Žmogaus kalba

[Mekabciel]

Tai konkrečiai šnekėk ką turi omeny, kas ten pripąžįstama ir stebima? Telepatija?

[cs]

Tai konkrečiai šnekėk ką turi omeny, kas ten pripąžįstama ir stebima? Telepatija?

Ne pagal bendravimą ši kalba orientuota, bet pagal sandarą, iš kokių dalių kalba susideda ir ką kiekviena iš jų dalis atlieka. Todėl gretinama su mintimis ir kalbos simboliniu atvaizdavimu ir raiška. Jeigu teko sekti pranešimus, užsiminta nemažai susijusių idėjų, kaip grupuoti mintis ir kaip jas vertinti.

Jeigu turi kažką pridėti, ir tikrai įdomu, gali. Bet geriau bus jeigu bandysi pats suprasti, nes nesuprasdamas toli nenueisi.

Gali pasiūlyti, kaip suvokti įsisąmoninimą , pagal kokius minčių kanalus atskirti įsisąmoninamą dalyką ir pradinį ryšį su šaltiniu šio dalyko.

[Mekabciel]

Pats žodis, pvz: stalas  nebūtinai reiškia stalą, o turi kalbos struktūros šaknį ir rerezentuoja atitinkančią jos būseną dėl to sakinys gali atrodyt visiškai nelogiškas, nors kiekvienas žodis reprezentuoja šaknų taktą ir žmogus gebantis skaityt šaknis, bendrauja šaknų būsenomis, o ne pačiais žodžiais. Tą turi omeny?

[cs]

Taip, iš poto, kaip susiejimai ateina, yra nemažų spėjimų susijusių, objektas gali neturėti pradinės paskirties, pačios pradinės prasmės. Imant, kad iš poto atkeliauja grynos reikšmės - nėra 100% pasitikėjimo, dėl to, sprendžiama nemažai minčių funkcijų ir būsenų užvadinimų, kurios tam kartui įkelia ir išduoda, kas plačiai neįvardyjama, o yra taip plačiame kontekste.

Gerai vienas iš pavyzdžių yra semifunkcijos, kurios yra dekryptinės ir kryptinės, antrikacinės. Pažinimo sferos remiasi vienu iš semifunkcijų - taip sudaro logiškus teorinius pasaulius, pagal antrikacijas galimus nagrinėti. Jų tikrumas tik toks, kiek ir holografija gali parodyti. Norėčiau, kad ir tu suprastum, kiek giliai galima keliauti ir pažinti minties sferas siejant su kalba.

[Mekabciel]

Na aišku.

Tu realiu laiku žodį gaudai ir atrandi naujus ar išdirbęs kalbą ir jau į ją įsigyvenęs?

Iš esmės tavo kalba yra gyva kalba ir ji net neturi jokios struktūros? Ir ji net pastoviai mutuoja, keičiasi ir tobulėja?

Tu iš esmės perduodi net ne kalbą, o  būseną?

[cs]

Tu realiu laiku žodį gaudai ir atrandi naujus ar išdirbęs kalbą ir jau į ją įsigyvenęs?

Žodis neatrandamas paprastu keliu, reikia žinoti, kaip sudėtinės struktūros dalomos, bent minimaliai būti susidūrus su žodžiais, kuriuos suvokti galima iš sakinių sekų, vietų, kur paliekama mintis ir kur mintis užšifruoja turinio grandį, kurią galima pratęsti ir pamatyti, kas joje yra daugiau, nei parodoma iš nutekėjusių toli nuo šaltinio esančių dalykų.

Iš esmės tavo kalba yra gyva kalba ir ji net neturi jokios struktūros? Ir ji net pastoviai mutuoja, keičiasi ir tobulėja?

Savo kalbai nesu suradęs analogiškų perteikimo variantų, nes tai yra nestandartinė, nauja kryptis aiškinanti minčių atsiradimą ir kitimą per patobulinamus ir pridedamus pavidalus. Ji ne mutuoja, o kaskart atrandama aukštesnių lygių ryšių, efektų ir rūšių, apie kurias nedaug yra kalbėta. Tačiau jų egzistencija šešėlinė, dalykiškai konkreti nėra tikra, ji remiasi ir atsiranda iš paslėptų atradimų.

Tu iš esmės perduodi net ne kalbą, o  būseną?

Jeigu būseną sietume su aukštesniai kalbos pažinojimo tarpsniais, galėtume įsivedę su turimomis sąvokomis ir žodžiais prikoliariuoti amžinas būsenas ir dalykiškai jas valdyti iš jų kitimo požymių ir sudaromų sekų apraiškų būdo.

[Mekabciel]

Kaip suprantu tyrinėdamas kalbos struktūrą(sąmonės minčių generatorių) atrandi žodžių dalių šaknis, kišenėles, lentynėles, nišas ir norėdamas perteikti norimas būsenas skirtignas daleles miksuoji, gaudamas naujas reikšmes, žodžius - teisingai supratau? Bet juk raidės turi savo šaknis, o ne junginiai.

Jei taip tada man įdomu žinoti, kokias reikšmes turi tavo šaknys? Ir iškur tu jas žinai, kaip tu jas sužinojai?

Jeigu būseną sietume su aukštesniai kalbos pažinojimo tarpsniais, galėtume įsivedę su turimomis sąvokomis ir žodžiais prikoliariuoti amžinas būsenas ir dalykiškai jas valdyti iš jų kitimo požymių ir sudaromų sekų apraiškų būdo. Taip pat vienas iš tikslų pamatyti, kaip valdomas laikas ir kaip atkeliauja minčių apraiškomis ženklai siejantys didelius organizuotus įvykius.

Turi omeny, kad mūsų ne pačios mintys  bet minčių taktiškumas, dinamika ar pats dėsningumas gali suponuoti apie tam tikrus vykstančius ar įvyksiančius įvykius pasaulyje? Tarsi morzės abėcėlė?

[kiskis]

Mane domina prasme viso sito reikalo (morkos), teip sakant iseiga . Ka mes turesim issiaikine  @cs zmogaus kalba, tiksliau ka turi pats @cs jau dabar?

[elteide]

morkos išeiga tiesiogiai proporcinga dantų kiekio ir stiprumo santykiui...

[cs]

@Mekabciel, tokius gebėjimus duoda akiromatizuojama svarža su savo semifunkciniu gebėjimu dekryptiniu/kryptiniu ir antrikacija. Šis gebėjimas atneša galimybę perteikti sinkoliariuojamus dedus(sklados apžvalgos dėmenis), bei įvedant sąlyginai pažintą vieną iš sferų(kryptinę/dekryptinę). Tai yra kišmo valdysenos rezultatas, jis atsižvelgiamas į perteikiamas skladas, skladų sekų dėmenis.

@kiskis Po kolkas nieko neišsiaiškinau, dar daug paskirčių trūksta ir nėra įminta nieko svarbaus, po kolkas esame žemuose etapuose, kur tik įsivedami dėmenys ir laukiama efekto iš dėmenų sekų teisingo eiliškumo.

[cs]

Visos neįmintos ir nepažintos sferos šiuo metu yra nepagrindinės ir neturi jai artimos antrikacinės įdermos. Tikriausiai pagal padarytą trasą, jeigu jai netrūksta jokio svarbaus dėmens ir nebėra daugiau dalių, galima iš žinomos pusės įvesti 'mažą'.

Tačiau įvedimas 'mažos' suprimityvintų ir nebebūtų ieškomos pašalinės funkcijos, nebūtų atgaminamos paskirtys ir nebebūtų ieškoma antrikacinės įdermos. Jei viską prarandant įsispręstu kita antrikacinė atrada ir aradimas būtų kito lygio ar etapo, reikštų nemažai darbo norint atskirti, kaip neužbaigtas rinkinys turi savo išeigą į tolimensius tarpsmus.

Šio po kolkas ir geriausiai neįmanoma įminti. Žinomoji pusė yra nepasisakanti už 'mažos' įvedinėjimą, bet tai yra kaip perėjimo rūšis į tolimesnius funkcijų išvedinėjimus.

Dabar pagal nusistovėjusius statinius pavidalus semifuncijos vis dar būna:

Pagrindinės sferos:

1. Kryptinė
2. Dekryptinė

Pašalinės sferos:

1. Antrikacija

Vienarūšės tresos:

1. Shemaformatinė
2. Degediferencinė

Daugiarūšės tresos:

1. Viršupritaninė
2. Gediferencinė

[cs]

Semifunkcijų bendra shema.

[cs]

Eiliškumas, kuris siejamas su didžiuoju sujungimu, dabar neatskleidžiamas, bet jos dalys panaudotos bendrame semifunkcijų rinkinyje shemoje.

[cs]

Kaip ir susiejama pastata, tačiau tais siejimais ir per didinamąjį kompozicijos dėmenį, be totalaus reziumo neiškyla dermės atvaizda savo padermėse. Sustangėjusieji pavidalai savyje neša beoles ir oles gediferencijas, kurių pririta ant paviršiaus nėra briežiama ir paskutiniuose dėmenuose užlaikoma antrikacija arba sferų brėžimo istorija.

Pastarajai netinkamas pavidalas neišreiškia turimos beolės raiškos ir neatitinka olės gebos, kaip atitinkamai konstantaliai jos bazinėje svaroje grindžia pastatuosius laikinumus.

Pradžiai, nėra pastarojo subjekto, kuriam galioja atvaizda iš pirmo skyriaus(pagrindai). Šį skyrių atvaizduoja kartu ir kismo valdysena su savo variantais. Forma ir pavidalas yra aukščiausioje pozicijoje, kai yra paviršiuje su amžina pastata. Pastata - gali būti amžina ir laikina, bei nusakanti tolimesnį panaudojimą (daugiakartinį, mažakartinį, vienakartinį).

Sutresuoti pavidalai atitinka savo pradines svaras, kurių sustangėjusieji pavidalai turi trasų istorijose. Uždara grasa(degediferencinė tresa arba naujo pobūdžio tresa) sulaiko ir turi savo dermėse užlaikomų antrikacijų istorijų.

[cs]

Iš žinomų tresų, visų pagrindinė yra viena iš svarbiųjų, kurių generacija padalija žinias ir skladų įnorišką sklaidą. Turėdami nemažą komplektą šį papildome su nauja funkcija, kurios prieš tai niekur neminėta.

Dabar, kai žinoma, ką tresų dalys/sekos daro, įmename pagrindinius jos vedlius:

1. Tigediferencinė tresa
2. Tigeshemaformato tresa
3. Shemaformato tresa


Šios dalys/sekos atsiremia ir sudaro minifikuotas/deminifikuotas sferas, visos kartu yra nauja funkcija ir nauja įvestis savo paieškoje su žinoma paskirtimi.

Minifikuotos sferos trigediferencija