Padegam Jupiterį?

Pradėjo Asasinas, vasario 21, 2014, 21:57:19

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Asasinas

vasario 21, 2014, 21:57:19 Redagavimas: vasario 21, 2014, 22:00:37 by Asasinas
Paskaičiau straipsnį, jog tam tikru būdu įmanoma padegti Jupiterį.

Susidėvėjusį 1995 m. gamybos zondą „Galileo" NASA nusprendė palaidoti Jupiteryje - NASA suplanavo, kad zondas įskries į milžiniškos planetos atmosferą ir žus. Tačiau kai kuriems toks sprendimas sukėlė nerimą - mat „Galileo" įmontuotas šiluminis plutonio reaktorius. Jei zondas ir jo plutonio reaktorius nukristų į Jupiterį, ar nekiltų grėsmė, kad Jupiteryje prasidės grandininės reakcijos ir Saulės sistemoje įsižiebs antra žvaigždė - Jupiteris? Juk vandenilines bombas padega detonavęs plutonis. O Jupiteryje vandenilio yra nepaprastai daug.

NASA zondas „Galileo" prie Jupiterio atskriejo 1995 m. gruodžio 7 d. ir planetos bei jos palydovų tyrimus vykdė beveik 8 metus. Zondas į Žemę atsiuntė galybę mokslinės informacijos, kuri iš pagrindų pakeitė Jupiterio sistemos sampratą.

Tačiau per tą laiką „Galileo" smarkiai suseno. Įtakos tam turėjo ir siaubinga Jupiterio radiacija. Misijos pabaigoje tyrimų instrumentai pradėjo vis dažniau gesti ir klysti. Galiausiai tyrėjai sunerimo, kad vieną dieną apskritai praras ryšį su zondu. Jei taip įvyktų, „Galileo" ir toliau suktųsi aplink Jupiterį ir, ko gero, kada nors nukristų į kažkurį iš Jupiterio mėnulių.

Zondas „Galileo" prieš startą 1995 m. nebuvo sterilizuotas, tad jo viduje apstu Žemės bakterijų. Jei zondas nukristų į kažkurį iš Jupiterio mėnulių, tas dangaus kūnas būtų užterštas žemiškomis bakterijomis. Todėl NASA nusprendė, jog geriausia būtų zondą palaidoti Jupiteryje - taip būtų eliminuota biologinės taršos grėsmė.

Nors mokslininkams nė nekilo abejonių, kad tai saugus ir išmintingas sprendimas, maža grupelė žmonių ėmė nerimauti. Juk „Galileo" įrengtas šiluminis plutonio reaktorius. Jei zondas su visu reaktoriumi nukristų į Jupiterį, ar nekiltų grėsmė, kad tai jame sukels grandininę reakciją ir Saulės sistemoje įsižiebs antra žvaigždė - Jupiteris?

Juk vandenilines bombas padega detonavęs plutonis. O Jupiteryje vandenilio yra nepaprastai daug. Kadangi antros žvaigždės mūsų Saulės sistemoje neturime, ko gero, norėtume išgirsti, kad jos ir neturėsime. Tačiau ar taip galėtų įvykti? Ar apskritai tai gali kada nors įvykti?

Atsakymas - daugybė „ne". Ne, to nesukeltų joks iš Žemės atskriejęs zondas. O ar Jupiteris kada nors gali virsti antrąja Saulės sistemos žvaigžde?

Man kilo klausimų:

1. "Jei zondas nukristų į kažkurį iš Jupiterio mėnulių, tas dangaus kūnas būtų užterštas žemiškomis bakterijomis". So what? Kas čia blogo, kad jis apterštų palydovą žemės bakterijomis? Juk jos vistiek neišgyventų dėl pražūtingos radiacijos.
2. Net jei ir Jupiteris užsiliepsnotų, negi tai sukeltų kažkokių didelių bėdų? Taigi per mažas...
3. Dėl kokių medžiagų Jupiteris spinduliuoja tiek daug radiacijos? Juk rodos kosmose tiek rediacijos nėra kiek aplink Jupiterį...
4. Argi nebūtų smagu pamatyti antrą "saulę"?

Supera

 Mano nomuone, tai jeigu palydovuose būtų kokiso nors gyvybės formų, kad ir tų pačių bakterijų tai jas paveikt galėtų žemiškosios :D
Iš esmės tai Jupiteris ir turėjo būt antra žvaigžde mūsų sistemoj, bet tuo metu, kai užsidegė saulė, jis buvo sukaupęs per mažai masės, kad padarytų tą patį. O kai užsiliepsnojo saulė, tai dar dalį jo masės ir nupūdė ta banga užsiliepsnojimo.
Aš manau, kad būtų nelabai gerai jei jis užsiliepsnotų, sistemos su dviem žvaigždėm kitaip "gyvena" . Atsirastų dar vienas kūnasas su stipria gravitacija ir planetos kitaip judėt pradėtų. (Jei nusišneku, prašom taisyt, nelabai  gerai fiziką išmanau :D).

idenmeyou

Jupiteryje yra nemaži kiek radiacijos dėl savo paties magnetinio lauko, kuris ten yra stiprus lyginant su kitomis saulės planetomis, ten yra susidariusios magnetinio lauko juostos į kurios sudėtį įeina dalelės iš saulės vėjo.

Nors kiek žinoma žemės bakterijos tokios radiacijos niekaip nepakeltų, visgi yra mįslė, nes yra kažkokia bakterija tiksliai nepamenu pavadinimo neva sugebanti atlaikyti radiaciją. Ji lygiai taip pat suyra kaip ir kitos, bet sugeba atsistatyti.

Supera

Mes Žemėj ne tik bakterijų tokių stiprių turim, bet ir gyvūnijos, tarakonai irgi gali išgyvent radiaciją, jei aš nieko nemaišau. Bet vat įdomu, dėl ko toks sunerimas dėl tų bakterijų.

idenmeyou

Su tarakonais tai daugiau mitas. Taip jie gali pakelti tam tikrą radiacijos dozę, nuo kurios jau senai būtų pasimiręs žmogus, bet net ir jie nėra atsparūs. Yra dar keli padarai, kurie pakelia dar didesnę dozę, bet net ir jie galiausiai žūva, tad žemėje nėra gyvūno, kuris tai galėtų pergyventi. Kas kalbant apie tą ypatingą bakterija tai ji tveria, tveria radiacija kol galiausiai skyla, žūva, bet po to netikėtai vėl atsitato.

Supera

Bet, kad be galvos išgyvena savaitę tai tiesa :D. Naujiena man, bet tikrai įspūdinga.

Trance

Pas juos smegenys užpakalyje, dėl to tiek ilgai ir išgyvena.. :D

ponaitis

Nupjovus galva miršta ne dėl sužeidimo,o dėl bado :D Bet dėl antros saulės,jeigu taip viskas pasitvarkytu jog 24/7 butu šviesu,nemanau kad smagu butu.

Supera

Ir dėl nuolatinės švieos, manau išdžiūtų didelė dalis vandens.

idenmeyou

Viskas priklauso kiek Jupiteris būtų karštas, gal būt apskritai neturėtų mums didelės įtakos, jei jis vis dėl to taptų antrąją saulę. Savaime aišku jei Jupiteris taptu antrąja saule, tai ir jo masė pasikeistų ir atsirastų visai kitokai trauka tarp planetų, kas gali sąlygoti įvairių pakitimų.

Jupiteris

Nejuokaukit hebra..   :-\

Asasinas

Davai, kas turit degtukų, pirmyn, "pakursim" neblogą "laužą" :)


Supera

O jei su šitokiu "laužu" prisidirbsi ir sudeginsi žemę xD?

Aukštyn