Naziros Rustamovos istorija

[Benamis]

Tai įvyko tolimame Kazachijos kaime 1969 metais. 4 metų mergaitė Nazira Rustamova, užmigusi letargo miegu, dabar ne tik gyva, bet ir geros sveikatos, todėl apie tą išskirtinį atvejį pasakoja pati. „Užmigau būdama ketverių metų. Kaip tai įvyko, neatsimenu. Netrukus man sukaks 36, bet 16 iš jų aš pramiegojau.

Gimiau mažame kalnų kaimelyje netoli Turkestano miesto. Mama pasakojo, kad vaikystėje mane kamuodavo stiprūs galvos skausmai, kartą pradėjau kliedėti, ir mane nuvežė į srities ligoninę. Aš nerodžiau jokių gyvybės ženklų, ir gydytojai nusprendė, kad aš numiriau. Tėvai mane palaidojo. Bet naktį po laidotuvių mano senelis ir tėtė susapnavo mūsų šunį Glasą, kuris jiems pranešė, kad mane palaidojo gyvą.

Pas mus mirusieji nelaidojami karstuose ir neužkasami į žemę. Palaikai įvyniojami į įkapes ir paguldomi laidojimo rūsyje. Matyt, ten pateko oro. Tėvai ėjo manęs gelbėti. Tėtis sako, kad įkapės keliose vietose buvo įplėštos, dėl to jie patikėjo, kad aš tikrai gyva. Mane nuvežė į mokslinio tyrimo institutą Taškente, kur aš ir pragulėjau po specialiu gaubtu, kol pabudau. Aš sapnavau sapnus. Tiksliau, ne sapnavau, bet jutau pojūčius: aš gyvenau kitame pasaulyje.

Bendravau su savo protėviu, kuriam esu keturioliktos kartos vaikaitė. Jis buvo labai garsus mistikas, mokslininkas, dvasinis gydytojas, XII amžiaus sufijų poetas Achmedas Jasavis, jo garbei Turkestane pastatyta didelė šventovė. Su juo aš bendravau, mudu vaikštinėjome po sodus ir iškylavome prie ežerų. Ten buvo labai gera. Aš pabudau 1985 metais, mane pažadino telefono skambutis. Telefonas skambėjo ilgai ir atkakliai. Aš supratau, kad, jei ne aš, niekas nepakels ragelio ir man būtina jį pakelti. Aš nuėjau į skambučio pusę ir dar išgirdau, kaip per radiją dainuoja Valerijus Leontjevas: „Kyla džiaugsmas pro rūką ir kaip sapne..."

Gretimame kambaryje sėdėjo instituto darbuotojai ir mane pamatę neteko žado. Žinoma, kai užmigau, dar nemokėjau nei rašyti, nei skaityti, nei kalbėti rusiškai. Ir vaikystėje niekada negirdėjau Leontjevo dainos. Bet kai pabudau, viską žinojau apie telefonus, o išgirstą dainą mokėjau mintinai."

Medikai vos neapalpo pamatę Nazirą, stovinčią prieš juos - juk barokamera, kurioje ji gulėjo, buvo uždaryta, jos niekas neatidarė. Bet ji tarsi perėjo kiaurai per ją. Maskvoje ją tyrė garsūs parapsichologai, net vežė į įvairias šalis ir rodė populiarioje TV laidoje „Trečioji akis". Nazira teigė (tai patvirtino ją tyrę žmonės) galinti levituoti - pakilti nuo žemės ir sklęsti ore, bei teleportuoti - akimirksniu persikelti erdvėje iš vienos vietos į kitą. Ji suprato gamtos ir žvėrių kalbą, galėjo kalbėti bet kokia gyvąja kalba, mokėjo perduoti mintis per atstumą. Pastarojo gebėjimo neprarado iki šiol.

Laikotarpio po pabudimo pradžioje Nazira galėjo... materializuoti pinigus, jeigu tai būdavo būtina. „Matyt, iš pradžių manyje nebuvo nieko materialaus, aš buvau dvasiniame kūne, - mano ji. - Vėliau mane imta penėti mėsa, duona, ir aš pamažu įgijau fizinį kūną." Ir unikalus jos gebėjimas greit išnyko.

Per 16 metų Nazira paaugo 28 centimetrus. Vėliau gana greit susiformavo tarsi pagreitintu tempu ir dabar atrodo pagal savo metus. Ji, kaip žinia, niekada nesimokė nei mokykloje, nei institute. Bet jeigu jai iškyla koks nors klausimas, atsakymas ateina iš aukščiau, tarsi iš kokio nors informacinio lauko. Kitaip paaiškinti neįmanoma. Iš pradžių ji mokėjo visas kalbas ir rašmenis (tai daug kartų buvo tikrinama), bet dabar daug ką pamiršo. Šiuo metu Nazira rašo ir kalba tik rusų, kazachų, uzbekų, tadžikų ir arabų kalbomis. Angliškai tik rašo, bet neperskaito ir nesupranta to, ką parašė. Mokslininkų nuomone, visas turėtas žinias ir nepaprastus gebėjimus galima atgauti, ir ji viliasi, kad taip bus.

Neseniai Nazira įgijo dar vieną savybę - įsitikino, kad jos fizinis kūnas nebijo nei karščio, nei šalčio. Nuo tol ši moteris vaikšto tik basa ir lengvai apsirengusi. Ne kartą į ją buvo atkreipę dėmesį sostinės tvarkos saugotojai, ir Nazirai porą kartų teko pasėdėti milicijoje. Kai kurių autoritetingų metafizikų nuomone, žmogui esant letargo miego būsenoje, jo siela yra astraliniame pasaulyje, kuris subtilesnis negu fizinis, kuriame visi gyvybiniai procesai vyksta minties lygmenyje. Naziros atveju riba, skirianti astralinį ir fizinį pasaulį, išnykusi. Gyvendama čia, žemėje, moteris pamažu įsišaknijo grubesniajame pasaulyje, dėl to nutrūko ryšys su subtiliuoju.

Parengė Valentinas Junevičius,
Savaitraštis "Šeimininkė"

[DragonSeeker]

Kažkaip jau labai įtartina istorija. Gal aš per didelė skeptikė, bet patikėčiau tik keliais aspektais.
1) kad Nazira sapnavo. Tai labai tikėtina.
2) Kad ji nejaučia temperatūros svyravimų.
3)Kad mokėjo daug kalbų, kurių ratas dabar susiaurėjęs.
Visa kita atrodo kaip iš mokslinės fantastikos srities ištraukta