Vaikai ir tai ka jie sako

Pradėjo Benamis, balandžio 14, 2012, 23:59:47

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

As jau seniai pastebejau pas vaikus viena idomu dalyka (zinoma nekalbu apie visus). Jie daznai sako kazka panasaus:

"Kai as buvau didelis, dariau ta ir ta".

Zinoma, po tokiu zodziu dauguma suaugusiuju skuba pataisyti(?) vaika sakydami, kad tu dar nebuvai didelis/neesi didelis ir pns. O gal jie tokiu budu tik 'nustumia' uzmarstin vaiku prisiminimus apie ankstesni ju gyvenima? Gal vertetu juos paklausti kazko panasaus:

"O ka tu dar darei?", "Kas tu buvai?" ir t.t.

Ka apie tai manote? Ar susidurete su panasiais vaiku pasakojimais?

Markamis

Na šiaip išmąstymas gan įdomus, bet būsiu skeptiškas šiuo atžvilgiu. Man atrodo, kad labiau tai tėvų įtaka, pvz.: vaikas padaro ką nors gero ar pan. ir tėvai jam sako "vai koks didutis tu jau", arba ateina svečiai ir visi giria tą vaiką, kad jis jau didelis. Manyčiau, kad tai užsifiksuoja vaiko pasąmonėje, kaip kokia akimirka ir todėl taip sako... Jie neprisimena, kad tuo metu buvo svečių ar pan., bet prisimena, kad tada buvo "dideli".

Benamis

As ne apie mazus dalykus kalbejau. Kai dirbau su vaikais jie tikrai idomiu dalykeliu pripasakojo:

kaip pvz.:

"Kai as buvau didelis tai tame kare buvo taip ir taip."

Kas blogiausiai, jog visi is karto puola vaika:

"Uzmirsk tai, kalbi nesamones."
"Tu dar nebuvai didelis, nekalbek taip."
"Tu dar tik busi didelis..."

ir panasiai. Manau, kad tokie zodziai tiesiog skatina su laiku uzmirtsti kas buvo(?). Deja ir as taip dariau.

Zinoma, nesakau, kad si mano teorija yra 100% teisinga, tiesiog jau seniai apie tai galvojau, todel nusprendziau parasyti. Gal kas nors perskaitys ir kai susilauks vaiku nuspres ne "mokyti" vaika, o ji klausineti, jeigu pasitaikys atvejis kai jis prades pasakoti ka dare 'kai jis buvo didelis' :)

Jonas

 Maži vaikai yra tyri, jie dar nėra prisirišę prie šio pasaulio sistemos taip stipriai, kaip suaugusieji, todėl kartais pasitaiko atveju, kai vaikai prisimena savo praeitus gyvenimus.
Žinoma, tokie vaiko pasisakymai, kaip: „Kai buvau didelis aš turėjau žmoną" ar panašūs trumpi pasakymai nieko daug neparodo, todėl reikėtų suklusti, kai vaikas panašiai kalba, ir paklausinėti apie jo prisiminimus (kartais gal tik fantazijas), o ne, kaip Benamis sakė, atmesti jų tokius pasisakymus ir liepti tylėti, nes tada vaikui tiesiog užsiblokuoja tie prisiminimai ir jis bijo pasakoti apie tai, kad tėvai nesupyktų ir panašiai.. Na toks tėvų elgesys yra galimai neteisingas, nes juk iš tokių pasakojimų (dar ypač jeigu jie pasitvirtintų) galima daug ką sužinoti apie vaiko praeitus gyvenimus, jo tikslus šiame gyvenime, Karmą ir panašiai.. Nors Indijoje tėvai tik išgirdę tokius mažamečių vaikų pasisakymus liepa jiems visam laukui liautis apie tai kalbėjus, nes neva tai gali atnešti nelaimes ar kažką panašaus..
Vienas iš žymiausių reinkarnacijos tyrinėtojų buvo biochemikas, psichiatrijos profesorius Ianas Stevensonas. Jis būtent ir tyrinėjo panašius mažų vaikų prisiminimus, buvo daug atveju (apie 3000), kai vaikų pasakojimai apie praeitus gyvenimus pasitvirtindavo. Jis teigė, jog 2-4 metų sulaukę vaikai dažniausiai prisimena praeitus gyvenimus, o 7-8 metų vaikų prisiminimai apie tai sustoja.
 
Daugiausiai praeitų gyvenimų prisiminimų yra ištyrinėjęs Virdžinijos universiteto profesorius Ianas Stevensonas, kuris tam paskyrė 40 savo gyvenimo metų. Kiekvienu atveju jis metodiškai užsirašinėjo vaiko teiginius apie praeitą gyvenimą, rasdavo mirusį žmogų, su kuriuo, jo nuomone, vaikas save susiejo, ir tikrino, ar praeito gyvenimo atsiminimai atitinka faktus. Taip pat ieškojo sutampančių apgamų ir įgimtų vaiko defektų, kurie panašūs į atitinkamo mirusio žmogaus žaizdas.Pakankamai tipiniame Stevenso nagrinėtame atvejyje berniukas iš Beiruto kalbėjo apie mechaniką, kuris žuvo avarijoje. Pasak kelių liudininkų, berniukas pasakė vairuotojo vardą, tikslią avarijos vietą, mechaniko seserų, tėvų, pusbrolių ir medžioklės draugų vardus. Visa tai sutapo su keli metai prieš berniuko gimimą mirusio vyro gyvenimu. Jokio mechaniko ryšio su berniuko šeima nebuvo rasta.Daug užhipnotizuotų žmonių spontaniškai atsimena praeitus gyvenimus.
(šaltinis)

Čia dar video, kur filosofijos profesorius kalba apie jo darbus.

Ortodoksinis, dogmatiškas mokslas, žinoma, atmeta jo tyrinėjimus, kai kurie "mokslininkai" net nepažiūri į jo tirtus atvejus, o tiesiog atmeta viską vien dėl to, kad mokslas to negali paaiškinti ir mano, jog tai tiesiog neįmanoma, nes mes juk esame tik cheminių reakcijų vykstančių smegenyse padarinys, mechaniškai veikiantis gyvūnas, na, kaip robotas. Nors Robert'as  Almeder'is (kuris kalbėjo pateiktame video) savo knygose sumalė Stevensono skeptikus.

Markamis

Na jei žiūrint iš tokių frazių pusės gali būti, kad tavo teorija teisinga Benami. Nes pagalvojus, net ir praėjus kokiems 10 metų nuo vaikystės žmonės pamena tik pavienius fragmentus. Todėl visai tikėtina, kad vaikai, ypač jaunesni, gali lengviau prisiminti savo praeitus gyvenimus, kaip fragmentus.

paragraf 78

Vaikų fantazija yra laki, jie gali dar ir ne tokių dalykų prikalbėti. Manau per daug sureikšmini tokias frazės.

Teroras

Citata iš: paragraf 78  balandžio 15, 2012, 15:18:23
Vaikų fantazija yra laki, jie gali dar ir ne tokių dalykų prikalbėti.


Dazniausias suaugusiuju atsakymas :-\

insomnia, tu netiki reinkarnacija, esu teisus?

paragraf 78

Taip, netikiu.
O apie tokius vaikų pasisakymus galima daryti įvairių spekuliacijų, kaip kad padarė Jonas.
Tačiau vaikai praeina įvairias vystymosi stadijas, vien aiš jų yra susitapatinimas su suaugusiųjų pasauliu. Vaikas teigia kad jis didelis. Tad natūralu kad jis gali pradėti pasakoti jog va kai buvau didelis tai dariau tai ir tai.

Teroras

Taip, bet Jonas neteige, kad absoliuciai visi pasisakymai yra isgalvoti.

Citata iš: paragraf 78  balandžio 15, 2012, 15:42:27
Taip, netikiu.


Tai daug ka paaiskina. Pvz. tu tiki tuo ka skelbia baznycia, ir pagal tavo pasisakymus tau sunku suvokti kaip kiti gali ja abejoti. Cia lygiai tas pats :)

Veliau parasysiu viena istorija susijusia su vaikais kuria zinau, taciau dabar turiu jau lekti :)

Jonas

CitataO apie tokius vaikų pasisakymus galima daryti įvairių spekuliacijų, kaip kad padarė Jonas.


Aš nedariau jokių spekuliacijų, tiesiog pateikiau informaciją, faktus. Kaip ir tame Stevensono tirtame atvejyje, kurį jau citavau ankstesnėje žinutėje:

Pakankamai tipiniame Stevenso nagrinėtame atvejyje berniukas iš Beiruto kalbėjo apie mechaniką, kuris žuvo avarijoje. Pasak kelių liudininkų, berniukas pasakė vairuotojo vardą, tikslią avarijos vietą, mechaniko seserų, tėvų, pusbrolių ir medžioklės draugų vardus. Visa tai sutapo su keli metai prieš berniuko gimimą mirusio vyro gyvenimu. Jokio mechaniko ryšio su berniuko šeima nebuvo rasta.

Čia nėra jokių spekuliacijų. Berniuko pasakojimas buvo PATVIRTINTAS. Panašių atveju Stevensonas ištyrė apie 3000-čius. O kur dar kitų tyrėjų tyrimai ? Kur dar neištirti atvejai ? Kur dar atvejai kai tėvai į tokius vaikų pasakojimus nekreipia dėmesio ?
Atmesti Stevensono tyrinėtus ir kitus PATVIRTINTUS vaikų pasakojimus , tolygu užmerkti akis prieš faktus iš baimės, kad sugrius tavo puoselėta pasaulėžiūra ar šiaip dėl nesupratimo.

Hekate

Man pasakojo mama, kad mano pusseserė būdama 3 metukų pradėjo pasakoti, kad įkrito į šuliny. Ji šaukėsi pagalbos bet niekas neišgirdo, ir ji ten mirė(ar kažkas panašaus)....Nežinau jei taip tada vaikų fantazija tikrai laki  ;D  bet esu iš tų kurie tiki reankarnacija  :) tad...

RoxiO

Ką tik paklausiau mamos, tai sakė, kad ir aš ir brolis būdami maži dažnai minėdavome tą "Kai aš buvau didelis...". :O

Benamis

Neklausei ka butent pasakojot? :)

OKULTISTE

#13
balandžio 15, 2012, 20:29:57 Redagavimas: balandžio 15, 2012, 20:32:48 by OKULTISTE
   Atsiprasau tu, kurie megaujasi savo mistinemis iliuzijomis, bet cia tiems, kurie dar neprisisvaige...

   As pati atsimenu, kaip taip kalbejau (na is gana seniai vaikyste atsimenu)... Tai visokias tokias frazes sakydavau, kai parasciausiai prisimindavau, ka zaidziau. Pavyzdziui: "Kai as buvau mama", "as buvau kalejime ir mane ten nusove"... Pasakojimai dazniausiai turedavo ta pati siuzeta ir budavau ta pati veikeja, nes zaidimus tokius pat vis zaizdavome arba pratesdavome (stai is kur pasakojimu nuoseklumas); paklausima "O kas Tu buvai?" galima suprasti, kaip vaiko domejimasi, koks veikejas buvo suaugusysis, kai zisdavo...

Benamis

Citata iš: OKULTISTE  balandžio 15, 2012, 20:29:57
Pavyzdziui: "Kai as buvau mama", "as buvau kalejime ir mane ten nusove"... Pasakojimai dazniausiai turedavo ta pati siuzeta ir budavau ta pati veikeja, nes zaidimus tokius pat vis zaizdavome arba pratesdavome (stai is kur pasakojimu nuoseklumas); paklausima "O kas Tu buvai?" galima suprasti, kaip vaiko domejimasi, koks veikejas buvo suaugusysis, kai zisdavo...


Sutinku, kad vaikai gali ir prifantazuoti, taciau tokias istorijas neimanoma sukurti pvz. hipnozes metu (kai atlieka rimtas specialistas).

Aukštyn