Elektrožmonės – geriau nesisveikinti

Pradėjo Creative, sausio 21, 2018, 00:46:30

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Creative



Amerikietiškas leidinis "Žurnalas nepaprastumo" prieš dvidešimt metų nusprendė pristatyti patį nuostabiausia "elektrožmogų" pasaulyje - 46 metų P. Šeuz iš Oregonos ir nežinomą gyventoją iš Kinijos iš miesto Sinczjan. Azijos "elektrosžmogui" net nespaudžia rankos susitikime, baimindamiesi gauti siaubingą elektros smūgį.

Analogišką fenomeną pristato save kinietė Liu Jong, kuri daugybę metų nenustoja stebinti savo gebėjimais daktarus ir tyrėjus. Prie betkokio prisilietimo  prie jos atsiranda stiprus elektrokrūvis 100 voltu.

Amerikietė miss Šeuz, kaip ir jos kinietiški kolegos, išoriškai atrodo kaip paprasti žmonės. Tačiau daugybė žmonių pradeda kreivai žiūrėti į moterį parduotuvėse ar bankuose, kur neretai sugadindavo visokiausius elektrinius įrenginius, kartais net neprisiliesdama rankomis. Tokiu būdų Šeuz sugebėjo sudeginti daugiau nei 20 lygintuvų, dešimt mikrobangų krosnelių, daugybę virdulių ir tiek pat televizorių, o tai pat keleta skalbimų mašinų ir videomagnetofonų… Sarašas nepilnas, o bendra žala per keletą metų siekia 10000 funtų sterlingų. Elektros lemputės sproginėja jos delnuose. Vieną sykį Šeuz netyčia užmušė akvariumo žuveles, prisiliesdama ranka prie vandens…

Moteris sako, kad periodiškai ji sumažina savo įsielektrinimą, stovint po dušu, tačiau būna periodu kai jos elektros krūvis didesnis nei įprastai - jai prasideda stipri migrena, o šansai sudeginti eilinį elektros prietaisą matomai padidėja.


"Elektrožmonės" pasitaiko mums jau seniai. Apie juos žinojo anksčiau iki plataus elektroenergijos naudojimo "namų" tikslais. Bet tais laikais nuo jų savybių kentėjo tik aplinkiniai. Skaitėsi, kad tarsi "elektrožmonėse" slypi kažkokia neįprasta jėga, tarkim, nevaldoma psichomagnetinė.

Pasitaikydavo šis reiškinis ir Rusijoje. XIX amžiuje neįprasti bepriežastyniai byldesiai, nepriklausomi daiktų judėjimai ir nenatūralus šviesos efektai buvo pastebėti Šapovų namuose. Paranormaliu įvykių šaltinis buvo jauna mergina. Į komisiją įėjo inžinerius-technologas A. Okunevas, Vietos laikraščio darbuotojas N. Savinovas ir profesorius A. Šustrovas.

Labai greitai komisijos nariai tapo liūdytojais bildėsiu, daiktų levitaciją būte ir daug kitų reiškinių. Tada ir prasidėjo darbas. Jie pastatė specialią įrangą, kompasus, magnetus ir kitą. Bet niekas negalėjo nustatyti kokį  nors nukrypimą namie pranaromalių reiškinių metu.(..) Visos pastangos tyrėjų buvo bergždžios, o fenomenas apie save duodavo žinoti nenutrūkdamas ne dienos.


Labiau šiuolaikiniai tyrinėjimai XX a. antroje pusėje indetifikavo, kad nematoma jėga kelianti į orą daiktus, labiau mechaninė, bet ne elektrinė ar elektromagnetinė.

Nepaisant to, tai nereiškia kad "poltergeisto savininkas" negali veikti elektronikos kaip miss Šeuz. Vat ką šneka apie tai itališka žiniasklaida nuo 1983.08.10:"Tėvai B. Sapino, 17 metų vaikino, sugebančio metro atstumu įjungti ir išjungti šviesos jungiklį, labai pergyvena dėl savo vaiko. "Mes begalo nerimaujam tai kas vyksta,- papasakojo jaunuolio mama,- mes neprarandam vilties surasti specialistą, kuris išgydytų berniuką. Kas nors būtinai mus išgelbės" Sinjora Sapino papasakojo, kad intervju išvakarėse jos sunus, kuris, beja, neakivaizdiškai studijuoja elektrotecniką, sudegino kelis jungiklius namuose: "Keisti reiškiniai pradėjo atsirasti praeitų metų rudenį. Tik paskutinius mėnesius mes supratom, kad priežastis - mūsų vaikas."

"Elektrožmonės", kaip nesunku atspėti, yra gan pavojingos asmenybės. Žurnale "НЛО" 97 metų buvo rašoma apie liesą jaunuoli:"Nuo mažens jis buvo netvirtas lygotas vaikas. Bendraamžiai tyčiojosi iš jo. Berniukas dažnai pastebėdavo nedidelį dilgčiojimą rankų pirštuose. Visą savo sugebėjimų galią jis atskleidė armijoje, kur nutrenkė elektra labai įkyrėjusį jam seržantą.

Tuo pat metų jis stengėsi slėpti savo sugebėjimus baimindamasis viešumo. Kažkaip vieną sykį jis neištvėrė ir jo paslaptis buvo atskleista. Jaunuolis važiavo prigrustam autobuse namo, kur jam grubiai išsireiškė vienas iš keleivių. Čia ir "elektrožmogus" parodė savo tikrąją galią: kada autobusui stabdant, jis paėmė ranka turėklą, šalia stovintys žmonės nukentėjo nuo elektros smūgio. Jaunuoliui teko pasakyti tiesą atvažiavusiems pareigunams.

Jį pakvietė abžiūrai į mokslo-techninį centrą, susijusi su karo pramonės kompleksų. Specialistai nustatė, kad rezultatos išorinių faktorių įtakos anomalinio žmogaus kūnas pats kūria elektroenergiją. Apybrėžtuose sąlyguose skirtumas potencialo jo kojuose sugeba pakilti iki 3 kilovoltu".

A. Galomzina pasakoja mums apie panašias situacijas paskutiniuose šimtmečiuose:"Mažoji JAV gyventoja D. Morgan valdė "dideliu elektriniu potencialu": nuo jos kūno tiesiogiai skraidė žiežirbos! Žmonės apeidavo keistą vaiką ratu. Kiti, netyčia prisiliesdami, netekdavo samonės. Analogiškais sugebėjimais pasižymėjo ir septinmetis berniukas iš Zelu genties, kurį rodydavo Edinburge XIX amžiuje. Žmonės kentėjo nuo elektros šoko vos priliesdami odą. Nuo kito mažo "elektrožmogaus" Prancuzijoje tame pačiame XIX amžiuje sklisdavo tokie galingi krūviai, kad sukeldavo skausmą kas prie jo prisiliesdavo. Jo rankos plaštakos spindėjo tamsoje, o po jo mirties 10 mėnesiu amžiaus, jo oda išleidinėjo silpną šviesą dar kurį laiką. D. Hantas pasakojo apie porą "elektrinių kudikių": pirmas galėjo įkrauti elektrinį kondensatorių, o antras - sukeldavo drebėjimą daiktuose, kuriuos artindavo prie jo. Jis taip pat, kaip sakė liūdytojai, skleisdavo"švelnų šviesų spindisį".


Vat dar vienas įvykis kuris nutiko jaunai japonų siuvėjai Isijoko Džikaro. Vieną gražią dieną jį pajuto stiprų negalavimą: stipriai pakilo temperatūra, pasirodė neapsakomas galvos skausmas. Gydytojai nustatė, kad Isijoko kūnas skleidžia tikrą elektros srovę. Voltmetras, prijungtas prie jos odos, rodė 16V krūvį, kuris galėjo uždegti nedidelę lemputę ar net įjungti magnetofoną. Gydytojai daleido, kad Isijoko galėjo pavirsti į "elektros energijos biogeneratoriumį" dėl ilgo darbo su sintetiniais audiniais.

Egzistuoja dar daugybė analogiškų istorijų ir stebėjimų. Iš jų galimą padaryti išvadą, kad prie "elektrožmonių" daugelių atvejų net nereikia prijungti voltmetrą, kad įsitikinti jų sugebėjimais. Čia užtenka paprasčiausio mažo prisilietimo.


Versta iš: http://nlo-mir.ru/chelovek/36082-jelektroljudi-luchshe-ne-zdorovatsja.html

Aukštyn