Aiškiagirdystė

[Creative]

Taip tai praktinės dalies pasakojimai.

Atsiguliau aš į ligoninę. Ką pirmą išgirdau kai tik paguldė tai, kad dvi moteris aptarinėjo mano savijautą, ką tiksliai sakė neskelbsiu, paslaptis. Taip sužinojau savo gydančias daktares (skyriuje buvo daug vyrų daktarų ir tik kelios daktarės).  
vėliau išgirdau kad "uždarys berniuką" vėlų vakarą (vyriškas balsas, nutuokiau kieno, vieno daktaro) ir kitą rytą išties "berniuką" perkėlė į kitą skyrių. Sekančia diena dar kai ką sužinojau bet čia tik man skirta buvo.

Kaip daryti nereikia:
Kai atveža tave į priimamąjį, nereikia bėgti iš jo, išgirdus pašaipu vaiduoklišką juoką tavo adresu, kad ir kiek leisgyvė be būtum.

Ir dar vienas: išgirdus vieno konkretaus gyvo daktaro fantominį balsą sakantį tavo vardą su tam tikra intonaciją, reiškia jis iš tikrųjų taip į tave reaguoja. Tad nereikia aštrinti situacijos dėl to kad neatitinka jo fantazijos ir tavo dėl pačios situacijos. Na situacija iš ties absurdiška buvo, daugiau nesakysiu, tai paslaptis.

[violetpink1]

Man aiškiagirdystė, jei taip galima pavadinti, prasidėjo Rusijos karinės invazijos į Krymą metu: pradėjau girdėti balsus, komentuojančius įvairius reiškinius aplink mane gyvenime, kurie sakė "Taip" arba "Ne", apie tų reiškinių teisingumą arba tinkamumą mano atžvilgiu.
Viską tai vainikavo sąvoka "Twilight" mintyse ir keistas žalsvai baltas švytėjimas rytų horizonte tuo laikotarpiu, kai tai vyko.
Aš siejau tuomet tai su Fukušima, bet nesu įsitikinęs dėl to ir laikau dabar tai vien dvasinės kilmės regėjimu.
Vieną iš invazijos dienų dar ryte, gulint lovoje, pradėjau matyti trumpai viziją ir girdėti balsą: ...guodėsi vienišas kareivis, sakydamas man, jog neranda savo šeimos (lietuviškai, bet turbūt buvo fronte žuvęs Ukrainos arba net Rusijos karys - aukų buvo abiejose pusėse, kiek man žinoma, tad nežinau, kokios armijos tiksliai...)
Balsai liovėsi pakeliui į ligoninę.
Viziją pamtau kartais kokią nors tuo atveju, jei to noriu ir tokia tema, kokia noriu.