Archeologija keičia mokslininkų požiūrį į žmogaus istoriją

Pradėjo Benamis, gruodžio 19, 2013, 14:01:29

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Archeologija - mokslas, kurio arsenale yra daugybė ,,uždraustų" radinių. Informacija apie juos, matomai, sąmoningai nebuvo skelbiama mokslinėse publikacijose, nes ji keičia visą požiūrį į evoliucinę istoriją. Archeologijos radiniai įrodo apie žmogaus tipo būtybių planetoje gyvavimo galimybę šimtus tūkstančių ir milijonus metų atgal, gerokai prieš dinozaurus. Mokslas mus mokė, kad tais labai senais laikais protingųjų negalėjo būti, o žmogus evoliucionavo palaipsnui.

Į mus panašūs gyveno daug anksčiau, nei manėme:

Taigi, dar 1863 metais J. Boucher de Perthes netoli Prancūzijos miesto Abbeville, Moulin Quignon urve aptiko žmogaus žandikaulį su šiuolaikiško žmogaus anatomine struktūra. Ginčai tarp mokslininkų dėl jo amžiaus ir tikrumo buvo karšti, tačiau visgi prieita išvados ir įrodyta, kad šis archeologinis radinys priklauso tarpledyninio laikotarpio formavimuisi, kuris vyko maždaug prieš 330 000 metų.

Kitas netikėtumas laukė archeologų 1888 metais. Kasinėjant Galley Hill netoli Londono, aštuonių pėdų (beveik 2,5 metrų) gylyje, nepaliestame kreidos sluoksnyje buvo rastas dalinis žmogaus skeletas. Pagal šiuolaikinius metodus patvirtinta, kad skeleto amžiui taip pat maždaug 330 tūkstančių metų. Ekspertizė nustatė, kad šio skeleto anatomija taip pat atitinka šiuolaikinio žmogaus anatomiją.



1911 metais Ipswich mieste, kuris yra Anglijos rytuose, buvo rastas skeletas, turintis panašių šuolaikinio žmogaus savybių. Jis buvo rastas žvyro ir molio sluoksnyje, o nustatytas amžius siekia 400 000 metų. Tai reiškia, kad aptikto skeleto amžius yra panašus kaip ir kitų. Panašių iškasenų buvo rasta ir Italijoje.

Prisiminus dar ankstesnius radinius, verta prisiminti 1855 metais Anglijos miesto Foxhall darbo karjeruose aptiktą žmogaus žandikaulį. Kaip įdomybę jį nupirko už bokalą alaus miestelio vaistininkas ir perpardavė mokslininkams. Detalus geologinis tyrimas parodė, kad žandikaulis, kuris buvo apie 4,8 m suakmenėjusio grunto gylyje, gali būti bent 2,5 milijono metų senumo.

Po penkių metų - 1860-ais, geologijos profesorius Giuseppe Ragazzoni išvyko į Castenedolo miestelį Italijoje ieškoti suakmenėjusių moliuskų kriauklių. Viename urve, plioceno nuosėdose jis aptiko viršutinę kaukolės dalį. Sukrėstas profesorius tęsė paiešką ir rado krūtinės ir galūnių kaulų, priklausiusių žmogui. Skeletas, padengtas metro sluoksnio mėlyno molio, išgulėjo  3-4 milijonus metų. Šių radinių faktas leidžia manyti, kad Anglijoje, Prancūzijoje, o gal ir visoje Europoje ne tik prieš 330 000 metų, o dar ir daugiau, gyveno žmonės, savo išvaizda, gal būt, niekuo nesiskiriantys nuo mūsų.

JAV Ilinojaus valstijos Macoupin apskrityje, 27 m gylio anglies skalūnų sluoksnyje, neseniai buvo rasta žmogaus kaulų, kurių amžius siekia 286-320 milijonų metų.

Be to, jau šiandien yra žinoma, kad be senovės žmogaus griaučių ir jų fragmentų archeologai ir paleontologai atrado nemažai ir paslaptingų pėdsakų:

1938 m. JAV Kentukio ir Pensilvanijos valstijų teritorijose buvo rasta pėdsakų, labai panašių į žmogaus. Mokslininkai nustatė jų amžių - apie 320 milijonų metų. Pasirodo, tie, kuriems jie priklausė, gyveno šalia dinozaurų.

1983 metais Rytų Turkmėnijoje, Kugitango teritorijoje Turkmėnijos mokslų akademijos geologinė ekspedicija, vadovaujama geologijos ir mineralogijos mokslų daktaro, profesoriaus A. Amaniziano (rus. А. Аманизянов), plynaukštėje aptiko kelis šimtus senovės dinozaurų pėdsakų. Nustatytas jų amžius siekia ne mažiau kaip 150 milijonų metų. Tačiau stebėtina buvo kas kita: šalia dinozaurų pėdsakų buvo aptikta ir suakmenėjusių, panašių į žmogaus, pėdsakų.

Įrodymai apie rastus suakmenėjusius žmogaus pėdsakus ne tokie jau ir menki. JAV, Teksaso valstijos Paluxy upės slėnyje buvo aptikti panašūs 28 х 10,5 cm pėdsakai. Kaip nustatė amerikiečių paleontologas K. Doherty, Teksaso teritorijoje šalia aptiktų šimtų dinozaurų pėdsakų buvo ir ,,žmogaus" pėdų atspaudai.



Bato atspaudas?

Kolekcionierius William J. Meister visą savo gyvenimą paskyrė mokslui ir ieškojo suakmenėjusių trilobitų, išnykusių, pagal šiuolaikinio mokslo duomenis, maždaug prieš 440 milijonų metų. Ir štai 1968 m. birželio 3 d. Jutos valstijoje, JAV, netoli Antilope Springs jis kartu su dukra nuskilusiame akmeniniame uolienos gabale rado priešistorinio žmogaus pėdsakus, nešiojusio avalynę! Pirštų ir kulnų atspaudų nematyti, tačiau, kad tai - bato kontūrai (32,5 x 11, 27 cm), buvo akivaizdu. Atspaudai aiškiai perteikia kūno spaudimą ant žemės: kulnai smigę giliau nei priekinė dalis. Be to, nežinomasis sutraiškė trilobitus, kurių suakmenėjusios liekanos liko kartu su pėdsakais. Kad rasti atspaudai labai seni, įrodo trilobitų liekanos, juk jie egzistavo maždaug prieš 540 milijonų metų, paleozojaus laikotarpiu (paleozojus - geologinė Žemės era) ir vėliau išnyko. Netoli tos vietos buvo rasti dar keli panašūs atspaudai.

Kas rūkė prieš 2,5 milijonus metų?

2010 metų lapkričio mėnesį buvo paskelbta apie radinį Peru. Mokslininkai paleontologai iš Meyer-Honninger paleontologijos muziejaus, šiaurinėje Amazonėje atrado suakmenėjusio tabako, kuris kaip manoma yra iš Pleistoceno eros (2,5 milijonų metų atgal). Tai kompaktiškas tabako blokas, maždaug 30 kvadratinių centimetrų dydžio. Taip išeina, kad tabakas buvo rūkomas daug anksčiau, nei mes įsivaizduojame, ,,žymiai ankščiau nei 15 amžiuje, kai Šiaurės Amerikoje pasirodė pirmieji Europos tyrinėtojai", - sako mokslininkai.

Nepaisant daugelio panašių pavyzdžių, oficialus mokslas neigia žmogaus egzistenciją tokiais senais laikais. Tačiau šimtų ,,nepripažintų" archeologinių radinių, legendų, paslaptingų struktūrų, rastų įvairiose pasaulio vietose, sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Visa tai akivaizdžiai rodo, kad 600-5 milijonų metų atgal Žemėje gyveno nežinoma civilizacija. Gali būti, kad jų buvo net ne viena, tik palaipsniui istorinėje arenoje jos pakeitė viena kitą.



focusstudia.lt

Iron Tara

Man atrodo, kad neužilgo atsiras dinozaurų, kurie mus suvalgys taip išnaikindami mūsų civilizaciją. O po to vėl paplisim kažkokiu būdu...  8)

.L.U.T.H.O.R.

O pagaliau kažkas šneka apie buvusias civilizacijas :D

Hekate

Citatašalia aptiktų šimtų dinozaurų pėdsakų buvo ir ,,žmogaus" pėdų atspaudai.

Vargšely tikriausiai sutraiškė  :(.
O šiaip įdomu, kaip žmogus gyveno tarp tų dinozaurų.

snofru

Citata iš: Hekate  gruodžio 20, 2013, 11:24:06O šiaip įdomu, kaip žmogus gyveno tarp tų dinozaurų.
na jeigu bandyt nesigilinant, įmanoma tai ar ne, kalbėt apie tai jog žmonės ir dinozaurai kažkokiu laikotarpiu galėjo kartu egzistuot planetoje ir jeigu tarkim į ikos akmenis ar akambaro statulėles pažvelgt kaip į kažkią ale kroniką/metraštį, tai galima nuspėti, kad tas gyvenimas nuobodus tikrai nebuvo  :)









D.W. I know

Pagaliau ir mokslininkai apie tai prqabilo, nes kai prieš kelis metus tokią savo hipotezę pasakiau draugem, joms atrodė, kad man stogas pavažiavo :D

snofru

#6
gruodžio 20, 2013, 21:27:52 Redagavimas: gruodžio 20, 2013, 21:30:48 by snofru
na aš tai nebūčiau toks optimistas kas liečia mokslininkų požiūrį į istoriją.(neva kintantį) ypatingai - žilos, žilos, žilos senovės istoriją. dinozaurų ir žmonių egzistavimas vienu metu kažkurioje istorinėje epochoje konfliktuoja su šiuolaikine paradigma ir todėl tokia hipotezė paprasčiausiai pasmerkta akademinio mokslo atmetimui. kitaip tariant - mokslininkai net nesvarsto tokios galimybės.  :)

xsistemax

O gaila....
Juk jie žiauriai klysta iš inercijos.Ar taip turi veikti tikras mokslas?

Iron Tara

#8
gruodžio 22, 2013, 02:45:29 Redagavimas: gruodžio 22, 2013, 02:50:32 by Iron Tara
Nu tikrai...
Jiems saugumo jausmas kogero suveikia ir nenoras prarasti daug įdėto darbo. Visą istoriją jeigu pakeisti reiktų, arba bent jau jos dalį, tai būtų tikrai pakankamai daug darbo. Tai kam jo prisidaryti, jeigu su senomis nuostatomis gyvenom iki šiol ir vargo nematėm. Tad kam čia vargt :D

Plius, jeigu mokslininkai suabejotų savo turimomis žiniomis, ką darytų žmonės? Dauguma labai aklai jais pasitiki, todėl tai yra labai paranku valstybei ir patiems mokslininkams. Valstybė sumoka žmonių ''auklėms'', kurių mes klausom ir laikom juos autoritetais. Tačiau jei atsirastų abejonių mokslininkais liaudies tarpe, nebūtų iš to naudos niekam. Jokio kito paaiškinimo kolkas nesugalvojau.

Aukštyn