Gailestingumas yra liudesys, sužadintas malonės ir linkstantis prie visų su užuojauta: kas nusipelnė pikto, tam neatsako piktu, o kas nusipelno gero, tam atiduoda dvigubai. Ir jei akivaizdu, kad gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas(teisinis) -blogio sričiai.
Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip gailestingumas ir teisingumas negali egzistuoti vienoje sieloje. Isaak Sirin Citata[glow=red,2,300]А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость - к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе. Аввы Исаака Сирина слова подвижнические.[/glow]
Gal labiau tiktų prie citatų, bet tas pasakymas, kad teisingumas priskiriamas blogiui manau imant santykius visuomenėje visai netinkamas, bet tarpusavio santykiuose gal netaip ir toli nuo tiesos? ???
Visų pirma pats jausmas apibrėžtas neteisingai.
Yra toks posakis, kurį karts nuo karto sau primenu: ``Tu nori būti teisingas ar laimingas?`` Juolab, kad nevisada galima rasti tą tiesą/teisingumą. Jos/Jo kartais net nėra arba žmogaus akiai jis nėra matomas.
Ir dar :).. gailestingumas ir teisingumas gali būti vienoje vietoje (pažvelkime į karalių Saliamoną...), juk teisingumas taip pat gali būti ir neakivaizdus... Ir jis gali būti matomas iš skirtingų kampų. Tarkime duoti antrą šansą savo skriaudėjui (kaip rodoma daugelyje filmų :D... ) Mano manymu pati bausmė nėra teisinga, nes mes negalime bausti už veiksmą nežinodami aplinkybių ir nusižengusiojo emocinės savijautos. Prasikaltėliai patys save nubaudžia.. O ir bausti negali šeip sau, juk bausmė nekaltam tampa nusikaltimu... Žodžiu užburtas ratas. Na bent jau aš taip manau...
Įdėjau ir rusišką variantą, nes ir man lietuviškas vertimas truputį kitaip skamba. Gal kas teisingiau išversit?
А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость - к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе. Аввы Исаака Сирина слова подвижнические.
Šiaip praktiškai teisingai viską išvertei, aš tik patikslinau tas vietas kur netiksliai išversta.
Turėtų būti taip:
O gailestingumas yra liūdesys, sužadinamas malone ir linkstantis link visų su atjauta: kas vertas pikto, tam neatsilygina, o kas vertas gėrio, tam duoda jį dvigubai. O jei akivaizdu, jog gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas - blogio (pikto) sričiai. Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip ir gailestingumas ir teisingumas negali koegzistuoti vienoje dvasioje.
Tas Isaak Sirin galestingumą suliejo su pačiu asmeniu. Todėl jautė liūdesį nes jis prisiemė kitų dalią. Kažkokį hibridą sukūrė užuojautos ir egoizmo.
Nėra atsitiktinumų fizikoje, visi susieti ryšiais, ir pats gailestingumas tėra pasekmė teisingumo kuris apima viską, todėl visas samprotavimas tėra labai siauras ir išreiškiantis egoistinį požiūrį į gyvenimą, bloga ir gera.
Citata iš: eternal.bliss birželio 08, 2013, 11:58:04
Nėra atsitiktinumų fizikoje, visi susieti ryšiais, ir pats gailestingumas tėra pasekmė teisingumo kuris apima viską,
nors pats užvedžiau temą, bet man čia aukštoji matematika, ypač kai tai prilyginai fizikai. Čia turi mintyse tą teisingumą- Temidė užrištom akim su svarstyklėm?
♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦
Labai nustebino tavo išvada:
CitataTas Isaak Sirin galestingumą suliejo su pačiu asmeniu. Todėl jautė liūdesį nes jis prisiemė kitų dalią. Kažkokį hibridą sukūrė užuojautos ir egoizmo.
nes čia citata išimta iš konteksto, jis apibūdina Dievą:
Citata[glow=red,2,300] Образ Бога Судии полностью заслонен в восприятии Исаака Сирина образом Бога Любви и Милости. Милосердие, считает Исаак, несовместимо с правосудием:
Милосердие противоположно правосудию. Правосудие есть уравнивание точной меры, потому что каждому дает то, чего он достоин... А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость -- к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе.
Поэтому не следует говорить о справедливости Божией, а можно говорить только о милосердии, превосходящем всякую справедливость:[/glow]
Dievo teisėjo paveikslą, Isaako Sirino supratime visiškai užstoja Dievo Meilės ir Gailestingumo paveikslas. Gailestingumas nesuderinamas su teisingumu, mano Isaak Sirin:
Gailestingumas priešingas teisingumui. Teisingumas yra sulyginimas tiksliu matu, nes kiekvienam atsilyginama tuo ko jis vertas.... O gailestingumas yra liūdesys, sužadinamas malone ir linkstantis link visų su atjauta: kas vertas pikto, tam neatsilygina, o kas vertas gėrio, tam duoda jį dvigubai. O jei akivaizdu, jog gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas - blogio (pikto) sričiai. Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip ir gailestingumas ir teisingumas negali koegzistuoti vienoje dvasioje. Todėl nevertėtų kalbėti apie dievo teisingumą, o galima kalbėti tik apie Gailestingumą, esantį aukščiau už bet kokį teisingumą.
Viskas visur yra susieta ryšiais, jei žmogus padaro kažką- jis yra susaistęs save su tam tikra pasaulėžiūra kuri jam tai leidžia daryti, sugretina save su ta energija. Ir net jeigu tu jam būsi atlaidus, kas iš esmės tėra atleidimas ne jam o sau, jis vistiek bus pasmerktas būti toje energijoje kurioje pasirinko egzistuoti.
Kaip ir sakiau apie gailestingumą čia buvo parašyta labai egoistiškai.
Jis kyla iš meilės o ne iš savęs sureikšminimo.
Dievas nėra asmuo, todėl nenuostabu, kad žmonės bandantys suasmeninti dievą nutapo jį pagal savo suvokimą. Todėl jis tampa "jų dievu" nors iš tiesų tėra jų ribotas suvokimas, kuris išvis dažnai nesusijas su tuo.
Tą citatą ant tiek suvelta, kad matosi, jog pats žmogus sunkiai tesuprato ką kalba.
Man toks gailestingumo ir teisingumo supriešinimas - svetimas.
Bet kai kuriuos dalykus galima būtų sugretinti su autoriaus priešstata arba pabandyti analogiškai priskirti "pikto" kategorijai.
Matavimas.
Teisimas.
Matavimas reiškia kad veikiama ribotoje sferoje (materialistinio pasaulio sferoje). Beribis gailestingumas ir beribis teisingumas yra aukščiau šios sferos. Matavimas eina lygia greta su eksploatacija - objektai matuojami tam, kad juos galima būtų naudoti savo ribotiems, lokaliems nedvasiniams tikslams.
Teisimas: "neteisk ir nebūsi teisiamas". Taigi, jeigu kalbama apie tokį "teisingumą", t.y. teisimą iš ribotos pozicijos, neteikiant gailestingumo, tada tai irgi pretenduoja į blogio kategoriją.
O dieviškasis teisingumas ir dieviškasis gailestingumas priklauso tyro gėrio sferai. Ir čia gailestingumas aukščiau už teisingumą.
Ar Absoliuti Realybė yra Asmuo? Absoliutas turi turėti daugiausiai savybių už visa kita (jame yra viskas ir daugiau) Taigi, kadangi asmeninis aspektas aptinkamas kūrinijoje, tai ir Absoliuti Realybė turi savo asmeninį aspektą. Kuris aspektas svarbesnis - asmeninis ar beasmenis? Svarbesnis asmeninis aspektas, nes jis vyrauja beasmenio atžvilgiu. Beasmenis aspektas neturi aktyvumo ir išreikštumo, todėl yra neprieinamas. Tik asmeninis aspektas yra prieinamas santykyje su Absoliučia Realybe. Be to, beasmenis aspektas yra tik dalis pilnatvės, kurią sudaro Asmuo.
Priežastis - pasekmė. Reikia visada išlikti objektyviems. Už atitinkąmą darbą = atitinkamas atlygis.
Gailestingumas dažnai yra grindžiamas empatija, jausmais, emocijomis, atgaila ir t.t... tačiau gailestis nelogiškas. Būtent ir yra menas situacija įvertiniti logiškai iš įvairių kampų ir priįmti tinkamiausią/objektyviausią sprendimą, išlaikant šaltą racionalų protą, nepalaikant jokios pusės ir atsiribojant nuo subjektyvių vertinimų.
aš tai su tuo nelabai sutikčiau. Vienas darbas turi daugiau nei vieną pasekmę. Maniakas gali nužudyti mokslininką, kuris butų sukūręs vaistus, kurie būtų išgelbėję žmogų, kuris būtų sukūręs bombą ir ištaškęs pusę valstijos (taip švelniai tariant..) Taigi maniakas tampa herojumu.... ???
Esmė, kad blogą padaręs žmogus pats save nusibaudžia (vienaip ar kitaip). Mes negalime daryti tesingumo (kalbu apie kitų baudimą) taip kaip psichologai ieško pakaltinamų ir nepakaltinamų... (aš to niekaip nesuprantu, nes tai, kad tu jau padarei nusikaltimą ir reiškia, kad tavyje kažkas negerai...) Žodžiu, o bausdami ir ieškodami tiesos mes tampame nusikalteliais (jeigu dabar kalbama apie tokį tesingumo daryma ). (nors aišku kartais ir tai gerai...)
Nieko neteisingo nėra ;D Jeigu sakom, kad kažkas yra neteisinga ir gali vykti neteisingai, tuomet męs teigiame, kad pati realybė yra neteisinga, kad visa kas yra- sukurta blogai. ;D Ir tai labai juokinga ;D Tas kuris teigia taip, mano kad yra aukščiau visko kas yra, čia jau gigantiškas egocentrizmas. ;D
Jeigu vien tik tikima, kad yra priežastis- pasekmė, veiksmas ir atoveiksmis ar karma- Jokios neteisybės tokiose sistemose negali būti. :D
Master, vargu ar kaip sakai maniakas nužudytu mokslininką ir taptu herojumi. Visu pirma greičiausiai jis nužudytu paprastą moterį, senuką, vaiką, neįgalųjį, nes maniakai yra bailiai ir atmatos, o ne didvyriai. Antra tą mokslininką, kuris nori kūrti virusis turi sustabdyti tam paskirti teisėsaugos organai, o ne vieniši "Taxi driver"iai. Turim gerą pavyzdį Breiviką, kuris vikdė misiją stabdydamas kelią, Norvegijos islamizaviui. Argi toks žmogus nenusipelnė būt nubaustas? Gailestingumas yra nesąmonė, nes nusikaltėliai pajutė gailestingumą, pradeda naudotis sistema, kuri jiems palanki ir taip ant kitų žmonių geros valios, jie pradeda parazituoti. Nusikaltėlis išiepia savo šlykščius dantis ir vis mąsto kaip tik ką apgaut, išdurt ar kaip kitaip prasibaust. Beabejo yra tokiu kurie prasikalsta nenorėdami, pvz sukeldami netyčinę avariją, tačiau žioplumas neatleidžia nuo atsakomybės.
Preacher, tu visai netaip supratai.
Matai, kad neįmanoma to numatyti. Geras darbas (mokslininko vaistai) gali atnešti blogą. O bloga, (žmogžudystė) gali atnešti gera. Tu negali teisti ir būti teisus jeigu aklai priimi sprendimą. Norint būti teisiam, turi matyti ateitį, praeitį ir žinoti motyvus, žmogaus jausmus. Dostojevskis Nusikaltimas ir bausmė, manau puikiai tinka kaip argumentas. Nusikaltėlis pats save nusibaudė. Ir šeip tu priimei viską tiesiogiai, o aš norėjau pasaukyti, kad maniakas atsitiktinai pasirinko auką, kuri pasauliui galėjo atnešti dar didesnę negandą.. Tai beveik tas pats, kas nuteisti mirties bausme kokį nors teroristą, kuris nužudė tūkstančius žmonių...
Ir kodėl aš taip ginu tuos ¨nenaudėlius¨. Todėl, kad nematau skirtumo tarp jų ir savęs. Jie taip pat mąsto, jie taip pat myli ir jaučia. Jie juk žmonės po galais. Tiesiog galbūt yra siauresnės pasaulėžiūros (kurią kažkas jiems primetė) galbūt patirtos problemos išmušė iš vėžių ar dar kažkas.(galbūt jie nekalti dėl to kokie jie yra.) Jie tiesiog serga arba nežino... Bet manau, kad padarę kažką blogo jie daug labiau kenčia arba susikuria siaubingą aplinką ir taip save nubaudžia. Papildomų baudėjų nebereikia.
Bent aš taip manau.
Šias aptariamas dilemas išsprendžia priežasties-pasekmės dėsnio suvokimas (Žinojimas apie karmos atoveiksmius ir painybes). O taip pat supratimas, kam viso to reikia ir kokia prasmė (sielos tobulėjimas link tyro gėrio per įvairias pamokas)
Pvz. Master kalba apie tai, kad geri veiksmai gali turėti blogas pasekmes. Arba blogi veiksmai gali turėti geras pasekmes. Visa tai karmos (šiapusinės veiklos) bruožai. Tarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.
Kita situacija: lietuvius blogiečiai agresoriai kažkada trėmė į Sibirą, o dar kiti blogiečiai agresoriai užsiėmė holokaustu. Iš priežasties-pasekmės sąryšio žinojimo, turėtų plaukti išvada, kad nukentėjusieji patiria savo pačių praeities veiklos atoveiksmius. Todėl, išvada, kad į agresorius dvasios lygmenyje negalima žiūrėti su smerkimu ir teisimu, nes jie yra tik likimo įrankiai, sugrąžinantys pačių nukentėjusiųjų atsakomybę. O patys jie yra sielos, įsipaniojusios į sielai priešingą veiklą. Tokiu būdu, įmanoma net užuojauta agresoriams (ką įrodo modernūs ezoterikai, nagrinėjantys savo praeitus gyvenimus, ir pvz. būna ten tokių buvusių žydų ir buvusių nacių akistatų, kur įvyksta atleidimo ir užuojautos aktai). Bet yra trys lygiai: dvasios, proto ir kūno. Proto lygmeniu, privaloma agresoriaus veiksmus tinkamai įvertinti kaip blogį. Agresorius sau kuria labai blogus atoveiksmius, ir pats ateityje nukentės. Be to, jis praeina pamokas ne pačiu geriausiu būdu, užsiimdamas agresija. Kūno lygmeniu, agresoriaus veiksmai privalo būti sustabdyti, ir agresorius tinkamai ir griežtai nubaustas. Visi šie lygmenys veikia vienu metu. Todėl pvz. po nusikaltimo turi būti teisingas teismas ir įvykdyta bausmė, bet taip pat turi būti ir atleidimas arba vidinė ramybė nusikaltusiojo atžvilgiu.
O koks karmos problematikos sprendimas? Kaip minėjom, net gera karma kuria blogus atoveiksmius. Sprendimas - neužsiimti karma, arba jeigu norima užsiimti gera veikla (gera karma), užsiimti taip, kad tai nesukeltų blogų atoveiksmių.
Pasikartosiu, juk mes negalime matyti ateities, negalime žinoti, koks mūsų veiksmas atneš gerą, o koks blogą... Visi mes esame susieti. Lyg lašeliai voratinklyje, vienam lašeliui suvirpėjus, jis suvirpina kitus lašelius, kurie kitus ir t.t... Karma išvis... Aš stengiuosi tuo netikėti, nors vien apie tai pagalvojus kyla liūdesys, pyktis ir baimė... Nėra jokios karmos. Ta savoka yra sugalvota bevalių, kurie nenori priimti atsakomybės už savo veiksmus, nori gauti kažką mainais už gerus darbus, arba nori žinoti, kad tam žmogui (kuris daro, taip kaip y pats norėtų, bet nedrįsta, nes neva tai yra blogai) atsirūgs... Man tai protu nesuvokiama... Kokia dar karma... Vien tikėjimas karma, stabdo tobulėjimą, trukdo ieškoti sprendimų...Neleidžia atsakyti už savo veiksmus ir veda į pesimizmą ir egoizmą.
Aš taip manau. Ir jei kas užsimanys užginčyti mano žodžius, atleiskit, aš neatsakysiu, nes ši tema mane labai liūdina... Bijau įkvėpti šios pasaulėžiūros
Nu jau.... a.t.sieli viską taip mistifikuoji. ;D Nesusikursi blogos karmos jeigu pagydisi akis kokiam vagiui net to nežinodamas. Ji išvis netaip veikia. Pats žodis karma apibrėžia žmogaus norą reaguoti į aplinką, karma yra reakcija kuri sukuria tam tikrą realybę. Ji nėra atsakomybė už visus pasaulio žmonių darbus, nes grandinė juk nenutruksta tikrai ties manijaku, jis juk paliečia kitų gyvenimus ir dar kitų, taip sakant tavo logika žmogus kiekvienu darbu prisiema visų žmonių atoveiksmius, energiją. Nesamonė ;D Jei taip būtų tu nuėjęs į parduotuvę ir nepraleidęs ko nors pirmo, kitą akimirką jau būtum miręs dėl atoveiksmio. ;D apsurdiška.
Žmogus susikuria savo realybę reaguodamas į ją, ir ta reakcija yra karma, ji nepersekioja tavęs, ji yra tavo bruožas reaguoti į aplinką tam tikru modeliu.
Master va katik parodė reagavimo modelį kuris jei sukurė atoveiksmį kurio nenori. Tai visiškai paprasta. ;D o čia tokią minčių marmalynę veda a.t.sielis, kad baisu ;D
Citata iš: Master birželio 09, 2013, 12:22:28
Pasikartosiu, juk mes negalime matyti ateities, negalime žinoti, koks mūsų veiksmas atneš gerą, o koks blogą...
Apie ką ir kalbame. Kad geriau neužsiimti veikla, kuri turi tokio nežinojimo, ir kuri gali atnešti blogus arba gerus atoveiksmius, nes tai pavojinga.
Eternal.bliss, tu turi savo karmos sampratą, aš savo :) Be abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus. Bet, kaip minėjo Master, visi yra susieti. Taigi, tas 0,00001 procentas, kuriuo prisidedame prie kažkokio blogio vykstančio pasaulyje - sugrįš. Tuo pačiu 0, 00001 procentų, jeigu tavo atsakomybė buvo tokia maža. Lazda turi du galus. Tai ne mistifikacija, tiesiog filosofinis nagrinėjimas. Bent jau aš tiek per patirtį, tiek per pasaulio stebėjimą įžvelgiu, kad laikas grąžina atoveiksmius. O ir daug šaltinių tai sako.
"Karmos" sąvoka apima ir tendencijas užsiimti tam tikra veikla ar gyventi taip ar ne kitaip, apie ką tu ir kalbi.
Man tai vistiek atrodo egoistiška, darai gerus darbus, kad jie tau sugrįžtu.
Aš manau, kad reikia mąstyti, gerą darbą daryti ne todėl, kad reikia, o todėl, kad nori, kad žinai dėl ko jį darai ir nelaukti už tai dovanų. Nes geras darbas jau tau yra dovana arba kasdienybė. Va, a.t. sieli, nepagalvoji, kad tu mane liūdini savo kalbomis :D?Kad jos man sukelia nepasitenkinimo jausmą? Lyg ir karma turės už tai tave nubausti... :/ Bet tu juk nežinojai... O ir geras darbas iš mano pusės būtų priimti tą nemalonę ir atsakomybę už ją. Gyvenam dėl savęs, o ne dėl karmos
Kalbi apie kažkokią antros eilės atsakomybę, kaip tau tas atoveiksmis ateis jei tas žmogus kuriam padarei gera darys kažką bloga? ;D ir kodėl nėra trečios eilės atsakomybės ar ketvirtos? \
CitataBe abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus.
CitataTarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.
Pats sau prieštarauji.
Matau kaip kas jau leidžiasi į karmas, dvasingumus, na aš tokiu post'ų net neskaitau.
Master, neįmk to Dostojevskio už griną pinigą, jis tebuvo rašytojas su savom patirtimi ir savo požiūriu ir perspektyva į gyvenimą. Jeigu nusikaltėlio nebausi tai jis kaip laukinis šuo ir toliau bastysis ir kels grėsmę aplinkiniams. Nesvarbu kokioje aplinkoje jis augo, nesvarbu, kad mama ar tėtis jam nerodė meilės, jokie veiksniai nepateisina jo elgėsio ir nesuteike jam teisės nebaudžiamam siautėti. Kaip ir su tuo laukinių šunimi, taip ir su nusikaltėlių jei jis negali, nenori ir nesistenge būti visuomenės dalimi, jei jis savo elgėsiu kelia vien tik žalą aplinkiniams. tuomet toks žmogus turi būti izoliuotas ir jau tada tegul specialistai bando jį auklėti, vesti jam psichoterapijas ir t.t
Citata iš: eternal.bliss birželio 09, 2013, 12:45:03
Kalbi apie kažkokią antros eilės atsakomybę, kaip tau tas atoveiksmis ateis jei tas žmogus kuriam padarei gera darys kažką bloga? ;D ir kodėl nėra trečios eilės atsakomybės ar ketvirtos? \
CitataBe abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus.
CitataTarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.
Pats sau prieštarauji.
Kur čia prieštaravimas? Juk asmuo darė veiksmą - gydė akis. Kam? Nusikaltėliui. Tarkim, nežinodamas. Gerai, tada jo atsakomybė mažesnė, bet atoveiksmis bus. Už ką? Už jo veiksmą, o ne už nusikaltėlio. Bet nusikaltėlio gydymas, kad ir nežinant, nėra gerą pasekmių grandinę kuriantis veiksmas, todėl atitinkamai sugrįš. Ir tai bus įvertinta tobulai.
Ir ta grandinė tęsiasi ne iki pirmos eilės, bet iki begalybės. Bet atoveiksmiai tokie subtilūs, kad jie ir reiškiasi taip, kad pvz. tiesiog gyvensi tokiame pasaulyje, kur kitų pradedama nepastebima įvykių grandinė veiks kažkuo ir tave. Pvz. mes sėdim Lietuvoje, valdžia tvarkosi vienaip ar kitaip, ir mūsų gyvenimą tai įtakoja vienokiu ar kitokiu nedideliu mastu. O galėjom gimti Norvegijoje, Nepale ar kokioje kitoje šalyje, ir gyvenimas būtų kažkuo kitokio pobūdžio.
Kitaip sakant, principinė karmos (šiapusinės veiklos) pasekmė yra buvimas šiapusiniame pasaulyje su visais jo dėsningumais.
Citata iš: Master birželio 09, 2013, 12:41:33
Man tai vistiek atrodo egoistiška, darai gerus darbus, kad jie tau sugrįžtu.
Gerai pastebėta, kad šiapusinė veikla yra egoistiška. Tai kaip bandymas užsidirbti kelionei į kurortą. Darai gerus darbus ir tikiesi gero atoveiksmio. Bent jau aš nesiekiu daryti nei gerų, nei blogų darbų. Mano siekis - pažinti sielos esmę ir veikti atitinkamai.
CitataVa, a.t. sieli, nepagalvoji, kad tu mane liūdini savo kalbomis :D?Kad jos man sukelia nepasitenkinimo jausmą? Lyg ir karma turės už tai tave nubausti... :/
Na, kai atrašei liūdnai, tai supratau, kad liūdina, bet aš čia niekuo dėtas. Aš juk rašau ne konkrečiai tau, tiesiog aptarinėju tam tikras tiesas. Žinojimas - šviesa, nežinojimas - tamsa. Žinojimas kartais gali turėti kartų skonį, bet galutinis rezultatas - gėris. Ir be abejo, mano veikla, kad ir šis rašymas, turės atoveiksmį, kurį patirsiu. Bet kas to išvengia? Orientuojuosi į išėjimą iš šio užburto rato, bet kol kas nesu dar iš jo išėjęs.
Ir kaip tau sugryš tas atoveiksmis jeigu nežinosi, kad pagydei kokį manijaką kuris poto ką nors neigiamo padarė?
CitataNa, kai atrašei liūdnai, tai supratau, kad liūdina, bet aš čia niekuo dėtas.
Tai pala tas akių gyditojas yra atsakingas už to nusikaltelio padarytą žalą ir kitų žmonių kančią o tu nesi atsakingas net už savo veiksmus?
Tai kodėl čia karma neveikia net pirmoje eilėje o ten veikia net ir antroje? arba kaip sakei begalinėje.
Tai kokia čia išimtis? ;D
Preacher - :( ir vėl manęs nesupratai. Dostojevskiu pasirėmiau tik tiek, kad parodyčiau, jog nusikaltimą padaręs žmogus kenčia ir pats save nusibaudžia.
Toooliau, aš nesijaučiu visiškai švari. Priešingai jaučiuosi lyg nešiočiausi nuodemę savyje ir negalėčiau jos nuplauti, dėl to kenčiu.( velnias kaip krikščioniškai nuskambėjo) Aš spėju, kad taip ir jaučiasi tie žmonės.. Aš pati nepadariusi kažko ar padariusi kažką negero pergyvenu už tai dvigubai... Nuo vaikystės manęs niekas nebausdavo. Pamenu, kai pamelau tečiui... Grįžęs namo ir tai sužinojęs, jis man abėjingai pametė maišelį guminukų ir pasakė, kad manimi labai nusivylė ... Žinojau dėl ko, ir dėl to labai kentėjau... Turbūt gauti į kailį būtų buvę lengviau, nei matyti melo sukeltas pasekmes. Teisingai elgiesi ne dėl kitų, o dėl savęs.
Citata iš: preacher birželio 09, 2013, 12:48:08
Jeigu nusikaltėlio nebausi tai jis kaip laukinis šuo ir toliau bastysis ir kels grėsmę aplinkiniams.
Kaip ir su tuo laukinių šunimi, taip ir su nusikaltėlių jei jis negali, nenori ir nesistenge būti visuomenės dalimi, jei jis savo elgėsiu kelia vien tik žalą aplinkiniams.
Matai vilkas,kojotas, laukinis šuo irgi turi širdį ir irgi geba mylėti, nori būti mylimas, jaučia... O naminis šuo taip pat žiūri į lauko pusę ir taip pat nori pasibastyti. Taip, kad visi mes esame
žmonės, todėl turime jausmus. Nešiojamės gėrį ir protą,tuo pat metų visi mes turime polinkį į nuodėmę... Kitaip tariant ar laukinis ar naminis šuo, jis vistiek lieka šunimi.
A.t sieli, ar tu neturi krikščioniškų požiūrių, nes dar pamenu kaip kalbėjai apie pragarą ir jo būtinumą...
Na labiau pritariu eternal.blisui
Chm... Bet tai nesvarbu :3
eternal.bliss :) iš tavęs daugiau reiktų tikėtis. Nuvili :)
Žodžiai painūs, jie įveda prieštaravimus. Bet realybėje, kurią aptarinėjame netobulais žodžiais, prieštaravimo nėra.
Kaip sugrįžta atoveiksmiai? Galima aptarti palyginimais, bet reikia suprasti, kad palyginimas tik "nuoroda į", o ne pats dalyko pilnavertis atspindėjimas. Pvz. įmetam akmenuką į vandens telkinį. Pasklinda bangelės. Jos atsimuša į krantą ir sugrįžta atgal.
Laikyk namuose gyvatę, ir ji gali įkąsti. Gali nežinoti, ar ji nuodinga ar ne, bet kai įkąs, tai ir pamatysi. Atitinkamai, šiame gyvenime kartais patiriame kitų daromą blogį mums. Kas kaltas? Kas atsakingas? Kodėl tai turime patirti? Mūsų pačių atsakomybė, atoveiksmiai, kurie ateina iš veiklos, susikaupę per be galo ilgą laiko tarpą (praėjusius gyvenimus ir šį gyvenimą). To nereiktų kažkaip supaprastinti, galima tiesiog suvokti apibendrintą visumą, kuri pati išsiskaidytų iki subtiliausių bangų. O apibendrinta visuma: gyveni tokioje tokioje vietoje, toks ir toks kūnas, charakteris, likimas ir gyvenimo tėkmė atneša įvairiausių įvykių ir pats atitinkamai veiki pagal savo duotybes.
O dėl to, ką sakiau Master, kad aš niekuo dėtas dėl jos nuliūdimo, tai čia daugiau buitinis išsireiškimas, taip kad neieškok prieštaravimo tarp to, ir to, ką sakiau žemiau: kad atoveiksmis bus. Iš tikro, nesiekiau jos nuliūdinti, nei konkrečiai dėl to rašiau, nei manau, kad jos liūdesys būtinai yra blogas dalykas :) Tų žodžių prasmė tokia. Nežinau, kodėl jai liūdna, kai aptarinėjame realybės aspektus. Realybė liūdina? Mane irgi kartais liūdina, bet toks šis pasaulis, jame visko yra. Kur čia blogis ir kur čia kieno kaltė?
Nepyk sieliau, gal kažką ne taip supratau. Bet...
Tu tiki karma, tu tiki krikščionišku pragaru...
Ir tikini savo tikėjimo tikrumu... Bet tai nelogiška...
Kas dėl mano liūdėjimo, tai aš labai jausmingas ir lengvai paveikiamas žmogus atitrūkęs nuo realybės. Todėl net žodis gali paveikti emociškai. Bet aš ne apie tai, tiesiog pasistengiau tavo teoriją pritaikyti praktiškai :) (matau, kad labai nesėkmingai)
Master, visai sėkmingai pritaikei mano teoriją. O dėl jausmingumo, tai čia nieko blogo. Tokia prigimtis.
Kas link krikščioniško pragaro, aš nekalbėjau apie krikščionišką pragarą. Manau, nėra labai logiška taip skirstyti dalykus. Ar krikščioniui skauda kitaip nei nekrikščioniui? Ar problemų turi tik krikščionys, kiti neturi? Pagal mane, pragaras, o tiksliau, pragarai, egzistuoja, ir tai nepriklauso nuo kurios nors religijos ar pasaulėžiūros. Yra ne viena religija, kurios apie pragarą informuoja savo savitu būdu.
Kas link karmos, tai čia vėlgi moderni painiava, kai įsivaizduojama, kad veiklos-atoveiksmių sąryšis ir pragarų bei rojų egzistavimas yra tarpusavyje kažkuo prieštaraujantys dalykai. Jie akivaizdžiai neprieštarauja tarpusavyje: blogos veiklos pasekmės - blogos, geros veiklos - geros (su atitinkamai subtiliais atvirkštumais, kuriuos jau aptarinėjome). Tai pasekmės gali pasireikšti įvairiais įvykiais šiame gyvenime, po mirties einančiame gyvenimo etape (gyvenimu pragaro buveinėse ar rojaus buveinėse) ar naujuose žemiškuose gyvenimuose.
Ši painiava kyla iš nesusipažinimo su visa pasaulio dvasinės patirties įvairove. Pvz. tai ką aš kalbu, perėmiau tik iš vienos tradicijos. Bet yra kitų religinių sistemų ir mokymų, kurių kiekviena atskirai taip va pristato ir skleidžia dalines koncepcijas apie karmą ir pragarą ir pan. ir priešpastato. Yra daug skirtingų karmos sampratų, daug religinių sampratų apie pragarą/dangų/nuodėmę/doringą ir teistinę veiklą, daug sielos buvimo ar nebuvimo sampratų, ir t.t. ir pan. Kaip ir gyvenime, daug pažiūrų, nuomonių, gyvenimo stilių. Viena kitam nelygu.
Galiausiai, čia tarkim "bendros temos", tema "pafilosofuokim", tai kokia prasmė kalbėti šioje temoje ir šiame kontekste bei nagrinėti šiuos "mistinius dalykus", kaip karma, religija ir t.t.? Nes tai suteikia atsakymus, paaiškina dalykus giliau, leidžia kažką įžvelgti. Puodukas davė citatą apie gailestingumą ir teisingumą. Po to, pasirodė, kad kalba eina apie Dievą. Po to, diskusija pasisuko į pasaulio sudėtingumus, kur neaišku, kas teisinga, kas ne, kas gera, kas ne. Į tai atsakymus duoda supratimas apie veiksmo-atoveiksmių sąryšį ir asmeninę atsakomybę už savo likimą, ir egzistencijos bei veiklos lygių suvokimas, kad sudėtingumai harmonizuojasi iš aukščiausio lygmens perspektyvos. Ir kaip suprasti pradinėje citatoje pateiktą ištarmę, kad "teisingumas yra pikta"? Čia vėlgi perėjus visus lygmenis ir jų dėsningumus, iš tikro pasimatys, kad bendro paveikslo nežinojimas gali padaryti taip, kad "teisingumas" bus ribotas, dalinis, todėl taps problemišku. Bet neįmanoma sutikti su autoriumi, kad dieviškasis teisingumas patektų į pikto kategoriją. Tai nesusipratimas.
Master, matau iš tavo žinučių, kad greičiausiai busi 14-16 metų jaunas žmogus, kuris dar tik bresta, gyvena idealais, prisikaito įvairios literatūros ir t.t Tačiau iš to išaugama. Nuo tolimesnės diskusijos pasišalinu.
Preacher, taip, tu kaip ir atspėjai, bet tu kalbi su idėjomis, ne su žmogumi :3 O šeip pagal tavo supratima gautusi taip, kad kuo žmogus labiau sensta, tuo jis įgauna stipresnį sugebėjimą matyti blogį... Nemanau, kad taip yra... Kad pažintum pasaulį nereikia į jį žvelgti pro pesimisto prizmę...
Aplamai iš tavo žinučių susidarau įspūdį (kaip ir tu manajį) kad jautiesi intelegentas tarp bomžų, degradavusių paauglių, ir rusiškai kalbančių pacanų su proto liekanomis. Na ką gi... Nežinau kur tu gyveni, bet taip yra ne visur, ir nereikia spręsti pagal tai... Ech... Aš taipogi baigiu, nes visiškai nukrypta nuo temos.
Citata iš: a.t.sielis birželio 09, 2013, 14:40:48
Bet neįmanoma sutikti su autoriumi, kad dieviškasis teisingumas patektų į pikto kategoriją. Tai nesusipratimas.
Šitam video ir kitų autorių panašios mintys, bet man nesigauna atpasakoti savais žodžiais, tad įdedu visą video rusų kalba (apie 10 min) http://www.youtube.com/watch?v=tly5DPpxHBY
Veiksmas nevisada turi atoveiksmį kaip ir karma nėra stabili, ir akmenyje iškalta. Pati ji apibrėžiama tavo būviu, energija, reakcija arba veiksmu. Pvz gerus įvikius žmogus gali interpretuoti neigiamai taip sukuriant neigiamą energiją ir ją skatinant atoveiksmiu, kuris sukuria neigiamą realybę. Arba atvirkščiai į iš pažiūros neigiamus įvikius reaguoja teigiamai ir juos paveikia teigiama kryptimi, iš jų kažką išmoksta kažko sužino, gauna teigiamos patirties- ir situacija tampa teigiama, taip sukuriamas teigiamas atoveiksmis, teigiama realybė.
Arba pvz žmogus esantis neigiamoje pasaulėžiūroje, atlieka kažkokius neigiamus veiksmus per kurį laiką pakeičia pasaulėžiūrą ir tas atoveiksmis išvis gali neateiti. Jeigu kalbi apie energijos gryžtamajį ryšį tai pvz žmogaus kurio energija yra tyra negali net prakeikti nes tiesiog neigiama energija nelimpa prie jo. Taspats ir su neigiamais įvikiais- tu negali patirti realybės kuri nėra tavos energijos, turi nusileisti iki to lygio kurioje pats įvikis gali egzistuoti. Ir visi atoveiksmiai begalybės eilių tau neateis nes jie negali ateiti, tu turi nusileisti į tokį pat lygį, kad gautum tą atoveiksmį. Todėl daugumai žmonių tas gerumas kurį jie mano duodantys neateina.
Karma (šiapusinė veikla ir jos atoveiksmiai) nėra stabili, tas tiesa. Mes bandome aptarti šiapusinę veiklą stabiliomis sąvokomis ir principais, labiau supratimui, bet realybė nėra sudaryta vien iš šiapusinės veiklos, o ir pati šiapusinė veikla bei jos atoveiksmiai nėra mechaniški ir nekintantys. Visa tai kinta ir gali būti keičiama. "Žmogus savo laimės (arba likimo) kalvis". Tačiau: laivo kursą galima pakeisti, bet kad nuplaukti į kitą vietą, reikalingas laikas.
Toliau, kaip suprantu, eternal.bliss nemano, kad egzistuoja valdantis Absoliutas, kaip Asmuo. Bet tada nėra kas suteiktų kokius dėsnius, ir apskritai nėra pagrindo kokiai nors realiai įvairovei, vyksmui, reiškiniams.
Kiek pats suprantu ir girdėjau, tai Absoliutus Asmuo žino visų gyvų esybių veiklą (tarp jos ir karmą) ir būtent Jis laiko pavidalu sugrąžina pamokančius atoveiksmius gyvosioms esybėms.
Taigi, asmuo atlieka veiksmą. Tą veiksmą žino Aukščiausioji Sąmonė. Ir atitinkamai, veiksmo atoveiksmiai anksčiau ar vėliau bus sugrąžinti. Bendrąja tvarka, arba su specialiu dėmesiu. Tai nėra mechaniška, todėl jeigu gyva esybė pasikeitė iš esmės, pamokos taip pat pasikeis iš esmės. Kitaip sakant, nuo blogų atoveiksmių visumos galima apsivalyti, gauti nuodėmių atleidimą.
Galima tai bandyti suvokti per sukurtos-sugrįžtančios energijos prizmę, bet tai iš esmės tas pats, tik kiek kitu kampu pažiūrėta (per bendros tvarkos dėsningumus ir stebimas analogijas) ir kitais žodžiais išreikšta. (Energeia - graikiškai, "veikimas"). Nes viskas vyksta laike, ir klausimas toks: kaip, kada ir kokio pobūdžio atoveiksmiai sugrįš? Jeigu sekti bangų vandenyje palyginimu, tai kas yra tas nejudamas krantas, į kurį atsimuš ir sugrįš bangos, ir kokios formos bus grįžtančios energijos bangos? Vėl susiduriame su visatos ribomis, ir anapusybe, t.y., transcendencija, Aukščiausiuoju Absoliutu. Kaip bangavimas sklinda, galime stebėti, stebėdami mums matomo pasaulio dėsningumus ir darydami vienokias ar kitokias išvadas, bet jeigu kelti klausimą, kokia viso to pirminė priežastis, ir kas sudarė sąlygas egzistuoti bangavimui, bangavimo dėsniams, ir terpei, kurioje bangavimas sklinda, tai vis vien reikia kalbėti apie Absoliutą.
CitataIr visi atoveiksmiai begalybės eilių tau neateis nes jie negali ateiti, tu turi nusileisti į tokį pat lygį, kad gautum tą atoveiksmį.
Būtent, apie ką ir kalbu. Kad principinis karminės veiklos atoveiksmis pasireikš tuo, kad asmuo liks karminės veiklos pasaulyje t.y., tame lygyje. Ir patirs viską atitinkamai. Juk sąsajų grandinė nusitęsia tiek geriems veiksmams, tiek blogiems. Be to, sąsajų grandinių koncepcija yra skirta daugiau supratimui. Čia ne matematika ir ne modeliavimas.
Jeigu kalbame apie dvasiškai tyrus asmenis, tai jie neatlieka karminės veiklos, ir nėra priversti nusileisti į karminį lygį bei patirti atoveiksmius.
Žinok visiem būtų geriau jei rašytum paprasčiau. Aš ir galiu taip papilstyti savokomis,terminais ir išsireiškimais, kad ir sunku skaityti būtų ir kalbėtumemės tik dviese, jeigu išvis.
Jeigu sistemai reikalingas asmuo kuris ją prižiūrėtų tuomet pati sistema nėra tobula, tai nori teigti, kad sukurta realybė nėra tobula ir kad pats kurėjas nėra tobulas? :D
Labai viską migla aptrauki ir tom aukštom materijom kurios yra tik iliuzines.
Absoliutas yra absoliutus ;D pati savoka reiškia, kad jis yra viskas todėl tiek tu tiek aš esam jis kaip ir visa kita kas egzistuoja. Dievas asmenyje tėra realizavęsis asmuo, arčiau vienybės su sistema, harmoningesnis, todėl jis supranta dėsnius ir gali jais manipuliuoti taip sudarydamas "visagalio įspudį" tačiau jis nėra konkrečiai absoliutas kaip visuma, jis tėra jo dalis, todėl tokie asmenys negali būti gretinami su visuma, jie yra jos dalis ir dėl to gali būti joje.
Dėsnis ir yra dėsnis nes jis apibrėžia realybę, jo niekas nekuria jis yra pačios realybės pagrindas.
Beto tokie teiginiai kaip girdėjau, man sakė, na tiesiog net negalima jų pavadinti argumentais , visa pasaulėžiūra tuomet paremta nuogirdomis.
ir tokios savokos kaip nuodėmių atleidimas- nu niekas tau tų nuodemių neatleidžia, tu pats tampi kitoks todėl ir viskas keičiasi, tai koks dar atleidimas? nereikia velti čia kažkokių mistinių butybių kurios valdo žmones ir jiems atleidžia ar nuteisia. Kažkokios pasakos...
Beto butybė kuri yra nekintanti negali egzistuoti realybėje kuri paremta kitimu, jis turi būti bent kiek kintantis, kad egzistuotų. Todėl dievai asmenyse vistik turi vietos kisti ir tobulėti kad egzistuotų, ir todėl nėra pilnai absoliutųs. Jeigu nori daugiau suprasti apie tą dievo sąmonę paskaitys straipsnį kurį parašiau, ten būtent apie tai.
Ar palei karmos dėsnius įmanomas toks atvejis, kaip aprašyta Evangelijoje pagal Luką (Lk 23;40-43), kai nusikaltėlis, tik prieš mirtį supratęs savo nuodėmes, patektų į dangų?
Prie to paties, dar viena Isaako Sirino citata:
Atlygis būna ne už gerus darbus, iš ne už pastangas, dėl jų, bet gimstančiam nuo jų susitaikymui(pažodinis vertimas, prasmė sudėtingesnė)Citata[glow=red,2,300]Воздаяние бывает не добродетели,
и не труду ради нее,
но рождающемуся от них смирению.
преп. Исаак Сирин [/glow]
Aišku įmanomas, tačiau jam reikėtų didžiulės valios pakeisti save, todėl jam būtų reikalingas didžiulis skausmas, netiek fizinis kiek emocinis.
Turi suprasti, kad "dangus" tėra energija kurioje žmogus egzistuoja nėra čia jokios mistikos, jeigu esi pozityvus, kitaip sakant tave traukia teigiamumas, galvoji teigiamas mintis elgiesi teigiamai, siela tuomet ir yra traukiama teigiamumų ir nukeliauja ten. Tai paprasčiausia trauka, nėra jokio cerberio kuris skirsto tu ten eini o tu ten. Reinkarnacija yra tas pats, kas tave traukia ten tu ir esi, ten tu ir keliausi.
O čia apie tą atligį tai konkrečiai aprašomas pats realybės principas. Nesvarbu ar tu darysi gerus darbus ir lauksi atlygio, ar gerų tikslų būsi kupinas, tau vistiek nebus atlyginta, bet jeigu susitaikysi su tuo, kad tavo gyvenimas yra paskirtas geriui, tuomet tavo gyvenimas toks ir bus. Susitaikymas yra išraiška kuri pasako jog žmogus visiškai tiki kad tai ivyks, ir kadangi tai yra visiškas tykėjimas jis visada išsipildo. Bet jį pasiekti yra netaip lengva kaip norėti, kad kažkas ivyktų :)
Dabar dar labiau viskas apibrėžiama, karma yra visiškas tykėjimas kažkuo. Tas kuris kenkia, bus nubaustas ne atoveiksmio o pačio jo gyvenimo, nes jis yra tokioje pasaulėžiūroje kurioje tai yra įmanoma, todėl jis tokią pat energiją ir pritrauks. Jis pats sau sukurs pragarą ;D
Susikurkit sau rojų ;D
Citata iš: eternal.bliss birželio 09, 2013, 21:37:32
Žinok visiem būtų geriau jei rašytum paprasčiau. Aš ir galiu taip papilstyti savokomis,terminais ir išsireiškimais, kad ir sunku skaityti būtų ir kalbėtumemės tik dviese, jeigu išvis.
Pritarčiau, kad jau į per daug sudėtingus klodus nukeliavome, ir naudos iš to nelabai yra. Šitas yra paskutinis mano post'as šioje temoje, tikiuosi.
CitataJeigu sistemai reikalingas asmuo kuris ją prižiūrėtų tuomet pati sistema nėra tobula, tai nori teigti, kad sukurta realybė nėra tobula ir kad pats kurėjas nėra tobulas? :D
Nežinau, kuo Aukščiausiojo Asmens visažinumas ir begalinės Jo dėmesio ir įtakos galimybės yra netobulos. Tai tobula. Absoliutas neišsemiamas, todėl gali išsiskleisti begalybe realybių, kurios visos tobulos ir pilnavertės.
CitataAbsoliutas yra absoliutus ;D pati savoka reiškia, kad jis yra viskas todėl tiek tu tiek aš esam jis kaip ir visa kita kas egzistuoja.
Na, aš nesu Absoliutas, esu tik atomiška vienos iš Absoliuto energijų dalelė. Kažkurioje temoje forume aptarinėjome ar siela ir Dievas lygūs (temoje apie Gintaro pokalbius).
CitataDievas asmenyje tėra realizavęsis asmuo, arčiau vienybės su sistema, harmoningesnis, todėl jis supranta dėsnius ir gali jais manipuliuoti taip sudarydamas "visagalio įspudį" tačiau jis nėra konkrečiai absoliutas kaip visuma, jis tėra jo dalis, todėl tokie asmenys negali būti gretinami su visuma, jie yra jos dalis ir dėl to gali būti joje.
Nežinau iš kur tai sugalvojai. Absoliutas apima visus aspektus. Asmenybiškumo aspektas yra labiausiai vyraujantis bet ko atžvilgiu, (analogija: aktyvus asmuo gali valdyti neaktyvius objektus, kaip pvz. žmogus akmenį) todėl būtent Aukščiausiasis Asmuo yra visagalis ir pirminis būties koncentruotas pavidalas. Iš Jo kyla visos visumos.
Kaip suprasti? Beasmenis aspektas, pagal apibrėžimą yra neišreikštas ir neaktyvus, neapibrėžiamas, neapibūdinamas, neapčiuopiamas, visada toks pats. Taigi, beasmenis aspektas neturi ir negali turėti jokių galių. Taip pat, beasmenis aspektas gali būti tik dalinis, jis negali išreikšti aktyvumo, ir dominuoti aktyvumo atžvilgiu. Tik asmuo yra aktyvus, beasmeniškumas gali būti asmens dalis, bet ne atvirkščiai (didesnis gali tapti mažesniu, bet mažesnis tapti didesniu - negali). Aktyvi, dinamiška visaapimanti esatis ir yra asmuo arba sąmonė. Kitaip ji negalėtų būti iš savęs, savarankiškai aktyvi.
CitataDėsnis ir yra dėsnis nes jis apibrėžia realybę, jo niekas nekuria jis yra pačios realybės pagrindas.
Jeigu dėsnis statiškas, jis negali egzistuoti pats savaime, kažkas yra šalia jo (pvz. energijos), kaip statiškas gali valdyti dinamišką energiją? Todėl tik dinamiškasis gali būti realybės pagrindas. Kaip minėta, dinamiškas esantysis, veikiantis iš savęs, yra sąmoningas, todėl asmuo. Dėsniai arba tvarkos nurodo į proto arba sąmonės buvimą. Savaime iš nieko egzistuojantis tvarkingas beasmenis dėsnis - jokie rimti šaltiniai tokio būties pagrindo nepatvirtintų, jis neįtikimas ir filosofiškai. Tik pati save gyvai plėtojanti dinamiška visuminė būtis gali būti viso vyksmo šaltinis ir valdytojas.
CitataBeto tokie teiginiai kaip girdėjau, man sakė, na tiesiog net negalima jų pavadinti argumentais , visa pasaulėžiūra tuomet paremta nuogirdomis.
Be to, kad sakiau, kad ne pats tai išgalvojau, pateikiau ir pakankamai išsamių filosofinių apibendrinimų ir argumentų. Nėra ko kabinėtis prie elementaraus išsireiškimo, nurodančio, kad remiuosi tam tikra konkrečia žinojimo sistema, o ne pats spėlioju.
Citatair tokios savokos kaip nuodėmių atleidimas- nu niekas tau tų nuodemių neatleidžia, tu pats tampi kitoks todėl ir viskas keičiasi, tai koks dar atleidimas? nereikia velti čia kažkokių mistinių butybių kurios valdo žmones ir jiems atleidžia ar nuteisia. Kažkokios pasakos...
Labai paprasta. Per daugelį gyvenimų susikaupia gerų ir blogų atoveiksmių kraitis. Laike tie atoveiksmiai turėtų būti patirti. Galima gerinti savo atoveiksmių kraitį beasmeniu būdu, nesikreipiant tiesiogiai į Aukščiausiąją Valią, bet paklūstant nustatytiems dėsniams, darant gerus darbus ir keičiant save, ugdant žinojimą. Tai apvalo laipsniškai. (pavyzdys: budizmas ir kitos beasmenės koncepcijos srovės) Kitas būdas, gauti atleidimą, kreipiantis tiesiogiai į Aukščiausiąją Valią. Toks nuoširdus kreipimasis jau rodo pasikeitimą. Gyvo asmens pasikeitimas suteikia valdančio gyvo Asmens kitokį požiūrį ar specialų dėmesį. Tai irgi laipsniška, nes per akimirką šventuoju netampama. Tai jau teizmas.
O dėl "mistinių būtybių", tai tavo sampratos empirikams, patikėk, ne mažiau mistinės, tai nematau čia jokios problemos. Atseit, tu kalbi ne apie mistiką, o aš mistifikuoju? Juokinga. Bet kokia kalba apie karmą priklauso mistinių dalykų sričiai. Nebent jau labai suredukuota į psichologiją karmos samprata.
CitataBeto butybė kuri yra nekintanti negali egzistuoti realybėje kuri paremta kitimu, jis turi būti bent kiek kintantis, kad egzistuotų. Todėl dievai asmenyse vistik turi vietos kisti ir tobulėti kad egzistuotų, ir todėl nėra pilnai absoliutųs.
Tai gyvas asmuo visada yra kintantis, nes Jis veikia. Kadangi Jis begalinis, Jo kūrybinės galios plečiasi be galo, ir visados yra naujos ir šviežios. Dvasinėje amžinybėje skleidžiasi begalinių tobulumų visuma. Kame čia problema?
Berods, pats bandai suprasti absoliutą per žemiškas asmens sampratas. Bet Absoliutus Asmuo ir tai, ką matome kaip asmenis šiame pasaulyje - iš esmės nelygiaverčiai dalykai. Ne veltui įvairių religijų šventi raštai sako: "nieko nėra į Jį panašaus ar kas Jam prilygtų".
Tuo dedu tašką. Per daug sudėtingi filosofiniai apibūdinimai tai, todėl bendrai lietuviams, man tame tarpe, labiau verta pasilikti prie paprastesnių dalykų, ir eiti būtent praktikos keliu, o žinios tada išsiplės natūraliai ir savaime.
Sviestas sviestuotas.
Net nebenoriu atsakyti.
Citata iš: eternal.bliss birželio 09, 2013, 23:34:43
Sviestas sviestuotas.
Good. Tai malonu buvo aptarti pakankamai esminius dalykus, spaudžiu dešinę :)
Kad nekurti naujos temos, (prie temos pavadinimo tiktų ir tokia tema): Išdidumas tai teigiama savybė ar neigiama? citatos ta tema:
Jei kas pasakys, kad geriau didžiuotis darant gerą, nei susitaikint padarius nuodėmę, tas visiškai nesupranta išdidumo žalos, nei susitaikymo naudos. ♦♦♦♦♦♦
Įsivaizduok, jei nori, kad, jei kas prikelia mirusius, išgydo raišus, apvalo raupsuotus, bet tai daro didžiuodamasis-niekas negali būti blogesnis, netyresnis ir kaltesnis už jį.Jonas Auksaburnis Citata[glow=red,2,300]Если кто скажет, что лучше гордиться, делая добро, чем смиряться, согрешая, тот совсем не понимает ни вреда гордости, ни пользы смирения (35,190)
♦♦♦♦♦
Представь, если хочешь, что кто-нибудь воскрешает мертвых, исцеляет хромых, очищает прокаженных, но с гордостью - никто не может быть хуже, нечестивее и виновнее его (43, 277). Святитель Иоанн Златоуст [/glow]
Na jei nori paprastos mechanikos - išdidumas tėra pareiškimas, kad "aš esu toks", tai yra sureikšminimas savęs kuris veda prie sustabarėjimo. Su šia savybe neįmanoma pasiekti jokių gerų rezultatų meditacijoje, suvokime. Tas pats sureikšminimas žinių, suvokimo užkerta betkokį kelią gauti tokius kaip sakant žinių antplūdžius. Beto genijai kiek pastebėjau nesureikšmina savo genialumo, vien dėl to, kad pats išdidumas, susireikšminimas, visiškai sustapdytų betkokį tobulėjima ir jų talentas pranyktų. pvz.: Tesla
(https://fbcdn-sphotos-f-a.akamaihd.net/hphotos-ak-frc3/970738_513882338665327_336266567_n.jpg)
Dar truputį apie baudimą.
Visos istorijos nebeprisiminsiu, todėl pasitelksiu į pagalbą knygą.
Prieš prancūzijos revoliuciją psichiatrinėse su ligoniais buvo elgiamasi siaubingai. Siaubingi gydymai, siaubingos sąlygos, siaubingas elgesys su jais (žmonės jų vengdavo, nes tikėdavo, kad ilgai būnant šalia bepročio galima apsikrėsti debilizmu :/ )
Tačiau po prancūzijos revoliucijos atsirado vienas paryžiaus psichiatrinės ligoninės direktorius, kuris teigė, kad ligoniai yra neramūs ir agresyvūs būtent dėl labai blogų sąlygų, suvaržymų ir kankinimų.
Jis nusprendė padaryti perversmą savo ligoninėje. Šeip ne taip gavęs leidimą jis ėmėsi darbo.
Nors jo draugai jį niekino už tokį poelgį, vadino ligonius gyvuliais ir grasino, kad jis pats nuo jų nukentės.
Jis jų nepaisė. Jis ligonius ramino ir guodė, keletai liepė nuimti grandines.
Štai ištrauka iš knygos :
Pirmasis išvaduotasis, pamatęs saulę sušuko: Kaip gera, kaip seniai jos nebemačiau. Jis kadaise buvęs karininku. Antrasis buvęs rašytoju. Jis taip buvo sulaukėjęs, kad gynėsi nuo F.Pinelio ir jo padėjėjo, o išlaisvintas po kelių savaičių pasveiko. Trečias- milžiniško ūgio stipruolis, išsedėjęs Bisetre 10 metų. Netrukus jis pasveikęs ėmė tarnauti ligoninėje, o kartą net išgelbėjęs F.Pinelį nuo mirties, kai ligoninės apylinkių gyventojai įdūkę dėl pavojingūjų išlaisvinimo, norėję jį pakarti ant gatvės žibinto.
Vat. Ši istorija puikiai parodo, kad žmones formuoja aplinka. Ir, kad visi jie gali būti ir yra geri. Tik priklauso kaip su jais elgsiesi, kokį jie pavyzdį matys... Taigi reikia pagalvoti... Ar bausti
Tikrovė yra tik iliuzijos atspindys. Mes lyg plaukiame iliuzijos jūroje,
kur yra pilna veidrodžių.
Neatsirado tokių, kas gintų išdidumą kaip teigiamą savybę, tai klausimas, artimesnis kasdienybei:
Kaip atpažinti savyje kur išdidumas, pergyvenimas dėl "ką pamanys kiti",▬ o kur kuklumas, ar žmogiškas orumas? cit.: "Pernelyg nusiminti išoriniais sunkumais- silpno tikėjimo požymis; pernelyg nusiminti vidiniais- išdidumo požymis." Citata[glow=red,2,300]"Слишком огорчаться внешними трудностями - признак маловерия; слишком огорчаться внутренними - признак гордости".
Игумен Никон (Воробьев)[/glow]
Citata iš: puodukas birželio 10, 2013, 16:22:57
Kad nekurti naujos temos, (prie temos pavadinimo tiktų ir tokia tema): Išdidumas tai teigiama savybė ar neigiama?
Nors galime sakyti, kad išdidumas yra priskiriamas prie septynių mirtinų nuodėmių, tačiau kita vertus, šis žodis dažnai tapatinamas su puikybe, o tarp šių žodžių slypi nors ir nedidelis, bet savotiškas skirtumas.
Puikybė bet kokiu atveju yra neigiama savybė. Būtent ji nuolat skatina mus jaustis pranašesniais už kitus. Išdidumas kita vertus lyg ir atrodytų daro su mumis tą patį, tačiau tik tuomet jei mes pasiekiame visiško kraštutinumo būseną, kadangi riba tarp išdidumo ir puikybės yra nepaprastai siaura.
Jei jau mes siekiame pusiausvyros su savimi, tuomet tokią pusiausvyrą reikėtų atrast ir tarp nuolankumo bei puikybės. O ši pusiausvyra ir būtų išdidumas.
Tokių savybių terminologija gali būti labai skirtingai interpretuojama. Štai todėl, būtina paminėti, kad tai tik mano nuomonė apie išdidumą. Nes kažkas išdidumą gali sugretinti su užsispyrimu, kažkas su taip dažnai mano paminėta puikybe. Savo ruožtu pasakyčiau, kad man išdidumas yra galimybė...
Nes tik išdidus žmogus sugebės pasukti priešinga kryptimi, negu ta, kuri jam tariamai yra priskirta.
Išdidumas - tai ne aklas gerėjimasis savo nuveiktais darbais. Tai tik nuolatinis tikėjimas, neleidžiantis sustoti pusiaukelėje.
Išdidumas yra savybė, kuri leidžia mums puoselėti savo valios galią.
Ir negaliu nepastebėti, kad išdidumas turi būti derinamas su kitomis žmogaus savybėmis.
Nuoširdus žmogus, neturintis sąžinės balso, ar nejaučiantis gėdos jausmo gali tapti nekenčiamiausiu priešu. Štai todėl apie išdidumą niekuomet neatsiliepsiu teigiamai, jei save "išdidžiu" pavadintų kupinas neapykantos, garbėtroškos ar egoistiškas žmogus. Išdidumas kaip ir paklusnumas gali būti ir teigiama ir neigiama žmogaus savybė, priklausomai nuo to, kiek žmogus geba save valdyti.
Citata iš: Lapino šešėlis sausio 05, 2014, 21:10:15
pusiausvyrą reikėtų atrast ir tarp nuolankumo bei puikybės. O ši pusiausvyra ir būtų išdidumas.
Nusakykite žodžių reikšmes ir išvaduokite pasaulį iš pusės jo paklydimų. Renė Dekartas Kiek aš suprantu, tai žodis
nuolankumas naudojamas religijoje neturi nieko bendro su tokiais žodžiais kaip:
nuolaidžiavimas, pataikavimas o su žodžiu
išdidumas dar sudėtingiau:
puikybė tai išoriškai matomas išdidumas;
žmogiškas orumas, savęs gerbimas manau neturėtų būti priskiriami išdidumui, nors atskirti tikrai sunku.
Gal išdidumą labiausia galima lyginti su savo "peraugusiu ego" ? ???
Viskas turi tureti savo ribas, gailestingumas taipogi... Tada jis gali eiti petis i peti su teisingumu. Bet jei gailestingumas pasidaro neadekvatus, tada jau prasideda kitos problemos..
Nors realiai pirma reiktu issiaiskinti, kas yra tas "Teisingumas"? Ar jis isviso egzistuoja? Nes kiekvienoj sistemoj jis yra matomas vis kitaip. ;)
Citata iš: eternal.bliss birželio 09, 2013, 21:58:24
Tas kuris kenkia, bus nubaustas ne atoveiksmio o pačio jo gyvenimo, nes jis yra tokioje pasaulėžiūroje kurioje tai yra įmanoma, todėl jis tokią pat energiją ir pritrauks. Jis pats sau sukurs pragarą ;D
Susikurkit sau rojų ;D
Panašiai rašo
Issak Sirin, kad rojus ir pragaras tai ne vieta, o proto (sąmonės) būsena:
CitataСпаситель многими обителями у Отца называет различные меры ума водворяемых в оной стране, то есть отличия и разность духовных дарований, какими наслаждаются по мере ума. Ибо не по разности мест, но по степени дарований назвал обители многими. Как чувственным солнцем наслаждается каждый, соразмерно чистоте и приемлемости силы зрения, и как от одного светильника в одном доме освещение бывает различно, хотя свет не делится на многие светения, так в будущем веке все праведные не раздельно водворяются в одной стране, но каждый в своей мере озаряется одним мысленным солнцем и по достоинству своему привлекает к себе радость и веселие, как бы из одного воздуха, от одного места, престола, зрелища и образа. И никто не видит меры друга своего, как высшего, так и низшего, чтобы, если увидит превосходящую благодать друга и свое лишение, не было это для него причиною печали и скорби. Да не будет сего там, где нет ни печали, ни воздыхания! Напротив того, каждый, по данной ему благодати, веселится внутренно в своей мере. Вне же всех одно зрелище и одна страна [ [60]], и кроме сих двух степеней нет иного посредствующего степени, разумею же одну степень горнюю, другую дольнюю, посреди же их разнообразие в разности воздаяний.
Если же это справедливо (как и действительно справедливо), что несмысленнее или неразумнее такой речи: «Довольно для меня избежать геенны, о том же, чтоб войти в Царство, не забочусь»? Ибо избежать геенны и значит это самое -- войти в Царство; равно как лишиться Царства -- значит войти в геенну. Писание не указало нам трех стран, но что говорит? Егда приидет Сын человеческий в славе Своей… и поставит овцы одесную Себе, а козлища ощуюю (Мф.25:31,33.). Не три наименовал сонма, но два -- один одесную, другой ошуюю. И разделил пределы различных обителей их, сказав: И идут сии, то есть грешники, в муку вечную, праведницы же в живот вечный (Мф.25:46); просветятся яко солнце (Мф.13:43). И еще: …от восток и запад приидут и возлягут на лоне Авраамовом в Царствии Небеснем: сынове же царствия изгнани будут во тму кромешную, где плач и скрежет зубом (Мф.8:11,12), что страшнее всякого огня. Не уразумел ли ты из сего, что состояние, противоположное горней степени, и есть самая мучительная геенна?
(Исаак Сирин, преподобный - Исаак Сирин. Творения. Слово 58)
Nors nerekomenduojama patiems aiskint Evangelijos, bet pamastyt "garsiai" manau galima.
Lk 15
7 Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti".
Panašių yra ir liaudiškų posakių- "geriau būsiu pragare , nei danguje kartu su tokiu "teisiuoliu"...
Kraštutinumų neimant, kuo geresnis tas kuris gyvena "plačiai" neperžengdamas "ribų", už "gerietį" kuris skrupulingai laikosi visų moralės normų?
Tikiuosi ne pats su savim kalbuosi, pabandysiu panašų klausimą suformuluot.
Kas svarbiau- pats veiksmas ar motyvas?
Kaip pavyzdys medžioklė: dėl pramogos mažai kas gins, kad tai normalu;
dėl prasimaitinimo visai kas kita.
Dėl motyvo tas pats veiksmas iš blogo tampa neutralus.
Lygiai taip geras darbas dėl blogo motyvo gali prarasti moralinę vertę, iš gero tapti neutraliu.
Bet nesugalvoju jokio pavyzdžio, kad aiškiai blogas veiksmas taptu geru, kad ir koks motyvas būtų.
gal nėra tokių?
RKB moralinė teologija sako, kad svarbu tiek intencija (na čia ji pavadinta motyvu), bet tiek ir veiksmas. Kaip sakoma maldoje: nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais.
Gėrio negalima siekti blogomis priemonėmis ir intencijomis
Citata iš: puodukas liepos 06, 2014, 21:18:12
Bet nesugalvoju jokio pavyzdžio, kad aiškiai blogas veiksmas taptu geru, kad ir koks motyvas būtų.
gal nėra tokių?
Jei
aiškiai blogas veiksmas, tai jis turi turėti kažkokių aiškiai blogų pasekmių. Jei nebus bent kokių nors neigiamų pasekmių, - nebegalima bus įvardinti veiksmo "blogu".
Jei gelbėdamas žmogų nuo žmogžudžio, užpuoliką sužalosi, - tai jau galima surasti blogų pasekmių (sužalotas žmogus), nors, apskritai, pasiektas gėris didesnis (išgelbėta nekalto žmogaus gyvybė).
Tai tiesiog kažkokia semantinė dviprasmybė, priklausomai nuo to, kaip interpretuosi žodžius: ar vertinsi visas veiksmo aplinkybes ir galutinius tikslus, ar kiekvieną veiksmiuką atskirai. Bet, iš esmės, tik žodžių žaismas čia, manau.
Taip tai bandžiau užvest diskusija grynai iš religinės pusės, ar iš gerų darbų gali prisikrauti pliusukų anapus, jei juos darai su netinkamu motyvu viduje.
Nors paragraf jau ir atsakė, kad vienodai svarbu ir pats darbas ir motyvas.
zinoma kad motyvas yra svarbiau uz veiksma. jei as voksiu nes badauju man bus atleista. jei as vaziuosiu autobusu be bilietelio nes neturesiu net 50 centu man bus atleista. tokia ta vagyste kai jos istiesu nera, tik primetam kad tipo vagiam. o istikruju ::suda malam:: siuo atzvilgiu. motyvas yra tavo siekis del ko tu darai, jei tu vagi is sirdies nes tiesiog noriprasimaitinti, troksti to tai atleistina. motyvas yra viskas. motyvuj yra pateisinami veiksmai. veiksmas veikia paskuj motyva. motyvas yra veiksmu visuma.
Kas iš to, kad ir bus atleista, nuo to vagystė visvien netampa "pliusuku".
kiekvienas teisingas motyvas yra pliusas. savo noru patenkinimas, vilties iziebimas, tai yra pliusas. jei tas motyvas nuosirdus kylantis is vidaus, is sielos gelmiu is jausmu bei tikru noru tai visi veiksmai tam motyvuj yra pateisinami tai pateisiname.
Deja ne kiekvienaas motyvas yra pliusas, koks jis teisingas bebūtų. Pliusas yra kiekvienas įgyvendintas teisingas motyvas. Motyvas be veiksmo yra iš esmės niekas.
tai paprasta, nes nebuna veiksmo be motyvo. tikras motyvas yra del dvasiniu potyriu religiniu poziuriu. tada bet koks veiksmas ygauna teisinga prasme tam motyvuj, tada is dydeles motyvacines persvaros veiksmas automatiskai pavirsta pliusu
Tikriausia dėl tokio požiūrio kaip tavo ir sugalvota patarlė, kad gerais norais grystas kelias į pragarą.
Perskaičiau knygoje jauno vienuolio klausimą senoliui:
Citataполезно ли ему исполнять то, что он во время гнева скажет другому с клятвою, или покаяться и не исполнять клятвы.
-
Ar reikėtų jam padaryti tai, ką pasakė įsikarščiavęs (supykęs) kitam su priesaika, ar atgailaut ir nevykdyti priesaikos? Kad netaptų labai siaura tema truputį kitaip suformuosiu klausimą:
Kas blogiau -ar nusižengti priesaikai ar savo moralinėm nuostatom?
Citata iš: puodukas sausio 04, 2016, 18:21:32Kad netaptų labai siaura tema truputį kitaip suformuosiu klausimą:
Kas blogiau -ar nusižengti priesaikai ar savo moralinėm nuostatom?
Jei nori praplesti, tai ziurek placiau, ka dauguma teoriju (religiju) kalba apie musu vidu, kalba apie kazkokia energija, tarkim aura, nera kazkokia vientisa tolygi spalva, cakros yra 7 tai mazdaug 7 skirtingos energijos sankaupu taskai.
T.y. mes neesame kazkas vienas daigtas kurio bruozus galima apibrezti, esame ivairianybiu visuma, tai reiskia mumyse gali egzistuoti geris ir blogis vienu metu, visuose mumyse yra kazkiek gerio kazkiek blogio, kazkiek saziningumo kazkiek uzjautos, kazkiek meiles kazkiek neapykantos.
Bet jei gilinantis i pacios frazes esme, t.y. ar geris uzuojauta ar saziningumas, MANO nuomone tai geris yra saziningumas, kadangi atsilyginimas dvigubai reiskia kazko papildomo gavima, o nebaudimas uz blogi neskatina gerio o skatina nebaudziamumo jausma, abu nera gerai nes skatina adresato savanaudiskuma.
O saziningas uz geri atsakymas geriu uz bloga baudimas skatina abipusi sazininguma, t.y. noresiu daryt gera nes tapati geri gausiu atgal, (darydamas geri kitam tapati ir ne didesni darysiu sau) bet zinosiu kad padares bloga busiu nubaustas.t.y. su kitu elgsiuosi taip kaip,noreciau kad elgtusi su manimi, kitas noredamas gerio ir nenoredamas bausmes elgsis taippat
Kaip megstu panaudosiu asmenini pavyzdi, budamas mazdaug 16-20m tarpe kaip dauguma jaunimo megau vakarelius, sokius, alkoholi, veliau pastebejau tendencija kad vakareliu neliko, sokiu neliko bet alkoholis liko, jau ir bare ar vaiku darzelio pavesineje pasedet uztekdavo, pastebejau kad pasilinksminimai patapo isgertuvemis, pora kartu "apsilankiau policijos laikono sulaikymo kameroje isblaivinimo paslaugai, bet be jokiu baudu isleisdavo, linksminausi toliau, isgertuviu metu megdavau ir pavazinet, venu isgertuviu metu sumusiau svetima automobili, is ivykio vietos pasalinome masina, uz ja atmokejau draugui bet oficialiai likau nenubaustas, kitu isgertuviu metu buvau sulaikytas uz menka vagyste, nuostolis buvo 80cnt, gavau 80lt bauda, nemokejau anstoliai paprase.280lt, nemokejau gavau 8val viesu darbu. Atrodo bauda nedidele bet neadekvati zalai, plius nuo priciupimo iki atidirbimo praejo 2metai, tai mane priverte susimastyti kad tie menki nusizengimai yra baudziami, ir bauda daug didesne nei mano,nusizengimai, neverta, paskui susimasciau ar as tai buciau dares blaivas, nea, plius kiek alkoholis man jau buvo bedu pridares, taip negeriu nei laso jau ,8metai, per naujus, giktadienius ir pan keliu taure sulciu.
Pries 10m buciau nenubaustas o paglostytas su posakiu "visko pasitaiko" as nezinau kur siandien buciau.
Citata iš: puodukas sausio 04, 2016, 18:21:32 Kas blogiau -ar nusižengti priesaikai ar savo moralinėm nuostatom?
Siem laikam, manau, keistas klausimas (nelabai aktualus):mazai kas supranta kas ta morale, visai mazai - kas ta priesaika...Perskaiciau wikipedijoj, kad eseju sektoj zmones nekalbedavo netiesos, ir vengdavo duoti priesaikas (laikydavo jas blogiau uz melaginga liudijima).Pagal juos: zmogus kurio zodziu negalima tiketi(be priesaikos) jau pasmerktas.
Citata iš: tadasas99 sausio 04, 2016, 19:28:54Citata iš: puodukas sausio 04, 2016, 18:21:32Kad netaptų labai siaura tema
Jei nori praplesti, ...
Turėjau galvoje paskutinį klausimą; anomalijoj mažai narių kurie pripažįsta atgailą, net ir tarp tų, kurie nelaiko savęs ateistais, tai nebeliktų kam diskutuot.
p.s. ačiū kad išsakei nuomonę pirmu klausimu.
Citata iš: kiskis sausio 04, 2016, 22:44:51Pagal juos: zmogus kurio zodziu negalima tiketi(be priesaikos) jau pasmerktas.
Buvau skaitęs aiškinimą to sakinio iš Evangelijos, kur rašo apie tai, kad geriau neprisiekinėt. Tai ten ir panašiai aiškina- jei stengiesi niekad nemeluoti, tai ir priesaika nereikalinga. Bet čia idealus variantas.
O čia klausimas, jei taip susiklostė aplinkybės ir davei priesaiką nepagalvojęs, arba tiesiog su laiku pasikeitė vertybių skalė, ir kas atrodė duodant priesaiką moralu, dabar jau prieštarauja įsitikinimams.
Snekant apstraksciai sulauzyt priesaika - prarasti garbe (pasenusi neaktuali savoka), nusizengti moralei - tapti nedoru (taip pat pasenes dalykas), tai toks pasirinkimas.
Citata iš: puodukas sausio 04, 2016, 18:21:32Kad netaptų labai siaura tema truputį kitaip suformuosiu klausimą:
Kas blogiau -ar nusižengti priesaikai ar savo moralinėm nuostatom?
Jeigu pažadas/priesaika neša blogį, toks pažadas/priesaika nebeturėtų būti vykdomi.
Lengvu būdu jie nebegalioja.
Citata iš: a.t.sielis sausio 05, 2016, 15:39:30Jeigu pažadas/priesaika neša blogį, toks pažadas/priesaika nebeturėtų būti vykdomi.
Lengvu būdu jie nebegalioja.
O kaip pazadas/priesaika ginti tevyne? Zudyti priesa nesa ka? O kitu atvesju priesas zudys...
Ginamasis karas yra apsisaugojimas nuo nešamo blogio. Puolamasis blogis. Tad iš moralės pozicijų, priesaikos ginti tėvynę yra privaloma laikytis, tačiau jei tavo tėvynė puola kažką kaip agresorius, tada iš moralės pozicijos tokios priesaikos neturėtum laikytis.
Na čia panašiai būtų, kad tavo dukrą užpuolė prievartautojas, tu ką darysi? Žiūrėsi kaip prievartauja ir dar padėsi, ar pulsi ginti nepaisydamas nieko?
Į kiškio klausimą: šioje epochoje dauguma valstybių yra korumpuotos, todėl ginti kažkokią valstybę - nebūtinai neša gėrį.
Svarbu bendras principas, kad niekas negali būti saistomas žodžio, jeigu veiksmas eina blogio kryptimi. Labai elementari ir aiškiai suvokiama tiesa - kurti blogį yra absurdas.
Moralinės dilemos, kai neaišku ką daryti, yra kita kalba.
Prisiekiau, susikaupiau - permasciau, iziurejau nesama blogi, atmeciau priesaika (paprasta kaip 3 kapeikos) :D, tai kas tada ta priesaika? Beda tame , kad nesama blogi galima iziuret kur nori, pasistengus.
:D taigi ne apie tai kalbam, ne apie išsisukinėjimą. :)
Keista anglu ir lietuviu kalboj wikipedijoj nera gerio jokio paaiskinimo (vokieciu ir rusu yra) :/, taigi galima butu gincytis (neissisukinejant, o rimtai) ar kazkoks veiksmas nesa geri ar blogi. Kaip sakoma gerais norais gristas kelias i pagara...
Puslapio irsuje paaiskinta, jei neesi melagis tai uztenka pasakyti, jei tau reikia prisiekineti reiskiasi pasnekovui nebeuztenka pasakyti, jis abejoja pasakymu tikedamasis melagystes, is kur ta abejone jei tu niekad nemeluoji?
Bet jei jau taip sus8kloste kad tau reikia prisiekinet norint kad tavimi patiketu tai reikia susimastyti ar tikrai viska gerai darai.
P.s. valstybes ir dukters gynimas neadekvatus palyginimai, prievartavimui as nezinau jokiu pateisinamu aplinkybiu, reiskia vienareiksmiskai ginti, o valstybe jos politinis gyvenimas, slapti projektai ir pan, eilinis gyventojas zinos tik jam pateikta versija, pavyzdi turime rusijoje siandiena, neskau kad nereikia, bet ar reikia mes nezinosim, todel ginsim.
Citata iš: puodukas sausio 04, 2016, 18:21:32 Kas blogiau -ar nusižengti priesaikai ar savo moralinėm nuostatom?
Nusižengti priesaikai - nusižengti kažkam kitam. Ar konkrečiam asmeniui, kuriam prisiekei, ar abstrakčiam (valstybei, tradicijai). Nusižengti
savo moraliniai nuostatai - nusižengti sau. Prašom, rinkitės: sau ar kitam. Kaip beviltiškas egoistas, aišku, turbūt verčiau pasirinkčiau išsaugoti savo moralines nuostatas, tai nors ir kito akyse krentu kaip žodžio nesilaikantis, bet sau lieku ,,geras'' kadangi išsaugojau savo principus ir vertybes.
Šiaip sunku pasakyti kas baisiau. Priklauso nuo situacijos. Vienu atveju, jeigu priesaika verčia padaryti kažką idiotiško ir/ar žalingo, tai jeigu tik žmogus mano, kad tai blogai jam ir kitiems, nematau kodėl jisai turėtų eiti prieš save patį ir daryti tai kas jo manymu blogai. O ir pati priesaika mažai ko verta, sakyčiau, jei dėl jos tik bėdos, o ne naudos. Kita vertus, yra žmonių kurių moralės normos... um... prastos. Bet vėlgi, amoraliems individams dažnai ir į priesaikų vykdymą/nevykdymą nusispjaut.
P.S. Kam išvis priimti priesaiką, besikertančią su savosiomis vertybėmis?
Kam aplamai prisiekineti, elkis teisingai pagal savo morale, t.y. teisingai kaip tu sugebi, o priesaika tai tik siekimas avancines pagarbos ar pripazinimo uz kazkoki poelgi kurio dar nepadarei, bet tai reiskia kad priesiekineni tam kad gautum ta avanca, jei to avanco tau nereikia tai tapati poelgi padarysi ir neprisiekinejes ir tau nerupes atlygis arba jei rupes gausi kai kazka atliksi ne anksciau.
Todel pats prisiekinejimas nera kazkas gero, jei kazka reikia lauzyt lauzyciau priesaika nes jos aplamai neturejau duoti.
Citata iš: tadasas99 sausio 06, 2016, 15:47:28Kam aplamai prisiekineti, elkis teisingai pagal savo morale, t.y. teisingai kaip tu sugebi, o priesaika tai tik siekimas avancines pagarbos ar pripazinimo uz kazkoki poelgi kurio dar nepadarei,
Man atrodo kad priesaika tai kaip siais laikais labiau iprasta imones anspaudas ant kazkokio isipareigojimo. Ta prasme tas kam prisiekineji, turi laikyt tave garbingu zmogum, kad tavo priesaika butu kazko verta to zmogaus akyse. Jei taves nelaiko garbingu, cia kiek suprantu priesaika gali nepadet...Kitaip sakant, pametes stampa , lengvai sutarciu nesudarysi...
Citata iš: kiskis sausio 06, 2016, 23:49:19Citata iš: tadasas99 sausio 06, 2016, 15:47:28Kam aplamai prisiekineti, elkis teisingai pagal savo morale, t.y. teisingai kaip tu sugebi, o priesaika tai tik siekimas avancines pagarbos ar pripazinimo uz kazkoki poelgi kurio dar nepadarei,
Man atrodo kad priesaika tai kaip siais laikais labiau iprasta imones anspaudas ant kazkokio isipareigojimo. Ta prasme tas kam prisiekineji, turi laikyt tave garbingu zmogum, kad tavo priesaika butu kazko verta to zmogaus akyse. Jei taves nelaiko garbingu, cia kiek suprantu priesaika gali nepadet...Kitaip sakant, pametes stampa , lengvai sutarciu nesudarysi...
Tu cia visai suvelei, tu kalbi apie isisenejusios prisiekinejimo sistemos ipatybes, bet aplamai kas ta priesaika? Sakai kad reikia tureti vera varda kad tavo priesaika butu patikima ir gautum ta mano,mineta avanca, garbe, bet jei as esu patikimas pasnekovo akyse man,uztenka pasakyti " as padarysiu" kam prisiekineti, manimi nepatikes pasakius patikes tuomet kai padarysiu ir iki tol kol nepadarysiu neturesiu tos garbes, tai kas, tai avancas, nepelnytas nuopelnas, ar tau tikrai jo reikia?
Gal, seniau žodis "prisiekiu" turėjo tarsi juridinę reikšme, kaip dabar parašas ant dokumento?
Nes šiais laikais priesaikos labiau panašios į ceremonijas, prieš padedant parašą ant dokumento; o pats parašas tai priesaika?
Citata iš: puodukas sausio 07, 2016, 18:26:03Gal, seniau žodis "prisiekiu" turėjo tarsi juridinę reikšme, kaip dabar parašas ant dokumento?
Nes šiais laikais priesaikos labiau panašios į ceremonijas, prieš padedant parašą ant dokumento; o pats parašas tai priesaika?
Butent, jei esi vyresnis nei 20m galbut pradejei i zmones ziureti is salies, stebeti elgesi, kartais graziu dalyku pamatai, vienas is ju tai kad vyresni kaimo zmones turi bruoza, " galiu elgtis kaip tik noriu, bet svarbiausia islaikyti gera ivaizdi visuomenes akyse" kaip pvz, mociute pasakoja apie nekaltybes sauvojima iki vestuviu, bet paemes jos santuokos liudijima ir pirmagimio metdikus matai 3men skirtuma, bandai kazka klausti, nerisli kalba apie kazkokius nesusijusius dalykus pasakoja, paklausi tiesiai sviesiai kad galbut taip jau isejo (sugfiesino) tampi bolseviku, trumpiau viedmainiavimas.
Tai tavo pasakymas galbut seniau turejo juridine reiksme tampa logisku viedmainiu bendruomeneje, tarsi patvirtinimas kad sy karta pasielgsiu taip kaip sakau net jei niekas manes ir nematytu. Bet vel, ar tikrai mums to teikia?
Siandienine oficiali priesaika tai tik tradicija, ceremonija, bet ji nieko nereiskia, paziurek i musu valdzia, kariuomeneje priesaika prievartine o jos nesilaikymas su moralinemis bausmemis nesusijes.
Parasas taip tai priesaika, bet nuo sito niekur nepabegsime, bet vel sita sistema gimusi is nepasitikejimo.
Tai norintiems prisiekineti noriu paklausti, ar jums patinka gyventi su viedmainiais melagiais kuriais neina pasitiketi, kad galetum pasitiketi reikia kazka ismusineti? Manau nea, o geriausias budas itakoti bendruomene yra pavyzdys. Pradekim nuo saves.
Citata iš: puodukas sausio 04, 2016, 18:21:32Perskaičiau knygoje jauno vienuolio klausimą senoliui:
- Ar reikėtų jam padaryti tai, ką pasakė įsikarščiavęs (supykęs) kitam su priesaika, ar atgailaut ir nevykdyti priesaikos?
Senolio atsakymas gan ilgas, tai pabandysiu tik esmę parašyt:
Didžiąją atsakymo dalį bara už tai kam prisiekė, pasui primena kaip Erodas dėl priesaikos įsakė nukirsti galvą Jonui Krikštytojui, ir pataria geriau jau nevykdyti blogos priesaikos, bet atgailauti kam ją davei.
Išvada- nevykdyt priesaiką blogai, bet vykdyti blogą priesaiką dar blogiau.
Iškreiptas žinojimas blogiau už nežinojimą. ? Mokslo sistemos atmetimas studijuojan yra iškreiptų sąvokų šaltinis , žinių šaltinis , kuris yra blogiau nei nežinojimas . Truputį ištrauktą iš konteksto, iš Ignatijaus Brianchaninovo knygos.
CitataОтвержение системы при изучении науки служит источником превратных понятий, источником знания, которое хуже незнания, будучи знанием неправильным, отрицательным: таково и последствие беспорядочного упражнения в молитве.
Ar egzistuoja dvasiniai-psichologiniai dėsniai, kuriuos žinodamas gali prognozuoti, kokios pus pasekmės po kiekvieno veiksmo, minties.
pav.: pasakei kam "labas rytas" nuoširdžiai- tolimesni įvykiai vienoki,
pasakei lygtai taip pat, bet mintyse pridėjai dar ką nors- tolimesni įvykiai jau kitoki...
Ir iš vis, kurioje vietoje riba, kur baigiasi psichologija ir prasideda dvasingumas?
B e psichologijos dvasingas nebusi, gali buti tik papuga, t.y. Kartoti ismoktas frazes ir veiksmus, bet norint buti dvadingu turi pazinti save, tam reikia mokintis, pradziamokslis pazinti kitus, o tai jau psichologija.
Cia panasiai skambetu klausimas kur baigiasi matematika ir prasideda fizika.
Veiksmu pasekmiu desniu as manau nera, bet yra tikimybes, sita gali ir tu.
Pasiraktikavimui gali pazaisti toki zaidimuka:
Centre lapo nusipiesi apskritima, aplink ji dar 5 taip kad jie visi kirstusi su centriniu ir su gretimais dviem, taip gali piesti trecia ketvirta ir t.t. Eiliu. Kai susipaisei, i centrini irasyk zodi, paskui i gretima apskritima kita zodi kuris siejasi su pirmu zodziu, i antra antros eiles apskritima rasai zodi susijusi su centriniu ir greta esanciu (antru irasytu) zodziu, taip ratu eini eilemis, jei nepatingejei krirasyti kokiu 8 eiliu pastebesi kad tame paciame lape, su tuo paciu centriniu zodziu paskutinese eilese gavai visiskai skrtingu zodziu, pvz meile ir mirtis, paziuredamas seka nuo centro iki krastines eiles zodziu pradedi suprasti kokia itaka mazi dalykai daro dideniame maste.
Citata iš: tadasas99 sausio 19, 2017, 19:37:56Veiksmu pasekmiu desniu as manau nera, bet yra tikimybes
Kai ka nors "iš aukšto" apkalbi ar pakritikuoji, ir jei laiku nesusizgrimbi pasigailėt taip pasielgęs, tai po kurio laiko, beveik 100% , pats padarai panašią klaidą, dėl kurios apkalbėjai kitą.
Negi čia ne dėsnis? Ar tik sutapimai, į kuriuos labiau atkreipi dėmesį?
Tai dėsnis. Į kokias savybes koncentruojamės, tokios ateis į mus. Į ką medituojame, tas atsiranda mūsų sąmonėje ir mūsų gyvenime. Medituosime į gėrį, bus daugiau gėrio, medituosime į kieno nors blogas savybes, bus daugiau blogų savybių.
Arba galima taip sakyti: Aukščiausioji Siela, glūdinti visur, stebi ką mes veikiame, ir iš karto mus moko, grąžindama tam tikras reakcijas į mūsų veiksmus.
Nekurinat naujos temos, gal kas zino pilna ssules sistemos judejimo akurima kur internete?
Klausiu nes, 2d maketa visi mate, kad pasidomeje mate maketa ku elipsinemis orbitomis, gal mate 3d maketa su pridetu saules judejimu orbitoje, bet niekur neradau 3d maketo su saules judejimu ir elipsinemis orbitomis.
Cia seip susidomejau, elipsine orbita, manau kad saule juda priesakyje o planetos paskui ja, bet planetas veikia ne tik saules gravitacija bet ir kita istemianti orbita (lygtai saturno), tai man idomu ar saule priekyje saturnas paskui ja, tai ar saturno trauka neturetu zeme patempti atgal saules atzvilgiu ko pasekoje zeme skrietu ne 90 laipsniu kampu saules judejimo krypaciai o pasvirusi ko pasekoje zeme butu tarsi ismetinejama i saules priesaki. Bei ar tai neturetu itakoti zemes judejimo orbitoje greicio, t.y. Kuomet tolsta nuo saturno leteja, apsukimas apie saule turetu suteikti pagreicio, artejimas prie saturno taippat, tolstant vel leteja. Speju greicio svyravimu tyrimai gal net nebuvo atlikti, greitis apskaiciuotas pagal laika per kuri apkejiauja visa orbita, tai tarkim cia vidutinis greitis, o ir orbitos ilgis skaiciuotas remiantis dviem taskais orbitoje, tai klausimas ar nera paklaidos elipseje.
Situ atsakymu neradau.
Citata iš: tadasas99 sausio 29, 2017, 18:13:45Nekurinat naujos temos, gal kas zino pilna ssules sistemos judejimo akurima kur internete?
Šiaip tai viskas gali būti visiškai kitaip. :) Pvz kažkur už mėnulio orbitos prasideda tik sferinis monitorius kuriame matoma tik iliuzija ale kosmoso. Net saulė randasi už to monitoriaus ir jame tik savotiškai eksponuojama. Apart žemės, mėnulio, saulės realiai daugiau nieko nėra. Įtarimą šioje vietoje sukėlė vienas straipsnis apie "blogio ašį". Visa visata tarsi sukasi apie saulės judėjimo kryptį.
Kitas momentas sakysit nuskrido į Marsą ir iš ten gyvai matom transliacijas. Bet labai paprastas variantas. Pvz pasiunčiu į kaimyno kambarį robotuką su kamera ir tikiuosi matyti kaimyno kambario vidų. Bet kaimynas 'pagauna" robotuką ir pajungia viską prie savo kompiuterio bei virtualaus kambario programos. Atrodo važinėji po realų kambarį bet iš tikro žaidi kompiuterinį žaidimą. Na pas kaimyną galima nueiti pasitikrinti, o į Marsą niekaip. Įtarimą kelia stipriai per ilgai dirbantis marsaeigis ir kitų "neįleidimas". Užtenka ir vieno kompiuterinio žaidimo. :)
Visumoje visiškai neaišku kaip yra iš tikro. :)