Jūsų egzistavimo tikimybė

Pradėjo _Anonimas_, sausio 21, 2014, 21:37:29

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Citata iš: TinSoldier  sausio 23, 2014, 15:25:55
Net, jei pati pati pati mažiausia įmanoma tikimybė būtų buvusi - matomai, kad jos užteko.


;D ;D Man atrodo, tu pralinksmėjai, ir man lygiai taip pat linksma.  Mes abu suprantame, kad ši mintis viską pasako. Apie tai, kokia situacija, ir kuri versija realistiškesnė.

TinSoldier

Kur tu gali kūrėją įkišti ten? Aš niekaip nesuprantu..

Jeigu žmogus laimi loterijoje milijardą dolerių - ko tikimybė labai maža - jis juk nepradeda aiškinti: bilietą man dievas įkišo į rankas, ir mano tikimybė laimėti buvo absoliučiai užtikrinta.

Ir tikrai nepradeda aiškinti: tikimybė laimėti buvo tokia maža, kad beveik neįmanoma. Reiškia, kad aš nelaimėjau pinigų.

Nes ir tas atvejis, kad laimėjimą gaus būtent vienas konkretus žmogus iš 7 milijardų, yra neįtikėtinai maža. Pridedam dar visus įmanomus kintamuosius - kas, kada bilietus spausdino, kas norėjo nusipirkti, bet namuose piniginę paliko, koks bilietas gamybos ar transportavimo metu nusimetė kur nors, koks potencialus bilieto pirkėjas dėl kokio nors įvykio pažvelgė kitur, ir bilieto nebenusipirko ir t.t.

(tik nesakyk, kad bilietus spausdino žmonės = turėjo egzistuoti protingas kūrėjas, kuris spausdino "bilietus". Čia visai kita tema, apie viso ko pradžia, dėl kurios irgi turim skirtingus paaiškinimus)

Tikimybė, kad tas žmogus nusipirks būtent tą bilietą, ir laimės, yra maža. Bet juk beprasmiška galvoti, kad laimėti turėjo ne tas, o kitas žmogus - nes tikimybė laimėti buvo maža :D Bet juk kažkas laimėti tai juk turėjo, ir laimėjo.

Bet kokio įvykio tikimybė gali būti neįtikėtinai maža. Bet, ne iš oro ji nutinka. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, ir tų daugybės atoveiksmių rezultatas būna toks, koks būna.. Ir galvoti, kas galėjo būti, ar kas negalėjo būti - visiškai beprasmiška, kadangi juk įvyko tas dalykas, kuris įvyko!

Kur ir kam čia kūrėjas reikalingas - visiškai nesuprantu.

kiskis

Esme tame,  kad nera taip kad, atsitiko belekas ir mes stebimes "aijajai, kaip taip galejo atsitikti jug to tikimybe tokia maza...!!!" Mes suprantam, kad kazkas vyksta ir visada kazkas atsitinka. Tu darai klaida lygindamas save su betkuo, kazkaip man tokia mintis nesauna i galva( as turbut susireiksminu :) , ar cia tu kaip  kudikis(laimes) dar neisskiri saves is aplinkos?).

a.t.sielis

Išlošti loterijoje - tikimybė maža, bet realistiška. Jai išsipildyti užtenka viso proceso įvykių aibės: bilietų spausdinimo, įsigijimų ir tikrinimų, bei prizų dalybų.

Tu rašai: Bet juk kažkas laimėti tai juk turėjo, ir laimėjo.

Reiškia, apskritai tikimybė, kad kažkas laimės, buvo artima vienetui.

Tuo tarpu su visatos reiškiniais kas kita. Tikimybė kad atsitiktinai susidarys kažkokie prasmingi reiškiniai - be galo artėjanti į nulį, nerealistiška (jeigu įvertinsim ribotą žinojimą ir grubius skaičiavimus; vis naujus ir naujus šiandien mokslui dar nežinomus horizontus, kurie didina kliūčių tam dalykui įvykti skaičių). Jeigu matematikos kurse nagrinėjote sekas, tai artėjimas į ribą berods nurodydavo, kad tokia reikšmė ir yra. Kad kažkas turi įvykti - atsitiktinėje visatoje - na taip, kažkas turi įvykti. Bet loterijos atveju, pats loterijos bilietų egzistavimas ir laimėjimas apspręstas visos loterijos organizavimo, atitinkamai ir tikimybė pakankamai didelė bei realistiška, o atsitiktinės visatos atveju - nėra jokio iš anksto apspręsto įvykio; nėra jokių sąlygų, nurodančių, kad tas įvykis turi ar gali įvykti.

Pagal mane čia blefas:

kai neužtenka įvykių aibės, o tikimybė yra maža iki nulio, tada postuluojama begalinė visata, o jeigu jos neužtenka, tai begalinė visatų aibė. Tokiu metodu ar mentaliniu triuku šiaip ne taip bandoma "užtikrinti" neįmanomo įvykio įvykimą. Bet tai tiesiog desperatiškos ir frustruojančios neigiančio proto pastangos. Tiesiog bėgimas nuo "taip" atsakymo, nenoras pripažinti, kad "taip" - protingiems reiškiniams sukurti reikalingas protas; tada bet kuria kaina plėtojamos teorijos apie "ne" atsakymą. Užsispyrimas, intelektualinis avantiūrizmas. Šiaip, absurdo pomėgis galbūt. Netaikau čia TinSoldieriui, jam gal tiesiog patiko ateistinis pankrokas, bet mokslininkai, tokio tipo kaip Dawkins tai gal ir turi tokių tendencijų. Nors Dawkinsas gal šiaip žmogus, kurį jaudina religijų daromos neteisybės.

Verčiau paskaityk Stephen C. Meyer, tipo, dėl to kad sukritikuotum. O gal ir įtikins.

gidas

CitataTiesiog bėgimas nuo "taip" atsakymo, nenoras pripažinti, kad "taip" - protingiems reiškiniams sukurti reikalingas protas;


Tik kelios citatos, nes pats neturiu sveikatos diskutuoti su Sieliu. :)
Kaip įprasta - L.Wittgenstein'as

Citata„Pasaulyje viskas yra taip, kaip yra, ir vyksta taip, kaip vyksta;.. < > Nes visa tai kas vyksta ir vienaip ar kitaip yra, yra atsitiktinai. Tai, kas visam tam suteikia ne-atsitiktinumo pobūdį, negali būti pasaulyje, nes tai vėl būtų atsitiktinis dalykas. Tai turi būti anapus pasaulio.
Koks yra pasaulis, stovinčiam virš pasaulio visai nerūpi"


Citata...jei kas mėgins pasakyti ką nors metafiziška,... parodyti, kad savo sakiniuose kai kuriems ženklams jis nesuteikia prasmės


Pats nerodysiu, nes jau bandžiau ir supratau, kad šis darbas ne man... ;)
Pabaigsiu "optimistiška" citata. :)

CitataTikriausiai yra neišsakomybės. Ji pasirodo, ir tai yra mistiška



a.t.sielis

Prisidiskutavome jau iki sočiai. Laikas užrišinėti :)

paragraf 78

A.t.sieli, siūlau pasidomėti antropiniais sutapimais (antropinio principo teorija), manyčiau labai į temą tai būtų.
Čia va viename Naujojo židinio numeryje buvo gana įdomus straipsnelis ta tema žr. nuo 373 puslapio:
http://www.nzidinys.lt/files/various/2001%20NZ-A%20nr%207-8%20%20scan%20401_406.pdf

eternal.bliss

Vėl nusišnekėjimo tema?  :)
Egzistavimo tikimybė.... Egzistuoji tai tikimybė 100%
O visas mokslas paremtas tikimybėmis yra išvis bereikšmis, nes viskas kas egzistuoja- sudaro ryšius, ir tokio dalyko kaip tikimybė nėra. Nėra atsitiktinumų. Todėl visi įvikiai turi 100% tikimybę.

kiskis

Nemoku, + deliot ar dar nenusipelniau? Tai gi cia ateistus bandom atvest i sviesos kelia :D, tenka daug nusisneket :D, ant tu zodziu jau ir galiu :D, jauciu Dievo ranka...

TinSoldier

Citata iš: a.t.sielis  sausio 23, 2014, 18:03:00
Tuo tarpu su visatos reiškiniais kas kita. Tikimybė kad atsitiktinai susidarys kažkokie prasmingi reiškiniai - be galo artėjanti į nulį, nerealistiška (jeigu įvertinsim ribotą žinojimą ir grubius skaičiavimus;


Bet tu vėl darai prielaidą, kad iš anksto buvo planas, kad turi susidaryti kažkas prasmingo. Tu velniškai antropocentriškai ir egocentriškai žiūri į pasaulį, kuriame iš karto darai prielaidą, kad mes esame kažkoks kūrinys su prasme, o tuomet dedukuoji visokias sau patogias išvadas.

Iš materialistinės pasaulėžiūros to nėra... Ir tokia dedukcija gali būti labai apgaulinga.

Mes neturime jokios priežasties užtikrintai teigti, jog mes esame kažkieno prasmingas planas. Mes irgi atsitiktinumų virtinės, kurie privalėjo įvykti, rezultatas.

Ir privalėjo įvykti ne todėl, kad mūsų atsiradimo tikimybė buvo lygi 1, tačiau todėl, kad, apskritai, egzistuoja kažkas. Kažkas vyksta, tai kažkas ir atsiranda. Kaip ir loterijos pavyzdžio atveju, KAŽKIENO susiformavimo tikimybė buvo 1. Nebuvo tikimybės, kad nesusiformuos NIEKAS. Nes KAŽKAS jau buvo. Bet tai nereiškia, kad būtent MŪSŲ susiformavimo tikimybė buvo 1.

Gerai, mūsų planetoje atsirado tokia gyvybė, kitose planetose atsirado kitokia, dar trečiose niekas neatsirado...

Tu tik pažvelk, kokie skaičiai: vienoje vienintelėje galaktikoje yra iki 30 milijardų planetų. O pačių galaktikų - apie 100 milijardų.

Kiekviename iš 100 milijardų dar po kokius iki 30 milijardų planetų!

Tai, net, jei gyvybės atsiradimo šansas būtų 1 iš milijardo, vis tiek yra visiškai tikėtina, kad gyvybė galėjo atsirasti begalybėje planetų..

Tai nėra tokia neįtikėtina tikimybė, kad kad nori pateikti.

Jeigu pradedam skaičiuoti absoliučiai kiekvieną mažiausią įvykį nuo Visatos pradžios, jo, atrodo, kad viskas žiauriai neįtikėtina: kaip kiekviena dulkelė susiejo su kita dulkele, kol susiformavo planeta ir t.t. ir pan. Taip galima bet ką išvedžioti.

Bet esmė tokia, kad tos dulkelės tiesiog ėjo savo eiga, kaip norėjo, kaip joms sąlygos susidarė. Jos neplanavo jokio prasmingo kūrinio. Tiesiog formavosi (kai kurios ir nesusiformavo), kol galiausiai kažkas išėjo.

O dabar, kai norim labai susireikšminti, įsivaizduojam, kad tas dulkeles kažkas vedė, kad atsirastume būtent mes, sėdintys prie kompiuterio. Bet dulkelėms pofig nuo tų mūsų dabartinių išvedžiojimų - jos darė, kaip joms išėjo. O kažkas turėjo išeiti, nes jos, apskritai, egzistavo. O mes esame neplanuoti netyčiukai.



kiskis

#25
sausio 23, 2014, 21:27:39 Redagavimas: sausio 23, 2014, 21:30:08 by kiskis
Citata iš: TinSoldier  sausio 23, 2014, 21:14:50

O mes esame neplanuoti netyčiukai.


:D netyciukai :D, jei netyciukai, su tikimybe atsirasti, tai is idejos, mes netycia, galim atsirasti ir 2 kart mazdaug ten pat( pvz pas tevus ir pas kaimynus) , kodel ne, kas tam trukdo? tikimybe mazesne bet imanoma :D, ir koks tada bus tavo dvejybes pasaulio pajautimas, pabandyk isivaizduot ar pavyks? Pvz vienas dar penkiametis o kitas jau senolis (nes vienu akimirksniu gimt, turbut jau butu persunku ir laimes kudikiam)

TinSoldier

Citata iš: kiskis  sausio 23, 2014, 21:27:39
Citata iš: TinSoldier  sausio 23, 2014, 21:14:50

O mes esame neplanuoti netyčiukai.


:D netyciukai :D, jei netyciukai, su tikimybe atsirasti, tai is idejos, mes netycia, galim atsirasti ir 2 kart mazdaug ten pat( pvz pas tevus ir pas kaimynus) , kodel ne, kas tam trukdo? tikimybe mazesne bet imanoma :D, ir koks tada bus tavo dvejybes pasaulio pajautimas, pabandyk isivaizduot ar pavyks? Pvz vienas dar penkiametis o kitas jau senolis (nes vienu akimirksniu gimt, turbut jau butu persunku ir laimes kudikiam)


Na, kad 2 kartus atsirastų tas pats dalykas, reikia, kad 2 kartus susiformuotų lygiai tos pačios sąlygos. Kosmologijoje tai yra įmanoma, nes Visata yra homogeniška. Joje dažnai tie patys reiškiniai pasikartoja.

Vis dėl to, socialinis gyvenimas beveik neįmanomas, kad būtų toks pat skirtingose situacijose. Taigi, tokia pati asmenybė 2 kartus vienodai susiformuoti nemanau, kad gali. Nes kiekvienas išgirstas žodis jau keis asmenybę.

O, kalbant apie biologinį "vienodumą", čia jau daugiau galimybių. Na, ir vyksta tokie reiškiniai. Gal ne pas kaimynus ir tėvus, gal didesniu atstumu, bet vis tiek:

http://imgur.com/gallery/5fCmN

a.t.sielis

Na, sakydamas "prasmingi reiškiniai", turėjau galvoje, su kažkokia tvarka, harmonija, pastovumu, protingumu. Pvz. važiuojantis gatve automobilis yra prasmingas reiškinys - išdėliota funkcionali komplektacija, gamyba vyko ne chaotiškai, bet tikslingai, vairuotojas užpylė kuro, ir važiuoja kažkokia nuoseklia kryptimi, gatvės irgi ne atsitiktinai atsiradusios.

Taip galima pažiūrėti ir į visą Žemės biosistemą, bei ją maitinančią Saulę. Peizažas, kaip viskas Žemėje susidėlioję, įskaitant žmonių gyvenamus namus - prasmingas reiškinys.

Čia net nereikia logikos, yra aukštesnis suvokimas, "šeštasis jausmas"; pažiūrim ir suvokiam:




kiskis

Citata iš: TinSoldier  sausio 23, 2014, 21:42:25

Vis dėl to, socialinis gyvenimas beveik neįmanomas, kad būtų toks pat skirtingose situacijose. Taigi, tokia pati asmenybė 2 kartus vienodai susiformuoti nemanau, kad gali. Nes kiekvienas išgirstas žodis jau keis asmenybę.

O, kalbant apie biologinį "vienodumą", čia jau daugiau galimybių. Na, ir vyksta tokie reiškiniai. Gal ne pas kaimynus ir tėvus, gal didesniu atstumu, bet vis tiek:

http://imgur.com/gallery/5fCmN

Nepamirsk , kad tu nejokia ne asmenybe, nes tu buvai ir vaikystej ir dabar vis tas pats tu, nors ir zodziai isgirsti ir kunelis visai kiti. Taigi neissisukinek yra tikimybe atsirast 2 kart , jei yra tikimybe atsirast 1 kart.

a.t.sielis

Okamo skustuvo principas: per daug sudėtingus išvedžiojimus ir visatos masto samokslo teorijas atmetame :D

Aukštyn