Tiesiog nesėkmė, ar prakeiksmas?

[Istillrighthere]

Sveiki,

Sėdėjau, sėdėjau ir nusprendžiau pasidalinti šiokia tokia bėdele. Labai didelės pagalbos nesitikiu, tačiau patarimai ir šios situacijos nuomonė visai praverstų 

Prieš kelerius metus, aš su mama ir senele, persikraustėm į kitą miestą. Mama išsilaikė teises, nusipirko automobilį, šauniai sekėsi su darbais. Žodžiu viskas ėjosi kaip per sviestą. Tačiau praėjus keleriems metams, senelė sunkiai susirgo ir mirė. Tuomet viskas ir prasidėjo. Atrodė, kad pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Aš radau gerą darbą Vilniuje ir apsigyvenusi pas savo tetą, pasilikau. Po kiek laiko, mamai ėmė taip nesisekti, kad atrodė kad ir ką bepaimtų į rankas, viskas iš jų slydo. Neteko darbų, draugo su kuriuo bendravo 5 metus. Kad ir kaip stengėsi rasti naują darbą, niekaip nesisekė. Ši "juoda juosta" tęsiasi jau apie 6 metus. Neperseniausiai paskambino apsiverkusi ir pranešė, jog sugedo automobilis ir nešiojamas kompiuteris, kuris beje skirtas darbui...
Nebežinau ką galvoti, ką prigalvoti. Viskas kuo nemėgina užsiimti, tuoj pat sugriūna. Jos dabartinė situacija primena smėlio pilį.
Visaip galvojau, gal tai galėtų būti susiję su kokiu prakeiksmu? Gal įsigijo kokį daiktą, kuris tą nelaimę ir atnešė? O gal aš budėdama naktimis ligoninėje pas senelę, atsivedžiau ką nors piktą ir nedorą?
Aš suprantu, kad būna kiekvienam tamsių dienų jo gyvenime, bet tuo pačiu tai nesitęsia vos ne 10metų...
Darosi nebe juokinga visiškai, o baisu ir baugu...

[paragraf 78]

O tavo mama neserga depresija? Nes iš to skurdaus aprašymo kurį pateikei panašu jog dėl to jos nesėkmės ir yra. Nemanau kad čia kažkoks prakeiksmas.

[Istillrighthere]

Ne, depresija neserga ir niekada nesirgo 
Kartais iš panašių nesėkmių karčiai pasijuokiam, stengiamės tokią situaciją nuleisti juokais, pernelyg rimtai nekreipti dėmesio...Bet kartais tai  :'(

[paragraf 78]

Nesėkmių ruožas žmogaus gyvenime yra natūralus dalykas. Paprastai dėl nesėkmių kaltas pats žmogus, tik to nepripažįsta ir kaltina kitus, pvz, prisigalvoja prakeiksmų ir panašių dalykų

[Istillrighthere]

Visko gali būti, bet kai šitaip nesiseka kiekvieną kartą, tai pradedi išsigalvoti visokių dalykų 

[Nieksas]

Patariu tavo mamai stengtis apmastyti kiekviena nesekme. Pamėginti išanalizuoti jas ir peržiūrėti ar tik ne ji pati dėl to kalta. Gal tos nelaimės tik kulminacija ankstesnių rezultatų. Man irgi daba beveik metus trunka nesėkmių serija kažkokia, tačiau man rodos jau pradėsiu iš jos po biški kapstytis , nes atrodo radau pagr. kaltiniką SAVE . P.S. atleisk jeigu jus įžeidžiau tiesiog pabandžiau patarti , kaip elgtis. 

[Istillrighthere]

Oi ne tikrai nieko neįžeidėt, o atvirkščiai susimąsčiau. Gal ištiesų problema yra joje. Juk yra tokio tipo žmonių, kurie nemoka už save pastovėti. Nors jiems atrodo visai kitaip. Dėkoju už nuomones 
Pamėginsiu su ja apie tai pakalbėti...

[lt133]

Prieš beveik metus praradau viską, ką turėjau, absoliučiai: darbas, mergina, draugai.
Likau vienas su šitom problemom.

Irgi maniau, kad esu prakeiktas. Kokių tik minčių man nebuvo kilę, kerštas, nužudyti tuos žmones, susprogdinti ir pan, žudžiausi pats...

Pasirodo prie visko buvau prilipęs taip, kad jeigu nebūčiau praradęs, tikiu, kad manęs čia jau nebūtų. Tiesiog neįsivaizdavau savo gyvenimo, jeigu prarasčiau bent vieną iš tų 3 dalykų. Man būtų buvę jau geriau numirti.

Pačiam sunku patikėti dabar, kad atleidau tiems, dėl kurių piktybinių (!) veiksmų, viskas sugriuvo. Ir čia buvo vienas iš tų retų atvejų, kai dėl to nebuvau nei kiek kaltas.
Tikrai, net galėčiau padėkoti dabar.

Viskas, kas įvyksta, veikia tik tavo paties labui. Už tai dabar prabudau iš viso šito kolektyvinio sapno.
Ir labai aiškiai matosi, kas yra tikra, o kas iliuzija.

Beja, ir šis gyvenimas nėra aukščiausia vertybė