Ar kartais galvojate apie savizudybe?

[quenoflove]

Rasiau kad galvojate pavirsutiniskai,o nekad visi jus esate pavirsutiniski Bet kaip matau,cia gali buti tik dvi nuomones-jusu ir neteisinga Todel as nebesigincysiu.

[lt133]

Tokių minčių turėjau dar vaikystėje.

Neseniai praradau viską, ką turėjau: darbą, merginą, draugus. Bandžiau žudytis, bet neišėjo normaliai persipjauti venų, tada ir tas noras išblėso. Po to mėnesį praleidau psichiatrinėje.

Mane iki to privedė piktybiniai kitų žmonių veiksmai. Vis tik aš tikiu, kad už pikto darymą yra atmokama. Gal būt dabar moku už savo padarytas klaidas.

Dabar viskas lyg ir taisosi, bet kartais atrodo, kad geriau būtų tada viskas pasibaigę, norėjau teisybės. Nes patyriau didžiulę neteisybę, nepatikėčiau kad galėtų taip atsitikti.

Tai va. Nesmerkiu savižudžių ir nevertinu niekaip. Visi renkamės tai kas atrodo geriausia.

[quenoflove]

Siuo klausimu visada remiuisi Sekspyro Hamletu. Juk jis uzdave ta amzina klausima: buti ar nebuti? Ir kodel jis pasirinko-buti? O gi delto, kad jis nezinojo kas yra ten kur "nebuti". Manau zmogus, pagalvojes apie savizudybe turi pagalvoti: iskur as zinau,kad gen bus geriau? Nes nei vienas nezinome kas buna, kai pats iseini is gyvenimo.. P.S. As tikiu, kad gyvenime zmogui nebuna duota tokiu isbandymu, kuriems jis yra per silpnas. Viskas laikui begant sugrizta i savo vezias. Reikia tik labai noreti, pasistengti ir tiketi

[lt133]

Šituo atveju buvo ne vaikų darželis, kad ten mane įskaudino, paliko ar pan. Viskas buvo pakirsta iš esmės.
Negalėjau pakeisti požiūrio į situaciją, nes per daug visko laikiausi įsikibęs mūsų pasaulyje.

Viską paleidau, gal išprotėjau.

Bet iš esmės pervertinau viską iš naujo.

O kas yra anapus niekas nežinome. Aš tikėjausi kad gausiu šansą viską pradėti iš naujo ar čia ar kažkur kitur.

[quenoflove]

As manau, kad pradeti viska is naujo galima tik cia. O ne isejus anapilin..
O ar jus dabar stengiates atsistoti ant koju? Susirasti darba, drauge..?

[lt133]

Išvykau į kitą šalį  Mečiau viską. Neturiu, ką prarasti. Gaila aišku buvo nes daug pastangų dėjau kol susikūriau padorų gyvenimą, mokslai, santykiai ir kiti dalykai.

Bet taip, norisi pažaisti dar žmogišką gyvenimą, juolab pažinimas mums duotas ribotas, tai aukščiau bambos nepašoksime.

O labiausiai juokinga dabar matyti žmones, kurie kelia problemas, kur jų nėra

[gidas]

Ne tu pirmas, ne tu paskutinis susidūręs su šiuo reikalu.
Visi yra susidūrę - ir šio pasaulio didieji, ir nykštukai. Vieni daugiau :'(, o kiti gal tik „prabėgom". Aišku, kad tokių apmąstymų motyvai pas kiekvieną skirtingi - nuo vaikiškų iki racionaliai (beveik) nepriekaištingų : pradedant „jis (ji ) manęs nemyli, todėl... :'(" ir pan., baigiant  kad ir egzistencialistais. Pastarieji mano, kad „(laisvas) individas egzistuoja absurdiškoje arba beprasmėje visatoje", o  A.C. pasako tiesiai - „Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema - savižudybė. Nuspręsti, ar gyvenimas vertas, kad jį gyventum, ar ne, - reiškia atsakyti į pagrindinį filosofijos klausimą (...). ...skubiausias (suprask - svarbiausias ) yra gyvenimo prasmės klausimas.". Į tai A.C. atsako taip : gyvenimas yra beprasmis, todėl galima elgtis trejopai - nusižudyti , įtikėti kažkuo transcendentiniu, esančiu už absurdo (gyvenimo) ribų arba susitaikyti su absurdu ir jame gyventi.  Ir siūlo - nors gyvenimas yra beprasmis, jame vis viena reikia gyventi didvyriškai  , sekuliariame šventume , nors tai ir bus absurdiška . Tas A.C yra fainas tipas.
Dar pridedu krūvą rekomendacijų įvairiems skoniams, kad visai nenusodinti :
•   Įgyvendinti savo svajones, siekti savo idealų (gyventi svajonėmis, kovoti už kokias nors vertybes, sekti savo likimu, pasiekti tobuliausią savęs versiją, pasiekti gyvenimo džiaugsmą, harmoniją ir kt.);
•   Pasiekti biologinį tobulumą (išgyventi kuo ilgiau, palikti kuo daugiau palikuonių, evoliucionuoti);
•   Siekti žinių ir išminties (kuo daugiau išmokti, suprasti gyvenimą ir pasaulį, įveikti baimes ir išmokti gyvenimo pamokas, atrasti gyvenimo prasmę);
•   Daryti gera (padėti kenčiantiems, duoti daugiau nei gavai, siekti taikos, lygybės, santarvės);
•   Pasiekti dvasinį nušvitimą (susilieti su Dievu, pasiekti sielos tyrumą, pažinti Dievą);
•   Mylėti, mėgautis gyvenimu (mylėti kuo labiau, išmokti mylėti, visur siekti grožio, vengti skausmo, kančios, siekti malonumo, džiaugsmo);
•   Siekti būti geriausiu (siekti valdžios, galios, būti geresniam, galingesniam už kitus);
•   Gyvenimas beprasmis (žmonija susikūrė atsitiktinai ir neturi jokios prasmės);
•   Gyvenimo prasmės neįmanoma suprasti (gyvenimo prasmė yra už žmogaus supratimo ribų);
•   Gyvenimas yra blogas (gyvenimas yra ašarų pakalnė, pasibaigianti mirtimi).

Man artimiausias yra trečias nuo galo (rupūžė, negaliu pabraukti ) požiūris, o iš bėdos tiktų ir toks : evoliucinė psichologija pabrėžia, kad žmonės yra valdomi instinktų ir biologinių poreikių ir, kad pagrindinė jų gyvenimo varomoji jėga yra malonumų siekis bei būtinybė palikti palikuonių. Panašiai teigia ir biologai - jei ir yra kažkokia gyvybės prasmė, tuomet tai yra siekis kuo labiau išplatinti savo genus .

Visas šis kratinys iš įvairiausių šaltinių ir lietuviškos Vikipedijos.

Jei niekas netinka - skambinkit pagalbos telefonu, kurio numerio nežinau .

[lt133]

Netikiu, kad žmonija susikūrė atsitiktinai.

O iš esmės koks skirtumas kada numirti. Jeigu nenori gyventi, tai ko čia būti. Greičiau sužinosi kas laukia po mirties. Gyvenimą kiekvienas tvarkosi savaip. Aišku žvelgiant iš perspektyvos žudytis neverta, nes turėtų viskas susitvarkyti, reikia išgyventi sunkų laikotarpį.