Minkštų akmenų mįslė

[Benamis]

Pietų Amerikoje pasakojamos legendos, kad tam tikras augalas gali suminkštinti akmenis ir tada juos galima lengvai deformuoti. Neva inkai taip pastatę savo garsiuosius statinius Peru.

Pentinai buvo geri

Knygoje „Brazilijos džiunglių paslaptys" (1953 m.) anglas džiunglių tyrinėtojas Persis Harisonas Fosetas (Percy Harrison Fawcett) aprašo keistą istoriją, jam kadaise papasakotą žmogaus, kurio patikimumu jis nė kiek neabejojo.

„Mano sūnėnas buvo Čunčo srityje, Peru, o kadangi jo arklys vieną dieną apšlubo, tai paliko jį netoliese esančioje smuklėje ir namo grįžo pėsčiomis. Kitą dieną, susiruošęs parsivesti arklio, jis ėjo trumpesniu keliu per mišką, kuriame anksčiau nebuvo buvęs.

Jis mūvėjo raitelio kelnes, avėjo aulinius su dideliais meksikietiškais pentinais, o tie pentinai buvo beveik nauji. Po varginančio žygio per kaitrą tankiais krūmais jis nusistebėjo, kad jo gražieji pentinai atrodė visiškai nusidėvėję, tarsi nugraužti. Jis nieko nesuprato, kol smuklės šeimininkas jo paklausė, ar jis nėjęs per tam tikrą žolę apie pėdos aukščio, su tamsiai rusvais lapeliais. Mano sūnėnas iškart prisiminė žygiavęs plačiu ruožu, tankiai priaugusiu tokių augalų".

Skylė uolose

„Tai jie suėdė jūsų pentinus, - pasakė smuklininkas. - Taip inkai formavo akmenis. Sultys suminkština uolienas, kol jos tampa minkštos kaip pasta. Parodykite vietą, kur radote šių augalų".

Tos vietos jiems taip ir nepavyko rasti - džiunglėse, kur nėra takų, nėra paprasta grįžti savo paties pėdomis.

Kitą kartą P.H.Fosetas paklausė, kodėl tam tikra paukščių rūšis lizdus suka tik ten, kur neprieinamose aukštumose uolose matyti mažos, apvalios kiaurymės. „Jie patys padaro tas skyles, - paaiškino jam žmogus, ketvirtį amžiaus praleidęs džiunglėse. - Pats savo akimis mačiau, kaip paukščiai, snapuose laikydami lapus, nusileisdavo ant uolų ir, prisiglaudę prie akmens it geniai prie medžio, lapus trindavo į akmens paviršių".

Galima būtų pamanyti, kad tai yra gryniausi prasimanymai. Tačiau apie šiuos augalus rašė ne vien P.H.Fosetas. Helga Acici (Helga Azizi) iš Berlyno pasakoja:

„Mano tėvai, kapelmeisteris Karlas Begelcakas (Karl Begelzak) ir jo žmona Elizabeta (Elisabett), nuo 1928 m. iki 1935-ųjų gyveno Santa Anoje, Salvadore. Ten tėvas dirigavo miesto orkestrui. Gimiau 1932 m. spalį. Tėvų namuose dirbo tarnai indėnai. Mano mama labai domėjosi indėnų kultūros istorija ir archeologija".

Rado buteliuką

Ar tai įmanoma? Biologai, paklausti apie galimybę suminkštinti akmenis augalų sultimis, tik purto galvas. Tačiau visai neseniai Ekvadore šalia skeleto buvo rastas buteliukas su gelsvu aliejaus pavidalo skysčiu, kuris, kaip teigiama, pasižymįs savybe tiek suminkštinti akmenis, kad juos paskui galima formuoti rankomis.

Dalis skysčio buvo nugabenta į Austriją laboratoriniams tyrimams atlikti. Galbūt vietos gyventojams, stebėjusiems paukščių elgesį, jau seniai pavyko iš tam tikrų augalų pagaminti skystį, kurį buvo galima panaudoti įvairiausiems dalykams, pavyzdžiui, suteikti tam tikrą formą didžiuliams monolitams?

RESPUBLIKA.LT

[paragraf 78]

Jei tas augalas inkština uolienas, tai kodėl suminkštino pentinus? Kiek suprantu, pentinai ne akeniniai būna, o metaliniai? Kitas dalykas, kodėl pas jį susidėvėjo tik pentinai, o ne batai?

[snofru]

Fosetas rašė, kad kažkur Mato Grosso pelkynuose berods, buvo sutikes beždžionžmogių gentį, kurie be visa ko buvo ginkluoti lankais ir ietimis. tai ką aš žinau..
o šiaip apie tą mistinį augalą: kažkas buvo paskaičiavęs, kad jeigu paimti, grubiai, visus statinius kuriuose panaudota toji nežinoma statybos technologija, tas augalas turėjo augti ant kiekvieno kampo, kitaip sakant arba specialiai ji turėjo augint milžiniškais kiekiais plantacijomis arba jis buvo ant tiek paplitęs, kad mistišku ir nežinomu jis niekaip negalėjo būt ir juo labiau išnykt be pėdsakų jeigu susitaikysim su ta versija, kad technologija buvo tikrai inkų ir kurie istorijos sceną paliko, sąlyginai nesenai.

[Supera]

Bet teisingai snofru rašo, to augalo reikėtų labai labai daug, kad didelius akmenis suminkštint, tai kiek jo turėjo augt.
Jo išnykimą galima būtų paaiškint, tuo, kad gal jis buvo ant tiek masiškai naudojamas, kad galiausiai nespėjo veistis, no?

[snofru]

Jo išnykimą galima būtų paaiškint, tuo, kad gal jis buvo ant tiek masiškai naudojamas, kad galiausiai nespėjo veistis, no?

na gal ir galima, tarkim berods kukuruzai be žmogaus priežiūros negali augti vieni, gal čia kažkas panašaus, kažkoks sukultūrintas augalas, neprižiūrimas ėmė ir sunyko, manau tiksliau galėtu pakomentuot tas kas išmano botaniką.
bet šiaip labai abejotinas toks apdirbimo būdas ir ne vien todėl, kad augalo turėjo būt milžiniški kiekiai. daugybė čia visokių "bet" atsiranda. kaip teisingai pastebėjo @paragraf 78 : kas čia per poveikis kai metalas ir uoliena reaguoja o organikai jokio poveikio? meksikietiški batai vargu ar buvo guminiai. tarkim ir dabar yra naudojamos cheminės medžiagos minkštinti apdirbamą uolienos paviršių, kad ir tą patį granitą. vienas dalykas: taip galima apdirbti tik paviršių, kažkur iki kelių mm ne giliau, antra: visada po cheminio apdorojimo, pasikeičia uolienos savybės, t.y. suardomas negrįžtamai kristalinis uolienos tinklelis. o kiek buvo tirta mėginių iš įvairiausių objektų, kristalinė struktūra niekur nebuvo pakitusi. kitaip sakant: blokai nebuvo apdirbami nei cheminėm nei terminėm priemonėm.
o jei biškelį atitrūkt nuo temos: tai inkų kaipo visų šitų objektų statytojų autorystė yra labai abejotina. neanalizuojant visko iš eilės, nes tam reiktu daug laiko skirt, yra vienas labai įdomus archeologinis faktas: Turkijoje surasti identiški statiniai, ta prasme tokia pati iki smulkmenu sutampanti poligoninė blokų klojimo technologija. oficialioji versija šiuos paminklus priskiria hetitams, bet kolkas nesvarsto jų tokio nesuprantamo panašumo su neva inkų statiniais. ir suprantama kodėl. čia nesigautu nei apie tarpkontinentinius kultūrinius ryšius kalbėt nei apie dar kažką, kur hetitai keli tūkstantmečiai p.m.e ir kur inkai mūsu eros pradžia. sukis kaip nori, bet toks laiko tarpsnis tarp kultūrų neįsipaišo niekur. o be to patys inkai (jei remtis de La Vega berods) niekda ir nepretendavo į autorystę, jie skaitė, kad tai pastatė dievai ar demonai(dabar tiksliai neprisimenu) žodžiu, klausimų daug.

beje yra į lietuvių kalbą išverstas filmas apie Peru ir Bolivija iki inkų, ta prasme filme ir nagrinėja šitą temą. jei bus norinčių vakarop galėsiu linka mestelt. (kažkur keturios ar penkios serijos)