Kas mūsų laukia po mirties?

Pradėjo Anomalija, rugpjūčio 28, 2011, 08:12:51

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Anomalija

Taigi, kas Jūsų manymu laukia mūsų po mirties? Dangus, pragaras? O gal mes reinkarnuosimes? O gal tiesiog tai mūsų egzistencijos pabaiga ir tiesiog užgesime?

1TinSoldier

Aš galiu jus visus patikinti, kad mirties tikrai nereikia bijoti. Aš esu įsitikinęs, kad žmogaus mirtis tereiškia kito gyvenimo pradžią. Kai išleisit paskutinį kvapą, viskas kas nutiks - jūsų sąmonė atsijungs, o kūnas supus. Jūsų lavonus sugriauš įvairios kirmėlės ir panašūs padarai. Būtent tai ir bus kito gyvenimo pradžia. Kirmelės gyvenimo :) Jūs prisidėsit prie ekosistemos gyvavimo, suteiksit galimybę gimti naujoms kirmėlėms. O tos kirmėlės savo ruoštu prisidės prie tos pačios darnios ekosistemos, kurios dėka gali atsirasti ir išgyventi kiti gyvūnai ir netgi žmonės. Argi ne gera žinoti, kad jūsų mirtis turės tokią nuostabią reikšmę? Padėsit pratęsti neįtikėtiną gyvybės stebuklą. Tai daug nuostabesnė, svarbesnė ir įdomesnė mirties reikšmė, nei kažkoks tai egoistiškas patekimas į rojų ar reinkarnacija.

Tuo labiau, kad tikint(žinant) prasminga savo egzistencijos pabaiga, nereikia tildyti racionaliosios savo smegenų pusės, kaip tikint kažkokiu mistišku rojumi ar pragaru. Galiausiai, žinant šitų „pomirtinių gyvenimų" kilmę, pasidaro aišku, kokia tai nesąmonė :) Pvz, krikščioniškasis rojus buvo sugalvotas tam, kad tuo mitu buvo patogu suvaldyti vergus. Juk krikščionybė moko nuolankumo, paklusnumo  ir pan. (beje, tai buvo taikyta būtent vergams, kad klusniai tarnautų). Tačiau, kokia prasmė vergui būtų būti skuduru, jei už tai jis nieko negaus? O, jei būtų pasiūlyta amžina pomirtinė laimė? Vergas patenkintas, darbštus ir klusnus - juk pakentės 50 metelių dėl amžinos laimės.

Iki šių laikų mes priimame šitas idiotiškas krikščionybės/rojaus/pragaro ir t.t. idėjas tik todėl, kad jau nuo senų senovės daugybei kartų tai buvo kartojama. Mums taip pat. Kaip sakė Bertrand Russell:

Jei aš iškelčiau teiginį, kad tarp Žemės ir Marso yra porcelianinis arbatinukas, besisukantis aplink Saulę elipsine orbita, tačiau esantis per mažas pamatyti net per galingiausią teleskopą, niekas negalėtų paneigti mano tvirtinimo. Tačiau, aišku, niekas manimi nepatikėtų. Tačiau, jei tokio arbatinuko egzistavimas būtų minimas senovės knygose, kiekvieną sekmadienį mokomas kaip šventa tiesa ir diegiamas vaikų sąmonėse mokyklose, abejonės ar tuo tikėti, ar ne, taptu ekscentriškumo požymiu.

Dar prie tikėjimo pomirtiniu gyvenimu prisideda tie tipo NDE. Visokie religiniai vaizdiniai, tuneliai ir pan. matomi mirštant smegenims. Bet tai puikiausiai paaiškina mokslas. Juk kiekvienas supranta, kad žmogui mirštant, smegenys nebegali funkcionuoti taip, kaip jam būnant sveikam, šviesaus proto. Smegenyse pradeda vykti įvairios cheminės reakcijos. Nerviniai impulsai, kurie pradeda „šaudyti"  bet kur, gali pataikyti į kokį atminties vaizdinį - mirusį giminaitį ar pan. Iš pasąmonės ištraukti kokią mintį apie visų girdėtą „tunelį" ir pan. Nėra absoliučiai nieko mistiško. Tiesiog mirštančios smegenys rodo haliucinacijas.

Vaiduokliai ir dvasios? Tėra mitai. Tiesiog mitai.  Nėra jų ir taškas. Nėra nei vieno atvejo, kuomet „vaidenosi", kai patikrinti buvo pakviestas rimtas skeptikas ar mokslininkas. Jei kunigus kviečiat ar pasitikit savo, neįtikėtinai haliucinacijoms imliomis smegenimis, tai niekas nekaltas.

Reinkarnacija? Vienintelis nors truputį patikimesnis jos įrodymas yra buvusių gyvenimų „prisiminimai". Daugiau visiškai nelogiška ir nesąmoninga idėja. Pradedant nuo to, kur gaminasi naujos sielos? Kodėl populiacija didėja? Ir kas per daiktas ta siela? Sąmonė, atskirta nuo kūno? Tai kodėl persikūnijus ta sąmonė dingsta ir kuriasi nauja? Kokia prasmė persikūnyti, jei iš to negauni jokios naudos? Ir kur čia pradžia, kur galas? Kas, jei branduolines bombas užmestume ir sunaikintume visą gyvybę? Kur sielos dingtų? Kur jos persikūnytų?

O tie „prisiminimai" taip pat labai puikiai paaiškinami. Jie kyla iš dviejų tokių kaip ir sutrikimų:

Konfabuliacijos - Smegenys linkusios užpildyti atminties spragas. Sulieti atsiminimus į vieną, sukurti trūkstamas dalis ir man. Tai vyksta nesąmoningai. Ir kartais žmogaus atsiminimai gali būti iškreipti tiek, kad jis nuoširdžiai prisimena neįvykusius įvykius. Pats asmuo galvoja, kad jis tikrai išgyveno kažką, ko nebuvo ir pan.

Kriptomnezijos -  (čia pakopinsiu iš kito psl). Jos metu pacientas negali nustatyti prisiminimų šaltinio, ko pasekoje painiojami realūs įvykiai ir sapnai, televizoriuje matyti vaizdai, įvykiai iš skaitytų knygų ar pažįstamų žmonių pasakojimai. Kriptomnezija sergantis žmogus dažnai prisiima ne savo nuopelnus sau, pavyzdžiui, „Iliados" parašymą.

Žodžiu, atsibodo rašyti. Džiaukitės gyvenimu kol galit. Viskas ką pasieksit tikėdami neegzistuojančiais dalykais ir pomirtiniais gyvenimais - niekada nesuprasit kaip iš tiesų gera gyventi čia ir dabar :)

paragraf 78

#2
rugpjūčio 29, 2011, 19:02:02 Redagavimas: rugpjūčio 29, 2011, 19:05:10 by insomnia
Ir koks gi tas krikščioniškasis rojus bei pragaras?

CitataŽodžiu, atsibodo rašyti. Džiaukitės gyvenimu kol galit. Viskas ką pasieksit tikėdami neegzistuojančiais dalykais ir pomirtiniais gyvenimais - niekada nesuprasit kaip iš tiesų gera gyventi čia ir dabar


O kokia tada prasmė gyventi? Jei vis tiek numirsime ir nieko nebebus

Saturno duktė

Zinoma, kad tikrai po mirties atgimsime i kita kuna, tikrai tikiu karma ir buvusiais/busimais gyvenimais. Su mano profesija ir potyriais tai yra susije. Pati esu patirusi klinikine mirti, jutau, kaip tuo metu atsijungiu ir mane tarsi apgaubia tokia maloni tamsa, lengvumas, kaip bebutu keista nei sviesos, nei jokio tunelio as nemaciau, o tik jutau jaukia tamsa. Nesu koks blogas zmogus, o atvirksciai, bet sviesos regis tik as viena nemaciau, nors astrologiskai esu sena siela, bei ir praeities karma susijusi su mistiniais, okultiniais dalykais, mokymu.
Manau, kad po mirties mes gausime kita kuna ir kita gyvenima. Nors man tas mirties jausmas primine isnykima, bet kas keisciausia, kad pats tas grizimas atgal i kuna man buvo labai skausmingas, toks jausmas tarsi luztu kaulai ar panasiai, nes norejau net rekti, bet balso nebuvo. Gydytojai buvo sake, kad as buvau visa laika atsimerkusi, bet as tuomet pati nieko nemaciau. Po to ivykio man atrodo, kad mirti nera baisu, aisku ziurint kokia mirtimi.
O, gyvenimo prasme kuo turiningiau ir prasmingiau nugyventi, kuo daugiau ismokti, gaila, kad tik, jog su metais igiji daug patirties, o jau laikas mirt, tiesiog per velai suzinome viska, o jei butume zinoje anksciau, tai galetume daug ka pakeisti, daug ka daryti kitaip, bet zmogui lemta klysti, manau tai normalu, aisku aisku jeigu tavo klaidos nezaloja kitu gyvenimu.

paragraf 78

Aš tikiu kad gyvename tik vieną kartą. Po to keliaujame arba į Dangų arba į Pragarą.

Saturno duktė

Bet tai juk gali tebuti krikscioniskosios dogmos pasaka apie pragara ir dangu, kaip kad ir imant zinoma dokumentini filma ''Zeitgeist'' ka aiskina. Tiesiog teko ne vienus metus filosofija studijuoti, o besimokant ir dometis teologija tai kuo toliau tuo labiau manau, kad dangaus ir pragaro savoka yra, kaip tarsi vienas is zmoniu valdymo budu, jo kontroliavimas. Na, bet as netikinti krikscioniskais dalykais tai matyt tik is to tokia mano nuomone yra.
As manau, kad zmogus darydams tiek gera, tiek ir bloga uz tai gauna atpilda kokia nors forma siame gyvenime, bet tikiu ir tevu permesta karma savo vaikams, nes teuztenka zinoti zmogaus astrologija iskart matosi ka tevai tam vaikui perdave ir kokie yra ju santykiai nematant tu zmoniu, aisku cia kalbu is savo astrologijos patirties, nes ir mano pacios tevas astrologas, tad man tai perdave, o is astrologijos oho kiek daug apie zmogu galima pasakyti( aisku as kalbu apie rimta astrologija, o ne laikrastine skirta masinems vartotojams).
JUk yra Karminiai Menulio mazgai, kurie parodo kuo buvai praejusiam gyvenime ir kuo tau labiausiai truksta siame. Na, cia kalbu is savo puses tik:)

paragraf 78

Filmas Zeitgeist yra visiškas religijotyrinis košmaras, tad juo nepasitikėčiau.
O dėl dangaus ar pragaro egzistavimo, tai vis tik didesnė dalis religijų kalba apie kokią nors būseną po vieno gyvenimo, paprastai tai būna vienoks ar kitoks dangaus ar pragaro atitikmuo. Labai maža dalis religijų kalba apie metempsichozės idėją.

Saturno duktė

Is dalies tikrai su jumis sutinku. Tiesiog po mano potyriu, ivarios praktikos apie daug ka pakeiciau nuomone, bet kad egzistuoja tokie buviai net paciame zmoguje, kaip kad dangus ir pragaras tikrai yra, pats dangus ir pragaras gali buti ir paciame zmoguje juk, klinikines mirties metu as jutau jaukia tamsa, tad net nezinau ar cia pragaras ar dangus, bet malonus, toks ramus jausmas, kazkas keisto buvo, o to paaiskinti as pati negaliu.

Benamis

Citata iš: Saturno duktė  rugpjūčio 29, 2011, 21:55:07
Is dalies tikrai su jumis sutinku. Tiesiog po mano potyriu, ivarios praktikos apie daug ka pakeiciau nuomone, bet kad egzistuoja tokie buviai net paciame zmoguje, kaip kad dangus ir pragaras tikrai yra, pats dangus ir pragaras gali buti ir paciame zmoguje juk, klinikines mirties metu as jutau jaukia tamsa, tad net nezinau ar cia pragaras ar dangus, bet malonus, toks ramus jausmas, kazkas keisto buvo, o to paaiskinti as pati negaliu.


Tamsa? Idomu... Kazkodel visi zmones kurie turejo klinikine mirti kalba apie kazkokia sviesa (kad ir tunelio gale).

paragraf 78

Ne visi apie šviesą tunelio gale kalba, tik kai kurie. Būkim biedni bet teisingi.

Cre

Nežinau kaip jūs, bet asmeniškai aš esu nemirtingas.

Bildukas

 :)Nezinau kur ta siela keliauja po mirties ar ne, bet mano artimai moteriai buvo toks nutikimas pries du metus.Ji 4 metus priziurejo vienisa mociute.Mociute buvo linksma , turinti humoro jausma .Pasikalbedavo juodvi ivairiausiomis temomis . Viena syki lyg rimtai , lyg juokais , senute pasake , kad kai ji mirs , jeigu yra pomirtinis gyvenimas , ji butinai kaip nors pranes apie tai. Senute mire. Ketvirta diena po jos mirties artimos moters kambary televizorius isijunge pats.Dar po keletos dienu visam name nei is sio nei is to pradejo kaukti VISI dumu detektoriai , neziurint i tai , kad jokiu dumu name nebuvo. Nukabinau visus , isemiau kronas , o jie dar vistiek kauke kokias 5 minutes . Po to  moteris , kai liko viena namie , sake,  vaiksciojo po visus kambarius , garsiai kalbejo - dekojo mirusios senutes duselei uz zinia ir draugyste, meldesi uz mirusiaja . Daugiau jokie keisti nutikimai nebepasikartojo , nors name nejauku budavo - atrodydavo , kad kazkas visa laika salia ir tave stebi.Net sunys ir kates tuo laikotarpiu elgesi keistai - ziuredavo i tuscia vieta , uodega vizgindavo nezinia kam.Po kokio menesio tas nejaukumas pradingo,atrodo, net kvepuoti lengviau pasidare.Stai toks ,va,nutikimas ,kurio liudininku teko buti ir man.

kiwi

Visos religijos skirtos tik valdyti ir kontroliuoti kvailas žmonių mases ir tai galime aiškiai matyti šiandien ir dabar pvz: artėja politikos rinkimai ir mano dievomingoji močiutė balsuoja už asmenį kurio net vardo nežino o žino tik jo numerį kurį reikia pažymėti balsuojant, aš klausiu kodėl už jį balsuoji? ji sako - kunigas taip liepė per paskutinį pamokslą. žinoma po rinkimų kunigas į pamokslą atvažiuoja nauju mersu  :D man atrodo jokio pragaro ar rojaus nėra kaip ir gamtoje senas individas mirdamas užleidžia vieta jaunam o pats tiesiog išnyksta kaip dulkė todėl reikia atsiminti kad gyveni tik vieną kartą ir turi išnaudoti kuo daugiau gyvenimo siūlomų galimybių  ;)

Benamis

Citata iš: Cre  rugpjūčio 30, 2011, 19:55:08
Nežinau kaip jūs, bet asmeniškai aš esu nemirtingas.


Kas gi tavo ta "nemirtinguma" lemia? ;D Ar tik ne gerasis setonas pavaizduotas tavo avatare? :D

alfabeta

O aš tai nesuprantu vieno dalyko: tarkim, yra pragaras ir rojus. Į pragarą patenki dėl visokių nuodėmių ir pan. Bet gi Biblijoj rašo, kad Dievas yra labai geras ir atlaidus, ir jeigu nuoširdžiai atgailauji, tai tau bus atleista. Tai kaip čia išeina, kad į pragarą gali patekti tik savo noru?

Aukštyn