Reinkarnacija

[astropasaulis]

rainiuuke, turbūt mes būsime iš tos pačios galaktikos, nes man ant rankos toje pačioje vietoje yra tokia pat apgamų kompozicija:

O tavo paminėti išgyvenimai absoliučiai atitinka ir mano gyvenimą. Turėjau savo kambarį, pro kurį labai gerai matėsi žvaigždėtas dangus, mėnulis, tai kartais visą naktį laukdavau...

[eternal.bliss]

Sąmonė neturi kilmės, kitaip sakant ji kilo iš visur. Tavo jausmas, kad esi kilęs iš kažkur kitur ir nurodo iš kur tu esi kilęs, nes pati sąmonė sukuria ryšį su ta sistema, ta planeta, ta galaktika, dabar.
Kitaip sakant su pats sukuri savo praeitį, sugretindamas save su tam tikra energija.

[astropasaulis]

Kaip pastebėjau, kad vieniems nuo gimimo yra ,,aštresnis" jausmas, prisiminimas apie gyvenimus kitose planetose, o kitiems net nėra tokio jausmo arba jis labai minimalus.
Kodėl kažin kaikurie apskritai neigia reinkarnacijos idėją? Paprasčiausia tai yra jauna siela, o gal tokia siela turi visišką atminties kodavimą?

[Marius]

O gal neigia,nes tai yra niekuo nepagrysta ir skamba,kaip vaikų pasakos?..nepagalvojei?

[a.t.sielis]

Neigia, nes šiaip yra skeptikai ir mėgsta neigti. Arba kitokia sielos samprata, pagal kurią siela ir kūnas neatsiejami dalykai. Tada siela, pagal juos, negali pereiti į kitą kūną. Bet jeigu reinkarnacija - tiesa, tai jie, vadinasi, dar toli nuo tiesos. Daug klaidingumo.

[puodukas]

O gal gali paaiškinti kokia praktinė nauda iš reinkarnacijos? Man tai panašiau į savęs apgaudinėjimą, ir problemų sprendimo atidėjimo kitiems gyvenimams.

[Marius]

Pala tuoj pradės pasakot,kaip siela keliauja per planetas,mokosi ir semiasi žinias idant pasiekt kažkokį tikslą,kurio niekas nežino,bet žino ,kad taip vyksta.

[a.t.sielis]

Kokia praktinė nauda iš reinkarnacijos?

Žinojimas - šviesa, nežinojimas - tamsa. Jeigu apie principinius būties dalykus žinai teisingai, tada turi stabilią pasaulėjautą, atsakymus į gyvenimo problemas ir orientuojiesi, kas vyksta, bei kurlink reikia judėti.

Daug galima rasti naudos, bandykim paminėti tik keletą fragmentėlių, kurie pirmi ateina į galvą.

1. Žmogų persekioja rūpesčiai arba ištinka nelaimė. Jeigu jis žino, kad tie dalykai gali būti praeitų gyvenimų pasekmė, tada jis nepuola į neviltį, ir priima dalykus natūraliai, be drastiškų iššūkių ir grūmojimų: "kodėl tai nutiko man, kažkas dėl to kaltas, Dievas, pasaulis, ir t.t." Būna didelis pyktis pas žmones, maištas, bet jeigu suvokti, kad tai kas vyksta nėra nei iš šio, nei iš to, bet yra susiję su tavim pačiu ir tavo atsakomybės dalimi, tada kitas reikalas.

2. Žmonės skirtingi, vieni talentingi, kiti - ne, vieni geros socialinės padėties, kiti - ne, vieni sėkmingi, kiti - nevykėliai. Vieni sveiki, kiti nuo gimimo serga labai sunkiomis ligomis. Kodėl tokia skirtinga padėtis? Jeigu tai praeitų gyvenimų tąsa (t.y. kažką išsiugdei praeitame gyvenime, šiame irgi turi, jeigu kažkuo nusidėjai, šiame gyvenime esi prastesnėje būklėje), tai vėlgi, gali su gilesne išmintimi vertinti savo ir kitų padėtį, ir nepulti į iliuzinių tikslų vaikymąsi: "pralenksiu kažką" arba "kodėl esu toks nevykėlis, atkeršysiu visiems už tai" ir t.t. ir pan.

3. Kai gyvenam, diena keičia dieną. Šiandien yra ši diena, žinom, kad buvo vakar diena, ir kad bus rytojus. Jeigu nežinotume kad buvo vakardiena, ir kad bus rytojus, tada mūsų orientacija ir gyvenimo tęstinumas gerokai sutriktų. Normalu remtis vakardienos patirtimi ir suprasti, kas su šiandiena viskas nesibaigs, kad rytoj bus toliau tęsiami pradėti darbai ir kt. Taip ir žinojimas kad buvo praeiti gyvenimai, kad dar yra esamasis gyvenimas, ir kad bus ateinantys gyvenimai leidžia išlaikyti geresnę orientaciją šiame gyvenime. Gali būti ramesnis ir nuosaikesnis, realiau paskirstyti jėgas ir uždavinius, lūkesčius.

4. Reinkarnaciją reiktų suprasti kaip problemą. Mirtis baugina visus ir yra trikdantis procesas. Gimimas taip pat pilnas pavojų. Gimti, sirgti, senti, mirti - didelės problemos. Taigi, jeigu žinai, kad nuolat turi pereiti šitus pasikartojančius būvius, gali kelti klausimą - kur galas visam tam, ir kaip atsidūriau šitokiame procese, reinkarnacijų procese. Reinkarnacija parodo, kad siela amžina, bet šiame procese ji - amžinose problemose. Taigi, koks yra šių amžinų problemų sprendimas? Mes norim geresnės amžinybės. Visi siekia pastovios, netrikdomos būties, išminties, tiesos, žinojimo, šviesos, džiaugsmo, ekstazės, gerų santykių. Kur tie dalykai egzistuoja grynu tobulu pavidalu, be blogų priemaišų? Yra tokia būties sritis, ir sielos prigimtis ir paskirtis yra ten. O buvimas reinkarnacijų cikle yra laikinas, vėlgi kylantis dėl paties asmens neteisingo pasirinkimo.

5. Arčiau kūno, ką man duoda žinojimas apie reinkarnaciją? Atsakingiau žiūriu į gyvenimą, stengiuosi nedaryti nieko blogo, stengiuosi tobulėti, nes žinau, kad kitame gyvenime gali būti riesta, jeigu šiame prisidirbsiu. Buvo lengva išeliminuoti iš gyvenimo kai kuriuos žalingus įpročius, kurie, kaip matau, kelia kitiems daug rūpesčių. (Jeigu apskaičiuočiau kiek man tai litų sutaupo, tai ojojoi). Niekada nepuolu į neviltį ir nesiblaškau, vaikdamasis efemeriškų laikinų tikslų. Siekiu dar šiame gyvenime iš esmės spręsti amžinąsias sielos būties problemas, padaryti realių žingsnių, kad būtų įdirbis, atspara tolesniuose gyvenimuose. Lengviau pasaulį priimti tokį koks jis yra, nedejuoti, nesiskųsti ir nieko nekaltinti. Didina toleranciją, pvz. suprantu, kad kokie nors transvestitai ar dar kažkas atsineša savo tendenciją iš sumišusių praeitų gyvenimų įspūdžių (buvo moteris, tapo vyru ir t.t. ir pan.), todėl nėra dėl ko būti šokiruotam. Galima iš esmės giliau pažvelgti į kai kurias žmonių gyvenimo ypatybes, ieškoti pamatinių prasmių tam ar kitam reiškiniui.

Koks visgi sielos tikslas?

a) niekas nenori mirti, visi nori amžinybės
b) niekas nenori būti kvailas, visi nori žinių ir išminties, šviesos ir tiesos
c) niekas nenori rūpesčių ir skausmo, visi nori džiaugsmo, malonumo, ekstazės.

Yra alkis šiems dalykams, turi būti ir jie patys. Nebūtų maisto, nebūtų ir alkio. Iš esmės sielos tikslas būti harmonijoje su Kūrėju, užmegzti su Juo stiprų ryšį, ir tada Kūrėjas suteiks vietą tokioje sferoje, kuri atitinka tą sielos prigimtį, kurią Jis sukūrė. O kokia tai konkreti prigimtis, kaip visa tai konkrečiai atrodo? Šitus dalykus galima sužinoti, yra žinios, tobulėjimo procesas, jokių abstrakcijų, viskas konkretu. Bet čia apibūdinu universaliai.

[puodukas]

Kad jau įsivėliau į man mažai žinomą temą, tai tuo pačiu paaiškink, ar reinkarnacija čia tas pats Rerich mokymas, kur karmos dėsnis aukščiau už viską, net ir Kūrėjas jam pavaldus?

[a.t.sielis]

Ne. Reinkarnacija yra bendras universalus terminas, o konkrečių jos koncepcijų skirtingose didesnėse minties sistemose gali būti daug, ir tai gali būti iš esmės skirtingi dalykai.

Reinkarnacija, metempsichozė, persikūnijimas, sielos transmigracija. Terminų gali būti ir daugiau.

Jeigu paprastai, tai mes kalbam apie reiškinį, kad individas gyvena skirtinguose kūnuose daugelį gyvenimų.

Konkretesnė reinkarnacijos samprata kuria aš pats vadovaujuosi yra teistinė. Tai reiškia, pripažįstamas visagalis nepriklausomas savarankiškas Kūrėjas, už kurį nėra nieko aukščiau. Todėl karma negali varžyti Kūrėjo. Proporcionalios atsakomybės už savo veiksmus dėsnis (karmos dėsnis) yra tik viena iš daugelio Kūrėjo įdiegtų "žaidimo taisyklių" šiame kosmose ir apskritai būtyje.

x-x-x

Šiaip reinkarnacijos prasmę visai nesunku suprasti per žmogaus gyvenimo dienų ir metų palyginimą. Kiekviena diena vis nauja, kažkas tęsiasi iš praeitų dienų, kažkas yra naujo. Ir niekas negali pasakyti, kad atsimena viską, ką darė prieš kokių 25 metus tokiais ir tokiais metais, tokiom ir tokiom dienom. Bet tikrai tai, ką darėme vakar ar prieš 25 metus įtakoja mūsų šiandieną ir įtakos rytdieną, nors gal mes akivaizdžiai to ir neįsisąmoniname. Ir šiame gyvenime mums iš tikro nėra aišku, kokios konkrečiai praeities sprendimų klaidos ar teisingumai nulėmė blogesnę ar geresnę mūsų šiandieninę padėtį. Prisimenam esmingiausius, ryškiausius posūkius, arba tuos, kuriuos suvokiame kaip tokius. Bet didelė dalis esminių posūkių gali būti tiesiog neužsifiksavę. Taip ir daugelis gyvenimų - tarsi naujos ir naujos dienos, tęstinumas. Gyvenimas kaip diena, mirtis ir kelias iki naujo gimimo - kaip naktis. Diena-naktis-diena-naktis ir t.t.

Yra pakankamai gerų filosofinių argumentų, rodančių reinkarnacijos natūralų galimumą, atsižvelgiant į stebimą pasaulio ir gyvų esybių sandarą. Toliau galėsim padėlioti.

[puodukas]

O toje sampratoje, kuria tu vadovaujiesi reinkarnacija tai bausmė ar  teigiamas dalykas?

[a.t.sielis]

Tai dalykas, į kurį galima pažiūrėti įvairiai, priklausomai nuo situacijos. Nesąmoningai būtybei tai neišspręsta problema (nes ji patiria daug kančių gimimas po gimimo, ir neturi jokių receptų toms kančioms palengvinti), o būtybei, kuri šią problemą išsprendžia su teigiamu rezultatu, tai natūrali tobulėjimo proceso dalis.

Nekalbant net apie reinkarnaciją, tarkime, jeigu galvotume, kad Kūrėjas davė mums tik vieną gyvenimą. Davė fizinį kūną. Buvimas fiziniame kūne pilnas problemų - reikia kūną maitinti, prižiūrėti. Pereisi ne vietoje gatvę, mašina gali nutrėkšti. Visada, kiekviename žingsnyje yra pavojus, poreikis išgyventi, kovoti dėl būvio.

Tai koks nors tikrai neturintis prošvaistės gyvenime žmogus gali depresuoti, ir suvokti šios problemos aštrumą.

Bet teistinį progresą padaręs žmogus jau bus išsprendęs problemą iš esmės, kitaip sakant, jis atliko tą darbą, kuriam skatino problemos aštrumas. Visais lygmenimis fizinio kūno turėjimą jis labiau laikys galimybe negu problema, o jo kančios dėl fizinio kūno bus sumažėjusios, nes Kūrėjas visų pirma jį aprūpins daug labiau, palaikys geresnę sveikatą ir pan., be to, jo dvasinis lygis leis jam būti laimingu nepriklausomai nuo fiziologinių nepatogumų.

Taigi, išbaigtas požiūris apima visus variantus.

Jeigu išsireikšti kitaip, tai ar Kūrėjas duodamas gyvenimą (arba daugelį gyvenimų) apdovanojo ar nubaudė? Apdovanojo, bet Jo aruode yra ir geresnių dalykų. Taigi, tai dovana ir kartu išbandymas, iššūkis, sielos žadinimas - sielai suteikiama vieta problemiškoje sferoje, kad ji ieškotų tobulos sferos. Tai šansas, tame yra bausmės ir malonės aspektų. (Čia reiktų pakalbėti apie laisvą valią ir preegzistencinę galimybę iš karto rinktis tobulą sferą, jeigu tokios galimybės nebūtų, tai būtų neteisinga, nes ribotų laisvos valios pasirinkimų spektrą). Absoliučiam Kūrėjui bausmė ir malonė yra nepriešingi dalykai.

[puodukas]

Na jeigu čia ne Blavackos ir ne Rerich mokymas, o į indišką tai tuo labiau nepanašu, taip išeitų čia naujas mokymas?

Taigi, išbaigtas požiūris apima visus variantus.

Tuomet kaip galima teigti, kad čia išbaigtas požiūris, jei dar nėra laiko patikrintas? 

[a.t.sielis]

Tai senas tradicinis teistinis mokymas, bet nesakysiu koks konkrečiai pavadinimas. Čia labiau filosofinis universalus aptarimas, ne apie mokymą, bet apie reinkarnaciją. Svarbiau ne vienokios ar kitokios klasifikacijos, kažkiokie nieko nesakantys pavadinimai, svarbu, ar tai tiesa ar ne, ir kokia realybė.

Taigi, reinkarnacija - faktas ar ne, tiesa ar ne? Toks klausimo nagrinėjimas, manau, prasmingas.

[A.C.A.B]

Jūs tikite (norite tikėti) reinkarnacija todėl, jog bijote mirties, t.y. bijote nebeegzistuoti. Jūs norite, jog gyvenimas tęstųsi amžinai todėl idant save nuraminti prisigalvojate visokių pomirtinių gyvenimų ir t.t.

Panašiu principu vadovaujasi ir religijos, žadėdamos kitą gyvenimą po mirties su sąlygą, jog vykdysi tai, ką sako jų religija.