Kali epochos avatara

Pradėjo a.t.sielis, birželio 19, 2014, 19:01:55

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

birželio 19, 2014, 19:01:55 Redagavimas: birželio 19, 2014, 19:03:43 by a.t.sielis
Versta iš Bhaktirakšakos Šridharos knygos  „Golden Volcano of Divine Love"

[Veiksmas vyksta 16 amžiaus pradžioje]

Paslaptinga inkarnacija


Po to, kai Šri Čaitanja Mahaprabhu priėmė sanjasą, Jis nuvyko gyventi į Džaganatha Purį. Ten Jis atvertė didžiausią to meto mokslininką, Sarvabhaumą Bhatačarją.

Po susitikimo su Šri Čaitanja Mahaprabhu, didysis mokslininkas Sarvabhauma Bhatačarja  klausinėjo savo svainį Gopinathą Ačarją apie dabartinio amžiaus, Kali jugos, avatarą [t.y. klausinėjo apie Mahaprabhu]. Gopinatha buvo gyvenęs Navadvipoje ir  buvo Šri Čaitanjos Mahaprabhu pasekėjas. Sarvabhauma pradėjo savaip girti Šri Čaitanją Mahaprabhu kaip gražų žmogų ir didį mokslininką. „Aš esu labai patrauktas Jo", sakė Sarvabhauma, „bet nemanau, kad išmintinga, kad tokiam jaunam amžiuje Jis priėmė sanjasą, gyvenimo atsižadėjime statusą. Jo dar laukia ilgas gyvenimas, kaip Jis sugebės išlaikyti sanjasio gyvenimo orumą, atsižadėjimą? Aš negaliu sėdėti nuošalyje ir nieko nedaryti, man labai patinka šis vaikinas, aš turėsiu Jam padėti kaip globėjas, kad Jis neprarastų savo prestižo palikdamas sanjasą dėl pasaulietinių malonumų vilionių"

Gopinatha negalėjo toleruoti viso šio globėjiško patarinėjimo, jis pasakė Sarvabhaumai: „Šis jaunuolis, kuris yra labai gražus, žavintis ir išsimokslinęs, patraukė tavo dėmesį ir tu nori tapti Jo globėju, kad išlaikyti Jo gyvenimo tyrumą. Tu manai, kad turi padėti Jam? Ką turi galvoje, sakydamas visus šiuos dalykus? Ar tu nežinai, kad Jis iš tikrųjų yra Dievo inkarnacija šiai epochai? Jis yra Kali jugos avatara, Jis pradėjo nama-sankirtanos juga dharmą Navadvipoje, ir Jo apsireiškimas yra minimas raštuose". Sarvabhauma atsakė, „Ne, ne! Tu kalbiesi ne su eiliniu žmogum. Negalvok, kad gali sakyti ką nori ir aš tai priimsiu. Aš kietas riešutas. Ką tu sakai? Nėra Kali jugos avataros! Vienas iš Višnu vardų, paminėtų Višnu-sahasra-namoje Mahabharatoje, yra Trijuga - „Viešpats, kuris apsireiškia tik trijuose amžiuose". Tai reiškia, kad Viešpats neturi inkarnacijos Kali jugoje, išskyrus Kalki, kuris yra žaidimų inkarnacija, o ne juga avatara, inkarnacija epochai."  Gopinatha atsakė „Manaisi esąs labai išsimokslinęs, bet nors ir išstudijavai visus raštus, ir taip didžiuojiesi savo išsimokslinimu, Mahabharata ir Šrimad Bhagavatam yra pagrindiniai amžinų religinių principų pasekėjų raštai, ir vis tik tu neturi konkretaus žinojimo apie tai."

„Ne žmogus - o Dievas"


Tada Gopinatha Ačarja citavo ištraukas iš Šrimad Bhagavatam ir Mahabharatos (krsna-varnam tvisakrsnam, suvarna varna hemango). Tokiu būdu, jis darė spaudimą dėl savo požiūrio taško: „Čia mes aptinkame tiesioginį Kali amžiaus avatarą. Jis apsireiškė skleisti nama-sankirtaną. Jis ne žmogus, bet Aukščiausias Viešpats, Pats Krišna". Sarvabhauma pasakė: „Ne, ne. Eik šalin. Žiūrėk savo reikalų. Negalvok, kad gali mane mokyti." Taip jie ginčijosi.

Vėliau Sarvabhauma Bhatačarja pasakė Šri Čaitanjai Mahaprabhu, „ Aš norėčiau mokyti Tave Vedantos filosofijos, kad galėtum išlaikyti savo atsižadėjimo standartą. Aš išmokysiu tave, kad šis pasaulis yra niekas, kad tu niekad nejaustum jokio potraukio vėl įžengti į žemišką gyvenimą." Šri Čaitanja Mahaprabhu pasakė „Taip, jūs esate Mano globėjas. Ką besakytumėt, Aš privalau tai padaryti. Aš ateisiu ir mokysiuos Vedantos filosofijos iš jūsų bet kokiu jums tinkamu laiku".

Tada Gopinatha Ačarja pasakė Šri Čaitanjai Mahaprabhu, „ Sarvabhauma tai sako, kadangi jis nežino Tavo realios tapatybės". Šriman Mahaprabhu atsakė, „Kodėl kalbi prieš jį? Jis yra Mano globėjas. Jis buvo Mano tėvo klasės draugas, todėl turi daug meilės Man. Tai iš meilės jis vaizduoja save Mano globėju ir rūpinasi Mano gerove. Aš nematau trūkumo tame".

Septynios tylos dienos


Po kelių dienų Šri Čaitanja Mahaprabhu pradėjo klausytis Vedantos iš Sarvabhaumos Bhatačarjos, ir kai Sarvabhauma kalbėdavo, jis būdavo tylus, kaip geras berniukas, taip lyg būtų klausęsis su nuolankiu atsidėjimu. Bet po to, kai mokė Šri Čaitanją septynias dienas, Sarvabhaumos mintyse kilo abejonė. Jis galvojo „Kame reikalas? Aš esu toks didis Vedantos ir logikos žinovas, ir bandau kuo geriausiai visu savo intelektu pristatyti Jam vidinę Vedantos reikšmę, bet nesulaukiu iš Jo jokio atsako. Jis tik tyliai klauso mano šnekos, lyg būtų kurčias ir nebylys. Ir negaliu sakyti, kad Jis nesupranta manęs, nes Jis turi aštrų intelektą. Esu tuo tikras, bet vis vien Jis niekaip neparodo, kad Jam tai patinka - jokio atsako iš viso. Jis nekelia klausimų ir niekuo neparodo, ar Jis supranta ar ne - visiškai nieko tokio. Tada, ką aš veikiu?" Jis negalėjo ilgiau susilaikyti, ir tiesiai uždavė klausimą Viešpačiui: "Jau daugiau kaip septynias dienas aiškinau Tau vidinę Vedantos prasmę. Daug sanjasių ateina pas mane pasimokyti Vedantos, bet Tu neturi jokių klausimų dėl to, ką aš kalbu, dėl mano paaiškinimų? Tu keistai ir stebinančiai išlieki tylus, kokia to priežastis?

Ateistinis mokytumas


Tada Šri Čaitanja Mahaprabhu atskleidė, ką galvoja. Jis pasakė: "Sarvabhauma, tai ką jūs aiškinate, pagrįsta Šankaros filosofija, bet Aš girdėjau, kad Viešpaties nurodymu Šankara nuslėpė tikrąjį Vedantos tikslą. Vedantos autorius, Vjasadeva, yra pilnai teistinių pažiūrų asmenybė, ir sudarė šią Vedantą, bet viskas, ką jūs sakote, paremta ateistiniu mokytumu."

Sarvabhauma buvo labai protingas žmogus, jis suvokė: "Labai delikačiu būdu Jis nori man pasakyti, kad viskas, ką aš aiškinu, yra nesąmonės. Jau septynias dienas sunkiai dirbu, dėdamas didžiausias pastangas paaiškinti Vedantą, ir štai Jis parodo, kas esąs iš tikro, ir sako, kad viskas, ką aiškinu, yra klaidinga. Ką Jis šneka?" Vis dėlto, išlaikydamas džentelmeniškumą, Sarvabhauma dvejodamas paklausė Šrimano Mahaprabhu: "Tu sakai, kad viskas, ką aiškinau paskutines septynias dienas, yra netikra ir nepaliečia klausimo esmės. Tokiu atveju, ar Tu gali pateikti tinkamą reikšmę? Jeigu visa tai netinkama ir klaidinga, tada kokia tikroji Vedantos reikšmė?" Šri Čaitanja Mahaprabhu nuolankiai atsakė: "Jeigu jūs įsakysite Man paaiškinti Vedantą, Aš pabandysiu. Vedantos sūtros, kodai, patys save nušviečia, ir yra sau pakankami kaip įrodymas. Tinkamas sūtrų skaitymas veda link Parabrahmano, Krišnos". Čaitanja Mahaprabhu pradėjo šia įžanga. Jis pasakė, kad Šrimad Bhagavatam yra tikras Vedantos paaiškinimas ir komentaras. Tai minima Garuda Puranoje:

artho'yam brahma sutranam
bharatartha-vinimayah
gayatri bhasya rupo 'sau
vedarthah paribrimhitah


„Šrimad Bhagavatam yra  tikras Vedanta sūtros komentaras. Ir nors labai sunku išskirti tikrą šimto tūkstančių posmų epo Mahabharatos - didžios pasaulio istorijos - tikslą, Šrimad Bhagavatam atėjo dovanoti jos tikrą reikšmę. Viso Vedų žinojimo motina yra Gajatri mantra. Šrimad Bhagavatam paaiškina Gajatri labai išsamiu būdu. Visos papildomos Vedų tiesos taip pat randamos Šrimad Bhagavatam." Todėl, Vedanta privalo būti aiškinama sekant ta tiesa, kuri išreikšta Šrimad Bhagavatam, tik tada gali būti suprasta tikroji Vedantos reikšmė.

Išsivadavusių sielų siekis


Kai Šriman Mahaprabhu paminėjo Šrimad Bhagavatam, Sarvabhauma, būdamas išsimokslinęs panditas, negalėjo neigti jos validumo. Jis pasakė „Taip, man irgi patinka Šrimad Bhagavatam. Ir man ypač patinka vienas gražus posmas." Tuo metu, Sarvabhauma, kad atgautų savo prarastą prestižą, pradėjo aiškinti Šrimad Bhagavatam atmaramos posmą:

atmaramas ca munayo
nirgrantha apy urukrame
kuvanty ahaitukim bhaktim
ittham-bhuta guno harih


„Netgi išsilaisvinusios sielos pilnai patenkintos savyje yra neatlaikomai patrauktos nuostabiausių Krišnos savybių ir atsiduoda Jam su tyru pasišventimu".

Sarvabhauma paaiškino šį posmą devyniais skirtingais būdais, kol Šri Čaitanja Mahaprabhu, kaip ir anksčiau, sėdėjo, tyliai klausydamasis. Kai užbaigė savo paaiškinimą, Sarvabhauma pagalvojo, kad kažkiek atgavo savo padėtį. Vis vien, norėdamas iš mandagumo pasiteirauti,  jis paklausė Šri Čaitanjos Mahaprabhu „Ar Tu patenkintas šiuo paaiškinimu? Jei gali daugiau nušviesti šį posmą, aš paklausysiu". Šri Čaitanja Mahaprabhu pasakė jam „Jeigu įsakysite man, Aš galiu pabandyti". Tada Jis pateikė aštuoniolika skirtingų to posmo paaiškinimų, palikdamas nuošalyje devynis jau pateiktus Sarvabhaumos.
Tuo metu, klausydamasis Šri Čaitanjos Mahaprabhu paaiškinimo, Sarvabhauma laipsniškai pamatė, kad praranda savo padėtį. Jo išdidumas buvo sugriautas. Pritrenktas jis galvojo, „Šis jaunuolis, šis jaunas vaikinas nėra eilinis asmuo. Joks eilinis intelektas negali paneigti mano argumentų. Palikdamas nuošalyje visus mano bandymus paaiškinti šį posmą, Jis pateikė aštuoniolika nuostabių šio vieno posmo paaiškinimų. Kas gi tai? Tokie nuoseklūs, neatremiami, pilni pasišventimo ir gražūs paaiškinimai iškyla, pralenkdami visus tuos, kuriuos su tiek energijos ir pastangų pateikiau aš. Jokia žmogiška esybė negali pralenkti mano paaiškinimų, joks žmogaus intelektas negali viršyt manojo. Tai yra kitos rūšies paaiškinimai - jie įtraukia viską, apima viską. Bet jie ateina iš šio jauno vaikino. Kas gi tai?"

Mistinis apreiškimas


Laipsniškai jis prarado tikėjimą savim ir pasimetė. Ir tada jis prisiminė kaip Gopinatha Ačarja pasakė, kad Šri Čaitanja Mahaprabhu buvo ne žmogus ir pagalvojo „Tai neįmanoma žmogui paaiškinti dalykus tokiu būdu - tai kažkas antgamtiško." Tada Šri Čaitanja Mahaprabhu atskleidė Sarvabhaumai Savo dvasinę padėtį, kaip Narajaną ir Krišną kartu. Transe Sarvabhauma matė visus šiuos dalykus ir puolė prie Viešpaties pėdų, ir beveik visiškai prarado samonę.



Kai jis sugrįžo iš transo, jis rado tą vaikiną vis dar sėdintį kaip studentą su dideliu nuolankumu. Tada Šri Čaitanja Mahprabhu paklausė: „Galiu šiam kartui eiti?"
Sarvabhauma pasakė, „Taip, gali dabar eiti". Viešpats išėjo, o Sarvabhauma pasiliko. Po kurio laiko jis atsigavo ir pradėjo galvoti, „Ką aš mačiau? Keturrankis Narajana, tada Krišna grojantis fleita! Mane nugalėjo ne žmogus - tai mano išsigelbėjimas." Sarvabhauma tapo kitu žmogumi ir sukūrė du posmus:

vairagya-vidya-nija-bhakti-yoga-
siksartham ekah purusah puranah
sri-krsna-caitanya-sarira-dhari
krpambudhir yas tam aham prapadye


„Aš atsiduodu Šri Krišnos Čaitanjos, kuris yra malonės vandenynas, lotoso pėdoms. Jis yra Pirminis Dievo Asmuo, Krišna, ir nužengė mokyti mus tikrosios žinojimo, atsižadėjimo ir pasišventimo Jam reikšmės."

kalan nastam bhakti-yogam nijam yah
praduskartum krsna-caitanya-nama
avirbhutas tasya padaravinde
gadham gadham liyatam citta-bhrngah


„Tegu mano proto bitė pasineria giliai į Šri Krišnos Čaitanjos Mahaprabhu, kuris yra Aukščiausias Dievo Asmuo, Pats Krišna, lotoso pėdas. Jis apsireiškė atgaivinti tyros dvasinės tarnystės kelią, kuris buvo beveik prarastas laiko poveikyje".




Sarvabhaumos Bhatačarjos namai:




Aukštyn