- Norėdami dalyvauti diskusijose, prašome prisijungti ar užsiregistruoti.
91
Jūsų kūryba / Tiesos sąmonė, 16 tomas
Last post by klajunas - rugpjūčio 09, 2026, 12:24:45Pradinė mokykla
Pradinės mokyklos programa filognozijoje priklauso D5 žinojimo lygiui, atitinkančiam drakono akį, kurioje atverta 200 / 1000 informacijos ir kuri žymima DA200. Šis lygis yra suprantamas kaip „piliečio" lygis, sudarantis apatinę žinojimo piramidės pakopą. Tai nereiškia, kad aukštesnės pakopos žmonėms uždarytos ir nepasiekiamos, tačiau naudojant mokymosi proceso logiką pradedama nuo pradžios, o paskui vystomasi tiek, kiek yra sugebėjimų. D5 lygis yra bazinis lygis, reikalingas pereiti į Baltojo drakono civilizacijos pasaulį, kuris yra kolektyvinis plotas apimantis visą planetą ir pakyla virš tautinio „gardų" plano, žymimo A ir valstybės plano, žymimo Z. Tai reiškia, kad šis siūlomas pagrindas reikalingas perėjimui į globalistinį valstybės etapą, kuriame sprendžiamos ne vien savo, bet ir visos planetos problemos, savo sąmonėje pasiekus virštautinį ir viršvalstybinį supratimą.
Šį modelį susiejus su gyvenimo etapų logika, skirstoma į tris dalis, gaunama, kad pirmas etapas, vadinamas reaktyviuoju, atitinka tautinį substratą, kuris žmoguje susiformuoja vaikystėje, mokantis kalbos ir formuojant tautinės tapatybės pagrindus; antras etapas vadinamas racionaliuoju ir atitinka valstybinį mąstymą, kurio pagrindas - gautas socialinis vaidmuo, priklausantis nuo profesijos, kuriame svarbiausias yra proto ir žinių vystymas; ir trečias etapas yra ezoterinis, jau pakylantis į virštautinį ir viršvalstybinį pasaulį, kuriame svarbą įgyja dvasinės žinios, atskleidžiančios žmogaus ir realybės paslaptis, kurios reikalingos paskutiniame gyvenimo etape. Pirmi du žmogaus sątvaro sluoksniai yra žmogaus rombo horizontali ašis, kurioje tauta apima vidinę, o valstybė išorinę kryptį; o trečias etapas, jau kuriantis civilizacinį sątvaro sluoksnį, yra vertikali ašis, kurioje, apačioje, susiformuoja U (MS - DS) forma, vadinama baziniu Uroboru, o viršuje - informacinės-gnostinės struktūros, žymimos R - RA. Tai bazinė filognozijos formulė, kuri paaiškinama pradinėje mokykloje, kurios tikslas suformuoti DA200 atverties-įmesties lygį, reikalingą padaryti pirmą filognozijos proveržį, įrodantį, kad teorija veiksminga ir duodanti praktinės naudos.
Visa tai galima suformuluoti tokia bendra formule:
JL-P (S [MS - DA200]) - DS (RAF)
JL - juodoji liepsna;
P - pirmapradis kūnas;
S - sumatorius;
MS - mažoji sieva;
DA200 - pradinės mokyklos gnozis;
DS - didžioji sieva;
RAF - filognozijos pagrindu sukurtas raigas.
Šioje formulėje matoma, kad DA200 pagrįsta informacija, kuri atitinka gnosis arba rišlio parametrą, tačiau neturi bazinio sumatoriaus Uroboro išvystymo, kuriame būtų galima gauti daugiau atverties-įmesties, taip padarant norimus proveržius natūraliu būdu. Numatomi proveržiai daugiau siejami su protu ir informacija, kuri priklauso nuo gnostinės sintezės sugebėjimų mažojoje sievoje atsirandančių iš racionalumo srities. Tai reiškia, kad tie genijai, kurie sugebės išspręsti praktinius specialiosios filognozijos klausimus, tai padarys augindami informacinę drakono akies formą. Vystydamas filognozijos teoriją, šiam darbui noriu pakloti pamatus, iš kurių vėliau galbūt išaugs tikro, genialaus žinojimo rūmas, tapsiantis naujos civilizacijos pagrindu. Tam, kad ši teorija nebūtų abstrakti ir nesusiejama su tikrove, filognoziją darau taip pat ir praktine, kad būtų galima įrodyti siūlomų idėjų veiksmingumą. Šio veiksmingumo žymėjimas formulėje yra RAF, reiškiantis, kad turi būti sukurtas raigas, kurio idėja paimta iš filognozijos pradinėje mokykloje pateikiamos informacijos. Įvykdžius šią užduotį, išsprendžiamas D5 pakopos uždavinys, taip pasirengiant pakilti į D4 ir aukštesnius pasaulius Baltojo drakono civilizacijoje. Tai yra pradinė tiesos sąmonės forma, kuri suvokiama kaip gnozis žymimas DA200.
Specialioji filognozija pradinėje mokykloje sutelkia dėmesį į gravitacijos klausimą, kurio tikslas suprasti, kas tai yra DS kloduose, sukurti veiksmingą teoriją MS vidinėje erčioje ir surasti būdų, kaip ją įveikti su antigravitacinio raigo priemone. Pradinėje hipotezėje gravitacija tai mišri zona tarp masės sankaupos ir homogeniško hipostratinio substrato, kurį, koncentruodamasi, masė spaudžia į išorę, sukuriant poslinkio arba mišrią zoną, turinčią vektoriaus žemyn struktūrą, nes stumiama substancija siekia grįžti atgal, taip sukuriant išsilyginimo jėgą. Ši jėga sąveikauja su masyvia materija, stumdama ją žemyn link sankaupos centro, taip sukuriant gravitacijos kosminį efektą. Kita idėja, kuri svarbi antigravitacijos procesui sukurti yra Archimedo jėga, kuri gravitacijos zonoje stumia masę aukštyn, jeigu jos tankis mažesnis už aplinkos tankį su tokia jėga, kiek yra išstumto tos substancijos tūrio. Archimedo jėga žinoma skysčiuose ir dujose, tačiau kadangi aplink planetą šios substancijos aukštis ribotas, tad ir su ja susiję efektai riboti ir jie nepakankami pakilimui į kosmosą.
Tačiau šie pavyzdžiai leidžia suprasti kaip veikia Archimedo principas ir kas būtų, jeigu ją būtų galima sukurti ir kitose substancijose, esančiose toliau už Infra materijas, link Ultra tolimųjų eterių, kuriuos kitur vadinu esencijomis. Bazinės struktūros būtų tos pačios, tik reikėtų sukurti naujus proporcijų parametrus, kurie atitiktų naujų substancijų savybes. Svarbiausia idėja ta, kad gravitacinėje zonoje maksimali Archimedo jėga pasiekiama tada, kai tankis artėja prie nulio, arba kitaip sakant prie vakuumo, kuris į atvirą kosmosą, tai yra laisvą nuo gravitacijos zoną, pakiltų maksimaliu greičiu. Tas vakuumo būsenas Infra materijose būtų galima kurti naudojant tolimųjų eterių burbulus, kurių būtų mažas tankis, o atominėje materijoje - nulinis. Tie burbulai nuo žemės paviršiaus kiltų į orbitą, o prie jų prikabinus krovinius, būtų tokiu būdu galima kelti masę. Šio raigo principo sėkmė priklausytų nuo sugebėjimo kurti vakuumus ir išretėjusios substancijos „plūdurus", kurie ir yra vadinamoji levitacijos priemonė. Tai, kad planetoje stebimi NSO reiškiniai įrodo, kad kažkas panašaus slaptuose projektuose jau sukurta, tačiau pats laikas technologijas padaryti viešas, kad jos atsikratytų sąmokslo teorijų etiketės.
Šios priemonės yra pradinės mokyklos žinojimo lygio, kurios atitinka didžiojoje sievoje DA200 atverties įvykį ir manau, kad su tokiomis žiniomis antigravitacijos klausimas išsprendžiamas per du šimtus metų. Tai nereiškia, kad proceso neįmanoma pagreitinti, tačiau tai priklauso nuo informacijos mainų galimybių. Jeigu slaptos planetos organizacijos nenorės dalintis informacija ir viską reikės nuo nulio daryti patiems - tai užtruks ilgiau, o jeigu įvyktų technologijų atskleidimas, viskas bus daroma pagreitintu režimu. Bet kokiu atveju, reikės keisti paradigmas, kad jos atitiktų naują pasaulį ir naujas pažinimo sąlygas, kuriose proveržiai bus ne ribojami, bet skatinami; paslaptys ne slepiamos, bet atskleidžiamos. Šios galimybės atsiveria todėl, kad civilizacija pasiekė kritinį momentą, kuris priartino prie daugybės proveržių, atveriančių naujas galimybes ir didesnį veiklos mastą. Akivaizdu, kad veiklos masto riba, planeta, bus artimu laiku įveikta ir prasidės tikra kosminė era, inicijuota praėjusio šimtmečio viduryje žengus pirmus žingsnius. Žemėje uždaryta civilizacija nėra tinkamas planetos vystymosi kelias; tad kosminę erą reikia laikyti tikru katalizatoriumi, kuris sukurs naujas teorijas, atvers naujus horizontus ir begalinės plėtros galimybes, be kurių žmonija būtų gana silpnoje padėtyje, priklausoma nuo kosminių ir gamtinių kaprizų, nesugebanti išgyventi ištikus katastrofai, pavyzdžiui, pasikeitus saulės aktyvumui, dėl kurio padidėjimo ar sumažėjimo biologinė gyvybė negalėtų išgyventi.
Todėl pradinės mokyklos gnosis sukuria DA200 struktūrą sumatoriuje, kuris reikalingas RAF proveržio įvykdymui, inicijuojančiam Baltojo drakono civilizaciją Lietuvoje. Filognozija yra paremta dviejų pirmų substratų priemonių arsenalu, nes kuriama pritaikyta lietuviškai sąmonei ir kaip Lietuvoje vystomas projektas. Tačiau jis orientuojasi į virštautinį ir viršvalstybinį civilizacijos lygmenį, nes Baltojo drakono civilizacija suvokiama ne kaip tautinė, bet kaip planetinė, susijusi su valstybių sąjungomis.
Pradinės mokyklos programa filognozijoje priklauso D5 žinojimo lygiui, atitinkančiam drakono akį, kurioje atverta 200 / 1000 informacijos ir kuri žymima DA200. Šis lygis yra suprantamas kaip „piliečio" lygis, sudarantis apatinę žinojimo piramidės pakopą. Tai nereiškia, kad aukštesnės pakopos žmonėms uždarytos ir nepasiekiamos, tačiau naudojant mokymosi proceso logiką pradedama nuo pradžios, o paskui vystomasi tiek, kiek yra sugebėjimų. D5 lygis yra bazinis lygis, reikalingas pereiti į Baltojo drakono civilizacijos pasaulį, kuris yra kolektyvinis plotas apimantis visą planetą ir pakyla virš tautinio „gardų" plano, žymimo A ir valstybės plano, žymimo Z. Tai reiškia, kad šis siūlomas pagrindas reikalingas perėjimui į globalistinį valstybės etapą, kuriame sprendžiamos ne vien savo, bet ir visos planetos problemos, savo sąmonėje pasiekus virštautinį ir viršvalstybinį supratimą.
Šį modelį susiejus su gyvenimo etapų logika, skirstoma į tris dalis, gaunama, kad pirmas etapas, vadinamas reaktyviuoju, atitinka tautinį substratą, kuris žmoguje susiformuoja vaikystėje, mokantis kalbos ir formuojant tautinės tapatybės pagrindus; antras etapas vadinamas racionaliuoju ir atitinka valstybinį mąstymą, kurio pagrindas - gautas socialinis vaidmuo, priklausantis nuo profesijos, kuriame svarbiausias yra proto ir žinių vystymas; ir trečias etapas yra ezoterinis, jau pakylantis į virštautinį ir viršvalstybinį pasaulį, kuriame svarbą įgyja dvasinės žinios, atskleidžiančios žmogaus ir realybės paslaptis, kurios reikalingos paskutiniame gyvenimo etape. Pirmi du žmogaus sątvaro sluoksniai yra žmogaus rombo horizontali ašis, kurioje tauta apima vidinę, o valstybė išorinę kryptį; o trečias etapas, jau kuriantis civilizacinį sątvaro sluoksnį, yra vertikali ašis, kurioje, apačioje, susiformuoja U (MS - DS) forma, vadinama baziniu Uroboru, o viršuje - informacinės-gnostinės struktūros, žymimos R - RA. Tai bazinė filognozijos formulė, kuri paaiškinama pradinėje mokykloje, kurios tikslas suformuoti DA200 atverties-įmesties lygį, reikalingą padaryti pirmą filognozijos proveržį, įrodantį, kad teorija veiksminga ir duodanti praktinės naudos.
Visa tai galima suformuluoti tokia bendra formule:
JL-P (S [MS - DA200]) - DS (RAF)
JL - juodoji liepsna;
P - pirmapradis kūnas;
S - sumatorius;
MS - mažoji sieva;
DA200 - pradinės mokyklos gnozis;
DS - didžioji sieva;
RAF - filognozijos pagrindu sukurtas raigas.
Šioje formulėje matoma, kad DA200 pagrįsta informacija, kuri atitinka gnosis arba rišlio parametrą, tačiau neturi bazinio sumatoriaus Uroboro išvystymo, kuriame būtų galima gauti daugiau atverties-įmesties, taip padarant norimus proveržius natūraliu būdu. Numatomi proveržiai daugiau siejami su protu ir informacija, kuri priklauso nuo gnostinės sintezės sugebėjimų mažojoje sievoje atsirandančių iš racionalumo srities. Tai reiškia, kad tie genijai, kurie sugebės išspręsti praktinius specialiosios filognozijos klausimus, tai padarys augindami informacinę drakono akies formą. Vystydamas filognozijos teoriją, šiam darbui noriu pakloti pamatus, iš kurių vėliau galbūt išaugs tikro, genialaus žinojimo rūmas, tapsiantis naujos civilizacijos pagrindu. Tam, kad ši teorija nebūtų abstrakti ir nesusiejama su tikrove, filognoziją darau taip pat ir praktine, kad būtų galima įrodyti siūlomų idėjų veiksmingumą. Šio veiksmingumo žymėjimas formulėje yra RAF, reiškiantis, kad turi būti sukurtas raigas, kurio idėja paimta iš filognozijos pradinėje mokykloje pateikiamos informacijos. Įvykdžius šią užduotį, išsprendžiamas D5 pakopos uždavinys, taip pasirengiant pakilti į D4 ir aukštesnius pasaulius Baltojo drakono civilizacijoje. Tai yra pradinė tiesos sąmonės forma, kuri suvokiama kaip gnozis žymimas DA200.
Specialioji filognozija pradinėje mokykloje sutelkia dėmesį į gravitacijos klausimą, kurio tikslas suprasti, kas tai yra DS kloduose, sukurti veiksmingą teoriją MS vidinėje erčioje ir surasti būdų, kaip ją įveikti su antigravitacinio raigo priemone. Pradinėje hipotezėje gravitacija tai mišri zona tarp masės sankaupos ir homogeniško hipostratinio substrato, kurį, koncentruodamasi, masė spaudžia į išorę, sukuriant poslinkio arba mišrią zoną, turinčią vektoriaus žemyn struktūrą, nes stumiama substancija siekia grįžti atgal, taip sukuriant išsilyginimo jėgą. Ši jėga sąveikauja su masyvia materija, stumdama ją žemyn link sankaupos centro, taip sukuriant gravitacijos kosminį efektą. Kita idėja, kuri svarbi antigravitacijos procesui sukurti yra Archimedo jėga, kuri gravitacijos zonoje stumia masę aukštyn, jeigu jos tankis mažesnis už aplinkos tankį su tokia jėga, kiek yra išstumto tos substancijos tūrio. Archimedo jėga žinoma skysčiuose ir dujose, tačiau kadangi aplink planetą šios substancijos aukštis ribotas, tad ir su ja susiję efektai riboti ir jie nepakankami pakilimui į kosmosą.
Tačiau šie pavyzdžiai leidžia suprasti kaip veikia Archimedo principas ir kas būtų, jeigu ją būtų galima sukurti ir kitose substancijose, esančiose toliau už Infra materijas, link Ultra tolimųjų eterių, kuriuos kitur vadinu esencijomis. Bazinės struktūros būtų tos pačios, tik reikėtų sukurti naujus proporcijų parametrus, kurie atitiktų naujų substancijų savybes. Svarbiausia idėja ta, kad gravitacinėje zonoje maksimali Archimedo jėga pasiekiama tada, kai tankis artėja prie nulio, arba kitaip sakant prie vakuumo, kuris į atvirą kosmosą, tai yra laisvą nuo gravitacijos zoną, pakiltų maksimaliu greičiu. Tas vakuumo būsenas Infra materijose būtų galima kurti naudojant tolimųjų eterių burbulus, kurių būtų mažas tankis, o atominėje materijoje - nulinis. Tie burbulai nuo žemės paviršiaus kiltų į orbitą, o prie jų prikabinus krovinius, būtų tokiu būdu galima kelti masę. Šio raigo principo sėkmė priklausytų nuo sugebėjimo kurti vakuumus ir išretėjusios substancijos „plūdurus", kurie ir yra vadinamoji levitacijos priemonė. Tai, kad planetoje stebimi NSO reiškiniai įrodo, kad kažkas panašaus slaptuose projektuose jau sukurta, tačiau pats laikas technologijas padaryti viešas, kad jos atsikratytų sąmokslo teorijų etiketės.
Šios priemonės yra pradinės mokyklos žinojimo lygio, kurios atitinka didžiojoje sievoje DA200 atverties įvykį ir manau, kad su tokiomis žiniomis antigravitacijos klausimas išsprendžiamas per du šimtus metų. Tai nereiškia, kad proceso neįmanoma pagreitinti, tačiau tai priklauso nuo informacijos mainų galimybių. Jeigu slaptos planetos organizacijos nenorės dalintis informacija ir viską reikės nuo nulio daryti patiems - tai užtruks ilgiau, o jeigu įvyktų technologijų atskleidimas, viskas bus daroma pagreitintu režimu. Bet kokiu atveju, reikės keisti paradigmas, kad jos atitiktų naują pasaulį ir naujas pažinimo sąlygas, kuriose proveržiai bus ne ribojami, bet skatinami; paslaptys ne slepiamos, bet atskleidžiamos. Šios galimybės atsiveria todėl, kad civilizacija pasiekė kritinį momentą, kuris priartino prie daugybės proveržių, atveriančių naujas galimybes ir didesnį veiklos mastą. Akivaizdu, kad veiklos masto riba, planeta, bus artimu laiku įveikta ir prasidės tikra kosminė era, inicijuota praėjusio šimtmečio viduryje žengus pirmus žingsnius. Žemėje uždaryta civilizacija nėra tinkamas planetos vystymosi kelias; tad kosminę erą reikia laikyti tikru katalizatoriumi, kuris sukurs naujas teorijas, atvers naujus horizontus ir begalinės plėtros galimybes, be kurių žmonija būtų gana silpnoje padėtyje, priklausoma nuo kosminių ir gamtinių kaprizų, nesugebanti išgyventi ištikus katastrofai, pavyzdžiui, pasikeitus saulės aktyvumui, dėl kurio padidėjimo ar sumažėjimo biologinė gyvybė negalėtų išgyventi.
Todėl pradinės mokyklos gnosis sukuria DA200 struktūrą sumatoriuje, kuris reikalingas RAF proveržio įvykdymui, inicijuojančiam Baltojo drakono civilizaciją Lietuvoje. Filognozija yra paremta dviejų pirmų substratų priemonių arsenalu, nes kuriama pritaikyta lietuviškai sąmonei ir kaip Lietuvoje vystomas projektas. Tačiau jis orientuojasi į virštautinį ir viršvalstybinį civilizacijos lygmenį, nes Baltojo drakono civilizacija suvokiama ne kaip tautinė, bet kaip planetinė, susijusi su valstybių sąjungomis.
92
Jūsų kūryba / Tiesos sąmonė, 16 tomas
Last post by klajunas - rugpjūčio 09, 2026, 08:53:49Nuo magijos prie mokslo
Šiame skyrelyje pabandysiu aprašyti pažinimo modelį, kuris svarbus tiesos sąmonės klausimo atskleidimui, nes žinojimas ir tiesos sątvarologijoje būsena beveik sutampa. Šiame tekste pažinimas glaudžiai susijęs su technikos klausimu, nes tiek žinojimas, tiek dirbtiniai daiktai yra tam tikra technika, tik pirmu atveju ji vidinė, o antru - išorinė. Kaip žinoma, „technika" suprantama kaip mažosios ir didžiosios sievos santykis, pradedant ribotu Juodojo drakono suvokimu ir baigiant begaliniu Baltojo drakono suvokimu, kuriančiu tobulus raigus. Norint suprasti elementarią šios idėjos struktūrą tikrovėje, reikia suvokti, kad kaip rezultatas tikrovė gali turėti natūralią tvarką (NT) ir dirbtinę tvarką (DT). Natūrali tvarka yra didžioji sieva, kuriama Absoliuto, kurioje nėra neteisingų būsenų, ateinančių iš tikrovės „netiesos". Tai žemos sąmonės įsikišimo nepaliesta gamta, kurioje rezultatas, regimas ir neregimas kosmosas, pilnai atitinka visų ją sudarančių substancijų savybes. Todėl ši būsena, natūrali tvarka, laikoma tiesos vieta, arba teisinga būsena. Kita vertus, mažojoje sievoje susikuria struktūros, kurių pagrindu kuriama dirbtinė tvarka, kuri į gamtą įveda anomalijas, kurios yra netiesos vieta, nes „patobulinimai" nesupranta tikrovės prigimties, ir kuriami savavališkai. Ši tvarka yra gyvybės kosmose produktas, todėl, galima manyti, kad dieviška sieva, kuri šią gyvybę kuria, yra „atsakinga" ir už dirbtinę tvarką.
Dabar pažiūrėkime kaip šios dvi tvarkos susijusios su technika ir žinojimu kaip vidinės technikos atveju. Loginėmis priemonėmis ją galima apibrėžti taip:
NT ∩ DT = technika
Struktūroje matome, kad tiek NT, tiek DT galima apibrėžti kaip tam tikras aibes, kurių sankirtoje atsiranda dirbtiniai daiktai, kurie apibrėžiami kaip „technika". Šioje vietoje matome, kad jeigu sankirta nulinė tai technika - tik idėjos arba fantazijos, kurios neturi pritaikymo tikrovėje ir realiai neveikia, todėl yra nulinėje sankirtoje su materialia tikrove. Pradėjus idėjas perkėlinėti anapus sąmonės, arba vykdant eksversiją, sankirta darosi vis gilesnė ir tobulesnė, kol pasiekia 100 proc., arba pilną išorinės, natūralios tikrovės ir idėjų sujungimą. Tadas, sakoma, kad perdaryta visa didžioji sieva, kurioje įvykdyta pirmo ir antro fundamento inversija ir kosmosas pilnai atsidūręs gyvybės valdžioje. Šis procesas atspindimas visose civilizacijose, kurios vystosi, nuo nulinės sankirtos ir tik gyvūninės būklės, iki maksimalios sankirtos, kur idėjos tokios efektyvios, kad jos leidžia pilnai kontroliuoti gamtą.
Dabar reikia giliau paaiškinti, kokių sąlygų reikia, kad technika būtų tikra ir veikianti, o ne tik išorinis teatras arba psichologinis primetinėjimas. Iš natūralios tvarkos dirbtinis daiktas gauna veikimo sugebėjimą, nes veikti gali tik tai, kas tikra ir realu, tad veiksmas visada paimamas iš anapus; o dirbtinė tvarka primeta formą, kuri efektyviai prisiderina prie natūralios daiktų tvarkos. Kitaip sakant, kad būtų sukurtas efektyvus techninis daiktas, turi bendradarbiauti abi tvarkos, o atskirai, jos yra neturinčios techninio efektyvumo. Tik sėkmingai pertvarkius natūralias substancijos savybes ir suteikus joms norimą idėjinę formą, galima gauti efektyvų raigą. Pavyzdžiui, imant magiją, jos idėjinė forma su anapusine tikrovę, kiek žinoma, susijungia neefektyviai, tad laikoma, kad ji neveikia, o dyzelinis variklis taip tiksliai sugeba sujungti kuro ir mechaninio agregato termodinamines ir mechanines savybes, kad mašina tampa tikrai veikiančiu įrankiu. Dėl šios priežasties reikia siekti, kad dirbtinė tvarka kuo labiau atitiktų natūralią tvarką, kad jas būtų galima sėkmingai jungti į techninius daiktus. Idėjos, neatitinkančios natūralios tvarkos galimybių, niekada nebus veiksmingos, ir jų kuriami įvykiai bus prilygstantys „magijos" technologijoms, kurios turi formą, bet neturi „efekto" (išskyrus psichologinį).
Šią idėją uždėjus ant visos holoplastinės realybės supaprastinto modelio, kuris yra žymimas kaip koordinačių sistema, kurioje susikerta makro-mikro ir infra-ultra ašys.
Iš šio brėžinio matoma, kad visi „pažinimai" prasideda nuo sumatoriaus logikos, kuri yra makro-infra segmente; ir istoriškai turi parodytas pagrindines kryptis, kur pirmoji yra magijos kryptis, rodanti gylinį perėjimą nuo infra prie ultra-makro ekosistemos, tikint, kad gyvybė yra ne tik infra materijose, bet ir ultra, ir kad egzistuoja anapusinė civilizacija, kuri vadinama „Dangaus karalyste". Ši karalystė yra tikėjimo objektas, manant, kad po mirties žmogus pereina į kitą gyvenimą ir taip pratęsia savo gyvūninę egzistenciją aukštesniame lygyje. Tačiau pirma kryptimi pagrįstos technikos yra tik forma, kurios veiksmingumas nepatikrintas nei magijoje, nei religijoje. Kita kryptis, vadinama infra-makro-mikro, pasirodė daug sėkmingesnė ir ją planetoje išvystė mokslinė civilizacija, sukūrusi atomo modelį, Mendelejevo lentelę, kvantinę mechaniką, iš kurios buvo atrasta daug praktinių pritaikymų, kurie pavirto į tikras, materialistines, veikiančias technologijas. Nors ultra segmentai nei makro, nei mikro lygmenyje kol kas neatidaryti, jie žinomi kaip tikri, nes iš jų sudaryta siela, sumatorius, psichinės substancijos, kurios yra ne tik tikimos, bet ir realios, nes kiekvienas jas gali pamatyti savyje. Tai reiškia, kad norint suvokti holoplastinę realybę, reikia žinojimą, arba dirbtinės ir natūralios tvarkos sankirtą, plėsti ir į ultra segmentus. Tačiau tam reikia suprasti šių substancijų tikras savybes ir sugalvoti kaip joms primesti norimą dirbtinę formą, kad gautųsi veikiantys raigai. Nesant žinojime atitikimo, raigai bus neveikiantys ir prilygs magijos priemonėms.
Norint, kad infra materijos veiktų net tik šiame sluoksnyje, jas reikia pertvarkyti mikro lygmenyje, kuriame joms suteikiamos tokios savybės, kad jomis naudojantis galima daryti poveikį ultra krypties dvasiniam pasauliui makroskopiniame lygmenyje. Tada kiek žmogus savo sandaroje turi tokių dalių, joms bus galima daryti psioninį poveikį. Kaip žinoma, vien makroskopinės technologijos, be vidinės struktūros perdarymo, tokio poveikio neturi, todėl yra tik psichologiškai veikianti magija. Tai reiškia, kad ateityje, tai kas kažkada buvo tik norai ir svajonės, pasiekus tikrą natūralios tvarkos pažinimo lygį, taps giluminiu veikimu veikiančiomis priemonėmis. Kadangi šiuolaikinis mokslas yra pasiekęs savotišką ribą to, kas atrodo įmanoma, tai ne toks lengvas uždavinys, nes ultra substancijos iš infra materijos perspektyvos sunkiai įrankinamos. Juo labiau, nežinant šių substancijų tikros formos ir savybių, neaišku ką daryti, kad jas būtų galima norimu būdu modifikuoti, sukuriant giluminius ultra raigus, kuriuose būtų sėkmingai sujungta natūrali ir dirbtinė tvarka. Kadangi Baltojo drakono tiesos sąmonės logika siekia tobulos technologijos, turi būti maksimalus natūralios ir dirbtinės tvarkos sulyginimas, kad būtų galima kurti pilnu gyliu tikrovėje veikiančias idėjas.
Kuo giliau kvantiniame lygmenyje mokama kurti veiksmingus raigus, tuo technologijos tampa artimesnės „natūraliai gamtai" ir tuo mažiau priešinasi jos prigimčiai. Norint šį lygį pasiekti, reikia sukurti maksimalų mažosios ir didžiosios sievos sutapimą, kuris ir reikš dirbtinės ir natūralios tvarkos veiksmingą sulyginimą. Nors natūraliai tai padaryti gana sunku, pirmiausiai reikia pakloti teisingus pamatus ant kurių paskui būtų galima pastatyti visą giluminio pažinimo rūmą, atitinkantį Baltojo drakono civilizacijos lygį. Tam primityvus infra-makro sumatorius turi būti gerokai patobulintas, kuriant giluminį žinojimą, leisiantį sukurti naujas materijos formas, turinčias egzotiškų savybių ir veikiančias kitaip, negu įprastos infra substancijos. Iki to viskas prilygs tik senovinės magijos formoms, kurios turi gerą intenciją, bet nepakankamą žinojimo lygį, kad galėtų kurti veiksmingas priemones. Žinoma, jeigu „anapus" yra mąstanti gyvybė, ji kažkokį įvykį gali suvokti ir kaip nors reaguoti, tačiau tai nėra dėsnis ir nėra būtinas rezultatas.
Šiame skyrelyje pabandysiu aprašyti pažinimo modelį, kuris svarbus tiesos sąmonės klausimo atskleidimui, nes žinojimas ir tiesos sątvarologijoje būsena beveik sutampa. Šiame tekste pažinimas glaudžiai susijęs su technikos klausimu, nes tiek žinojimas, tiek dirbtiniai daiktai yra tam tikra technika, tik pirmu atveju ji vidinė, o antru - išorinė. Kaip žinoma, „technika" suprantama kaip mažosios ir didžiosios sievos santykis, pradedant ribotu Juodojo drakono suvokimu ir baigiant begaliniu Baltojo drakono suvokimu, kuriančiu tobulus raigus. Norint suprasti elementarią šios idėjos struktūrą tikrovėje, reikia suvokti, kad kaip rezultatas tikrovė gali turėti natūralią tvarką (NT) ir dirbtinę tvarką (DT). Natūrali tvarka yra didžioji sieva, kuriama Absoliuto, kurioje nėra neteisingų būsenų, ateinančių iš tikrovės „netiesos". Tai žemos sąmonės įsikišimo nepaliesta gamta, kurioje rezultatas, regimas ir neregimas kosmosas, pilnai atitinka visų ją sudarančių substancijų savybes. Todėl ši būsena, natūrali tvarka, laikoma tiesos vieta, arba teisinga būsena. Kita vertus, mažojoje sievoje susikuria struktūros, kurių pagrindu kuriama dirbtinė tvarka, kuri į gamtą įveda anomalijas, kurios yra netiesos vieta, nes „patobulinimai" nesupranta tikrovės prigimties, ir kuriami savavališkai. Ši tvarka yra gyvybės kosmose produktas, todėl, galima manyti, kad dieviška sieva, kuri šią gyvybę kuria, yra „atsakinga" ir už dirbtinę tvarką.
Dabar pažiūrėkime kaip šios dvi tvarkos susijusios su technika ir žinojimu kaip vidinės technikos atveju. Loginėmis priemonėmis ją galima apibrėžti taip:
NT ∩ DT = technika
Struktūroje matome, kad tiek NT, tiek DT galima apibrėžti kaip tam tikras aibes, kurių sankirtoje atsiranda dirbtiniai daiktai, kurie apibrėžiami kaip „technika". Šioje vietoje matome, kad jeigu sankirta nulinė tai technika - tik idėjos arba fantazijos, kurios neturi pritaikymo tikrovėje ir realiai neveikia, todėl yra nulinėje sankirtoje su materialia tikrove. Pradėjus idėjas perkėlinėti anapus sąmonės, arba vykdant eksversiją, sankirta darosi vis gilesnė ir tobulesnė, kol pasiekia 100 proc., arba pilną išorinės, natūralios tikrovės ir idėjų sujungimą. Tadas, sakoma, kad perdaryta visa didžioji sieva, kurioje įvykdyta pirmo ir antro fundamento inversija ir kosmosas pilnai atsidūręs gyvybės valdžioje. Šis procesas atspindimas visose civilizacijose, kurios vystosi, nuo nulinės sankirtos ir tik gyvūninės būklės, iki maksimalios sankirtos, kur idėjos tokios efektyvios, kad jos leidžia pilnai kontroliuoti gamtą.
Dabar reikia giliau paaiškinti, kokių sąlygų reikia, kad technika būtų tikra ir veikianti, o ne tik išorinis teatras arba psichologinis primetinėjimas. Iš natūralios tvarkos dirbtinis daiktas gauna veikimo sugebėjimą, nes veikti gali tik tai, kas tikra ir realu, tad veiksmas visada paimamas iš anapus; o dirbtinė tvarka primeta formą, kuri efektyviai prisiderina prie natūralios daiktų tvarkos. Kitaip sakant, kad būtų sukurtas efektyvus techninis daiktas, turi bendradarbiauti abi tvarkos, o atskirai, jos yra neturinčios techninio efektyvumo. Tik sėkmingai pertvarkius natūralias substancijos savybes ir suteikus joms norimą idėjinę formą, galima gauti efektyvų raigą. Pavyzdžiui, imant magiją, jos idėjinė forma su anapusine tikrovę, kiek žinoma, susijungia neefektyviai, tad laikoma, kad ji neveikia, o dyzelinis variklis taip tiksliai sugeba sujungti kuro ir mechaninio agregato termodinamines ir mechanines savybes, kad mašina tampa tikrai veikiančiu įrankiu. Dėl šios priežasties reikia siekti, kad dirbtinė tvarka kuo labiau atitiktų natūralią tvarką, kad jas būtų galima sėkmingai jungti į techninius daiktus. Idėjos, neatitinkančios natūralios tvarkos galimybių, niekada nebus veiksmingos, ir jų kuriami įvykiai bus prilygstantys „magijos" technologijoms, kurios turi formą, bet neturi „efekto" (išskyrus psichologinį).
Šią idėją uždėjus ant visos holoplastinės realybės supaprastinto modelio, kuris yra žymimas kaip koordinačių sistema, kurioje susikerta makro-mikro ir infra-ultra ašys.
Iš šio brėžinio matoma, kad visi „pažinimai" prasideda nuo sumatoriaus logikos, kuri yra makro-infra segmente; ir istoriškai turi parodytas pagrindines kryptis, kur pirmoji yra magijos kryptis, rodanti gylinį perėjimą nuo infra prie ultra-makro ekosistemos, tikint, kad gyvybė yra ne tik infra materijose, bet ir ultra, ir kad egzistuoja anapusinė civilizacija, kuri vadinama „Dangaus karalyste". Ši karalystė yra tikėjimo objektas, manant, kad po mirties žmogus pereina į kitą gyvenimą ir taip pratęsia savo gyvūninę egzistenciją aukštesniame lygyje. Tačiau pirma kryptimi pagrįstos technikos yra tik forma, kurios veiksmingumas nepatikrintas nei magijoje, nei religijoje. Kita kryptis, vadinama infra-makro-mikro, pasirodė daug sėkmingesnė ir ją planetoje išvystė mokslinė civilizacija, sukūrusi atomo modelį, Mendelejevo lentelę, kvantinę mechaniką, iš kurios buvo atrasta daug praktinių pritaikymų, kurie pavirto į tikras, materialistines, veikiančias technologijas. Nors ultra segmentai nei makro, nei mikro lygmenyje kol kas neatidaryti, jie žinomi kaip tikri, nes iš jų sudaryta siela, sumatorius, psichinės substancijos, kurios yra ne tik tikimos, bet ir realios, nes kiekvienas jas gali pamatyti savyje. Tai reiškia, kad norint suvokti holoplastinę realybę, reikia žinojimą, arba dirbtinės ir natūralios tvarkos sankirtą, plėsti ir į ultra segmentus. Tačiau tam reikia suprasti šių substancijų tikras savybes ir sugalvoti kaip joms primesti norimą dirbtinę formą, kad gautųsi veikiantys raigai. Nesant žinojime atitikimo, raigai bus neveikiantys ir prilygs magijos priemonėms.
Norint, kad infra materijos veiktų net tik šiame sluoksnyje, jas reikia pertvarkyti mikro lygmenyje, kuriame joms suteikiamos tokios savybės, kad jomis naudojantis galima daryti poveikį ultra krypties dvasiniam pasauliui makroskopiniame lygmenyje. Tada kiek žmogus savo sandaroje turi tokių dalių, joms bus galima daryti psioninį poveikį. Kaip žinoma, vien makroskopinės technologijos, be vidinės struktūros perdarymo, tokio poveikio neturi, todėl yra tik psichologiškai veikianti magija. Tai reiškia, kad ateityje, tai kas kažkada buvo tik norai ir svajonės, pasiekus tikrą natūralios tvarkos pažinimo lygį, taps giluminiu veikimu veikiančiomis priemonėmis. Kadangi šiuolaikinis mokslas yra pasiekęs savotišką ribą to, kas atrodo įmanoma, tai ne toks lengvas uždavinys, nes ultra substancijos iš infra materijos perspektyvos sunkiai įrankinamos. Juo labiau, nežinant šių substancijų tikros formos ir savybių, neaišku ką daryti, kad jas būtų galima norimu būdu modifikuoti, sukuriant giluminius ultra raigus, kuriuose būtų sėkmingai sujungta natūrali ir dirbtinė tvarka. Kadangi Baltojo drakono tiesos sąmonės logika siekia tobulos technologijos, turi būti maksimalus natūralios ir dirbtinės tvarkos sulyginimas, kad būtų galima kurti pilnu gyliu tikrovėje veikiančias idėjas.
Kuo giliau kvantiniame lygmenyje mokama kurti veiksmingus raigus, tuo technologijos tampa artimesnės „natūraliai gamtai" ir tuo mažiau priešinasi jos prigimčiai. Norint šį lygį pasiekti, reikia sukurti maksimalų mažosios ir didžiosios sievos sutapimą, kuris ir reikš dirbtinės ir natūralios tvarkos veiksmingą sulyginimą. Nors natūraliai tai padaryti gana sunku, pirmiausiai reikia pakloti teisingus pamatus ant kurių paskui būtų galima pastatyti visą giluminio pažinimo rūmą, atitinkantį Baltojo drakono civilizacijos lygį. Tam primityvus infra-makro sumatorius turi būti gerokai patobulintas, kuriant giluminį žinojimą, leisiantį sukurti naujas materijos formas, turinčias egzotiškų savybių ir veikiančias kitaip, negu įprastos infra substancijos. Iki to viskas prilygs tik senovinės magijos formoms, kurios turi gerą intenciją, bet nepakankamą žinojimo lygį, kad galėtų kurti veiksmingas priemones. Žinoma, jeigu „anapus" yra mąstanti gyvybė, ji kažkokį įvykį gali suvokti ir kaip nors reaguoti, tačiau tai nėra dėsnis ir nėra būtinas rezultatas.
93
Jūsų kūryba / Ne dvasingumo autorius
Last post by cs - rugpjūčio 08, 2026, 21:18:59CitataŠiek tiek apie alchemiją.Neturime išlikusios alchemijoje senosios kalbos ir užrašų, kurie veiktų kaip efektingas alchemijos žodynas ir žinynas iš antikos laikmečio, leidžiantis sužinoti "Kas ta alchemija (savo efektu)?" pirmu žinojimu. Mums šiuo metu tik duota žinoti, kad alchemija atsirado pasaulyje senai, o istorijoje buvo neilgą laiką, taip pat žnoma, kad alchemija tuo metu padarė atradimų. Atradimai buvo susiję su amžinybe, o daugelis to meto žmonių žvelgė į tai skeptiškai. Minėjau, kad alchemija yra reta mitologijos forma, kuri kalba apie mišrias praktikas kaip šaltinis. Pagrindinis šaltinis leidžia suprasti, kad alchemija formuluojama iš didelių pastangų ir iš tikrovinės pradinės ribos sąmonės. Tačiau tam minimalių pastangų neužtenka. Todėl antikos laikmečio eroje alchemijos laikmetis, ypač Balkanų, Romėnų, Egipto vietovėse buvo pastangomis lemiamas veiksmas aprašyti savo kalbomis alchemiją ir ją rasti veiksmingame atlikime. Tokia alchemija išlikusiuose raštuose yra sutinkama simbolizme kaip: "gyvybė maginėje ir mitologinėje aplinkoje, bet toli neatitoliusioje nuo tikrovės, taip pat surandama priraišume su pasauliu". Simbolizmas, kurį naudodavo achemija, yra kryptis, kuri logikoje buvo naudojama tuo metu, kaip buvo populiaru religijose ir ezoterikoje. Toks istorinis momentas yra labai abstraktus, bet kartu metodinis ir veiksmingas. Nors šių dienų alchemijos veiksmingumas nebėra tiek suaktyvinamas, kaip antikos ar viduramžių laikais, tai taip pat nepasiekia maksimalios vertės, kurią pradžioje suaktyvavo alchemija. Ir tai nebetampa veiksminga kas aprašyta senuose Balkanų, Romėnų, Egipto alchemijos šaltiniuose.
Mano nagrinėjimas, pačios alchemijos yra toks, kuris siekia ieškoti efekto sprendimo, iš to ką davė senovės alchemija savo pirmomis praktikomis. Todėl aš parodžiau, kad tam gali būti sprendimu reikalinga sauga ir išplėtimas alchemijos. Tai nėra didelis žingsnis, bet istorinis etapas jau davė šaltinius, kurie minimaliai išlikę, o aktyvuoti alchemiją šiais laikais nėra įmanoma pirmomis jos praktikomis. Todėl turiu planą, kuris krypsta į naują alchemiją. Tam būtina atskira simbolizmo kalba, principai, požiūris, pastangos. Tai pradžioje kyla iš sąmoningumo, kuris suaktyvinamas su alchemija ir tai išliko istorijos laiko etape, bet dabartyje neišliko. Todėl, mano kryptyje, kaip alchemija atsiranda, pirma yra veiksminga šaltinyje su tam tikru istorijos laiku, pirmomis praktikomis. Tačiau nevisas veiksmingumas turi veiksmingumą, jei esmė yra paslėpta ir jei stovima tolimame etape, nuo pradžių, kai praeina daug laiko. Antikos laikas yra datuojamas per ilgas pasaulyje, ir tiek laiko prabūti neįmanoma, nors alchemijos vienas iš tikslų buvo atrasti gyvenimo amžiaus amžinybę, tas nebuvo surastas efektingume. Todėl, daug senosios alchemijos iškeltų tikslų yra mitiniai. Taigi, savo "Pogrindžio" metodu, siekiu atrasti alchemijoje tai, kas efektyvu.
94
Jūsų kūryba / Tiesos sąmonė, 16 tomas
Last post by klajunas - rugpjūčio 08, 2026, 15:48:06Tiesos logikos
Ankstesniuose „Filognozijos pradmenų" tomuose apie tiesą jau esu nemažai rašęs, tačiau šiame tome, kuris specialiai skirtas tiesos sąmonės klausimui, problemą išplėtosiu daug giliau ir susiesiu su Baltojo drakono civilizacijos idėja. Tai reiškia, kad idėja mąstoma ne siaurąja prasme, santykinės tikrovės atžvilgiu, kurioje tiesa yra tik ribotas vaizdinys, nesugebantis aprėpti visos tikrovės, tačiau priešingai, plačiąja prasme, orientuojantis į absoliučią realybę. Tiesa mąstoma kaip santykinės ir absoliučios realybės santykis, anksčiau vadintų pirmine ir antrine tikrove, žymimas dviejų elementų sandūra, tai yra MS-DS. Tai jau žinomos ir gerai išnagrinėtos mažoji ir didžioji sieva. Tiesą suprantu kaip antrinę dirbtinę būseną, sukurtą arba mažosios arba didžiosios sievos, kuri reiškiasi arba kaip informacinė holograma arba kaip materiali technika. Ši struktūra gali turėti daug logikų, tačiau savo teorijoje remsiuosi standartine versija, kuri yra Dievo bažnyčios logika, Šėtono bažnyčios logika ir Baltojo drakono logika. Kadangi nuo penkiolikto tomo filognozija renkasi Baltojo drakono kelią, „Tiesos sąmonėje" vystysiu pastarąją versija, o kitos bus pateikiamos tik paaiškinti kontekstą.
I. Dievo bažnyčios tiesos logika. Šiame tiesos kelyje principas paaiškinama struktūriniu būdu:
MS (netiesa) - DS (tiesa)
Tiesa = MS (ds) - Netiesa = DS (ms)
Tiesa = MS (R) - Netiesa = DS (RA)
Pasiaiškinkime šią logiką nuo pradžių. MS (netiesa) reiškia, kad mažoji sieva sugeba sujungti tik dirbtinę hologramą, kuri yra toli nutolusi nuo pirminės realybės, žymimos DS (tiesa), ir iš esmės jos neatitinka. Be abejo yra gyvūninei orientacijai reikalingas informacijos minimumas, tačiau pati realybės esmė hologramoje nerodoma, ir kokia žmogaus bei pasaulio prasmė - nežinoma. O tai reiškia, kad pradinėje stadijoje tiesa tapatinama su anapusiniu Absoliutu, kuris mažojoje sievoje neatveriamas, taip ją darydamas netikrovės terpe. Tačiau žmogus turi sugebėjimą didžiąją sievą įtraukti į vidų, šį procesą vadinant inversija, ir kiek tai pavyksta, net jeigu ir nedideliu procentu, kažkiek tiesos sąmonėje pasirodo. Taip pat šią vidinę būseną žmogus eksversijoje moka perkelti į anapusinį pasaulį, sukuriant dirbtinę realybę, ir kadangi šis principas neatitinka natūralios tvarkos - jis laikomas išorinės netiesos vieta. Tai reiškia, kad inversijoje ir eksversijoje tiesa ir netiesa apsikeičia vietomis, tokiu principu išreiškiant Dievo bažnyčiai būdingą logiką. Pereinant prie standartinių žymėjimų, ds paverčiamas į informacinį rišlį, žymimą R, kuris yra civilizacinė informacija, apimanti žmonėse tikrovės kosmologinę visumą; taip pat ms yra pakeičiamas į raigą, kuris yra techninis natūralių substancijų sujungimas, žymimas RA, kuris Dievo bažnyčioje laikomas blogio vieta, nes eina prieš Dievo planą, primetant tikrovei žmogaus valią.
II. Šėtono bažnyčios tiesos logika. Alternatyvi logika aprašoma taip:
MS (tiesa) - DS (netiesa)
Netiesa = MS (ds) - Tiesa = DS (ms)
Netiesa = MS (R) - Tiesa = DS (RA)
Ši tvarka yra apversta Dievo bažnyčios tvarka, kurioje manoma, kad tiesa ateina iš žmogaus, ir kiek jis savo valios primeta natūraliam, dieviškam pasauliui, tiek jis yra tiesa, o kiek tikro pasaulio ateina į mažąją sievą, ji visa yra netiesa, kurią reikia perdaryti pagal žmogaus valią ir norus. Šiame principe visa tai, kas yra natūralu laikoma blogiu, ir manoma, kad žmogus visą pasaulį turi pakeisti, nepaliekant jame nieko, kas ateina iš Dievo, jeigu tai netinka ar netarnauja žmogui. Tai antrinės tikrovės persvaros prieš pirminę tikrovę principas, kuriame žiūrint iš vidaus jos apsikeičia vietomis ir metafizika tampa antrine, o empirija pirmine būtimi. Save padaręs centru ir įsisavinęs visą artimiausią tikrovę, žmogus pradeda brautis gilyn, bet ne tam, kad garbintų, o tam, kad užkariautų. Tai „Dievo mirties" principas, kuris žinomas nuo F. Nietzsche'ės, po kurios į jo vietą bandoma pastatyti viršžmogį. Kalbant apie civilizacinį R, ypač apie religinį jo variantą, jis nelaikomas geru žmonių organizavimo principu, nes verčia juos nusižeminti prieš transcendenciją, vietoj to, kad taptų jos šeimininkais. Šioje versijoje tiesos vieta yra techninis RA ir jam tarnaujantis žmogus, kuris ypač būdingas mokslinėje, technologinėje civilizacijoje. Filognozijoje ši tiesos sąmonės būsena taip pat analizuojama, bet tik kaip pradinis etapas, nuo kurio pereinama prie Baltojo drakono civilizacijos.
III. Baltojo drakono tiesos logika. Pagrindinis filognozijoje naudojamas tiesos modelis toks:
MS (tiesa) - DS (tiesa)
Tiesa = MS (DS) - Tiesa = DS (DS)
Tiesa = MS (RH) - Tiesa = DS (RAH)
Kadangi Baltojo drakono ontologinė holograma prilygsta pirminei tikrovei, ji, kaip ir pats Absoliutas, yra tiesos vieta, kurioje sąmonė aprėpia visą tikrovę, visą transcendenciją ir pilnai supranta jos bei savęs paslaptį. Tokiu principu tarp egzistencijos ir būties yra pilnas atitikimas, kuriame nėra vietos netiesai, kuri yra žemesnio rango už pirmapradę būseną, todėl natūraliai atmetama kaip menkavertė. Renkantis tai, kas geriau, visada renkamasi tiesa, todėl holoplastinis rišlys, apimantis visą holoplastinę civilizacijos informaciją, pilnai sutampa su pilnu Feynmano medžiu, o holoplastinės technologijos sutampa su natūralia tvarka, kaip natūrali gamta. Kalbant apie tiesos sąmonę ir jos logiką, pirmiausiai omenyje turima šis variantas, į kurį orientuotos visos filognozijos pastangos. Nors iš pradžių galėjo atrodyti, kad renkamasis Šėtono bažnyčios kelias, rodant palankumą techninei civilizacijai, nors buvo kritikuojamas moralės neatinkantis jos variantas. Galima pagalvoti, kad užtenka padaryti, kad technologijos būtų nekenksmingos žmogui ir visos moralinės problemos bus išspręstos, tačiau klausimas daug sudėtingesnis ir norint išvengti technologinio pragaro, to neužtenka, ypač dėl to, kad tai apima ne tik žmonijos klausimą, bet ir visos gyvybės, o taip pat ir „negyvos gamtos". Tam, kad būtų galima pamatyti tikrą problemos mastą, reikia būti pilną realybę suvokiančiu dievūnu, į kurio logiką ir orientuojasi mano knygos. Ir kol tokia sąmonė neturima, Šėtono bažnyčią verčiau suspenduoti, negu eiti į priekį aklu ėjimu.
Kadangi savo knygose pasirinkau eiti Baltojo drakono civilizacijos keliu, tiesos sąmonei keliu aukščiausius reikalavimus, ir manau, kad kol žmogus nėra pasiekęs aukščiausios išsivystymo pakopos, saugesnis principas būtų laikytis Dievo bažnyčios logikos, kuri gali atrodyti nepatraukli lyginant su technologinio masto begaliniu plėtimu, tačiau tai ne absoliutus principas, o tik laikina strategija, kol atsiras aukštesnio lygio sąmoningumas ir civilizacinis rišlys pasieks aukštesnį išsivystymą. Natūrali tvarka neturi būti menkinama, rodant, kad ji neefektyvi, neatitinka žmogaus lūkesčių ir todėl turi būti „tobulinama". Tikrovę iš tikro pagerinti įmanoma, jeigu verta, tik tuomet, kai žinai pilną jos apimtį; priešingu atveju, tai, kas atrodo pagerinimu, gali iš tikro tapti milžinišku pabloginimu. Kitaip, sakant, filognozijoje pasisakau ne prieš technologijas apskritai, bet prieš netobulas technologijas, kurios netinkamai įvestos į pasaulį ir jam kenkia matomais bei nematomais būdais. Tobula technologija laikau tą, kuri prilygsta natūraliam objektui, ir kuri į realybę įkomponuota tokiu gyliu, kad joje atrodo kaip gamta. Tam, kad būtų pasiektas šis lygis, reikalingas pakankamas dirbtinės tvarkos spektras, apimantis Infra ir Ultra substancijas, makro ir mikro skopinius lygmenis. Tačiau, kad taip atsitiktų, turi būti pasiektas pakankamai aukštas tiesos sąmonės išsivystymas, ir filognozijos knygomis tam siekiu padaryti gerą pradžią Lietuvoje.
Ankstesniuose „Filognozijos pradmenų" tomuose apie tiesą jau esu nemažai rašęs, tačiau šiame tome, kuris specialiai skirtas tiesos sąmonės klausimui, problemą išplėtosiu daug giliau ir susiesiu su Baltojo drakono civilizacijos idėja. Tai reiškia, kad idėja mąstoma ne siaurąja prasme, santykinės tikrovės atžvilgiu, kurioje tiesa yra tik ribotas vaizdinys, nesugebantis aprėpti visos tikrovės, tačiau priešingai, plačiąja prasme, orientuojantis į absoliučią realybę. Tiesa mąstoma kaip santykinės ir absoliučios realybės santykis, anksčiau vadintų pirmine ir antrine tikrove, žymimas dviejų elementų sandūra, tai yra MS-DS. Tai jau žinomos ir gerai išnagrinėtos mažoji ir didžioji sieva. Tiesą suprantu kaip antrinę dirbtinę būseną, sukurtą arba mažosios arba didžiosios sievos, kuri reiškiasi arba kaip informacinė holograma arba kaip materiali technika. Ši struktūra gali turėti daug logikų, tačiau savo teorijoje remsiuosi standartine versija, kuri yra Dievo bažnyčios logika, Šėtono bažnyčios logika ir Baltojo drakono logika. Kadangi nuo penkiolikto tomo filognozija renkasi Baltojo drakono kelią, „Tiesos sąmonėje" vystysiu pastarąją versija, o kitos bus pateikiamos tik paaiškinti kontekstą.
I. Dievo bažnyčios tiesos logika. Šiame tiesos kelyje principas paaiškinama struktūriniu būdu:
MS (netiesa) - DS (tiesa)
Tiesa = MS (ds) - Netiesa = DS (ms)
Tiesa = MS (R) - Netiesa = DS (RA)
Pasiaiškinkime šią logiką nuo pradžių. MS (netiesa) reiškia, kad mažoji sieva sugeba sujungti tik dirbtinę hologramą, kuri yra toli nutolusi nuo pirminės realybės, žymimos DS (tiesa), ir iš esmės jos neatitinka. Be abejo yra gyvūninei orientacijai reikalingas informacijos minimumas, tačiau pati realybės esmė hologramoje nerodoma, ir kokia žmogaus bei pasaulio prasmė - nežinoma. O tai reiškia, kad pradinėje stadijoje tiesa tapatinama su anapusiniu Absoliutu, kuris mažojoje sievoje neatveriamas, taip ją darydamas netikrovės terpe. Tačiau žmogus turi sugebėjimą didžiąją sievą įtraukti į vidų, šį procesą vadinant inversija, ir kiek tai pavyksta, net jeigu ir nedideliu procentu, kažkiek tiesos sąmonėje pasirodo. Taip pat šią vidinę būseną žmogus eksversijoje moka perkelti į anapusinį pasaulį, sukuriant dirbtinę realybę, ir kadangi šis principas neatitinka natūralios tvarkos - jis laikomas išorinės netiesos vieta. Tai reiškia, kad inversijoje ir eksversijoje tiesa ir netiesa apsikeičia vietomis, tokiu principu išreiškiant Dievo bažnyčiai būdingą logiką. Pereinant prie standartinių žymėjimų, ds paverčiamas į informacinį rišlį, žymimą R, kuris yra civilizacinė informacija, apimanti žmonėse tikrovės kosmologinę visumą; taip pat ms yra pakeičiamas į raigą, kuris yra techninis natūralių substancijų sujungimas, žymimas RA, kuris Dievo bažnyčioje laikomas blogio vieta, nes eina prieš Dievo planą, primetant tikrovei žmogaus valią.
II. Šėtono bažnyčios tiesos logika. Alternatyvi logika aprašoma taip:
MS (tiesa) - DS (netiesa)
Netiesa = MS (ds) - Tiesa = DS (ms)
Netiesa = MS (R) - Tiesa = DS (RA)
Ši tvarka yra apversta Dievo bažnyčios tvarka, kurioje manoma, kad tiesa ateina iš žmogaus, ir kiek jis savo valios primeta natūraliam, dieviškam pasauliui, tiek jis yra tiesa, o kiek tikro pasaulio ateina į mažąją sievą, ji visa yra netiesa, kurią reikia perdaryti pagal žmogaus valią ir norus. Šiame principe visa tai, kas yra natūralu laikoma blogiu, ir manoma, kad žmogus visą pasaulį turi pakeisti, nepaliekant jame nieko, kas ateina iš Dievo, jeigu tai netinka ar netarnauja žmogui. Tai antrinės tikrovės persvaros prieš pirminę tikrovę principas, kuriame žiūrint iš vidaus jos apsikeičia vietomis ir metafizika tampa antrine, o empirija pirmine būtimi. Save padaręs centru ir įsisavinęs visą artimiausią tikrovę, žmogus pradeda brautis gilyn, bet ne tam, kad garbintų, o tam, kad užkariautų. Tai „Dievo mirties" principas, kuris žinomas nuo F. Nietzsche'ės, po kurios į jo vietą bandoma pastatyti viršžmogį. Kalbant apie civilizacinį R, ypač apie religinį jo variantą, jis nelaikomas geru žmonių organizavimo principu, nes verčia juos nusižeminti prieš transcendenciją, vietoj to, kad taptų jos šeimininkais. Šioje versijoje tiesos vieta yra techninis RA ir jam tarnaujantis žmogus, kuris ypač būdingas mokslinėje, technologinėje civilizacijoje. Filognozijoje ši tiesos sąmonės būsena taip pat analizuojama, bet tik kaip pradinis etapas, nuo kurio pereinama prie Baltojo drakono civilizacijos.
III. Baltojo drakono tiesos logika. Pagrindinis filognozijoje naudojamas tiesos modelis toks:
MS (tiesa) - DS (tiesa)
Tiesa = MS (DS) - Tiesa = DS (DS)
Tiesa = MS (RH) - Tiesa = DS (RAH)
Kadangi Baltojo drakono ontologinė holograma prilygsta pirminei tikrovei, ji, kaip ir pats Absoliutas, yra tiesos vieta, kurioje sąmonė aprėpia visą tikrovę, visą transcendenciją ir pilnai supranta jos bei savęs paslaptį. Tokiu principu tarp egzistencijos ir būties yra pilnas atitikimas, kuriame nėra vietos netiesai, kuri yra žemesnio rango už pirmapradę būseną, todėl natūraliai atmetama kaip menkavertė. Renkantis tai, kas geriau, visada renkamasi tiesa, todėl holoplastinis rišlys, apimantis visą holoplastinę civilizacijos informaciją, pilnai sutampa su pilnu Feynmano medžiu, o holoplastinės technologijos sutampa su natūralia tvarka, kaip natūrali gamta. Kalbant apie tiesos sąmonę ir jos logiką, pirmiausiai omenyje turima šis variantas, į kurį orientuotos visos filognozijos pastangos. Nors iš pradžių galėjo atrodyti, kad renkamasis Šėtono bažnyčios kelias, rodant palankumą techninei civilizacijai, nors buvo kritikuojamas moralės neatinkantis jos variantas. Galima pagalvoti, kad užtenka padaryti, kad technologijos būtų nekenksmingos žmogui ir visos moralinės problemos bus išspręstos, tačiau klausimas daug sudėtingesnis ir norint išvengti technologinio pragaro, to neužtenka, ypač dėl to, kad tai apima ne tik žmonijos klausimą, bet ir visos gyvybės, o taip pat ir „negyvos gamtos". Tam, kad būtų galima pamatyti tikrą problemos mastą, reikia būti pilną realybę suvokiančiu dievūnu, į kurio logiką ir orientuojasi mano knygos. Ir kol tokia sąmonė neturima, Šėtono bažnyčią verčiau suspenduoti, negu eiti į priekį aklu ėjimu.
Kadangi savo knygose pasirinkau eiti Baltojo drakono civilizacijos keliu, tiesos sąmonei keliu aukščiausius reikalavimus, ir manau, kad kol žmogus nėra pasiekęs aukščiausios išsivystymo pakopos, saugesnis principas būtų laikytis Dievo bažnyčios logikos, kuri gali atrodyti nepatraukli lyginant su technologinio masto begaliniu plėtimu, tačiau tai ne absoliutus principas, o tik laikina strategija, kol atsiras aukštesnio lygio sąmoningumas ir civilizacinis rišlys pasieks aukštesnį išsivystymą. Natūrali tvarka neturi būti menkinama, rodant, kad ji neefektyvi, neatitinka žmogaus lūkesčių ir todėl turi būti „tobulinama". Tikrovę iš tikro pagerinti įmanoma, jeigu verta, tik tuomet, kai žinai pilną jos apimtį; priešingu atveju, tai, kas atrodo pagerinimu, gali iš tikro tapti milžinišku pabloginimu. Kitaip, sakant, filognozijoje pasisakau ne prieš technologijas apskritai, bet prieš netobulas technologijas, kurios netinkamai įvestos į pasaulį ir jam kenkia matomais bei nematomais būdais. Tobula technologija laikau tą, kuri prilygsta natūraliam objektui, ir kuri į realybę įkomponuota tokiu gyliu, kad joje atrodo kaip gamta. Tam, kad būtų pasiektas šis lygis, reikalingas pakankamas dirbtinės tvarkos spektras, apimantis Infra ir Ultra substancijas, makro ir mikro skopinius lygmenis. Tačiau, kad taip atsitiktų, turi būti pasiektas pakankamai aukštas tiesos sąmonės išsivystymas, ir filognozijos knygomis tam siekiu padaryti gerą pradžią Lietuvoje.
95
Jūsų kūryba / Tiesos sąmonė, 16 tomas
Last post by klajunas - rugpjūčio 08, 2026, 15:42:25"Filognozijos pradmenų" projektas sudarytas iš 18 tomų, iš kurių parašyta penkiolika ir šešioliktas įpusėjęs. Šiame forume galima rasti iki 14 tomo, "Šėtono bažnyčia", o 15 tomas, "Baltasis drakonas" randamas mano puslapyje www.filognozija.com. Kol rašomas naujausias tomas "Tiesos sąmonė", siekiu jo viešinimą iš savo puslapio perkelti ir čia. Tai bus naujausios temos, parašytos per kelis paskutinius mėnesius.
96
Jūsų kūryba / Ne dvasingumo autorius
Last post by cs - rugpjūčio 06, 2026, 18:46:25Seniau nuorodoje pateikiau "Pogrindžio rinkinį", ką šiuo metu individualiai surinkau ir turiu mano nuomonėje apie alchemiją. Alchemija neturi ilgos istorijos linijos, bet kada istorijoje iškilo alchemija - tai išryškėjo savo darbais - tai kaip papildomas simbolizmas kalboje (logikoje) ir civilizacijoje, taip pat neturintis saugos, kalbant apie (antikos, viduramžių alchemiją). Neatmetu kitų nuomonių ir požiūrių, kad alchemija, tai negatyvas, kaip pagal tradicinę nuomone alchemija yra, ji tokia susidėliojusi žmonių nuomonėse. Kad teisingai išspręsti kas yra alchemijoje saugu, reikia iš negatyvo pažengti daugiau, o toliau eiti link kitokios nuomonės pusės apie alchemiją. Todėl, kad alchemijoje įmanoma pažengti daugiau, nėra abėjojimo, nes alchemija buvo įmanoma istorijoje, taip pat būtina tuom atitinkamai domėtis ir atitinkamos nuomonės. Dabar alchemijos pradžios nėra, bet turime tolimesnį to procesą, o tą procesą yra galimybė atitinkamai surinkti, arba surinkti taip kaip mano nuomone yra modelyje - tai "Pogrindžio rinkinys". Pogrindyje rinkau viską, kas atitinka alchemijos formą, kuri apie visumą - informaciją, kalbą ir civilizaciją. Tai nėra adaptavimas prie universalumo, bet tai būdas grįžti į vienus ar kitus alchemijos darbus, to struktūrines formas ir tam reikia, kad tai papildomai vyktų su sauga. Sauga būtų mano pasiūlymas alchemijoje, kuris būtinas, dėl to kaip alchemija atėjo, kokia kryptimi, kuri negatyvi ir nesaugi. Dabar, turiu nuorodoje sukurtą scheminį vaizdinį, kuriame išdėstyta, kokia kryptimi, plėtojama alchemija mano pogrindžio rinkinyje.
Šaltinis:
https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/ynswedlgv7vb3qllebzke/alchemija3.jpg?rlkey=inpsrs8ovk5wc6h5ieb7ccde1&st=ip7zj714&dl=0
Šaltinis:
https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/ynswedlgv7vb3qllebzke/alchemija3.jpg?rlkey=inpsrs8ovk5wc6h5ieb7ccde1&st=ip7zj714&dl=0
97
Jūsų kūryba / Ne dvasingumo autorius
Last post by cs - rugpjūčio 06, 2026, 00:00:06Mano krypties alchemijos struktūrinė logika dalijasi į dvi gupes savo laike, kurios buvo laike "senuoju" ir yra "naujuoju" logizmu. Prieš paaiškinant, kokia kryptis yra mano struktūroje, būtina atsiminti, kad įtaka yra dviejose kategorijose, kuriose yra atsiradęs logizmas, jis atrastas ties: civilizacija ir kalba. Civilizacija šiame logizme yra pagrindinė atrama. Ji kaip atrama toje vietoje yra tobulėjantis intelektas, kuris ieškomas alchemijos tikslais, o tai galima atlikti per specialias kalbas, pritaikytas alchemijai. Po kol kas neturiu tokios kalbos, kuri pritaikyta konkrečiai alchemijai, bet manau, tai įmanoma atskiroje sampratoje (apie alchemiją) atsiskleisti aukštesniam sąmoningumui ir intelektui, taip pat kartu turint ribas ir sampratą apie saugą. Kaip matyti, tai turėtų būti dirbtinės kalbos variantas ir modifikuotas, paliktas papildomai vietai saugos priemonėms. Dirbtinėje kalboje mano kryptis turi du atėjimus ir jie ateina iš: senosios alchemijos ir naujosios alchemijos - pogrindžio. Kalbėjau, kad šis atėjimas daug ką duoda visame alchemijos metode, kuri pasirodė nedažnai istorijoje, jų pagrindiniai atsiradimai buvo: prieš antiką, antikoje ir viduramžiais. Tai yra kaip išnykęs metodas, bet nėra išnykęs iki galo, taip pat to objektyvių logizmų ir struktūrų yra dar išlikusių iš istorijos. Tokį alchemijos pagrindą sudaro: 2 - senieji alchemijos principai, 1 - naujieji alchemijos principai, kurie kartu sudaro "Pogrindžio" rinkinį. Toks pogrindžio logikos būdas, yra būdas surasti alchemijos atsiradimo poziciją, ir derintis su atsiradimo pozicija tolesniame to procese, kuriant ir saugos idėją. Kaip vieną iš to schemų laikau žemutinę demonstracinę struktūrą apie "Pogrindžio rinkinį". Tai yra mano siektinas mišrus ir galbūt tikslus metodas, kurį vadinu "Pogrindžiu".
98
Jūsų kūryba / Ne dvasingumo autorius
Last post by cs - rugpjūčio 04, 2026, 20:40:05CitataDabar šiek tiek minčių iš alchemijos, kuri neužmiršta šiomis dienomis.Pogrindyje yra "atskaitos objektas", kuris yra sujungtas laike, sujungta mintyje, sujungtas pastatyme. Todėl prieš įtraukiant subjektyvius duomenis, pogrindyje būtina išsiaiškinti, kad tai objektyvu ir kad tai objektyvi patirtis. Redukciją galima naudoti su laisva įvairove pogrindyje, kartu apibrėžiant ten turimą vidinę kalbą ir atskaitos objektą, siejant juos. Seniau, buvo svarstyta pogrindyje nenaudoti redukcijos, bet tame išryškėtu dedukcija, kuri konkrečiai apie pogrindžio progreso kelio stagnaciją. Todėl, pogrindis sujungimo labai konkrečių ir didelių techninių segmentų įvykis labai svarbus tolesnei eigai. Tokia idėją turiu ir "atidariau" naują idėją kartu su alchemija - atrasti bendrą metodinį tikslą ir signalą. Alchemija būtent savo laike, prasidėjo prieš antikos laikus, antikoje, vėliau viduramžiais. Tai rodo, kad įsivaizdavimas alchemijos nėra pasibaigiantis ir įmitacinis, jis gali atsirasti vėliau su dar didesne gausa metodikos principų, kurie dabar nėra sukurti, bet gali būti sukurti. Taip kaip paskirstyta pogrindyje matyti tikslą ir momentą nėra du atskiri keliai, tai konkrečiai sujungta, kartu alchemijoje yra taspats kelias ir turi bendrybių su pogrindžiu. Tai yra tam tikros ribos, ką turi alchemija savo kelyje "pažengia", kartu pogrindis savo kelyje "pažengia" vienoje riboje. Iš pažangos, jau galima spręsti, kad redukcija yra sujungianti visus laiko ir minties pastatymus, kurie toliau virsta pradinės atskaitos realizacija. Ir iš alchemijos patirties, kuri gali daugiau parodyti visoje žemės istorijoje keliais proveržiais, rodo, kad tai stiprus ir dominuojantis procesas, net jei turi neaktyvių stadijų istorijoje ir tai artimoje aplinkoje nepasirodo jokiais ženklais ar apraiškomis.
Mano pogrindis, ir mano pogrindžio versija apie galimybę, kuri įvertina visus priedus prie pogrindžio, kurie taip pat yra įmanomi, jie turi turėti teisingą paskirstymą. Apie paskirstymą galima žinoti, kad tai ne įmitacinis paskirstymas, bet tikras, kuris paremtas turimos pogrindžio informacijos objektyvumu. Tą bandau kurti ryšiais su alchemija, kuri turi bendrybių, bendrą tikslą, kuris pasirodė įvairiais istoriniais laikais, ir buvo neaktyvus kitais istoriniais laikais. Tai parodė visi laikai, ką atlieka alchemija - yra neigiama žmoniškumui, bet gilesnė mintis nėra apie negatyvą. Tai kaip atskleidimas, pirma keičiantis žmonių vidų, o tolesnė samprata leidžia įvertinti ar tai turi pasaulis, ar neturi. Po daug alchemijos ieškojimų, yra išbandoma tokia samprata, kuri buvo prieš antikos laikus, antikoje ir viduramžiais, kada suaktyvėjo alchemija. Tai parodo, kad alchemija suaktyvėjo, o atskaitos realizacija yra ir šiais laikais, net jei tai nėra visomis praktinėmis formomis iš praėjusių laikų. Tai ateina naujomis metodinėmis priemonėmis, nauja praktika, nauja patirtimi ir manau tai glaudžiai atsiranda pogrindžio metodu, kurį ir kuriu. Ties viena riba dabar yra ir alchemija, ir pogrindis. Tame dominuoja "atskaitos objektas", kuris gali istorijoje būti mažiau suaktyvintas, ateityje vėl suaktyvėti. Su kiekvienu suaktyvėjimu gali atsirasti daug sprendimų ir atsakymų, kurie gali būti gili dermė ir ne negatyvi žmoniškumui.
Kaip situaciją iš dabartinių laikų, galima įvardyti struktūriška nuomone. Kad tame atrasti tikslą ir prasmę, reikia išsiaiškinti kodėl tikslas atsiranda ir pradžioje paskirstomas, o vėliau tas procesas nutrūksta ir nieko nebevyksta. Tai yra susiję su pogrindžiu, nes tas tikslas, yra struktūriškas. Tame visos bendrybės tarp alchemijos ir pogrindžio yra modeliuojamos ir tame didesnė prasmė yra tolesnės sampratos įvedinėjimas. Tokią prasmę turiu pogrindžio kalboje, laike, mintyje, pastatyme kaip pogrindžio metodo gerinimo priemones. Šios priemonės ateina nuo nedvasingumo struktūriško padavimo, kuris arti tokios minties, kuri apie atskirą sąmoningumą ir gebėjimą alternatyviai iš naujo patirtyje atrasti didesnes žinias iš tos pačio šaltinio, nei kad yra duota natūraliai. Samprata gali būti nenatūrali, dažniausiai dirbtinė, bet kartu žinoma, kad tai minčių plėtra ir pasimokymas, kuriame gali rasti tapatį procesą kaip ir pogrindžio ar alchemijos. Mano idėja gilintis į nedvasingumą yra pirma, ją pasiūliau prieš metus, tokios idėjos neturėjo iki tol niekas, ryškesnių apraiškų nebuvo matyti ir rasti. Ši situacija nedvasingume gali būti pirma ir paskutinė, kurioje daugiau išplečiama logika ir samprata, taip pat siejant šaltinius iš alchemijos. Taigi, labai vertinu situaciją, kad galima atrasti bendrų ryšių su alchemija, pogrindžio dalyje, nedvasingume. Tai turi strutkūrizuotą nuomonę, kurios tikslas struktūrinis, galima tai plėsti ir plėtra yra atsižvelgianti į visą saugą.
99
Jūsų kūryba / Ne dvasingumo autorius
Last post by cs - rugpjūčio 03, 2026, 01:08:02CitataDabar šiek tiek minčių iš alchemijos, kuri neužmiršta šiomis dienomis.Naudodamas redukciją pogrindyje, turiu mintyse, kad daug neatitikimų neturi būti parodyta iki galutinio pastatymo laiko. Čia visą laiką ir kelią duoda pogrindžio fragmentai, kurie yra pradiniai - jie atitinka netik pradines, bet ir įmituotas situacijas pogrindyje, pogrindžio kalboje su įvairiomis eksperimentinėmis funkcijomis ir techniniais pastatymais. Pastatymo kryptis yra aiški, pastatymas arba koncepcija su versija turi visus tikslus, kurie apie pogrindžio kalbos sampratos modelį ir jo realizavimą, kažada ateityje didesnį pagerinimą. Vis toliau vis daugiau galima manyti, kad pogrindis ir jo priemonės yra įeinančios į didelį realizavimą, iš mažų fragmentų yra sukuriamas vienas įsivaizdavimas - tai kaip mano vadinamas "Pogrindis". Pagal man turimą įsivaizdavimą ir žinias - pogrindis sudaro sąlygas ir laiko atitikimus su alchemija. Istorijoje žinoma, kad alchemija buvo atrasta ir toliau vėl buvo ieškoma naujai per naują patyrimą. Kaip alchemijos eksperimentiniai kanalai, jie yra etapiniai, sudėtingesni nei, kas padaryta įmituojant ir paskirstant dalimis procesus ir laukiant kas įvyks per tą laiką. Čia turima tokia laiko paskirstymo sąlyga, kad alchemijoje paiimtos struktūros kažkuriame etape susieina į vieną tašką ir kažkas turi įvykti, nesvarbu kokiais įmituojančiais ar neįmituojančiais būdais atliekant, bet tai sudėtingesni procesai, kurių suprasti irgi nevisiems gaunasi. Atlikimas atitinka kažką mažo, kaip mano techninis pogrindis, bet iš to tampa realizacijos forma ta, kuri mažai tikėtina, tai vienas artimiausias logiškas paaiškinimas.
Žmoniškumo atvėju, ką atlikti su alchemija turi būti paskirstyta, alchemija gali būti suprantama, bet neturi visiškos paskirties viskam. Tai žinios ir tai logikos paaiškinimas, kuris įvyksta per tą laiką, kuris pogrindyje, dabar vyksta, tik atradinėjimas ir ieškojimas. Kalbėdamas, kad naudoju redukciją turiu mintyse, ką atlikau šiame procese, kurį lydi alchemijos išmintis, taip pat laukiu, kas iš to gausis, nes priemonės atradinėjimas, kaip pogrindžio kalba, turi pusę, kuri: arba turės, arba neturės neigiamą pasekmę. Galima pridėti, kad žmoniškumui tai visada atrodys neigiama, nes logika tampa supriešinta, kai naudojama medžiaga ne iš žmoniškumo žinojimo lauko. Iki tol, kol logika įgaus vieną ar kitą formą, tame galima spėlioti, kaip alchemijoje ir laukti, ar pogrindis turi kažką įmituojančio, ar turi kažką tikro. Įmitacija bus tikra arba ne įmitacija. Tai laiko klausimas. Galbūt alchemija ieškojo visko kas logiška ir be didesnių pastangų paaiškinama jos pirminė samprata, nors vis ji atrodė žmoniškumui struktūriškai sudėtingesnė. Betkokiu atvėju tai labai retas ir senas metodas, kuris iš procesų sudėliojo efektus, aplinkas ir poveikius, kurie žmonėms atrodė paslaptingi ir neįmanomi žemėje. Tas neatitikimas ir pranašumas man jaučiamas ir dabar. Tai sudarė pagrindą, ką ieškoti yra galima ir kas įmanoma vidaus pasaulio sferoje iš turimų medžiagų ir elementų ir resursų. Taigi, tą ką žinau iš alchemijos laikau visuminiu efektu, kur įsitraukia alchemija kaip aukštesnis pogrindžio atsiradimo principas. Aišku iš to ką kalbėjau, pasilieka tik mintys. Galima manyti, tai sudėliota tarp fragmentų, yra kažkas sudėtingesnio, bet tik laiko klausime tas bus realizuota.
100
Jūsų kūryba / Ne dvasingumo autorius
Last post by cs - rugpjūčio 01, 2026, 23:05:29Pogrindžio kalbos vertimas jau yra atradinėjamas, taip pat tai žymesnis atradinėjimo pasiekimas mano metodu, kuris jau aukštesniame etape vertime. Šis etapas nėra vien kalba, tam reikalinga: grafika, teorija, algoritmai ir t.t. kaip proceso mažiau reikšmingi elementai. Seniau buvau pristatęs vieną iš didesnių mano metodinių koncepcijų, kurios kūrybine prasme prasideda ties operacijomis ir funkcijomis. Tą pamėginau ištęsti. Tęsinys tai vertimo ir vertimo daryba, kuri naudojama pogrindžio kalboje yra du vienanariai loginiai žymekliai, kurie prisijungia prie pagrindinio objekto, sukuriant tikslų tokio objekto apibūdinimą ir atskaitos tašką. O atskaitos jungimas yra tradicinis, vertime naudojamas "ir" jungiamasis vienanaris. Tai patikslina kiek narių ir kiek objektų galima jungti į kalbinius tęsinius ar sakinius. Tačiau nėra tame daug galimybių, taip pat galimybės dar naudoti visų kalbinių tęsinių, kaip: "arba", "taip", "ne" ir t.t. - nėra tokios. Šiuo metu, pogrindžio kalba yra ribota vertime ir tai nesiremia šių laikų lingvistika ar lingvistikos metodais. Žemiau yra video iš to ką kalbu padaryta esmė.
https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/ibels53dp26asuhmzaxyp/kalbos-operacijos.mp4?rlkey=uf0gc3eonf9usf0fjryp48y8g&st=43ft2v7l&e=1&dl=0
Ten yra kitokia ir išskirtinė dirbtinė kalba, kuri turi tokius požymius, išskirtines svarbas. Be tų požymių taip pat grafikos pusė yra reikalinga. Grafinė dalis yra apie procesą, kur atveriama vizija ir įsivaizdavimas, gebėjimas suprasti esmę. Dirbtinės kalbos nevisada turi tokį išplėstą formatą, kaip pogrindžio kalba ir tai ką demonstruoju ilgą laiką.
https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/ibels53dp26asuhmzaxyp/kalbos-operacijos.mp4?rlkey=uf0gc3eonf9usf0fjryp48y8g&st=43ft2v7l&e=1&dl=0
Ten yra kitokia ir išskirtinė dirbtinė kalba, kuri turi tokius požymius, išskirtines svarbas. Be tų požymių taip pat grafikos pusė yra reikalinga. Grafinė dalis yra apie procesą, kur atveriama vizija ir įsivaizdavimas, gebėjimas suprasti esmę. Dirbtinės kalbos nevisada turi tokį išplėstą formatą, kaip pogrindžio kalba ir tai ką demonstruoju ilgą laiką.