой люли люли...
Sinus transversus
Demons resemble man in these respects, they eat and drink, are fruitful and multiply, and die. But they also somewhat resemble angels in so far as they have wings, flying to and fro all the world over like angels, and knowing a little of the secrets of the higher spheres--not quite as much as angels, but generally the fate of men is known to them. Chagigah 16a
Остров мёртвых. House of Silence

radijas nutiko...
"-keistas tekstas, idomu ką tai reiškia "- klausiamai tarė Regimantas Napoleonui  ir nukulniavo visi  į savo palatas, nes turėjo jau prasidėt gydytojų vizitas. Napoleonas giliai mąstė, lyg bandydamas kažką pisiminti. Apaštalas vis kartojo, kad tai nieko gero , kad tai teksto atraižą iš Armagedono , o Brisius į tai atsakydavo kiekvieną kartą nervingai paskasydamas sprandą.

Mishnah Chagigah 11b " Whoever reflects on four things, it were a mercy if he had never come into the world, viz. what is above, what is beneath, what is before and what is after. "
Copulatio verborum indicat acceptationem in eodem sensu.
Nequis igitur vos damnet ob cibum vel potum, aut respectu festi, aut novilunii, aut sabbatorum: quae sunt umbra rerum futurarum, at corpus est Christi. Nemo adversum vos rectoris partes sibi ultro sumat, in submissione animi et religioso cultu angelorum, gradum inferens in ea quae non vidit, et temere turgens carnis suae intelligentia: neque retimens caput, ex quo totum corpus per commissuras et connexus suppeditatum et compactum, augescit Dei augmento.
Остров мёртвых - Richtempfangsantenne
Mon Dieu, bliak hols yra blogybė и нужно с этим бороться.
Armagedonas jau įvyko, prašom visi tęsti darbą ir poilsį.

Original Mittheilungen.
Vorschlag einer „Neutralelektrode" für galvanische
Erregbarkeit Bestimmungen.
Von W. Erb in Heidelberg
Unsere Methoden der quantitativen galvanischen Erregbarkeitsbestimmung
motorischer Nerven entbehren noch immer der wünschenswerthen UehereinstinuDung und derjenigen Einheitlichkeit, welche allein vergleichbare Ergebnisse der verschiedenen Beobachter garantiert.
Es mag deshalb erlaubt sein, einige Bemerkungen zum Zwecke der Herbeiföhrung einer einheitlichen, allgemein adoptirten Untersuchungsmethode zu machen.
W. Erb, Zur Lehre von der Tetanie, nebst Bemerkungen über die Prüfung der elektrischen
Erregbarkeit motorischer Nerven. Arch. f. Psycb. u. Nerv. 1878. IV. S. 303.

Ant geležinės dėžės buvo užrašas tokiomis raidėmis, bet niekas negalėjo perskaityti. letters not assigned.

(https://s26.postimg.org/fg11xn321/Cthulhu_text.jpg) (https://postimages.org/)

Nors daug kas bandė. Sakydavo, kad už bliak hiols gyvena žmonės.

(https://s26.postimg.org/pem0jp4nd/580c98fdbcb4a5c382e82d2b996a0e64.jpg) (https://postimages.org/)

Isaiah 50. Thus says the Lord:

-Nihferštein, - netikėtai pareiškė Brisius.
Regimantas nustojo kalbėti.

Nepaminėjome šiandieninės vizitacijos. O ji praėjo gan įprastai. Anatolijus Petrauskas šiandien klausėsi tiek Regimanto kosminių šnekų (nemažai jų vokiškai, lygiai taip, kaip dabar teko klausytis Brisiui), tiek Napoleono strateginių planų. Teko jam pakasyti pasmakrę Brisiui, kad šis nustotų stūgauti. Teko raminti žmogų vorą, kad šis vėl nebandytų nuo spintos šokti ant sienos ir vertikaliai nuropoti (pastarąjį kartą toks lipimas pasibaigė dideliu guzu voro kaktoje ir prakirsta nosimi). Tik apaštalas šiandien buvo kažkoks tylus ir kažkuo susirūpinęs. Na, bet iš esmės Petrauskas galėjo ramiai eilinį kartą pasižymėti savo užrašuose: "status quo".
Taigi po vizitacijos Brisius įsiprašė įleidžiamas pas Regimantą. Jam Regimantas ir pasakojo (vokiškai) toliau, ko nespėjo ar pamiršo papasakoti Petrauskui. Pasakojo, iki minėtojo netikėto Brisiaus pareiškimo apie savo nihferštejinimą.
Po savo pareiškimo Brisius keturiomis nuropojo koridoriun ir pasuko link tualeto. Ropojo visas patenkintas ir didžiuodamasis savimi. Juk ne kiekvienas šuo, kad ir kalbantis, gali pasigirti gebėjimu atlikti reikalus stovėdamas ant dviejų kojų ir į unitazą. Tiesa, dar prieš gerą mėnesį iki Regimanto atvykimo, Petrauskas ir kiti gydytojai turėjo nemenkai vargelio su Roku-Brisiumi, dėl jo noro myšti lauke ant medelių ar sienos pakėlus koją. Žinoma - nenusimaunant kelnių. Kas ir buvo didžiausia bėda. Na, bet Brisius dabar buvo "išdresuotas" tiek kelnes nusimauti, tiek unitaze nusimyšti. Su tuo save galėjo sveikinti Petrauskas ir kiti, o ypač įstaigos gyventojų skalbiniais užsiimanti Danutė.
Regimantas taip pat išėjo į koridorių ir išgirdo verkiantį apaštalą. Pastarojo palatos durys buvo šiek tiek praviros (vėlgi, tam pačiam Brisiui, nes šis apaštalą labai mėgo). Įėjęs Regimantas atsistojo per gerą žingsnį nuo ant lovos sėdimoje pozicijoje, rankomis į kelius įsikibusio, kūkčiojančio apaštalo. Pastarasis pakėlė savo išverktą veidą. Regimantas jau žiojosi klausti "kodėl verki", bet besitikėdamas tokio klausimo apaštalas ištarė.
- Aš... E... Aš... Verkiu, kai angelai nusipelno mirti.
- Kodėl...
- ... angelai nusipelnė mirti? - pertraukė Regimantą apaštalas, - Kodėl tu paliktum raktus ant stalo?
- Kokius raktus?
- Nesvarbu. Gyvenimas yra prasmingas. Mano. Tavo. Brisiaus. Gydytojo. Bet pasmerkiame. Pasmerkiame vieni kitus. Kodėl, Regimantai?
- Nesuprantu.
- Supranti, puikiai supranti. Pasmerkiame būti mūsų nelaimių kaltininkais, mūsų priešais, mūsų nekenčiamais, nors jie nieko nepadarė. O jei ir padarė. Juk turime mylėti artimą. Ir nors kažkas mūsų nemyli tai ne priežastis mums nemylėti.
- Galėsi mylėti, kuomet tau duos į galvą kas nors, apaštale.
- Galvą... Taip. Galvą skauda ir tai nesmagu. Todėl nemylėsiu. Regimantai, o kodėl mums kažkas patinka, o kažkas nepatinka?
- Tiesiog taip...
- Tiesiog taip yra. Taip, taip, taip. Bet kodėl taip yra? O gal tas patikimas ar nepatikimas kažką reiškia? Juk mes ir siekiame, kiekvienas, būti laimingi ir vengiame būti kenčiantys. Taigi, patinka laimė, nepatinka skausmas.
- Fizinis skausmas parodo, jog negerai tavo kūnui. Turbūt todėl ir vengiame skausmo, nes kūnas siunčia signalą, kad tai negerai.
- Žinoma, bet visgi, Regimantai, kodėl gi aš ar tu turėtume siekti laimės ar vengti to skausmo? Tiesiog taip yra? Tiesiog siekti?
Apaštalas patylėjo minutėlę. Regimantas nedrįso kažką pasakyti. Galop apaštalas vėl prakalbo.
- Gyvenimas nėra veltui duotas, Regimantai. Ir tie jausmai nėra veltui mums duoti pajusti. Gyvenimas yra prasmingas. Turime siekti tos laimės, Regimantai. Man laimė yra skelbti gerąją naujieną, tau aiškintis dangaus skliaute atsiverančios didybės paslaptis, gydytojui Petrauskui - mudviejų sveikatos išsaugojimo paslaptis.
Apaštalas nusišluostė ašaras, jo veide pasirodė šypsena, jis dar iš atminties padiktavo keletą eilučių iš Šventojo Rašto ir pasakė eisiąs pamiegoti. Regimantas apleido palatą įsikalęs galvon mintį, jog taip ir turi būti - jis turi išnarplioti visas šitas jo galvoje šmėkščiojančias paslaptis, sujungti atskiras dalis į visumą, kaip iš atskirų būtybių egzistencijos susijungusi visatos didybė. Jis turi atskleisti paslaptį ir atrasti didybę, supratęs kaip sujungti tas padrikas savo minčių nuotrupas. Tokia jo laimė.

Šitas buvo senai ir neteisybė. Smetona senai pasirašė įsaką, draudžiantį Brisiams myžti per kelnes ir nepakėlus kojos.

Keista, kad dauguma gyventojų gerai suvokė, esantys gydymo įstaigoje tarp žmonių su, sakykim, nedidelėmis protinėmis problemomis, bet visi jie ligi vieno pateisino savo buvimą ten:
Napoleonas manė, kad tai sąmokslininkai jį uždarė tarp protiškai pašlijusių kareivių;
Apaštalas tikėjo, kad tai Dievas jį siunčia skleisti tikėjimo šviesos šiems beprotybės tamsumoje skęstantiems protams, tik su jo pagalba įmanomas pasveikimas;
Brisius, kaip padorus kalbantis šuo, buvo įstaigos sargas;
Žmogus-Voras gydėsi traumą, kuri staiga nebeleidžia jam panaudoti savo ypatingų galių;
Regimantas čia buvo saugiai valdžios slepiamas, kol bus daugiau aiškumo iš ateivių pusės, reikalaujančių Regimanto, o galbūt tam, kad tarnybos galėtų surinkti daugiau jo turimų paslaptingų žinių.
Ir gydytojas Petrauskas, nors neturėjo nedidelių protinių problemų, žinojo ką čia veikia - jis turėjo kovoti su tomis kitų nedidelėmis problemomis, ar bent jau užtikrinti, kad gyventojai nepadarys nieko blogo nei sau, nei kitiems, šiltai ir sočiai gyvendami šioje įstaigoje. Daugumos situacija atrodė jau kaip ir nelabai teikianti vilčių, ir atrodė akivaizdu, kad jie čia apsigyveno ilgam. Bet karts nuo karto pasikartojantys pagijimai (tas "karts nuo karto" reiškė kokį kartą per 8 metus) teigdavo vilčių. Štai, kad ir gal penki mėnesiai iki Regimanto pasirodymo įstaigą, kaip "sveikas" žmogus paliko prezidentas Smetona. Tas pats, kuris net buvo parašęs įsaką draudžiantį Brisiui visur myščioti (bėda tik ta, kad šunims į įsakus nusimyšt).
Na, bet nesirgdamas negali pasveikti.

@Lucas Galaktikos šviesos federacija siunčia tau papeikimą, taip pat ir gyd. Petrauskui su skaudamu pirštu.

Prezidentūra ir kiti svarbus valdymo organai gavo laišką:
- Mes žinome, kur bandėte paslėpti Regimantą. Mes jį pasiimame.

Tą patį vakarą, kai visa ligoninė buvo beužmigusi, staiga pro langus įsiveržė keistos šviesos į visas patalpas. Kai kas prabudo ir pradėjo klykti, prabudo ir kiti, kartu su darbuotojais. Prasidėjo masinė panika. Šviesos greitai dingo.

Kai sumaištį darbuotojai jau beveik nuramino ir buvo bebaigę skaičiuoti visus gyventojus, Regimanto nerado savo palatoje, kaip ir kitur. Dingo lyg į vandienį.

Gydytojas Petrauskas praleido visą dieną užsidaręs savo kabinete, prie kompiuterio, ieškodamas informacijos apie tą patį keistąjį namą, apie kurį jam teko skaityti kareivio dienoraštyje. Visus savo darbus jis buvo patikėjęs jaunesniems kolegoms ligoninėje. Informacijos apie patį namą nebuvo, bet jam pavyko internetinėje parduotuvėje susirasti kaip knygą išleistą kareivio dienoraštį. Petrauskas ją užsisakė ir tęsė savo paieškas ieškodamas daugiau informacijos nebe apie patį namą, bet apie dienoraščio autorių.

***

Regimantas pramerkė akis ir suvokė, kad jis nebe ligoninėje. Jis gulėjo ant žolės, žvelgė į giedrą pritemusį dangų. Viską ką jis galėjo atsiminti iš nakties įvykių, tai staigiai iš kažkur palatoje nušvitusi ryški šviesa, dūžtančių langų garsai, riksmai ir keli, berods trys ar keturi siluetai. Vienas siluetas tarė Regimantui ramiu tonu: ,,radome tave, dabar gali sapnuoti''. Tuomet Regimantas dar atsiminė pajutęs smūgį į koją ir trumpai trukusį skausmą, atrodo, perėjusį per visą kūną. Ir viskas. Štai jis čia, ant žolės.
Jis pasuko galvą į vieną šoną ir pamatė, jog jis guli šalia didelio namo. Namas buvo labai ilgas, mūrinis, su keletu siaurų langų palei stogą.  Ant sienos buvo užrašyta Hertzsprung-Russell-Diagramm. Durų nesimatė. Regimantas pasuko galvą į kitą šoną ir pamatė - okeaną su kažkuo panašiu į bliak hol tolumoje. Virš okeano švietė saulė. Ji buvo tamsiai geltonos spalvos ir atrodė, jog nekeitė pozicijos.

Ir jie abu - Regimantas ir gyd. Petrauskas, vienu metu pagalvojo:
"Mes esame tik kažkokie tai pėstininkai, kažkieno tai dideliame žaidime."

kubuś puchatek

 शून्यता

Prie tos salos atplaukdavo toks žmogas žvejoti iš kontinento. Sakė, kad toliau yra kita sala, virš jos yra Heaviside-Kennelly layer ir pagal Maxwell-Boltzmann-Statistik galima buvo užmegzti radio ryšį. Sala buvo in Monochromatic Light.

And they stood at the nether part of the mountain. Ex. XIX, 17.

Dar vėliau žvejys pasakė, kad saloje yra 3 kosmonautai, ir vienam dar neišoperuotas hemorojus.

Galena. - a mineral crystal of lead sulphide (PbS) used as a detector in wireless reception. The crystal is of cubic form and is of leaden-grey colour.

(http://i67.tinypic.com/2envt4g.jpg)

el tiempo apremia

   


Sie sind ferner nach dem Wortlaut von 1, 1 f. Fremdlinge und Beisassen in dieser Welt nicht vermöge
äußerer Lebensschicksale, sondern vermöge einer Erwählung von selten Gottes, also
auch gemäß einer Vorherversehung Gottes und vermittelst Bekehrvmg und Taufe.

Millihertz quasi-periodic oscillations and thermonuclear bursts from Terzan 5: A showcase of burning regimes

   


Saloje vienas gulėjo pasirėmęs ant šono, matyt tas, su hemorojum. Kitas atrodė kaip negyvas. O trečias, kaip transgenderis, matyt, amerikietis. Sakė, kad gali matyti raudonojo taško zonoje. dar nusižiovavo, ir sakė: ой люли люли

ir taip begulint horizonte jie išvydo jį ,kaip Aušrinės žvaigždę užtekančią vakaro danguje-naują dar vieną gydytoją, atvykstantį į pagalbą . Jis stovėjo ant laivelio denio ir susikaupęs su rūpesčiu žvelgė į salą . Jo vardas buvo Spaces.Tai buvo geras gydytojas , kurio specializacija buvo proktologija. Atvyko į salą dėl padažnėjusio hemorojaus atvejų, kaip jis pats įtarė.

Regimantas žiūrėjo ir staiga vaizdas pradėjo išskysti ir temti, kol visai užtemo ir jis pajuto kaip traukia jį atgal.

Jis atsimerkė, pasirodo jis grįžo atgal į savo kūną. Tie pasirodo buvo tik sapnai ir vaizdiniai iškylusios iš jo pasąmonės.  Apsižiūrėjo, jis gulėjo pilkame kambaryje ant minkštos lovos, ant sienos kabėjo kaip ir televizoriaus ekranas, kuriame pavaizduotas žmogaus siluetas ir daugybė nuorodų, besikeičiančių skaičiūkų, grafikų aplink.

Jis pagalvojo:
- Greičiausiai, mano būklės rezultatai.

Ir vėl pamatė savo vaizduotėje vaizdinį apie salą, horizontą ir visą kitą ir valios pagalba jį išvaikė.
- Na jau ne, užteks man tų vaizdų. Reikia kabintis į tai kas supa aplink, į tai kas tikrą. Visai atsiskyriau nuo realybės. - sau pratarė.


--

Tuo metu gydytoją Petrauską apklausinėjo policijos ir valdžios atstovai, kur ir kaip galėjo pradingti be pėdsakų jų vienas iš ligonių. Jų atkaklumas sukėlė įtarimų, kad neviskas čia švaru.

Atsivėrė durys ir į kambarį įėjo vyras su idomia apranga. Regimantas labai nustebo, tokio apdaro dar nebuvo niekur matęs.

Vyras pažiūrėjo į ekraną, sau linktelėjo ir atsisukęs į jį tarė:
- Taigi, yra toks dalykas. Tu matai vizijas, tai yra vaizdinius ir jie netik tavo pasąmonės darinys, bet ir susimaišęs su aiškiaregyste. Taip pat tavo vardas kilęs nuo žodžio "regėti", Regimantai. Tau yra trys galimybės. Pirma - išsiaiškinti aiškiaregystę ir ją bandyti vystyti, tai yra atskirti nuo savo minčių ir priimti kitą informaciją ir pamiršti savo asmenines mintis. Antra - atstumti aiškiaregystę ir galvoti, kad tai tik tavo pasąmonės darinys, tai yra pamiršti, kad buvo tau aiškiaregiškos vizijos ir gyventi savo pasaulėlyje, galvoti, kad tai tik tavo paties mintys. Ir trečia - palikti taip kaip yra, nei šis nei tas. Rinktis tau. Turi dar laiko pagalvoti. Mes tuoj grįšime.

Ir išėjo vyras iš kambario. Regimantas pagalvojo, kad jis net neprisistatė ir net neįsivaizduoja su kuo šnekėjo, apranga buvo keistoka, tačiau nesakė jam apie jokį vilkinčiojo statusą, taip kad jis nusprendė negalvoti apie tai, o susitelkti į tas tris išeitis, apie kurias ir šnekėjo nepažistamasis.

Siužeto labirintai:

(https://images-wixmp-ed30a86b8c4ca887773594c2.wixmp.com/intermediary/f/0c2b4cc2-d07d-4fbd-b02e-2080981b29a1/dbpsoln-1c5f5bad-6981-48d9-a147-2dc4f8a991cc.jpg/v1/fill/w_1192,h_670,q_70,strp/roots_by_t1na_dbpsoln-pre.jpg)

Exodus XX. 24 - "An altar of earth thou shalt make for Me"

(http://i63.tinypic.com/2nq5p8w.jpg)

Tam, kur su hemorojum, Czech constitution įkišo į rūrą su Gelomertol Forte ir iškart pasveiko.
amerikiečiui: Wesenschau, - усмотрение сущности.

Gyd. Petrausko pirštas ištino iki 2 metrų, reikėjo spec. padėklo iš Vokietijos, kad galėtų vaikščioti koridoriuje.

His nunc præmium est, qui recta prava faciunt.

Tą numirusį nutempė į bunkerį 332. Įprastas bajeris 3 kartai į dešinę, 2 į kairę ir tiesiai, neveikė, nes vienoje vietoje siena buvo veidrodinė ir žmonės nueidavo ne ten, išvis išeidavo iš pasaulio, arba pradėdavo iš naujo. Po kaire buvo Gyd. Petrausko kabinetas, keista, ant krėslo dulkių nebuvo, o ant stalo buvo.
Ant stalo buvo byla:
Дима Dmowski
nuclei corporis manes
gravitational gyroscope

Apmirusį nutempėm į kambarį, spintelė su nežinomais vaistais, visi lobotomijos reikmenys.
Kad kūnas negęstų, po to jį nusprendėm perkelti į moonlight chamber.
 

Dvimetrinis skaudamas pirštas ir nuolatiniai įvairių tarnybų vizitai dėl Regimanto dingimo siaubingai išvargino Petrauską. Pamiršo jis ir keistąjį namą.

Ir štai dar vieną varginančią darbo dieną, Petrauskui pamažu bestumant priekyje savęs vokiškajį vežimėlį vienas iš kolegų pranešė apie keistai išsipuošusio svarbaus svečio atvykimą. Petrauskas, neturėdamas jokio noro vaidinti mandagaus priėmimo formalumus, liepė kolegai tiesiog įleisti svečią vidun, kad susitiktų čia pat - koridoriuje.

- Laba diena. - užėjęs prabilo aukštas trumpaplaukis blyškaus veido svečias sodriu balsu. Kiek nustebęs peržvelgė dvimetrinį Petrausko pirštą, palinksėjo galvą ir tęsė - Aš Valerijonas Sercas. O jūs, įtariu, gerbamas Anatolijus Petrauskas.
- Eikite prie reikalo. - piktai sumurmėjo Petrauskas.
- Taip, žinoma. Noriu jus - genialų patyrusį specialistą - pakviesti išspręsti sudėtingo...
- Nedomina! - atrėžė Petrauskas. Bet čia svečias metė stiprų jauką Petrauskui:
- Parodysiu jums namą iš dienoraščio...
Svečias sąmoningai padarė pauzę, stebėdamas Petrausko reakciją. Pastarasis nustebo, pasimetė dėl svečio žinių apie namą, o svečias tęsė:
- ... ir pasirūpinsiu, kad mūsų specialistas, didžiai gerbiamas daktaras Spaces, pasirūpintų jūsų pirštu. Detales galėsime aptarti pakeliui. Sutinkate?
Petrauskas pritardamas linktelėjo galvą. Valerijonas apsidairė, koridoriuje nieko daugiau nebuvo. Tuomet išsitraukė iš kišenės kažkokį tarytum mobilųjį telefoną ir surinko numerį...

Anatolijus Petrauskas pamatė esąs valtyje. Šalia sėdėjo Valerijonas, o irklavo žvejys, atsisėdęs ant per valties vidurį ištiesto dvimetrinio piršto.
- A, pabudote. - tarė Valerijonas ir ranka parodė į tolstantį krantą - Štai ten namas iš dienoraščio. Norėjote pamatyti.
- Kas įvyko? - paklausė Petrauskas.
- Mums vos tik pradėjus kelionę užmigote, nenorėjau žadinti.
Įsiterpė žvejys:
- Vežimą palikome kontinente. Kol įkėlėm tave su tuo pirštu, daktarėli, ojojoj...
- Kur plaukiame? - paklausė Petrauskas žvejo.
- Į salas.

Neilgai trukus valtis priplaukė smėlėtą vienos salos krantą. Krante atvykėlius pasitiko būrys žmonių ryškespalvėm oranžinėm liemenėm - kaip kelininkai. Šie, vadovaujami ūsuoto besikeikiančio vyro, vargais negalais perkėlė niurzgantį ant nerangių darbininkų ir dejuojantį Petrauską į pailgą vežimą, prikabintą prie džipo, prikišo po pirštu visokių pagalvių.

Po trumpos kelionės vežime, Petrauską įvežė į aikštelę, supamą įvairių namų ir vėl vargais negalais nešė į vieną iš namų. Petrauską įnešė į koridorių kurio gale buvo dvejos durys, vienos storo metalo, kitos paprastos, medinės. "Bunkeris 332" - bylojo užrašas ant metalinių durų. "Gyd. Anatolijus Petrauskas" - ant medinių. Brigadierius komandavo:
- Kairėn, kairėn, neškit, po velnių!
- Viršininke!
- Kas?
- A paskui pra bunkerį grįžti nebus greičiau iki kosmadruomą?
- Aha. Tik lochai nenuveikit į veidrodį!
- Nenuveisim viršininke!
Petrauską pasodino prie apdulkėjusio stalo, ant švaraus minkšto krėslo, pirštą atsargiai paguldė prie prineštos sofos. Nešėjai su brigadierium išėjo. Petrauskas peržvelgė bylą ant stalo - Дима Dmowski - tokia "paciento" vardas pavardė. Nespėjo Petrauskas jos atversti, įėjo Spaces.
- O! Iškart jau dirbate, Anatolijau?
- Kas jūs?
- Daktaras Spaces. Atvykau dėl padažnėjusių himarojaus atvejų. Na ir dėl tokių, kaip jūsų, bėdų... žinoma.
Spaces pasidėjo portfelį ant sofos šalia piršto, užsimovė gumines pirštinaites ir išsiėmė iš portfelio buteliuką "Gelomertol Forte". Atsukęs buteliuką ištraukė nykščio dydžio kapsulę ir įvyniojo į suglamžytą mažą knygutę.
- Nustebtumėt, kiek ligų gydoma Gelomertoliu! Tiesa, specialiu, pagal užsakymą. Ir reikia suderinti su reikiama konstitucija. Nesumaišyti čekų su slovakais. Arba belgų su olandais. Nagi! Maukitės kelnes!
Petrauskas nustebo:
- Ką? Kodėl?
Spaces pamojavo knygutėję suvyniota kapsule:
- Gydysime jūsų pirštą...

Ten gerai, kad buvo 霊, atrodė kaip 8m. japonų berniukas, apsisukęs vis bėgdavo, bet toj vietoj, kur pradingdavo, buvo galima rasti naujų praėjimų bunkeryje.
Gyd. Petrauskio kabinete po dešine buvo pravira spinta, pilna IBM duomenų apie 1907m. Rusijos gyventojų surašymą, kai kurios perfokortos buvo iškritusios ant grindų.
Petrauskis išsitraukė Flor de Oliva Robusto Natural cigarą.
- Ar ne geriau Cuesta Rey Centenario No. 11 prie tokio drėgnumo?
- Oro cirkuliacija gera, tai nieko tokio.
Pažiūrėjus iš arčiau, ant Dmowski bylos buvo: cephalgia toxica, Behandlung: electuarium. Taip pat neryškiai matėsi data: pagal Era of Contracts buvo A.M. 5694, bet buvo pažymėta C.E. 1934.
- 10-as atvejis saloje. совпадение? недумаю.
- Sunkūs laikai. Išpūtė burbulą.
Petrauskis linktelėjo, žiūrėdamas į savo pirštą.
 

Psichiatrinės vadovai nusprendė užgniaužti kilusį incidentą galutinai ir nepalikti jokių pėdsakų: visiems pacientams suleido dozę visam laikui visiškai atjungiančia smegenys ir pacientai po to laiko virto maišais kaulų ir mėsos, kuriuos išvežė į tam tikrą vietą, kad daryti ant jų bandymus ir toliau nuo akių. Jie tapo visiškai neveiksnus ir nebekėlė jokių problemų.

O pačią įstaigą reformavo į sanatoriją. Uždarymas būtų sukėlęs nereikalingų klausymų.


The End


R.I.P. visi gyventojai.

Trumpas pratęsimas:

Po 10 metų Regimantą rado jo naujo namo daržinės pavėsinėje, kaip įtariama, nusišovusi.

Kaimynai apie ji kalbėjo, kad buvo tvarkingas, uždaro būdo, nes atrodydavo kartais buvo apėmusios jį kažkokios jo mintis ir idėjos, mat naujas jo gyvenimas buvo kaip atsiskyrėlio - išradėjo (dažnai meistravo savo daržinėje vis kažką).  Kaimynai taip jį ir apibūdindavo "pasiklydęs savo mintyse".

Į šūvio garsą atskubėjo artimiausi kaimynai ir rado tik jį ir ginklą jo rankoje, abu gulėjo ant žemės.

Policija atpažino Regimantą, nors ir buvo pasikeitęs pavardę, bei pasisavino visus jo išradimus ir brėžinius.

R.I.P. Regimantai

 >:( negera negraži pabaiga..perrašyk ..ok  ;)

Parašyk pati   ;)

o buvo visgi taip>>>> :D
Visai netikėtai, kai mažiausiai to tikėjais, kaip vagis kad nakty, atėjo debesyse Jėzus ir paėmė kvantiniu poslinkiu bei šuoliu taurius potencialius  žmones , tame tarpe ir Regimantą į dangaus karalystę su daug vaivorykščių , gėlais smaragdiniais kriokliais, pasakiškais gėlynais , aukso takais ir varteliais, špokais čiulbonėliais , kur medaus daugybė ir tt ...pasakosi nenupasakosi, reik pamatyt ...:)

oij kiek daug buvo (ir nesibaigia)  džiaugsmo, šviesos, hormonijos, peace ir Meilės ... forever and ever , amen !!! ;)

Aš pasuoju prieš jūsų išradingumą.




Po "Jezaus" apsireiškimo žemėje liko tik murzinieji ir prasidėjo jų tarpusavio skerdynės. Apocalipsė mūsų pasauliui.

Kažkur jau girdėtas scenarijus.


P.s.: visi kūdikiai gimsta taurus.


O paskui Jezus griebsies už galvos ir sakys: "Ką aš padariau, tiek sielų praradau ir viskas savo rankomis."

Prtirukom pasakoje romantikos, tai štai ji:


Iš Regimanto užrašų:

Tenais sutikau stulbinančio grožio moterį ir ji pastebėjo mane. Mes bendravom ilgai, įvairiai.
Deja negalėsim daugiau susitikti - toks buvo įsakymas, kurį privalėjau vykdyti.
Dabar esant žemėje vis bandau sugalvoti ką nors iš man duotų žinių, kad vėl su ja susitikčiau, kad pasiekčiau ją ir vėl prisiliesčiau.
Šiandien vėl nieko nesigavo. Bandysiu dar kartą.

kas bando , nepasiduoda tam pasiseka :)
....
o Jėzus viską supranta, žino ir moka, jam nereiks griebtis už galvos ...:))

Regimantas negalėjo gyventi su tą mintimi ką jie su juo padarė. Jis jau nebebuvo žmogus, bet ir nebuvo jais, jis buvo tik jų kūrinys, kažkas tarpinio tarp žmogaus ir jų. Dar gyveno kai buvo ji šalia. O dabar jis mestas vienas vykdyti jų valią, atgal grąžintas į Žemę, jis stengėsi kaip galėdamas, bet jis jau nebebuvo toks kaip anksčiau, nebepriklausė jau nei Žemėi, nei kosmosui, ar kitai planetai. Jis tapo svetimu visiems. Svetimas savame krašte, svetimas ir visur kitur. Tai buvo sunki jo našta.

Tai buvo paslėptas jų planas:
1.) Suabejoti savu kraštu.
2.) Suabejoti kitais.
3.) Galiausiai suabejoti pačiu savimi ir tai būtų buvęs galas.

Regimantas laikėsi kiek tik galėjo.

Regimantas jau seniai galvojo kad tai tik lengvatikių paistalai ir paskutinė viltis ir saulės spindulėlis jų gyvenime, kad ateis kažkas ir juos visus išgelbės. Ar tai būtų ateiviai ar Dievo pasiuntiniai, visi iš to pačio piršto laužti. Jei ir padarys tvarką tai tik savo ir nebeliks tai kas primintų apie buvusią kažkada čia žemėje tokią civilizaciją. Bus bet kitokia. Greičiausiai nepaliks nieko kas primintų žmogui apie žmogų (kam jei jų neliks o jiems tai nereikalinga), nors gal paliks kažką kaip muziejinę vertybę, kurios greičiausiai niekam ir nereikės, tik pasigrožėti. Bet greičiausiai žemėje neliks nieko kas būtų žmogiška.

Kiekvienas atsidūręs užribyje sužinos tiesą apie "Jezų", o tiesa tik viena.

Regimanto paskutiniai žodžiai jo užrašuose:
"Dieve, saugok mano sielą."

Prieš paskutinis Regimanto užrašas:

Radau jos raštelį, jame parašyta, kad tarp mūsų viskas baigta ir nieko niekada nebuvo, tai buvo tik privaloma vaidyba, kad bent už kažko laikyčiausi ir svetimoje teritorijoje nepaskęsčiau, nes jiems buvau reikalingas gyvas ir sveikas. Buvo viskas surežisuota.

___________  Po kelių metų  ___________


- Aš atnešiau tau jo užrašus, - pasakė dr. Aivaras Trenauskas, kuris buvo mechanikos inžinerijos specialistas.
- Labai gerai, duok čia. Tuoj pažiūrėsim, - atsakė jo kolega dr. Liutauras Kelys, fizikos mokslų daktaras. -  Įdomu ar paliko jis nors kažką užrašuose, nes kaip matai brėžiniai nėra užbaigti.

Praėjus keliems metams po Regimanto žūties, buvo suburta mokslininkų komanda, ištirti jo brėžinius ir rasti bent menkiausią dalelę, kurią galima būtų sukurti ir panaudoti pasaulyje. Šiuo metu jie žiūri į brėžinį ir numano kas jame pavaizduota - tai gravitacinis ir antigravitacinis mechanizmai. Pavartę užrašus, jie rado tinkamą užrašą: "Paleidimas įmanomas tik lauko sąlygomis. Veikimo spindulis 10 metrų, tokiu atstumu neturi būti nieko gyvo šalia įtaiso. Norint, kad įtaisas veiktų ir galėtų žmogus jame tilpti reikia atitinkamai padidinti įtaiso dydį, pridėti valdymo patalpą ir padidinti prieinamumo atstumą. Kaip atrodytų piloto vieta, aprašiau anksčiau. Geriausia padaryti kol kas su nuotolinių valdymų, vėliau teks prisėsti prie kabinos tai sunkiau, bet įmanoma."

- Taip, reiškia čia yra gravitacinis mechanizmas. - pasakė dr. Kelys.- o čia tada amžino veikimo variklis, apie kurį jis rašė kituose užrašuose, kuriuos buvai atnešęs.
- Sakyk ar įmanomas apskritai šių projektų įgyvendinimas?
- Šiuo metu dar sunku pasakyti, bet skaičiavimai rodo, kad jis pritrūko labai mažai ir būtų gavęs tikslų atsakymą. Ir tas atsakymas, aš dabar matau, būtų teigiamas, tereikia pakeisti vat čia skaičiūką, - pabaksnojo pirštų į brėžinį dr. Liutauras, pasilenkė prie popieriaus pasiėmęs rašymo priemonę ir ėmėsi brėžinių ir skaičiavimų.

Po kelių dienų skaičiavimai buvo baigti. Pagal juos įtaisai turėtų veikti tinkamai. Tai būtų protraukis transporto ir energetikos srityse.

- O kur viso bunkerio žemėlapis?
- Ten visas cechas užmūrytas, reikia eiti į elevatorių, aukštyn, žemyn, aukštyn ir po kaire.
- Höhenkreislibelle.
- Be to, tam koridoriuj vaikšto nimirėliai.