Nepriklausomai nuo to kas vyksta...

Pradėjo violetpink1, rugpjūčio 07, 2019, 08:10:17

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

violetpink1

...aš randu atsvarą 'Para' lygyje... ...'Para' Yra Tai, kas praskaidrina mano būtį ir buvį.
Nežinau, ar tai įmanoma perteikti žodžiais, gal greičiau reikėtų žodžių bei muzikos ir paveikslų ar nuotraukų derinio, tačiau pabandyti tai padaryti manau verta. Taigi...
...su tikslu perteikti įspūdį apie 'Para' būtį ir būvį, pateikiu dvi nuorodas.
Pirmoji yra skirta Paraamžinybei, kaip kažkada radau parašius kitą asmenį apie kitą muzikinį kūrinį, tai yra apibūdintina pasakymu 'Into Eternity...' - 'The Intangible - Shrines':
The Intangible - Shrines.
Antrasis kūrinys tinka artėjančioms sutemoms, nors įdėtas paveikslas primena veikiau kažkokią būtį, kuri yra tarp nakties ir saulėtekio... ...'The Intangible - Frozen Dreams' video, būtent ši nuoroda, nes ten yra ir daugiau to paties kūrinio video, tačiau šis man patiko albiausiai: The Intangible - Frozen Dreams.
...Plėtojant temą... ...'Para' sąvoka man yra sietina su Vienio pajautimu ir aukštesne konsolidacija su Juo, su ryšiais su kitais egzistuotojais, su egzistencialistiniu savicentrizmu, tuo pačiu pripažįstant ir išsaugant Vienį Aukščiausiuoju Egzistuotoju, taip pat su pačiais nuostabiausiais įspūdžiais gyvenime - vaikystės, paauglystės, vyresnio amžiaus, su nuostabiais vaizdais užfiksuotais mano macro-fotografijos metu, su matytomis patikusiomis moterimis ir merginomis, su Paramuzika... ...visa tai ir dar daugiau randu priimdamas Para ir Para lygį, ir tikiu, jog yra ir kitų civilizacijų, kurios žino šį žodį ir jo svarbą Vieniui. Tiek šį sykį apie 'Para'... ...su artėjančiu rudeniu... ...tos likusios kelios rugpjūčio savaitės tikriausiai prabėgs kaip visuomet greitai ir nepastebimai...

violetpink1

Pajautimas to, kas yra 'virš' pajaučiamųjų objektų ir subjektų, yra Tai, kas veda ir išveda į aukštesnį būvį ir aukštesnę būtį.
Šviesa. ...šviesa, persmelkianti begalinę erdvę.
...stabilumas. Orus. Pasąmonės ramybė. Sąmonės aiškumas. ...patirtis kito, Aukštesnio Stebėtojo buvimo, turbūt nesuklystant galima teigti, jog ne paskutinio Begalybės Hierarchijoje.
Tikėjimas, Pripažinimas, Suvokimas, Priėmimas, Nuolankumas, artėjančios Šviesos įžvelgimas ir jos pripažinimas taip pat, begalybės erdvės pojūtis, Aukštesniųjų pajautimas, jų žinios įsisąmoninimas, supratimas, jog viskas bus ir tęsis gerai, jei nepaliksi šio aspekto...
Ar artėjanti snieguota žiema su pūgomis ir tamsos paromis, ar vasaros liūtis keičiama kaitrios spinduliuojančios Saulės, naktys bus žvaigždėtos, o žvaigdžių šviesa skros tamsą cikle, kurio mes dar nepažįstame, net jei ir žinome kaip suskirstyti šviesulius į tam tikras kategorijas.
Žaibas, rūsčiai, tačiau įsakmiai ir oriai primenantis apie šio, vieno, gyvenimo laikinumą ir naujo gyvybinio impulso poreikį gamtai, tolimieji galaktikų susidūrimai ir jų metu išspinduliuotos bangos, tolimųjų pasaulių keliautojų erdvėlaiviai metantys šešėlius ant Mėnulio ir atvaizduoti dar senovėje ant akmenų, visa tai - 'Paravienis' ir Jo gyvenimas, jo dramos ir džiaugsmas, išvedantis į... ...šviesą.
Nepriklausomai nuo to, kas nutiktų laikinose aplinkybėse, mes - amžinybėje, ir niekas niekada neatims šio aspekto, kuris, beje, dėmesingai Stebi mus...
...kad ir kas būtų, kad ir kas nepasisektų ar, rodos, trūktų ko iki pilnatvės, išlieka Tai, ir Tai tęsiasi su mumis viduje.
Šiuo rašymu noriu išreikšti pozityvų požiūrį į gyvenimą, tiesa, gal kiek nekasdieniškai, nes ne apie naują daiktą ar dar ką nors įperkamo, tačiau tikiu, jog tai ką parašiau, gali suteikti įkvėpimą ir platesnį požiūrio kampą, o rašau ne kitaip, o per savo patirtį.
Jei kas būtų pasakęs man šiuos žodžius sunkiais etapais, man tikrai būtų padėję, o padėdavo panašūs žodžiai iš kitų, dvasinių, šaltinių - dvasinės knygos, pokalbiai su motina vakarais ir t.t.
Taip jau yra, kad savi žodžiai susiformuoja praėjus tam tikram laikui, ne visiems gaunasi iškart, o būna kad nesigauna visai... ;)
Ne bėda. 'Tai' spinduliuoja ir šviečia mums nuolatos, užtenka tik pamatyti, išgirsti, pajusti...
Taigi, apibendrinant šį įrašą - mane gyvenimui dar kartą įkvėpė: muzikinis kūrinys 'The Intangible - Shrines', sąvokos 'Para' ir 'Paravienis'.

elteide

oij nea..nenoriu dar rudens, žiemos rūškanos ,speigų...dar nespėjau atšilt ;)
 https://www.youtube.com/watch?v=kubYd8jwzKQ

violetpink1

Kiekvienas metų laikas turi savo žavesį.  :)
Dar norėjau papildyti, jog Vienis, nors ir besikeičiantis esamuoju laiku, turi atmintį, kuri apima visą praeitį ir esatį, tokiu būdu neprarandant patirties ir kokybės. Žinoma, jei kokie nors egzistuotojai nepažemina realybės lygio kaip nors...  ;) ...tačiau Vienio niekas neįveiks, nes Jis - Aukščiausia Dvasinė Būtybė.
Tą Jo atmintį esant suvokiu, kai susimąstau apie savo paties ir šeimos narių bei patikusių asmenų patirtis ir tobulumą, savo norą, jog jie ir aš turėtume ne ką mažesnes galimybes negu šiame gyvenime.
Tuomet ir ateina į pagalbą suvokimas apie Amžinąją Kosminę Atmintį.
Tai ne vien taip vadinama akaša, tai kažkas daugiau...  :)
Taip pat kartais patiriu jausmu Vienio - Absoliuto - manifestavimą ir to amžinumą: tai - amžinas džiaugsmas dvasinėje (o gal ir netik...) šviesoje, kad ir kas benutiktų materialiame pasaulyje, kad ir kokie masiniai ar net kosminiai ginklai būtų panaudoti, išliks Vienio Sąmonė, kuri esant reikalui ir sąlygoms pažadins kitus egzistuotojus iš miego, jei nutiks kokia nors kosminė katastrofa...  :)
Skamba didingai, tikiu ir pripažįstu, jog tai ir tokia yra Tiesa.

violetpink1

Visa erdvė yra persmelkta Amžinybės ir Vienio.
Visa gamta.
Kad ir ką beveiktų egzistuotojai, kad kaip besivaržytų tarpusavyje, kažkur toli toli bus ramūs kalnai ir slėniai, kuriuose tarps vešli ir kvapni augalija, o naktį visa tai bus nutvieksta ramiai ir dėmesingai spindinčių žvaigždių. Galbūt taip pat ir kokio vieno kito planetos palydovo...

elteide

gamtoje gera, taip harmoninga ten, natūralu ir tylu , tik paukčių ir medžių garsai...
tikrai nepalygint geriau net su gražių namų gėlynų , sodeliu...

violetpink1

Visi turi tendenciją susirinkti kažkur į vieną vietą, o po to - išsiskirstyti kas sau...
Tęstinumą kolektyvinio būvio parodo nebent sapnai - potyriai miego metu, o apart šio galėjimo pajausti, mes ištikrųjų nežinome, kokios yra tendencijos.
Net jei kažkas teigia ką nors tūkstančius metų, dar nereiškia, jog tai tikrai taip yra, o štai mūsų individualūs pajautimai yra tikrasis ir pirminis informacijos šaltinis.
Tačiau, žinoma, kiekvienas turi teisę spręsti pats, ar perdėlioti ir kaip tai padaryti, prioritetus.  :)
Nepaisant to, jog esame kolektyvinėje realybėje, ne visi mūsų asmeniai norai lieka išpildyti. Galbūt atsakymas slypi pačioje sakinio formuluotėje?.. ...kolektyvinė realybė - ne asmeniniams norams?..
Laikas parodys, net jau rodo, kiekvieną naktį, o kartais net dieną, įvairių mūsų būsenų metu.
Klausimas tik kuris išlieka, ar tai - egzistavimas - tęsis vienoje iš kolektyvinių realybių, pvz. tokių kaip ši, materijoje, ar nugrimsime į asmeninį sapną?..
...ir pagal kokius dėsnius apsprendžiami perėjimai iš vienokios į kitokią?
Turbūt nesuklystant galima teigti, jog mums reikėtų būti būvyje, iš kurio visa tai - egzistavimas - valdosi labiau, negu dabar esame, nes jei net tokių paprastų klausimų negalime išsiaškinti, apie ką begalime kalbėti toliau?..
Tikėjimą ir viltį man įžiebia žvaigždžių šviesa.
Galbūt kažkur toli yra kiti pasauliai, kur viskas vyksta pagal likimo dėsnius daug labiau, negu čia.
Ir kartais man atrodo, jog šis pasaulis yra daugiau tik kaip pratybos, prieš kitą, tikresnį etapą...

Aukštyn