Apie mane: Audrius Vadvilavičius 1988-06-24-5.

[violetpink1]

Perskaitykite įdėmiai kas ten parašyta.
https://mirais.net/Lietuva/Kontaktai.html

[violetpink1]

Žydaitė Gynėja. (Nuoroda.)

[violetpink1]

Mano Youtube kanalą ir grojaraštį rasite mirais.net puslapyje Lietuva>Kontaktai:
https://mirais.net/Lietuva/Kontaktai.html
Puslapį apie Žydaitę Gynėją aš atkursiu truputį vėliau.

[violetpink1]

Puslapį apie Žydaitę Gynėją atkūriau:
https://mirais.net/Lietuva/%C5%BDydait%C4%97_Gyn%C4%97ja_ir_Saugotoja.html

[violetpink1]

Savo projekte kol kas palikau tik kontaktus.
Galvoju kaip geriau perteikti tai ką jaučiu: ar atidaryti savo projekte forumą, informacijos pateikimui,
ar dėti html, pdf, ir panašiai, failus, kaip turinį, į sąrašą.
Neapsisprendžiu.

[violetpink1]

Man kyla klausimas ką išviso laikyti savo gyvenime atskaitos tašku.

Toks įspūdis, kad nėra. To dalyko.

Arba kažko nėra. Arba to nėra, esminio.

[violetpink1]

Jausmas toks, kad nėra su kuo dirbti:

aš jaučiuosi nenusistatęs, neturintis nuostatos, su kuo -

su kokiu objektu ar subjektu -

save tapatinti, dirbti su tuo, gyventi pagal tai, kelti to lygį ir apskritai.

[violetpink1]

Aš bandžiau be nuostatos kurį laiką gyventi.

Beje, gana ilgai.

Atsipalaidavimui gal ir gerai.

Bet ne rezultatams.

Be nuostatos nesivysto psichinis kūnas: toks palaidas būna, be nuostatos ką toliau manyti apie vieną ar kitą dalyką - be nuomonės toks.

[violetpink1]

Kai ilgą laiką taip dariau,

atsivėrė psichiką budinantys reiškiniai:

sapnai ir vizijos.

Bet tai tik viena medalio pusė:

aš taip ir nepriėmiau jokios nuostatos vizų šitų psichinių reiškinių pasekoje.

Kitaip tariant, taip ir nenusistačiau, pagal ką vystyčiau savo psichiką,
kuria kryptimi,
dėl ko,
ir taip toliau.

[violetpink1]

Dabar, aš atradau tokią kaip techniką, kaip man turi būti, kad aš grįščiau į tam tikrą nulinį lygmenį be tų nuostatų būdamas,

kuriame,

man galėtų reikštis informacija,
apie tai,
kokią nuostatą,
už ką,
dėl ko,
kokiu manymu,
ir taip toliau,

priimti.

[violetpink1]

Problema tame, kad tam aš turiu išsitrinti visus failus - kaip ir visuomet.

Tokia praktika: išsitrinu viską iki nulinio duomenų lygio, visur, online, offline, kad nebūtų failų,

tada ateina ta

"nulinė banga"...

Išsigelbėjimas, jei esu nežinioje:

nes ji ateina ganėtinai tiksli ir kryptinga.

[violetpink1]

Kita tema yra tai, ką aš gaunu toje "nulinėje bangoje"

ir tai, kodėl vėl pradedu failus kaupti.

Bet dar kita tema yra daug svarbesnė:

kodėl aš taip ir neįgiju nuostatos, apie kurią kalbėjau prieš tai?

Ogi dėl to, kad nepriimu sprendimo.

[violetpink1]

Kitas dalykas, kuris dabar man iškilo kaip pastebėjimas -

ar reikia tą nuostatą priimti ir tą sprendimą.

Gal nereikia?

Nes tada vistiek reikės nuo jo atsirišti ir vėl viską tą palikti, visą tą dėmesio centrą ir aplinkybes.

[violetpink1]

Rezultate aš noriu pasakyti, kad šiame gyvenime aš turėjau nepabaigtų meditacijų.

[violetpink1]

Aš atsakymus gaunu ne rekomendacijų, o meditacijos lygmenyje ir praktikoje.

Aš jeigu nepriimu meditacijoj sprendimo - neužsiskaito.

Man ta prasme.

O aš ir nenoriu irgi užskaityti paviršutiniškesnio dalyko nes kai ne iš meditacijos, tada man nėra aiškumo apie jokį dalyką iki tiek ir iki taip, kaip aš noriu.