Drakono akis ir posthumanizmo ideologja

Pradėjo klajunas, vasario 14, 2021, 13:10:46

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

klajunas

Transhumanizmo logika

Naudojantis pagrindiniai filognozijos konceptais, ateities metafizinę istoriją galima pavaizduoti kaip didžiosios sievos vis didesnį įtraukimą į mažosios sievos vidų, taip pakeičiant jų hierarchiją. Pradinėje stadijoje visa didžioji sieva yra suvokiama kaip esanti išorėje, su minimaliu jos atvėrimu viduje. Tokioje būsenoje didžioji sieva yra mažosios sievos fundamentas. Tuo tarpu kai ji įtraukiama į vidų, fundamento vietą užima mažoji sieva, kuri tampa didžiosios sievos valdovė ir šeimininkė. Filognozijos tikslas - aprašyti šį procesą ir surasti tvarias drakono akies formavimo priemones, kuriose mažoji sieva nebūtų sprogdinama iš vidaus ir į didžiąją sievą nebūtų įvedama katastrofinė logika. Juk jeigu mažoji sieva sutrikusi, psichopatinė ir jos valia didžiajai sievai yra įstatymas, tai šią valią ji gali primesti tikrovei, ją sunaikindama. Todėl kyla natūralus klausimas, ar mažoji sieva yra pakankamai tvirtas pamatas, kad galėtų išlaikyti didžiąją sievą jos nesugriovęs.

Įtraukta į vidų didžioji sieva verčia mažąją sievą įsikitinti visomis kryptimis, vietoje natūralios trajektorijos primetant dirbtinę, technologinę. Dėl šios priežasties atsiranda noras persidarinėti, kurti transhumanizmą ir posthumanizmą. Keičiama tapatybė, jausmai, protas, kūnas ir galiausiai tikrovė, kurie visi tampa dirbtiniais ir nenatūraliais. Taip pirmapradžio žmogaus lieka vis mažiau, kuris palaipsniui pakeičiamas į dirbtinį žmogų. Tai neišvengiama didžiąją sievą perkeliant į sąmonės vidų, nes šis procesas suteikia priemonės perdaryti save ir pasaulį, o nuo tokios pagundos susilaikyti labai sunku, nes žmogų valdo natūralus noras, kad tikrovė būtų pavaldi jam, būtų jo valios pratęsimas. Pasiekusi maksimalų įvidujinimą, žmonija maksimaliai pasikeičia ir iš išorės, sukurdami technologinį monstrą, vadinamą hibridine gyvybe. Tuo pačiu išnyks religija, filosofija mokslas, nes jų tikslas bus užbaigtas ir realizuotas tikrovėje technikoje.

Drakono akis, maksimaliu atvėrimu matanti transcendentinių klodų pasaulį, pradeda atrodyti kaip neįmanomas tikslas, nes toks fundamentų apvertimas susprogdina tikrovės natūralią tvarką ir tokia hierarchija atrodo neveiksminga. Ypač tai pasakytina apie silpną natūralią sievą, kurioje silpnieji procesai nepajėgūs atlaikyti tikrovės spaudimo, nepatvarūs, nestabilūs ir neprognozuojami, ypač asmenybės, charakterio, būsenų srityje. Todėl kuo didesnis transcendencijos įvidujinimas, tuo labiau turi būti sutvirtinta psichologija, naudojant dirbtines ir psichologines priemones. Tiesa ta, kad žmogus nėra savo proto pilnas šeimininkas, ir sumatoriaus šviesinių šaknis tamsi bei neapibrėžta. Žmogus linkęs pasiduoti iliuzijai apsigaudinėti, atmesti tiesą ir meluoti. Tai būtų neišvengiama net esant maksimaliam atskleidimui. Todėl ir kyla klausimas - ar filognozijos projektas nėra tik neįgyvendinamas noras susidievinti, neturint tam jokių galimybių, nes žmogus nepaneš tikrovės naštos nenuslydęs į ekscesus, kurie jį sunaikins?

Viena iš priemonių tam yra moralinės funkcijos įvedimas į sievą, kuri netarnauja tiesai, bet yra ribojimo funkcija, kuri apsaugo žmogų nuo ribos peržengimo, nemoralių technologijų ir eksperimentų. Tačiau akivaizdu, kad tokia priemonė tinkama tik ankstyvajam laikotarpiui, kol didžiosios sievos atskleista tik nedidelė dalis ir žmogaus galia dar nedidelė. Kitas būdas - riboti technologijų prieinamumą ir daryti jas pasiekiamomis tik išrinktųjų mažumai, arba elitui. Tai aišku sukuria kitą problemą - neišvengiamą priklausomybę dėl galimybių nelygybės, tačiau kitas kelias greičiausiai neįmanomas. Tuo elitu ir valdžia nori būti visi, tačiau kadangi ne visi sugeba apsimokyti moralinių metodų ir suprasti, ši padėtis gali būti pasiūlyta tik rinktiniams žmonėms. Paskutinis siūlomas principas - žmonių kontrolė, kurioje stebimas kiekvienas žmogus, ir įstatymų arba moralės pažeidimas užkardomas prevencinėmis priemonėmis. Visos šios priemonės labai nepatrauklios, dėl ko kyla noras atsisakyti drakono akies projekto, išsaugant žmogų jo pirmapradžiame variante ir nuolankiai laukiant tikrovės jam parengto likimo, nebandant tą likimą paimti į savo rankas.

Kokie labiausiai tikėtini mažosios sievos įsikitinimo variantai, žiūrint iš vidaus, įtraukiant didžiosios sievos klodus į vidų (kaip informaciją)? Pirmiausiai žmonės užsinorės pašalinti visas silpnas vietas ir trūkumus, kurie kyla iš C stielio. Po to, norės maksimaliai sustiprinti protą, kuris yra B stielio kryptimi. Žinoma, asmenybę ir tapatybę sukonstruoti tokią, kad ji turėtų nepalenkiamą charakterį, begalinę valią, prie kurių pridedamos begalinės fizinio kūno galimybės, kurie ateina iš A ir E stielių. D stielyje būtų visos techninės priemonės, kurias žmogui galėtų pasiūlyti filognozija ryšių, skaičiavimo, transporto ir energijos technologijų kategorijose. Tobulėjant tikrovės pažinimui, tobulėtų ir šie mažosios sievos modifikavimo variantai, kurie būtų priartinti prie lygio, kuris reikalingas norint būti tikrovės fundamentu.

Šioje vietoje iškyla vienas klausimas: jeigu tokių fundamentų būtų daug, jie visi tarpusavyje pradėtų kovoti, o šioje kovoje ir kyla pavojus nuslysti į ekscesus, pažeidžiančius moralės principus. Todėl natūrali tendencija šioje vietoje yra kurti vieną bendrą supersąmonę, kurioje žmonės veiks kaip kolektyvinė sąmonė, o tai prieštarauja natūraliam žmogaus egoizmo instinktui. Todėl ir dėl šios priežasties iškils daug sunkumų, vystant drakono akį. Žmonės įkolektyvinti reiks prievarta, kam jie, žinoma, priešinsis, naudodami žinias apie pirmapradę tikrovę. Todėl atrodytų yra daug priežasčių šio projekto atsisakyti, nes nėra tvarių didžiosios sievos įvidujinimo galimybių, kadangi minusai nusveria visus pliusus arba turimas gynybines priemones. Žmonės kaip dievų rūšis, atrodo neįgyvendinama svajonė, ir jeigu to bus siekiama kolektyviai arba individuliai, kils neprognozuojamos pasekmės.

Šiuo metu sprendimo filognozijoje nėra, o kol yra pradinės drakono akies stadijos, užtenka vidinių ir išorinių priemonių, kurios sukuria sąmonėje pusiausvyros instinktą, kuris neleidžia darkyti natūralios tvarkos nei žmoguje, nei gamtoje. Kadangi filognozija yra visų mokslų pagrindas, aiškinantis fundamentalias struktūra sievoje, labai svarbus švietimas, kuris formuoja psichikas tokiu principu, kad būtų suprantamas neteisingų kelių moksle pasirinkimo pasekmės civilizacijos atsvarų ir stabdžių sistemai. Didele dalimi problemas visuomenėje sukelia neharmoninga ir nepusiausvira santvarka, kuri išbalansuoja psichinę struktūrą, pasidarančią palankesne deformuotos sąmonės atsiradimui, kuri drakono akį panaudoja netinkamu būdu, ne žmogaus labui, bet prieš žmogų. Žinoma, kyla noras tokias galimybes daryti prieinamas tik rinktiniams žmonėms, visuomenės elitui, kuris sukūręs proveržius, nedalina galimybių kiekvienam pasitaikiusiam ir savo valdžią panaudoja begalinius norus ribojančios sistemos įvedimui. Taip atsiskiria vadinamasis gnostinio apskritimo gyvybėje darinys ir gyvenimo vektoriaus. Pilna drakono akis būtų prieinama tik gnostinio apskritimo lyderiams, o žemesnėse hierarchijos pakopose būtų, mažesnis tikrovės įvidujinimo laipsnis.

Neišvengiama konkurencija kam šis vaidmuo turi atitekti. Šioje konkurencijoje dalyvauja ir „Filognozų asociacija". Pats drakono akies principas daromas prieinamu visiems norintiems suprasti. Tačiau gauti tikrus vadovėlius turi teisę tik avangardinė visuomenės dalis, tuo tarpu visi kiti tėra ariergardas. Avangardu tampa visi tie, kas tam turi sugebėjimų, atsisakę visų kitų metafizikos modelių ir pasirinkę patį efektyviausią ir naujausią. „Filognozų asociacijos" tikslas, atskleisti nežinomus hipostratų klodus, padarant didžiąją sievą vidine mažosios sievos dalimi ir suprantant, kad tapimas transcendentinės realybės fundamentu užkrauna didelę atsakomybę, kurioje moralinis apsiribojimas yra itin svarbus. Pradinėse stadijos, kuri vadinama arkos statyba, bandoma sukurti tokį sievos variantą, kuris būtų pusiausvyras ir suprastų pagrindinį būtinosios ir laisvosios tvarkos dėsnį, kuriame laisvė su būtinybe turi būti pusiausvyroje, neperžengiant leistinos ribos. Tai yra civilizacinis projektas, kurio visa ezoterinė dalis - nevieša ir neviešinsima.

Aukštyn