Dvasios,vaiduokliai

Pradėjo Reja, rugsėjo 14, 2011, 21:24:33

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

2012

Citata iš: insomnia  lapkričio 16, 2011, 10:43:26
Man irgi galima sakyti nutiko malonus įvykis su dvasia.
Turėjau geriausią draugą. Mes sutarėme jog jei kuris nors numirs pasirodys kitam. Taip jau nutiko kad mano draugas ne už ilgo mirė.
Kartą naktį jis man pasirodė. Stovėjo apsuptas šviesos. Tada išsigandau, bet dabar malonu tą nutikimą prisiminti.


Ka kalbejot?

paragraf 78

nekalbėjom nieko, jis tik pasirodė ir ne už ilgo dingo

Kaul

Kažkaip beskaitant visus jūsų įvykius prisiminiau ir aš, šiokius tokius iš savo gyvenimėlio.
Taip jau nutiko, kad naktį, vos sutemus ir eidama miegoti, ar tiesiog vėlai grįždama namo viena, nesijausdavau viena. Na, jausmas toks keistas, eini viena, o jauti, lyg šalia tavęs eitų dar kažkas. Pirmą kart žiauriai išsigandau tai moviau namo (pirmą kart buvau lauke) ir vos tik uždariau namo duris ir atsidūriau šviesoje nusiraminau. Kitą kart, tai buvo kitas vakaras, buvau namie. Einant miegoti - iš virtuvės per svetainę į miegamajį, vėl pasijutau neviena - o dar ta tamsa (nedegiau šviesos pereinant per svetainę, nes tėra vienas jungiklis), bet vėl, vos tik atsidūriau miegamajam, ir įsijungiau šviesą - likau viena. Buvau maža, vos 10 ar 11 metų, tai mane žiauriai gąsdindavo, juolab, kad taip kas vakarą. Pavasarį, vasarą ir rudenį būdavau tikrai viena, nors kai pagalvoju, tai eidavau miegot apie devintą, tai tos nakties ir nematydavau pavasarį, vasarą, rudenį, o ir temsta tada, kai jau sapnuodavau devintą sapną... Gal dėl to, tą jausmą per tą laiką pamiršdavau tą jausmą.
Kas įdomiausia, tai jausdavausi neviena tik tamsiais žiemos vakarais, kai būdavau viena ir tamsoje. Iš pradžių bijodavau, paskui tos baimės nebejaučiu nuo tada buvau apie 14, nors naktį, tamsoje, esant vienai nesijaučiu viena...
Tiesiog supratau, kad tai man nepavojinga. Tiesiog, mane prižiūri tada, kai pati jaučiuosi nesaugi...

Anonimas

Citata iš: OKULTISTE  rugsėjo 23, 2011, 22:19:14
Va va... Melstis už mirusiuosius aš irgi patraukta...


Melstis uz miruosiuos geriau reiketu, nes man istisai kekviena diena jausdavau ,kad ten ten arba ten yra vaiduoklis kuris kvepuoja arba kazka judina labai silpnai ,bet kai pradejau melstis iskart po to nebebuvo nei vieno.

OKULTISTE

Na jei ant kiekvieno kampo imama pastebeti vaiduoklius, tai gal jau pas gydytojus reikia...?

Kokosas

Na, aš esu labai skeptiška "paranormaliose vietose" patirtais dalykais, mat dažnai gali žaisti žmogaus fantazija, įsitikinimas ir kiekvienas krepštelėjimas gali atrodyti kaip demono nagų galandinimas.

Bet.

Šią vasarą dirbau Kauno rotušėje. Buvo visokių keistenybių, bet nieko tragiško. Metus ten darbą, direktorius V. Vėberis (kurio žodžiai šiame puslapyje cituojami straipsnyje apie Kauno rotušę) juokais paklausė "Tai ką, vaiduokliai gal išgąsdino?", nuleidau klausimą juokais, nes net nelabai supratau prie ko čia tie vaiduokliai.
Galiu papasakoti tik tiek, kad tas Rotušės tualetas yra tikrai keista vieta. Netvirtinu, kad tai buvo paranormalu! Bet dažnai prireikus nueiti į tualetą, jis būdavo užrakintas, po to girdžiu kažkas kitas (iš rotušės administracijos tikriausiai) nuleidžia vandenį ir išeina sau laimingas, nueinu - viskas atrakinta.  Būdavo ir taip, kad eini - užrakinta, visoje Rotušėje tuščia (dirbdavau tokiu laiku, kada mano darbo gale administracija nedirbdavo jau, vestuvių nevykdavo), nueinu po kiek laiko - atrakinta. Su administracija verslininkėlio komanda nelabai sutardavo kiek žinau, tai gal specialiai rakindavo, kad negalėtum nueiti :D arba kokiam vaiduokliui labai patiko mane trypčiojančią matyti :D

Beje, straipsnyje rašo ir apie girgždančias grindis.. Nu ką žinau, apėjus aš visą tą Rotušę esu, vieta pagal istoriją gal ir "tinkama" vaidentis, bet ten tos grindys tokios prastos, kad ne tas žodis, prąstos tame, kad jos "plaukioja", eini ir linksta po kojomis, lyg tų grindų būtų per daug, tai tie pagirgždėjimai gali būti tiesiog elementarus medžio pasivaikščiojimas.

kestutisp26

Citata iš: OKULTISTE  liepos 06, 2012, 22:26:44
Na jei ant kiekvieno kampo imama pastebeti vaiduoklius, tai gal jau pas gydytojus reikia...?


hahah :)) Kiek daug teisybės viename sakinyje.. :) Tikėti ir ieškoti - gerai, bet fanatizmas jau liga.. :)

zalia.arbata

#67
rugpjūčio 05, 2013, 13:45:40 Redagavimas: rugpjūčio 05, 2013, 19:04:19 by zalia.arbata
Prieš kelis metus sugalvojau kapinėse pafotkint (per Vėlines :D). Karmėlavos kapinėse matosi miško peisažas. Ir tame peisaže nufotkinau veidą. Atrodė kraupiai, siaubo perkreiptas, tačiau blankus, be spalvų... Parodžiau mamai (kartu tvarkėm kapines), ji galvojo, kad šiaip koks bugas čia, kaip ir aš, kol po keleto valandų vėl pažiūrėjom į tą nuotrauką- tas veidas labai išryškėjo- aiškiai matės, kad tai mergina, iš galvos bėga kraujas, atsirado spalvos net. Buvo jau beveik naktis, Vėlinės, 'dvasių ramybės metas', išsigandom ir ištrynėm tą nuotrauką. Ech gailiuos, įkelčiau čia :D dabar manau, kad tai buvo tik fantomas, o tada galvojau, kad tikra siela už kurią reikia pasimelst..

Beje, kodėl reik melstis už mirusiuosius? .... Tik tam, kad lengviau būtų gyviesiems? Melstis dėl padėjimo kaip ir betiksliška...

paragraf 78

Citata iš: zalia.arbata  rugpjūčio 05, 2013, 13:45:40
Beje, kodėl reik melstis už mirusiuosius? .... Tik tam, kad lengviau būtų gyviesiems?


Meldžiasi už mirusiuosius tik krikščionys, nes tiki jog taip gali palengvinti kančias tiems kas kenčia skaistykloje. Taip pat tai yra vadinamojo šventųjų bendravimo apraiška. Žinoma, čia ir tai įeina, kad žmonės taip prisimena savo mirusiuosius ir palengvina netekties skausmą.
Kitos tautos kuriose yra mirusiųjų kultas paprastai aukoja aukas mirusiesiems, kad jie kur nors padėtų.

lt133

Man nesuprantama, kaip galima išmelsti lengvesnę dalią mirusiajam. Ar čia ne magija gaunasi?

paragraf 78

Ne, tai ne magija. Tiesiog tikėjimas, jog sielos kurios nebūna pakankamai tyros, negali patekti į dangų, todėl jos turi "atbūti" skaistykloje, kol būna nuskaistinamos. Kadangi tikima jog galima prašyti mirusiųjų užtarimo, pvz. šventųjų, tai galimas ir priešingas ryšys.
Na čia visa sistema yra tas šventųjų bendravimas. Krikščionys tiki jog galimas bendravimas tarp gyvųjų ir mirusiųjų, na žinoma jis ne toks kokį bandoma pristatyti spiritizmo seansų metu.

Istillrighthere

Citata iš: paragraf 78  spalio 12, 2011, 21:35:19
Kaip suprantu šis dalykas čia netinka, nes shadow people matomi periferiniu matymu, o Egle kaip suprantu juos matydavo aiškiai.


Eikit sau, skaitau ir...  :o
O kas tie "shadow peaople"?
Čia gal tie patys, kur kaikurie mato prieš mirtį?  :o

Benamis

Citata iš: Istillrighthere  rugpjūčio 05, 2013, 15:35:35
Čia gal tie patys, kur kaikurie mato prieš mirtį?  :o


Ne, ne :) Stai cia apie juos kalbejom: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=418.0

Aukštyn