Istorija apie šuns ir žmogaus draugystę

[Benamis]

Sia tema specialiai patalpinau i "Neeiliniai žmonės" kategorija, nes mano manymu, 99% zmoniu (deja tame tarpe ir as), suni tiesiog uzmigdytu.

Viskas prasidėjo nuo vienintelės nuotraukos, įkeltos į Facebook'ą, kurioje vyras ant savo krūtinės migdo šunį - vokiečių aviganį, kuriam yra 19 metų. Šuo vardu Schoep kiekvieną dieną užmiega tik tada, kai šeimininkas įneša jį į ežerą.



Šunį kankiną stiprūs sąnarių skausmai, ir palengvėja jam tik tada, kai jos šeimininkas Johnas Ungeris, atneša jį ant rankų į ežerą, kur lengvas bangavimas ir šiltas vanduo nuraminą skausmą ir užliūliuoja Schoep, ir jis užmiega.

Mes dažnai girdime posakį "šuo - geriausias žmogaus draugas", o ši nuotrauka įrodo, kad žmogus gali būti geriausias šuns draugas.

Prieš 19 metų Johnas kartu su savo sužadėtine iš prieglaudos paėmė šunį. Vėliau santykiai su moterimi pablogėjo ir jie išsiskyrė. Vyras labai sunkiai pergyveno skyrybas. Tik Schoep buvimas šalia padėjo jam nepalūžti. "Galbūt jei ne jis, manęs čia jau nebebūtų" - prisipažino Johnas.

19-metis Schoep serga artritu. Kad bent šiek tiek palengvintų jo kančias, Johnas kasdien veda jį prie ežero, ir paėmęs ant rankų neša į vandenį. Šiltas vanduo ir nesvarumo būsena atpalaiduoja kūną ir mažina skausmą, todėl Schoep gali šiek tiek pamiegoti.



Prieš patekdamas į prieglaudą Schoep buvo benamis šuo, kuris, anot prieglaudos darbuotojų, patyrė daug smurto. Johnas ir jo sužadėtinė ilgai ieškojo sau tinkamo šuns, kol pamatė Schoep ir suprato, kad tai jis.

"Aš būsiu atviras su jumis, manęs tikrai jau nebūtų šiame pasaulyje, jei ne Schoep. Vieną naktį aš atsibudau su mintimi apie savižudybę. Bet šalia buvo Schoep, ir aš nežinau, kaip tai paaiškinti, bet jis privertė mane atsisakyti tokių minčių. Jis dėl manęs padarė tiek daug, ir tai, kad aš jam padedu palengvinti skausmą senatvėje - menkniekis, palyginus".

Johnas nežino, kokia buvo jo buvusiosios reakcija, pamačius nuotrauką, bet jis tikrai žino, kad ši istorija sukrėtė daug žmonių. Nežinoma moteris apmokėjo lazerio terapiją Schoep letenoms, po kurių jam iškart palengvėjo, tačiau iki galo jo išgydyti nepavyks, jis ir taip jau pragyveno daugiau, negu skirta šunims, bet gydymas gali palengvinti jo būklę.

Nuo tada kai pasaulis suzinojo apie Schoep'a, daug kas pasikeitė. Šopui buvo apmokėtas gydymas, be to, Džonas ir Šopas susirado daug draugų, pasiruošusių jiems padėti.



Tačiau įprastas jų gyvenimo būdas beveik nepasikeitė. Nepaisant terapijos, kol dar šilta, Džonas vis dar vežioja Šopą prie ežero.

Džonas namuose ir automobilyje padarė viską, kad Šopui būtų patogiausia.





Masažai ir kitos procedūros padeda Šopui. Dabar jis beveik nejaučia skausmo, jis eina pasivaikščioti ir ramiai miega. Kažkas jam atsiuntė naują patogų gultą, kuris Šopui labai patinka.   

Negalejau nepasidalinti... Tiesiog labai grazi istorija.

Istraukta is one.lt

[Teroras]

Tikrai jaudinanti istorija... Beje, kaip ir tu, as irgi tikriausiai priklausyciau tiems 99% zmoniu grupei... ;/

[coliuke]

reta tokiu atsidavusiu seimininku...nors buna ir labai mylinciu ir lietuvoj, pas mane i darba uzsuka senuciukai kurie matosi is paskutiniu pensijos pinigeliu savo keturkojam draugam perka brangius pasarus, skanestus ir t.t grazu ziuret

[likehsvilius]

As taj daryciau bet ka kad tik nesikankintu mano suo kad ir sitaip.

[Bildukas]

reta tokiu atsidavusiu seimininku...nors buna ir labai mylinciu ir lietuvoj, pas mane i darba uzsuka senuciukai kurie matosi is paskutiniu pensijos pinigeliu savo keturkojam draugam perka brangius pasarus, skanestus ir t.t grazu ziuret

Pirkti skanius pasarus toli grazu dar ne tikroji meile. Gal net atvirksciai - tai viena is dideliu klaidu. Perserti savo gyvuna ,kokie tie pasarai skanus ir brangus bebutu , meskos paslauga savo augintiniui. Pazinojau moteri , kuri labai mylejo savo sunis , bet nei vienas suo neistraukdavao pas ja ilgiau nei 8 metus . O maitindavo juos tikrai "karaliskai" - minkstos jautienos troskiniais , kepsniais ir kotletukais . Apsiede suneliai kantriai laukdavo jos griztancios is darbo , saldziai miegodami minkstoje lovoje. Po to budavo apdovanojami visokiais suniskais skanestais . Gyvunams reikalingas bendravimas , judejimas , draugyste, treniravimas - ne vien tik skanumeliai ir pilnas bliudas maisto. Zaviuosi tuo suns seimininku, bet juk taip ir turetu buti . Visada .

[coliuke]

jei tie skanus pasarai yra mesos kepsniai ir kotletukai tada taip - pritariu bet geri pasarai yra visai kas kita, ypac kai tai perka vidutines ar mazas pajamas turim\\ntys seimininkai, cia manyciau ieitu i meiles savo augintiniui savoka