Dešimt populiarių, bet klaidingų mokslinių ir faktinių mitų

[Teroras]

Visuomenėje ir populiariojoje kultūroje dažnai gimsta modernūs mitai ir legendos, jie greitai sklinda masinės komunikacijos priemonėmis ir iš lūpų į lūpas dažnai nesusimąstant, ar tai, kas sakoma, tikrai yra teisinga. Šiuos mitus paprastai kuria klaidingos mokslinių tyrimų interpretacijos, nuo seno vyraujantys nepagrįsti įsitikinimai ir neretai mąstymas, kuris remiasi nuojauta (juk tai atrodo teisinga, taigi turbūt ir yra teisinga!). Pateikiame dešimties populiarių mokslinių ir faktinių mitų sąrašą kartu su jų paneigimais.

1. Auksinės žuvelės atmintis trunka vos tris sekundes

Vienas naujausių mokslinių mitų teigia, kad auksinės žuvelės pasižymi išskirtinai trumpa cikliška atmintimi, trunkančia vos tris sekundes. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad auksinių žuvelių atmintis trunka mažiausiai tris mėnesius. Jos taip pat pasižymi intelektu, išdresuotos sugeba atskirti skirtingas formas, spalvas ir garsus.

2. Žmonės išnaudoja tik 10 proc. savo smegenų pajėgumo

Moderni legenda teigia, kad normalus žmogus išnaudoja vos 10 proc. savo smegenų pajėgumų, taip pat remiantis šia legenda sakoma, kad intelektą vystyti galima išnaudojant likusį potencialą (neišnaudotus procentus). Naujausi tyrimai, naudojant modernias smegenų skenavimo technologijas, atskleidė, kad, priešingai nusistovėjusiai nuomonei, visos smegenų dalys yra aktyvios beveik visą laiką. Tiesa, vienu metu žmogaus smegenyse „šaudo" tik mažuma neuronų, tačiau likę neuronai taip pat itin svarbūs normaliam smegenų funkcionavimui.

3. Žodis „teorija" evoliucijos teorijoje reiškia mokslininkų abejones

2009 m. „Gallup" atlikta apklausa atskleidė, kad evoliucija tiki vos 39 proc. JAV gyventojų. Manoma, kad žodis „teorija" evoliucijos teorijoje reiškia, kad šioji yra kažkas galimo, bet abejotino. Tiesa tokia, kad moksliniame kontekste žodžiai „teorija" ir „hipotezė" turi skirtingą nuo mums įprastos reikšmę. Kasdienėje kalboje žodis „teorija" žymi nuojautą arba spėjimą, tačiau „mokslinė teorija" yra stebimus reiškinius paaiškinančių principų rinkinys. Moksle žodžiai „faktas" ir „teorija" yra beveik neatskiriami, taigi evoliucijos teorija bent iš mokslinės perspektyvos yra nekvestionuojama.


4. Raudona spalva buliams kelia įtūžį

Dažnai matome kine ir televizijoje vaizduojamus energingus ir grakščius matadorus, vikriai išsisukinėjančius nuo įtūžusio buliaus. Šiuos jie siutina mosikuodami raudonu audeklu. Tačiau manymas, kad bulius pykdo būtent raudona spalva, yra klaidingas. Visi galvijai mato tik mažą spektrą spalvų, o raudona jiems neišsiskiria kaip itin ryški spalva. Bulių pulti skatina ne raudonas audeklas, o grėsmė, kurią galvijas jaučia kylant iš matadoro.

5. Napoleonas buvo neįprastai žemas

Napoleonas nebuvo žemas, netgi priešingai, istoriniai faktai atskleidžia, kad jis buvo šiek tiek aukštesnis už vidutinį to laikmečio prancūzą. Po jo mirties 1821 m. buvo nustatyta, kad Prancūzijos imperatoriaus ūgis siekė 170 centimetrų. Manoma, kad Mažuoju Kapralu jis buvo vadinamas meiliai, bet ne dėl mažo ūgio.

6. Didžioji kinų siena yra vienintelis iš Mėnulio matomas žmogaus sukurtas objektas

Plačiai manoma, kad Didžioji kinų siena yra vienintelis iš Mėnulio matomas žmogaus sukurtas objektas, tačiau nė vienas iš amerikiečių „Apollo" misijos astronautų nepranešė matęs kokią nors žmogaus rankomis sukurtą struktūrą. Pranešama, kad jokie žmogaus sukurti objektai nematomi netgi pakilus vos virš žemės atmosferos. Tačiau žmogaus veikla nelieka nepastebėta, iš kosmoso gerai matomos naktį miestų skleidžiamos šviesos.

7. Chameleonai keičia spalvas maskuodamiesi

Iš tikrųjų dauguma chameleonų rūšių spalvų keitimą naudoja tik temperatūros reguliavimui arba kaip komunikacijos priemonę. Yra vos kelios rūšys iš daugelio, kurios spalvas keičia, kad prisitaikytų prie aplinkos, kamufliažui.

8. Skęstantis žmogus šaukiasi pagalbos ir mojuoja rankomis

Manoma, kad skęstantis žmogus puldamas į paniką mosikuoja rankomis ir garsiai šaukiasi pagalbos, tačiau iš tikrųjų dažniausiai skendimas būna tylus ir greitas, o nepatyręs stebėtojas paprastai nesupras, kada žmogus skęsta. Nors panika kartais gali pasireikšti, iš šono skendimas gali priminti daugiausia žaismingą pliuškenimąsi. Paprastai skęstant yra sunku šauktis pagalbos ir daryti staigius judesius, nes instinktyviai stengiamasi tausoti energiją ir koordinuotais judesiais išlaikyti galvą vandens paviršiuje. Toks instinktyvus elgesys yra sunkiai kontroliuojama automatiška kūno reakcija.

9. Per dieną rekomenduojama išgerti nuo dviejų iki trijų litrų vandens

Iš tiesų nėra rekomenduojamo išgerti kiekio vandens. Žmogui reikalingas kiekis priklauso tik nuo jo svorio, aktyvumo, aprangos ir aplinkos (temperatūros ir drėgmės). Daugiau nei pusę reikalingo vandens organizmas pasisavina iš maisto ir kitų gėrimų, pvz., sulčių, arbatos, pieno, vaisių ir daržovių.

10. Alkoholis sušildo

Tiesa, kad alkoholis sukuria šilumos iliuziją, bet taip yra tik dėl to, kad alkoholiniai gėrimai priverčia išsiplėsti kraujagysles, kurios stimuliuoja odos paviršiuje esančias nervų galūnes šilto kraujo

srove. To rezultatas, priešingai nei nusistovėjusi nuomonė, gali lemti bendrą
kūno atvėsimą, kadangi sušilęs ir dėl išsiplėtusių kraujagyslių pralaidesnis kūno paviršius greičiau atiduoda šilumą aplinkai.

Alfa.lt

[.L.U.T.H.O.R.]

Nesutikčiau, tik su 6, nes kiek žinau tai sakoma, kad matoma iš kosmoso, o ne iš mėnulio. O kosmosas kaip žinia daug arčiau, nei mėnulis

[RoxiO]

Patiko, išskyrus kelis - kitais pasitikėjau