Ar gali mylintis Dievas nubausti krikščionį?

[Steiblys]

Žodžiu, kiek galiu suprasti tavo paaiškinimą/išsisukinėjimą - tai pripažįsti, kad moraliau yra žudyti žmones už dalykus, nurodytus Biblijoje, nei nepaisyti šio dievo žodžio, kas būtų "iškrypusi moralė". Ok.

Jėzus Kristus niekam niekada neįsakė žudyti. Tu verčiau paskaityk, kas įsakymus davė ir kam tie įsakymai skirti. Įstatymas (Dekalogas ir visi kiti įsakymai) duoti žydams būtent Senajame Testamente.  Nes išgelbėjimas Izraeliui atėjo per Kristų, kuris patvirtino ir išpildė Senojo Testamento pažadus. Tokiu pat būdu išgelbėjimas buvo suteiktas ir pagonims. Ir dabar būnant sandoroje su Dievu (per Jėzaus Kristaus atpirkimą) jokie žudymai neįmanomi. O jei istorijoje žudė "krikščionybės" vardu, tai išties tai vyko nevykdant Kristaus mokymą, bet atvirkščiai, tik tam, kad Jam pakenkti.

[TinSoldier]

Taigi, vis dėl to, moralinės normos yra kintančios ir priklauso nuo kultūrinių ir socialinių kontekstų? Ale - prieš Kristų, po Kristaus. Žydams, nežydams ir t.t.

Kaip tu, tuomet, gali apeliuoti į absoliučią moralę, jeigu jinai kinta?
Nes: arba moralė yra adaptyvi, priklausoma nuo konteksto (žudyti buvo normalu, dabar nenormalu). Arba moralė yra absoliuti ir nekintanti (žudyti buvo normalu, todėl normalu ir dabar. Nes tai buvo dievo žodis).

Ar dievui tiesiog prasta nuotaika buvo, kai nurodė žydams žudyti vieniems kitus? O po to apsigalvojo? Paaiškink, kokia prasmė, tuomet, buvo duoti šiuos liguistai amoralius ST įstatymus žydams?

[Steiblys]

Taigi, vis dėl to, moralinės normos yra kintančios ir priklauso nuo kultūrinių ir socialinių kontekstų? Ale - prieš Kristų, po Kristaus. Žydams, nežydams ir t.t.

Kaip tu, tuomet, gali apeliuoti į absoliučią moralę, jeigu jinai kinta?
Nes: arba moralė yra adaptyvi, priklausoma nuo konteksto (žudyti buvo normalu, dabar nenormalu). Arba moralė yra absoliuti ir nekintanti (žudyti buvo normalu, todėl normalu ir dabar. Nes tai buvo dievo žodis).

Ar dievui tiesiog prasta nuotaika buvo, kai nurodė žydams žudyti vieniems kitus? O po to apsigalvojo? Paaiškink, kokia prasmė, tuomet, buvo duoti šiuos liguistai amoralius ST įstatymus žydams?

Dievo įsakymai nesikeičia. Tiesiog vėl kartoju, kokiu tikslu jie duoti? ST įstatymai yra dvasinis veidrodis, kad žmogus į pasižiūri, tai pamato savo purvą (nuodėmes). Tačiau kiek tu bežiūrėsi į veidrodį, tai švaresnis dėl to netapsi. Tam reikalingas tas, kas gali nuplauti tą purvą. Nuodėmė atskiria žmones nuo Dievo. Todėl Jėzus Kristus ir atėjo ST įstatymus išpildyti. Ir Dievas nei ST, nei NT nesikeičia, Jis toks pats. O tai, kad ST Dievas liepdavo hebrajams išžudyti kai kurias pagonių tautas, tai nurodo į Dievo rūstybę prieš nuodėmę. Matai, štai ir NT yra pasakyta - Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu." Štai kur esmė, kodėl ši rūstybė ,,apsireiškia"? Ir jei susipažinti su visu NT kontekstu, tai suprasi, kad šios rūstybės apsireiškimas - tai Dievo atsakas tiems, kurie mano, jog Senasis Testamentas piešia mums rūstų Dievą, o Naujasis - mylintį. Dievo rūstybė apreiškiama tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente. Ji apsireiškia mūsų šiuolaikinėje visuomenėje. Šiandien, kaip ir Senojo Testamento laikais vyksta karai, žūsta vaikai, vyksta tragedijos. Tai nuolatinis ir atkaklus Dievo nepasitenkinimas tuo, kas pikta. Dievas nesikeičia. Jis gailestingas ne todėl, kad yra atlaidus nusidėjėliui, bet dėl Kristaus mirties. Evangelija nepakeitė Dievo požiūrio į nuodėmę, tik suteikė Jam galimybę priimti nusidėjėlį. Arba nusidėjėlis turi Dievo teisumą, arba susilaukia Jo rūstybės. Pvz., homoseksualizmas buvo amoralu prieš 3000 metų, amoralu ir šiandien; vagystės buvo blogis, blogis ir šiandien. Tas pats ir su žmogžudystėm, paleistuvyste ir k.t. nuodėmėmis. Net jei ir bandysime "suhumanizuoti" įstatymus ir sakysi, kad juoda yra balta, vis tiek bus atpildas už nuodėmę - mirtis.

[Sharikovas]

Ne, rimtas (tikras) krikščionis visada pasakys, kad dangus ir pragaras yra labai reali vieta. Tai nėra sapnas ar tariama būsena, dangus yra realesnė vieta, nei kur dabar gyveni, ir tą pačią akimirką, kai mirsi, tu arba eisi įsikurti pas Kristų, arba į kančių vietą, kur lauksi teismo ir galiausiai būsi įmestas į ugnies ežerą. Iš tikrųjų Dievas nebuvo numatęs ugnies ežero žmonėms. Jis buvo parengtas velniui ir jo angelams. Taigi tu pats pasirenki vietą, kurioje praleisi amžinybę.

Realiai koks skirtumas ka tikras ar netikras krikscionis pasakys, patikimos informacijos nera ir nera is kur gauti, o kas ten ta knyga ir kieno paliepimu parase, tai velnias zino, kol kas negalim nukeliaut i praeiti pasiziuret. Belieka tik uzjausti jus krikscionis, kur bekeliautumet, i roju ar pragara, gero laiko neturesit, kompanija dvokia abiejose vietose, bet turbut tokia vergo dalia

[Steiblys]

Realiai koks skirtumas ka tikras ar netikras krikscionis pasakys, patikimos informacijos nera ir nera is kur gauti, o kas ten ta knyga ir kieno paliepimu parase, tai velnias zino, kol kas negalim nukeliaut i praeiti pasiziuret. Belieka tik uzjausti jus krikscionis, kur bekeliautumet, i roju ar pragara, gero laiko neturesit, kompanija dvokia abiejose vietose, bet turbut tokia vergo dalia

Skirtumas didelis.
Vergas tas kas vergauja, štai žmogus be Kristaus visuomet vergaus nuodėmei (nepriklausomai nuo jo religinių įsitikinimų). Atgimęs dvasiškai tikintysis yra laisvas ne tik nuo nuodėmės, bet ir nuo mirties, nes jis jau turi amžinąjį gyvenimą (o neturės kažkada). Jam amžinasis gyvenimas prasideda jau nuo tos, - įtikėjimo akimirkos. O religingas žmogus (visų religijų, tame tarpe ir ateistai) vergauja nuodėmei ir beviltiškumui. Tikri krikščionys pasitiki Tikru (Gyvu) Dievu, todėl Sūnus padaro mus iš tiesų laisvus ir mums daugiau nebereikia būti nuodėmės vergais.

[Vytautas]

Apie jokį amžiną gyvenimą niekas nieko nežino ir nežinos. Kad kažkas kažką pasakė tai nieko nereiškia.

[TinSoldier]

Steibly, suplakei 10 dalykų į vieną atsakymą ir vis tiek man neatsakei.. Aš nekalbėjau čia apie dievo rūstybę ar Kristaus "pranašysčių išpildymą" ar pan. Aš kalbėjau apie žmogiškuosius ryšius, apie socialinę ir moralinę santvarką žmonių bendruomenėse. Kas ganėtinai akivaizdu, jog pasikeitė kardinaliai.

[eternal.bliss]

Kalbama apie dievą, ar dievybes, nebemaišykit, Sąmonė- Atmanas ar kaip norit vadinkit, nėra priklausomas nuo patirties, todėl jam nieko nereiškia skausmas, laimę, nuodemė ar išsilaisvinimas.
Kalba eina ne apie personą o apie principą. Niekas nieko nebaudžia, ir niekas nieko nemyli. Pati sąmonė neturi gėrio ar blogio etalonu, tiesiog kadangi ji yra kiekviename žmoguje, ji apibrėžia nepažeidžiamą principą kuriuo vadovaijantis tu arba įkūnysi tobulą meilę arba tobulą neviltį.

Nereikia šokti aukščiau bambos, tai net nesusija su religija, dogmomis ar kitais paistalais.
Sekmės 

[paragraf 78]

Dievo įsakymai nesikeičia.

O tai tu apipjaustytas, kaip kad liepia Senasis Testamentas?
Nes jei ne, tai arba tu nesilikai dieviškųjų įstatymų, arba bibliniai (t.y. dieviški) įstatymai keičiasi.
Galų gale tai kad Pr 1,29 dievas duoda valgyti tik augalinį maistą, o vėliau po tvano persigalvoja ir Nojui jau leidžia valgyti mėsą, rodo, kad dieviškasis įsstatymas gali kisti

[Steiblys]

Apie jokį amžiną gyvenimą niekas nieko nežino ir nežinos. Kad kažkas kažką pasakė tai nieko nereiškia.

Žinau, aš turiu amžinąjį gyvenimą.

Steibly, suplakei 10 dalykų į vieną atsakymą ir vis tiek man neatsakei.. Aš nekalbėjau čia apie dievo rūstybę ar Kristaus "pranašysčių išpildymą" ar pan. Aš kalbėjau apie žmogiškuosius ryšius, apie socialinę ir moralinę santvarką žmonių bendruomenėse. Kas ganėtinai akivaizdu, jog pasikeitė kardinaliai.

Nesuplakiau, tiesiog būkime nuoseklūs ir nepamirškime temos. Taip, moralinė santvarka žmonių bendruomenėse pasikeitė - daugiau amoralumo, melo, veidmainystės. Bet Dievas nesikeičia.

Kalbama apie dievą, ar dievybes, nebemaišykit, Sąmonė- Atmanas ar kaip norit vadinkit, nėra priklausomas nuo patirties, todėl jam nieko nereiškia skausmas, laimę, nuodemė ar išsilaisvinimas.
Kalba eina ne apie personą o apie principą. Niekas nieko nebaudžia, ir niekas nieko nemyli. Pati sąmonė neturi gėrio ar blogio etalonu, tiesiog kadangi ji yra kiekviename žmoguje, ji apibrėžia nepažeidžiamą principą kuriuo vadovaijantis tu arba įkūnysi tobulą meilę arba tobulą neviltį.

Nereikia šokti aukščiau bambos, tai net nesusija su religija, dogmomis ar kitais paistalais.
Sekmės 

Dievas nėra principas, Jis - asmuo. Jis myli, Jis baudžia. Jis yra Pirmasis ir Paskutinysis, Aukščiausiasis, ir negali būti jokio kito asmens virš jo, kuris nors iš tolo būtų į jį panašus. Jis yra karalių Karalius ir dievų Dievas, ir turi visą valdžią danguje ir žemėje.

O tai tu apipjaustytas, kaip kad liepia Senasis Testamentas?
Nes jei ne, tai arba tu nesilikai dieviškųjų įstatymų, arba bibliniai (t.y. dieviški) įstatymai keičiasi.
Galų gale tai kad Pr 1,29 dievas duoda valgyti tik augalinį maistą, o vėliau po tvano persigalvoja ir Nojui jau leidžia valgyti mėsą, rodo, kad dieviškasis įsstatymas gali kisti

Ne, kategoriškai su tuo nesutinku. Dievo įstatymai nesikeičia. Tiesiog svarbu suprasti, kam tie įstatymai duoti, kokiu tikslu. Mums pagonims priklauso ne Senoji Sandora, bet Naujoji. Jėzus Kristus atėjo tam, kad išpildytų Dievo įsakymus (jų motyvą) ir paskelbtų Naująją Sandorą. Apipjaustymas ir mėsos valgymas buvo Senos Sandoros dalis. Būtent Kristus mirdamas ant kryžiaus pašalino Senąją Sandorą, kad įtvirtintų Naująją.
Dėl nuodėmės žmonės keičiasi. Gamta irgi keičiasi (todėl žmonėms leista valgyti mėsą). Bet Dievas nesikeičia. Nes kai kalba Dievas, tai visados yra tiesa. Jis niekados kalbėdamas neklysta, niekada nepakeičia savo nuomonės. Jis niekada nepasako to, dėl ko gailėtųsi ar ką norėtų atsiimti. Jo Žodis yra įtvirtintas ir nekintantis. 

[paragraf 78]

Na jau, Jėzus juk pats sakė: Atėjau ne panaikinti, o išpildyti
Žodžiu, jei jau prakalbi apie sandorą, tai naujoji nebuvo sudaryt su pagonimis, ji sudaryta su visa žmonija. Ar žinai, kad pradžioje krikščionys taip pat apsipjaustydavo, tik Pauliaus dėk tau nenupjovė ko nereikia
Vien jau sandoros sapmrata rodo, kad dieviškasis įstatymas kintamas, jei nekistų tada nebūtų sandoros apskritai, arba ji būtų viena visiems laikams

[Steiblys]

Na jau, Jėzus juk pats sakė: Atėjau ne panaikinti, o išpildyti
Žodžiu, jei jau prakalbi apie sandorą, tai naujoji nebuvo sudaryt su pagonimis, ji sudaryta su visa žmonija. Ar žinai, kad pradžioje krikščionys taip pat apsipjaustydavo, tik Pauliaus dėk tau nenupjovė ko nereikia
Vien jau sandoros sapmrata rodo, kad dieviškasis įstatymas kintamas, jei nekistų tada nebūtų sandoros apskritai, arba ji būtų viena visiems laikams

Būtent - Atėjau ne panaikinti, o išpildyti!
Koks buvo apipjaustymo tikslas?

[Sharikovas]

Dievas nėra principas, Jis - asmuo. Jis myli, Jis baudžia. Jis yra Pirmasis ir Paskutinysis, Aukščiausiasis, ir negali būti jokio kito asmens virš jo, kuris nors iš tolo būtų į jį panašus. Jis yra karalių Karalius ir dievų Dievas, ir turi visą valdžią danguje ir žemėje.

Is kur tu tai zinai ? Kategoriskai teigi, tai faktai turetu but neatremiami, bet netgi jei ir taip, tai koks man skirtumas ? Prezidentas, Seimas irgi turi daugiau galiu nei as, bet as ant keliu pries juos nepuolu. Net jeigu tas krikscioniu dievas egzistuoja, tai vistiek nesuprantu koks yra tikslas lysti jam i akis, keliaklupsciauti, zemintis ? Ar ne geriau butu tiesiog gyventi savo gyvenima ? Jei be dievo sunku ka nors nenuzudyti ar neisprievartauti, tai visada galima kreiptis i drauga ateista, jis salia ir jis tikrai pades atsirinkti kas moralu ir teisinga, tereikia tik paprasyti.

[Sirius]

Kažkodėl Silpnas tavo dievas steibly.

[Sirius]

Jeigu esi tikras įtikėjęs krikščionys, tai turi išgert mirtinų gyvatės nuodų.
Įrodyk, kad tu tikrai įtikėjęs esi. Kaip jėzus sakė.
O jei tai nepadarysi reiškias tu neįtikėjęs krikščionių dievų.