Istorija

[JZZ]

Net negalvojau čia kurti temos, tačiau,
pagal forumo taisykles, mano rašoma tema
labiau tinka šiai forumo vietai, nei skilčiai "Kita".

Sveiki,
šioje temoje aš papasakoju savo istoriją/atsiminimą NSO ir ateivių forumo skilties tematika.

Siekiant šįkart labai neišsiplėsti, apibendrinant galima sakyti, kad tai viso labo yra tik iš dalies realus atsiminimas. Tai reiškia, kad atmintyje šio atsiminimo realumas nėra analogiškas įsimintino praeities fakto ar įvykio realumui. Tačiau šis atsiminimas vis tiek yra realesnis nei sapnas. Apibendrinant, tai yra nepilnas atsiminimas įvykių, kurie, pagal atsiminimų logiką, nėra net įvykę.

Vaikystėje (maždaug 4-5 metais) vieną vasaros/rudens vakarą grįžęs iš darželio savo kambaryje sėdėdamas ant lovos išgirdau garsus, būdingus blogai veikiančiam prisukamam laikrodžiui-žadintuvui. Pamaniau, kad nedidelis baltas žadintuvas vėl sugedo ir vėl bus gabenamas į taisyklą. Nuėjau į koridorių, kuris paprastai būna prasčiau apšviestas ir dėl to, dėl tam tikrų priežasčių, man ta vieta sukeldavo neigiamas emocijas, tad vengdavau ilgiau užsibūti koridoriuje. Dėl to paėmęs laikrodį įsitikinau, kad jis veikia gerai, padėjau ir grįžau į kambarį. Tada atsisėdęs ant lovos vėl išgirdau pastaruosius garsus. Tada atsinešiau laikrodį į kambarį ir jį dar atidžiau apžiūrėjau, tačiau nieko neįprasto neužfiksavau. Galiausiai laikrodį atsinešiau trečią kartą ir išgirdau, kad nors ir laikrodis mano rankose - kambaryje - o tie garsai vis dar sklinda iš kažkur kitur į kambarį. Padėjau laikrodį koridoriuje, tada nusprendžiau patikrinti kas vyksta virtuvėje. Paprastai koridoriaus erdvę greitai perbėgdavau, ar įsibėgėjęs perskrisdavau, tačiau belekiant ties viena vieta išgirdau minėtus garsus. Iš nuostabos sustojau ir dar labiau suklusau: išsiaiškinau, kad tie garsai sklinda iš tualeto, prie kurio tuo metu ir buvau sustojęs. Net nesusimąstęs, kad paprastai ten eidamas uždegu šviesą, atvėriau duris, įėjau į vidų ir pradėjau klausyti. Garsai sklido iš vienos sienos. Tada patyrinėjęs pajutau, kad palietus sieną rankos sušlapo - siena tekėjo šiltas vanduo. Tai reiškė, kad aukštesniame aukšte gyvenančių ne itin tvarkingų kaimynų vandentiekio sistemoje vėl įvyko gedimas ir jie vėl "užpylė". Mane labiausiai gąsdindavo pats užpylimo faktas. Išsigandęs išlėkiau iš tualeto ir koridoriuje nebekreipdamas dėmesio į tamsą pradėjau bandyti elgtis kaip, mano nuomone, turėtų elgtis suaugęs: pradėjau dairytis, bandydamas įvertinti situaciją, kur dar užpilta. Galbūt tai buvo tik bandymas pabėgti nuo atėjusios ir stiprėjančios nemalonios baimės. Tačiau tuo metu koridoriaus siena taip pat tekėjęs vanduo pasiekė koridoriaus elektros jungiklius, turinčius elektros rozetę, ir iš rozetės pradėjo sklisti garsai, o įspūdį sustiprino pasirodantys blyksniai.

Šios garsinių ir vaizdinių efektų kombinacijos pakako, kad baimė parblokštų žemyn: lyg būdamas tarp savų žaislų, tuo metu koridoriuje buvau pusiau sėdintis, rankomis atsirėmęs į grindis. Panorėjęs apie šį incidentą informuoti kitame kambaryje buvusią močiutę, nustebau - paaiškėjo, kad surikti tapo labai sunku. Sukaupęs jėgas išsilaisvinau ir nušuoliavau į jos kambarį. Tada po kiek laiko, atsipalaidavus, greitakalbe išdėsčiau situaciją. Vėliau kol močiutė įvairiais būdais bandė lokalizuoti ir spręsti susidariusią situaciją, man užėjo didelis noras dingti iš tų namų. Ne dėl vandens užlietos elektros, o labiau dėl pačio fakto, kad į mūsų erdvę sklinda kažkokie vandenys. Ok, I'm out - nusprendžiau išeit į lauką. Galiausiai grįžo tėvai ir situacija tapo išspręsta ir sutvarkyta.

Prisimenant tą įvykį, galima sakyti, kad tas momentas buvo pats baisiausias iš kada nors nutikusių. Tačiau kartą netikėtai atmintyje susikūrė ir kitas atsiminimas. Atsiminimas?- jo, atrodo, nebuvo, nes jis nesijautė toks realus kaip anksčiau minėtas incidentas. Tačiau prisimenant dabar, po daug metų, dabar rašant, abu tie prisiminimai tampa apylygiai realūs, neįskaitant to, kad tas kitas atsiminimas yra nepilnas - neišbaigtas. Taigi, kaip minėjau, kažkokiu metu prisimenant minėto incidento su šlapia rozete garsinę ir vaizdinę medžiagą, ir tai apmąstant, iškilo kitas atsiminimas, kurio metu buvo jaučiama ne ką mažesnė baimė. Tada pamėginus labiau įsigilinti, iškilo įdomūs prisiminimų teiginiai.

Tada prisiminiau, kad būdamas panašaus amžiaus, kokio buvau anksčiau minėto įvykio atveju, vieną dieną su tėvais žiūrėjom televizorių. Gali būti, kad tai buvo šeštadienis, nes lauke buvo šviesu, ne vakaras, o be to, tėvai buvo namie - trise gulsčiai susėdę ant lovos žiūrėjome televizorių. Vienu metu per televizorių pradėjo rodyti kažką įdomaus (tikriausiai to meto žinių aktualią temą), man įdomumas - priešingai - praėjo ir nukreipiau žvilgsnį nuo televizoriaus į kambarį. Besidairydamas pradėjau žvelgti pro balkoną į tolį. Tada žvilgsnį kažkas pertraukė - iš dešinės pusės į kairę lėtai judėjo kažkoks sklendžiantis objektas. Iškart supratau, kad tai yra "tai", nors nei tada, nei, turbūt, ir dabar, taip ir nesupratau kas buvo tas "tai", ką tada supratau.   Visgi, tai labai panašiai atrodė į populiarioje kultūroje vaizduojamą skraidančią lėkštę. Tačiau ant viršutinės dalies - stogo - matėsi visokių įrenginių, turinčių savo paskirtį. Lėktuvai turi sparnus, laivai turi antenas, kaminus, kitus statinius, taip ir ant to objekto viršaus buvę įmantrūs atsikišimai ir struktūros taip pat turėjo savo funkciją (kažkokią). Spėjau pagalvoti, kad gal ir vis dėlto praskris pro mus, bet tuo metu sustojo. Užėjo vis didėjanti baimė. Negaliu pasakyti ko konkrečiai bijojau - tiesiog buvo didelė baimė. Nusprendžiau apie tai informuoti tėvus, bet negalėjau nieko ištarti. Rodos, negalėdamas net pajudėti, pajutau jų "žvilgsnį" - kažkokį kontaktą, kuriuo metu apie mane buvo galima sužinoti praktiškai viską. Po tokios intymios, bet greitos, nuotolinės identifikacijos, buvau bepradedąs justi kažkokią neviltį, nes nors ir aplink mane buvo namiškiai, jaučiausi vienas. Staiga viskas iš tos būsenos prapuolė ir aš pradėjau purtyti tėvus, bandydamas sušukti, nes prieš tai niekaip nepavyko. Tėvai net pyktelėjo - tuo metu jie įdėmiai tebežiūrėjo televizoriuje skelbiamą informaciją. Tada "atsirišo" burna, sušukau kažką (rodos, "kas taaai") , tėvai atkreipė dėmesį, palengva pradėjo reikšti nerimo ženklus ar susinervinimą. Tėvas atsikėlė ir pradėjo eiti arčiau, tada į kambarį šovė šviesos banga, tuo metu dar pamatant kaip jis bando iš tos šviesos išsikapstyti ar su ja kovoti. Dabar galiu atsiminti, kad mama emocijas išreiškė garsiu balsu, man dėl to kiek truputį neramu ar nepatogu. Tada buvau vienas, negalėjau nieko padaryti, rodos aplinkui buvo daug keistos erdvės. Pradėjau bijoti, bet atėjo mintis, kad baimė nepadės ir, kad ji išvis nereikalinga. Taip pradėjome apsikeisti įvairiais teiginiais. Į mano klausimus, teiginius ir emocijas buvo atsakoma. Po kiek laiko, rodos, nebebuvo neramu. Aš kažką sužinojau. Lyg kokio minčių kontakto metu, kurio metu iš manęs būtų norima sužinoti ką nors, stebint/apžvelgiant gyvenimo įvykius, tuo pat metu būtų informacija ir įkraunama, nors buvo toks jausmas, kad tai mano įvykiai. Jei gerai sakau, tai be informacijos kontakto daugiau nieko ir nebuvo. Po to ramiai atsisveikinom ir su tėvais prabudau toje lovoje, rodos buvome apsikloję, o televizorius buvo, rodos, išjungtas. Lyg po kokio gero ir patogaus miego.
...

Niekas iš mūsų šio įvykio neprisiminė. Tiesą sakant, ketinau istoriją užbaigti tuo, kad pasklido šviesos, o kas buvo po to - neprisimenu. Tačiau prikeliant vieną momentą po kito, rašant įvykių seką, pavyko prieiti iki istorijos pabaigos, ko anksčiau nėra pavykę. Tad, nors planavau ir parašyt trumpesnę žinutę, rašant ilgesnę, su detalesniais realių įvykių prisiminimais, pavyko galiausiai prisimint, kad vis dėlto vyko tame "netikrame" prisiminime. Kad ir koks bebūtų tas prisiminimas, spalva pažymėtame tekste parašytų teiginių anksčiau nebūčiau galėjęs atpasakoti.

Man visiškai nesvarbu ar koks skaitytojas pagalvos, kad tai yra arba nėra realu. Jaučiuosi gavęs kažkokios tai naudos šio posto kūrimu, nors ir sugaišau 30 minučių ilgiau nei planuotą 1 valandą.
Taigi, dėkui už skaitymą. Buvo naudinga.

[Teroras]

Idomi istorija, bet man tai kazkodel atrodo tarsi "klaidingi atsiminimai"... Buvo jau kalbeta apie tai ir forume ir anomalijoje straipsnis yra... Idomu ka pats apie tai galvoji?

[JZZ]

Idomi istorija, bet man tai kazkodel atrodo tarsi "klaidingi atsiminimai"... Buvo jau kalbeta apie tai ir forume ir anomalijoje straipsnis yra... Idomu ka pats apie tai galvoji?

Sveikas,
Analogišką tekstą kažkada parašiau Gyvo Sapno forume (ar kažkokioje kitoje skiltyje), tad manau, kad šio konkretaus atvejo Anomalijos serveryje nėra. Nors šių atsiminimų savininku laikau save, tačiau net aš negaliu nei pagrįsti nei paneigti jų realumo/nerealumo. Kaip ir buvo minėta, tą atsiminimą galima priskirti abejotiniems, nes jis:
• Iškilo staiga;
• Neturėjo aiškesnės pabaigos;
• Turi oficialaus mokslo prasme abejotinų turinio vienetų.

Tačiau nepaisant šių abejones keliančių detalių, pastarajam atsiminimui logine prasme realumo suteikia šie aspektai:
• Pirmąkart toks prisiminimas iškilo ankstyvoje vaikystėje, kai ko ne vienintelis didžiausias domėjimosi objektas tebebuvo žaislai/žaidimai;
• Kai realiai buvau tokio amžiaus, kokio (menamo) amžiaus buvau atsiminime, tai tuo metu nebuvo nieko televizijoje rodoma ateivių ar panašia tematika, o jei ir buvo, tai to nežiūrėjau: buvo dvi visų laidų kategorijos: multikai ir nemultikai;
• Nepaisant, kad atsiminime pateikiamas vienoks ar kitoks ateivių kontaktas, atmetus šį atsiminimo objektą, visi kiti atsiminime pateikti reiškiniai ar daiktai yra/buvo realūs: tada išties gyvenau atsiminime minimam bute su atsiminime minimais žmonėmis, vienas iš kambarių buvo identiškas atsiminime buvusiam, net lovatiesių raštas buvo toks pat.

Anomalijoje esančių "klaidingų atsiminimų" straipsnio ir forumo postų dar neieškojau, nežinau ar tai domina; tačiau jei pateiktum nuorodą, paskaityčiau. Jei tai yra "klaidingas atsiminimas", tai jį vertinant tokį, koks jis yra, galima teigti, kad tas atsiminimas turi dviejų tipų menamų reiškinių:
• Faktiškai teisingų;
• Faktiškai abejotinų.
Tačiau neturi faktiškai klaidingų. Kitais žodžiais tariant, faktiškai teisingi atsiminime menami reiškiniai yra tie, kurie mena tą kambarį, žmones ir daiktus, kurie figūravo tame atsiminime; faktiškai abejotini atsiminimo įvykiai yra tie, kurie susiję su ateivių kontaktu. Pastarųjų atsiminimo įvykių faktiškai neteisingais įvardyti negalima, nes tai jau taptų subjektyviu asmeninės nuomonės įvertinamuoju teiginiu, kurį būtų galima perfrazuoti į "To negali būti, nes ateiviai neegzistuoja" (o tai jau yra ne šitos forumo temos diskusijų objektas).
Galima daug spėlioti, abejoti ir diskutuoti, tačiau realiai šiame atsiminime vykusių įvykių realumą galėtų patvirtinti arba paneigti hipnozės specialistai ar geri ekstrasensai.

Aš vis dėlto turiu asmeninę nuomonę apie šį atsiminimą, tačiau ji  niekam nesvarbi ir neįdomi, o be to, sveiko proto atžvilgiu, savo abejotinumu tikriausiai nenusileidžia ir anksčiau aptarto atsiminimo abejotinajai daliai.  Tik dėl to, kad žinutės pabaigoje nepalikčiau intrigos, nepaisysiu to, kad tai gali daug kam būti nei svarbu nei įdomu, tad vis tiek pateiksiu savo nuomonę apie tą atsiminimą labai trumpais ir apibendrintais teiginiais .
Šiame atsiminime įvykę įvykiai nesikerta su mano besikeičiančiais įsitikinimais ar pažiūromis. Aš manau, kad prieš kelis gyvenimus gyvenau ne kaip žmogus, o kaip kita būtybė (ateivis). Tame ar praeitame gyvenime aš galėjau sutikti su tokio susitikimo įvykimu. Aišku, konkrečių ar "apčiuopiamų" įrodymų neturiu. 
Dar galiu pridurti, kad kol vieni mokosi ar praktikuoja vienas ar kitas technikas (pvz. kuria energijos rutulius, judina psi wheel, užsiima OBE, ir kt.), ko gero vienas iš labiausiai mane sudominančių dalykų buvo minčių tyrinėjimai. Jeigu teigtume, kad sugebėjimas sužinoti nežinomą teisingą informaciją egzistuoja, tai turėtų egzistuoti ir, grubiai sakant, metodas, skirtas tai pasiekti. Šios srities tyrinėjimuose pavyko sužinoti/atkurti atsiminimo detales, kurių anksčiau nežinojau. Būčiau linkęs manyti, kad tos detalės (pirmame poste pažymėtos kita spalva) yra ne logiškos, o teisingos, kad ir kokios bebūtų.

Apibendrinant:
Dėkui už išsakytą nuomonę ir pateiktą informaciją. Įvairiais aspektais apsvarsčiau atsiminimo detales ir jų realumą. Taip pat dėl to pateikiau asmeninę nuomonę. Tikiuosi į tavo klausimus atsakyta išsamiai.
Geros dienos