Abdukcija arba pagrobimo anatomija

[paragraf 78]

Na va, sumečiau šiokį tokį straipsniuką apie pagrobimus

Abdukcija arba pagrobimo anatomija

   Kas gi yra abdukcija? Šis žodis kyla nuo angliško žodžio „abdukt" - „pagrobti". Ufologijoje šiuo terminu, „abdukcija", vadinami žmonių pagrobimai paimant juos į NSO vidų. Paprastai abdukcija vyksta be grobiamojo sutikimo, t. y. prieš jo valią, bet nenaudojant fizinės jėgos. Paprastai tai vyksta tarsi transo metu, žmogus pats įžengia į NSO. Nors liudijimuose neretai pasitaiko atvejų kai žmonių atsiklausiama ar jie norėtų būti paskraidinti „skraidančia lėkšte". Tačiau pastrieji atvejai reti ir paprastai apsiriboja aštuntu - devintu XX a. dešimtmečiu. Dažniausia abdukcija vyksta prieš žmogaus valią, ar jam net nežinant apie tai.
   Čia galima išskirti du abdukcijos tipus: pagrobimas be sugrįžimo (absoliuti abdukcija) ir pagrobimas su sugrąžinimu, dar vadinamas rotacine abdukcija.
   Pirmojo tipo pagrobimams apibrėžti, ufologai kelia hipotezę, jog žmonės grobiami su kokiu nors tikslu (pvz. moksliniams tyrimams ar kitų planetų apgyvendinimui). Tokie pagrobtieji negrįžta atgal į žemę. Čia žinoma neretai pasitelkiama statistika apie be žinios dingusius žmones kurie taip ir neatrandami. O tokių žmonių kasmet dingsta ne vienas tūkstantis. Vien tokiose šalyse kaip Belgija, Prancūzija, Anglija ar Italija be žinios kasmet dingsta nuo 5 iki 20 tūkstančių žmonių. Ufologai žinoma yra linkę didžiąją dalį tokių dingimų priskirti absoliučios abdukcijos atvejams.
   Absoliučiai abdukcijai, jei tikėsime vieno žymiausio ufologo, Budd'o Hopkins'o darbais, žmonės atrenkami jau nuo pat ankstyvos vaikystės. Apie žmonių tyrinėjimą nuo pat vaikystės, galima paskaityti ir lietuvių kalba išleistoje B. Hopkins'o knygoje „Liudytojų akimis" (Witnessed). Tai be galo jaudinanti ir bauginanti istorija, su išsamiais pagrobimo aprašymais ir aukos išgyvenimais. B. Hopkins'o nuomone, tokie abdukcijos atvejai paprastai prasideda nuo 3 - 4 metų amžiaus, kada iš vaiko paimami pirmieji biologiniai mėginiai, nors jis neatmeta galimybės jog stebėjimai prasideda dar esant motinos įsčiose. Vėliau abdukcijos metu vyksta genetiniai eksperimentai. Paprastai atsiminimai apie pagrobimą lieka tik pasąmonėje ir atgaminami tik regresinės hipnozės metu, nors pasitaiko atvejų jog žmogus vienokiom ar kitokiom aplinkybėm nulėmus, staiga prisimena buvusius pagrobimus. B. Hopkins'as mano jog dauguma sveikatos sutrikimų, ypač psichikos sutrikimų, galima būtų paaiškinti abdukcijos poveikiu. Čia jis įžvelgia padažnėjusius depresijos atvejus visuomenėje. B. Hopkins'as mano, jog nors NSO regėtojų bumas jau praėjo, tačiau ufonautų veikla nenutrūko, bet dar labiau suaktyvėjo ir dabar vykdoma visiškai slaptai.
   Rotacinė abdukcija dažnai būna vienkartinė. Lietuvoje toks atvejis galėtų būti maždaug 1990 metais nuskambėjusi kunigo Bronislovo pagrobimo istorija (plačiau apie tai skaitykite K. Paulausko knygoje „Kunigo Bronislovo kosminė odisėja"). Tokios abdukcijos atveju, žmogus pagrobiamas įvairiais tikslais. Dažniausiai žinoma būna minimi mediciniaių tyrimų atvejai. Retai kada būna minimi kitų planetų aplankymai, kaip kad kunigo Bronislovo atveju. Tačiau ufologai vis tik laikosi nuomonės jog tai tam tikros žmonių grupės kontrolė iš ufonautų pusės. Roper'io grupės, besispecializuojančios abdukcijos atvejuose, padarytoje apklausoje JAV, įvairiose jos valstijose, nuo 8% iki 18 % respondentų teigė, kad bent kartą buvo pagrobti. Žinoma čia reikėtų atmesti įvairiais psichiniais sutrikimais sergančių respondentų parodymus, dėl ko skaičius ženkliai sumažėtų, tačiau negalima atmesti ir tų kurie sumelavo aplausoje, nenorėdami dalintis šiais intymiais prisiminimais. Bet kuriuo atveju, ufologai mano, kad rotacinė abdukcija gana dažnas reiškinys pasaulyje.
   Įdomu tai jog rotacinės abdukcijos atvejai dažniausiai vyksta miegamuosiuose. Žmonės grobiami tiesiai iš lovų. Dalis ufologų mano, kad didžioji dalis šių pagrobimų gali būti paaiškinta miego paralyžiumi. Miego paralyžiaus metu žmogus būna pabudęs, bet jo motorinės funkcijos dar neįsijungusios. Jo metu galimas kažkieno buvimo šalia pojūtis, kūno sukaustymas, haliucinacijos. Lietuvių mitologijoje tai vadinama Slogučio atėjimu.
   Bet kuriuo atveju, dažniausiai, abdukcija vyksta pilnai pavergiant žmogaus sąmonę ir valią.
   Ufonautai grobiantys žmones, ufologijoje vadinami „abduktoriais". Dažniausiai minimi ateiviai kuriuos ufologai vadina „pilkaisiais", jiems priskiriama daugiausia abdukcijos atvejų. Kitoms ateivių rasėms (šiauriečiams, reptilijoms, goblinams ir kt.) abdukcijos atvejų priskiriama daug mažiau arba išvis nepasitaiko.
   Kokie gi yra abdukcijos požymiai?
   Nežinai iš kur atsirandantys randai. Dažnai žmonės pastebi randus ant savo kūno, bet nežino iš kur jie atsirado. Tokie randai paprastai atsiranda per vieną naktį. Jie būna labai ryškūs, kartais skausmingi. Kartais turi kokią nors ypatingą formą, pavyzdžiui trikampio ar kryžiaus. Kartais tokie randai ilgainiui dingsta. Ufologai užsiimantys regresine hipnoze, dažnai išgirsta pasakojimus kaip randai atsirado, ateivių vykdytų, medicininių tyrimų pasėkoje.
   Dingęs laikas. Abdukcijos atveju dažnai laikinai sustoja laikrodis. Žmogus tiesiog pastebi jog jo laikrodis vėluoja kokia valanda, tačiau nepamena kur tą valandą praleido. Pasitaiko atvejų kada ištisos grupės, kuri numanomai buvo pagrobta, laikrodžiai atsilieka vienodą laiko tarpą. Žinoma, tai nereiškia jog kas kart kai pamatoste vėluojantį savo laikrodį, buvote pagrobtas. Tačiau tokie atvejai gana dažnai aprašomi ufologinėje literatūroje.
   Kartais pagrobtieji savo kūnuose randa vadinamųjų „implantų". Tai paprastai būna neaišku kaip į organizmą patekę metalo gabaliukai, nors kartais pasitaiko jų ir iš kitokių medžiagų. Paprastai medžiagos iš kurių pagaminti implantai būna retos, bet randamos žemėje. Tai gana įdomus reiškinys, nes šie implantai atsiranda kūne be jokios aiškios įėjimo vietos. Auka tiesiog randa sukietėjimą po oda ir vėliau daktaras ištraukia iš tos vietos implantą. Dažniausiai implantai randami  viršutinėse galūnėse, už akių arba nosies ertmėje. Anot sąmokslo teorijų implantų tikslas yra sekti žmones ir pranešinėti jų dislokacijos vietą ufonautams. Kai kada teigiama jog jie padeda kontroliuoti pagrobtųjų gyvenimus.
   Kraujas ant pagalvės. Tai taip pat vienas iš požymių jog patyrėte abdukciją. Žinoma, kraujas ant pagalvės gali atsirasti dėl labai natūralių priežasčių, tačiau ufologai išskiria šį požymį kaip vieną iš galimų.
   Netikėtai atsiradusi klounų ir ateivių baimė. Jei žmogus buvo pagrobtas jis pasąmoningai gali pradėti bijoti ateivių. Bet koks filmas su pilkaisiais kels jiems siaubą. Pasąmonė iš klouno pieš baisų pilkoj paveikslą, greičiausiai dėl nenatūraliai padidintų klouno akių, kurios primena pilkojo akis.
   Lengvas pasidavimas hipnozei. Kadangi kaip buvo kalbėta, abdukcijos atveju pavergiama žmogaus valia ir sąmonė, jis ko gero patiria savotišką hipnozę, tad vėliau bandant jį hipnotizuoti jis gana lengvai jai pasiduos.
   
Gabrielius E. Klimenka

[Benamis]

Perskauciau su malonumu. + 

[paragraf 78]

Benami, o tu klounų nebijai?

[coliuke]

Idomus straipsnis viena fakta galeciau priskirti ir sau  man pastoviai atsiranda visokios zaizdeles , melynes ir t.t ir net nepamenu kada kur buciau uzsigavusi 

[Benamis]

Benami, o tu klounų nebijai?

Ne ;/ Tikriausiai pagrobtas nebuvau... ;(

[paragraf 78]

Aš tai nuo vaikystės jų bijau Kažkada kai perskaičiau apie šiuos požymius, tai paniškai galvojau kad esu grobiamas. Nors ką čia gali žinoti.

[snofru]

kiek pamenu Hopkinso metodika buvo sukritikuota ir tarkim dabar ufologai liudijimus gautus pasitelkus regresinę hipnozę dažniau priskiria netikriems/melagingiems prisiminimams (terminas lietuviškai gali skambėt kitaip).

[paragraf 78]

na bet didelė dalis ufologų vis dar naudojasi regresine hipnoze, nors pastebima jog tai nėra pats patikimiausias šaltinis. Labai lengva padaryti įtaką tiems atsiminimams ir taip atsiranda melagingi atsiminimai. Turi būti labai įgudęs hipnotizuotojas, kad neprimestų savo nuomonės.

[snofru]

va radau straipsnelį apie netikrus prisiminimus http://skepdic.ru/lozhnaya-pamyat/

[eternal.bliss]

Man čia buvo prieš kūčias naktį, jog pabudau 4-5h katinas ant kojų miegojo, apsiverčiau labiau ant pilvo ir jau prieš pat užmiegant 2 veidai tokie labiau primenantys žmones pasimatė, ir mintis "jie čia" tada susitelkiau į pojučius, ir pradėjau jausti, kad kažkas už nugaros stovi, nuo tada prasidėjo cypimas galvoje girdėtis. Išgirdau kaip kažkas bėga, cypimas vis garsėjo kol staiga viskas išnyko, ir jų nebejaučiau. Tada apsiverčiau į kitą pusę, viduje pajutau kažkokią ramybę, ar raminimą, ir tokį migdymą. Tačiau atsikėliau, kad prisiminčiau tai ir žinočiau, jog nesapnavau.

[paragraf 78]

Pagal aprašymą, primena pojūčius miego paralyžiaus metu. Taip, kad gali būti jog kambaryje nieko nebuvo, o tiesiog sapnavai būdraudamas.
Paprastai pasibaigus haliucinacijoms apima ramybė ir mieguistumas.

[eternal.bliss]

O girdėjimas kaip kažkas bėga irgi naturalu?

[paragraf 78]

Aha. Miego paralyžiaus metu visos haliucinacijų formos: regimosios, jutiminės, klausos, skonio, kvapo ir t.t. yra įmanomos.
Smegenys iš esmės tuo metu dar nėra pabudusios iki galo ir gali krėsti pačius neįtikinamiausius dalykus.

[eternal.bliss]

Na tebunie, bet tu rašai, kad jos metu būna tie tavo vadinami pagrobimai? 

[paragraf 78]

Na tai ir rašau, kad pagrobimai gali būti paaiškinti miego paralyžiumi, nes tai haliucinacijos, o ne pagrobimas