Kas sukūrė kūrėją?

[eternal.bliss]

Tiesioginė jo realybė vadinasi sat-čit-ananda, amžinybė-žinojimas-ekstazė, dvasiniai pasauliai. Jis pats juos apibūdina ir parodo šiam pasauliui.

Gerai

Tuomet pasakyk kas niekuomet nekinta, kas yra amžina egzistencijoje, turint galvoje tai, jog norint egzistuoti tau reikia prisiimti tam tikro lygio formą. Toliau tesiant, kūrėjas turi formą, kokia ji?

[a.t.sielis]

Tuomet pasakyk kas niekuomet nekinta, kas yra amžina egzistencijoje, turint galvoje tai, jog norint egzistuoti tau reikia prisiimti tam tikro lygio formą. Toliau tesiant, kūrėjas turi formą, kokia ji?

Nekinta, arba greičiau amžinas yra tas, kas yra visuose laikuose, pats yra laiko ir viso kito šaltinis bei pagrindas. Jeigu pamąstyti, galima prieiti minties, kad Dievas persmelkia visus laikus: niekas negali suprasti, ar tai ateities Dievas ar praeities Dievas, nes jis aukščiau laikų. Dievas jau yra visuose laikuose, ir praeities laike gali būti toks, koks "taps" ateityje, nes tiesiog persmelkia viską per visus laikus.

Absoliutas yra nesuvokiamai absoliutus

Begalinis apima visas įmanomas savybes, taip pat ir formas, išvaizdas, spalvas, garsus, jausmus, nuotaikas ir t.t. ir pan.

Kūrėjas turi begalybę asmeninių dvasinių formų (dvasinių pavidalų). Reikia suprasti skirtumą tarp dvasinių pavidalų (kurie neturi materijai būdingų trūkumų, ribotumų, ydų) ir materialių pavidalų, sudarytų iš atomų, materialaus proto, materialaus ego ir pan.

Kaip susipažinęs su Indijos dvasingumu, pats žinai, kokie pagrindiniai Kūrėjo pavidalai ten apsireiškę.

[eternal.bliss]

Supranti, kad katik pasakei, jog tiesiog nežinai apie ką kalbi?

Dabar išsakei kas nėra kūrėjas ir kur jis yra kaip dalis, bet kas jis nepasakei.
Taip pat pasakei, jog jis keičiasi?? tai jis nėra amžinas jis kintantis?

Dar pasakei, kad jis yra viskas, taigi kodėl jis nėra įtakojamas laiko jeigu jis yra laike?

Labai daug prieštaravimų sau, tai jis yra dalis, tai jis sudaro viską, bet kartu neįtakojamas nieko, tai jis amžinas, tai jau besikeičiantis, ir t.t.


Manau maišai tokius dalykus kaip Dievybės ir Dievas. Tai nėra viena ir tas pats.

Indijos dvasinis pažinimas yra labai gilus, aprašantis viską per daugelį lygmenų, todėl lengva jo nesuprasti, arba susipainioti.

[mcgyver]

Butu idomi tema apie indijos dvasines tiesas.

[a.t.sielis]

eternal.bliss, nesiginčysiu

[vytra]

Nekinta, arba greičiau amžinas yra tas, kas yra visuose laikuose..

- jeigu tikėti Kristaus apreiškimais, tai jis nenaudojo laikų, jis sakė: aš tas, kuris esu.

p.s.
.. jei samprotauti iš baigtinės žmogaus egzistencijos, tai kur aš buvau prieš gimstant? arba kur aš būsiu po mirties?

[eternal.bliss]

Čia nėra ginčas.
Diskusija, suvokimų studijavimas. Ėjimas pašnekovo batais.

[boba]

Kūrėjo kurti nereikia, jis iš priežastingumo gimė....Vienu žodžiu pirma buvo priežastis, po to atsirado iš tos priežasties kūrėjas...

[a.t.sielis]

boba, skaitei diskusiją nuo pradžios?

[boba]

Ne. Paskaitysiu. Būtinai. Bet kol kas klausausi linksmos muzikėlės. Bet pažadu paskaityti. Matai aš esu labai nerangi ir viską darau labai tingėdama ir viską labai atidėliodama...

@a.t.sielis, vadinasi priežastis ir yra kūrėjas. Ocho!!!!!!!!! Ačiū, @a.t.sielis, kad viską man išaiškinai.
Pasirodo tu, @a.t.sielis, esi protingesnis už klajuną...( na bet klajunas yra itin talentingas...savo srities žinovas cha cha cha) Na bet sritis yra niekas. Sritis nieko bendra neturi su Dievu...

[a.t.sielis]

Patikslinsiu - materialus pasaulis yra vientisas. Bet norint sukurti materiją reikia būti jos "išorėje" kažkam. Stalius negali pagaminti stalo būdamas medienoje. Stalius iš viso negali būti medienoje. Lygiai taip pat neįmanoma būti materijoje ir ją sukurti. Būnat materijoje ją galima tik keisti.

Galbūt ne visai tą žodį panaudojau. Visuma yra viena. Ji turi dvasinę ir materialią pusę. Dvasinė yra pirmapradė, materiali yra antrinė išvestinė. Kūrėjas, kuris įkūnija Visumą savyje, kuris yra Visuma, turi energiją. Ta energija skiriama į dvasinę ir materialią. Kūrėjo egzistavimas yra dvasinis, o jo dvasinė energija sukuria dvasinius pasaulius. Jo materiali energija sukuria materialius pasaulius.

Kitas momentas. Biblijoje kalba eina apie kažką materialaus. Mozė ant kalno ir susitikimų palapinėje kalba su kažkuo. Tas kažkas ateina fiziniam pavidale tik nerodo savo veido. Bet materijos kūrėjai niekaip negali būti materijoje. Jie privalo būti išorėje kad palaikyti jos egzistavimą.

Dvasia irgi gali būti matoma. Kas yra dvasia? Dvasia tai amžina dvasinė sąmonė. Sąmonė gali patirti kitą sąmonę, jos generuojamą vaizdą, ir kitus pojūčius. Tam materija nereikalinga. Materija tik atkartoja sąmonės reiškiniją, panašiai kaip pirštinė atkartoja rankos formą. Visų formų amžinoji esmė yra dvasinėje energijoje. Materialioje energijoje, materialiuose pasauliuose, formos tik atsispindi, yra iškraipytos. Formos buvimas nereiškia materialumo. Tik materiali forma yra sudaryta iš materijos, atomų ir t.t. Dvasinė forma sudaryta iš grynosios dvasinės būties, dvasinės sąmonės.

Kūrėjas yra visagalis. Viską palaiko Jo galios, dvasinė ir materiali. Jam nereikia dirbti, ar laikyti kūrinijos ant savo pečių tarsi Atlantui. Jo galios vykdo Jo valią savaime. Gali tai suprasti per pavyzdį su kompiuteriu. Kai žmogus sukuria kompiuterį, ir kompiuterinį pasaulį kompiuterio žaidime, ten viskas vyksta automatiškai. Jam nereikia dirbti norint palaikyti kompiuterinį žaidimą. Kompiuterinį žaidimą įsigyja tūkstančiai žmonių ir be problemų žaidžia. Kompiuterinio žaidimo kūrėjas gali žaisti žaidimą irgi, ir dalyvauti jame. Šios analogijos nereiktų suprasti per daug tiesiogiai, nes kompiuteris ir žmogus visgi yra materialūs ir ne visgaliai. O Kūrėjas yra Visuma, ir visagalis.

Trečias momentas. Šis biologinis pasaulis sukurtas žiauriai ne tobulai, nors tikintys nesigilina į esmę ir viską laiko tobulumo viršūne ir už tai garbiną tą ar tuos kurie sukūrė biologinį pasaulį. Bet norint egzistuoti reikia nužudyti ir suvalgyti kitą gyvybę. O tai yra visiškas tobulumo absurdas. Labiau ne tobulai neįmanoma sukurti. Ir klausimas ar tai sukūrė tikri kūrėjai ar tik tikrų kūrėjų kad ir tobuli bei turintis  labai gilias materijos žinias kūriniai?

Viskas sukurta Aukščiausiojo Kūrėjo valia, o patį techninį darbą atliko Jo materiali energija. Materialioje energijoje gali darbuotis jo kūriniai, bet vis vien viskas vykdo aukščiausiąją valią, suvokdami tai, ar nesuvokdami.

Materialus pasaulis sukurtas problematiškas, kadangi čia egzistuojančių nuotaika yra problematiška. Čia egzistuojančių tikslas yra pasiekti tobulumą. Šis pasaulis yra tarsi kalėjimas, su savo bausmėmis ir nepatogumais. Tikslas yra ne likti kalėjime, ar padaryti jį tobulą, bet padaryti save tobulą ir išeiti iš kalėjimo. Reikia pakeisti savo nuotaiką.

Jokio pomirtinio gyvenimo dėl tokios konstrukcijos taip pat nėra. Ar žmonės robotams kuria pomirtinį gyvenimą? Tiesiog išmeta į metalo laužą arba išlydo. Be to atkreipkit dėmesį į senus žmonės. Kai kurie tapatybės prasme jau mirę nors kūnai dar gyvi. Žmogaus kūnas ir jo tapatybė arba "aš" neatsiejami. Nemalonu kad taip yra bet taip yra.

Materialiam kūnui nėra pomirtinio gyvenimo, nes jis po mirties suyra į cheminius elementus. Bet amžinajai esybei, kuri glūdėjo tame materialiame kūne, tarsi vairuotojas automobilyje, nėra mirties. Ji egzistuoja virš laiko ir virš materijos kitimų.

Senų žmonių protas nusilpsta, tarsi sugedęs borto kompiuteris, nes smegenys neveikia. Amžinoji esybė nerodo savo aktyvumo, nes nėra priemonių. Bet jos egzistavimas nenutrūksta. Materialiame pasaulyje, amžinosios esybės veikla mažai išreikšta. Veikia materialūs pradai, tokie kaip protas ir fizinis kūnas.

[Vytautas]

Kūrėjo egzistavimas yra dvasinis, o jo dvasinė energija sukuria dvasinius pasaulius. Jo materiali energija sukuria materialius pasaulius.

Energija ir medžiaga yra materijos elementai. Bet kuriuo atveju kalbi apie materialų pasaulį. O dvasia tik hipotezė be įrodymų.

Kūrėjas yra visagalis.

Bet sukūrė keistai netobulai nors galėjo sukurti ir tobulai jei visagalis. Kompiuterinio žaidimo programuotojas yra "išorėje" ir bet kuriuo atveju, net žaisdamas, lieka išorėje. Bet programuotojui žaisti žaidime su savo sukurtais botais absoliučiai jokio intereso ir prasmės nes jis žino žaidimą. Ir iš esmės kuri žaidimą kuriame žaisi tik su savo sukurtais botais beprasmiška ir absurdiška. Kitas momentas kada žaidimas skirtas kompiuterio žaidimo kūrėjo lygio esybėms. Iš viso kompiuterinio žaidimo botai tėra 1,0 sekos. Ir kompiuterinio žaidimo botas niekaip negali patekti į programuotojo lygį. Čia analogija su pomirtinio gyvenimo negalimumu.

Šis pasaulis yra tarsi kalėjimas, su savo bausmėmis ir nepatogumais. Tikslas yra ne likti kalėjime, ar padaryti jį tobulą, bet padaryti save tobulą ir išeiti iš kalėjimo.

Protinga esybė savo kūriniams sukūrė kalėjimą. Skamba keistai ir neįtikinamai. Matyt problemos su kūrybos galiomis. Tik tiek įstengė. O tobulėjimo galimybe apribojo iš pirmo žingsnio nes turi valgyti kitą gyvybę kad galėtum iš viso egzistuoti. Tokiu atveju nėra jokios kalbos apie tobulėjimą. Ir nuotaikos nepakiesi nes privalai maitintis. O maitindamasis kad egzistuotum ir dėl to neišvengiamai žudydamas save tiesiog tobulėjime degraduoji. Žodžiu pačio pagrindinis tikslas iš esmės jau nuo pat pradžių net neįmanomas įgyvendinti. Reiškia kažkas ne taip visumoje.

Bet amžinajai esybei, kuri glūdėjo tame materialiame kūne, tarsi vairuotojas automobilyje, nėra mirties.

Buvo laikas aš galvojau lygiai taip pat. Bet viską įvertinus mąstymas pasikeitė. Tenka apgailestauti bet pomirtinio gyvenimo nėra kaip ir kažkokios dvasios. Geriausiu atveju amžiną gyvenimą galima suorganizuoti čia. Techniškai tai įmanoma. Suprantama ne žmonėms patiems tai suorganizuoti.

Bendrai esant kūrėju kirti pirminiai kažkaip blogai ką natūroje matome reiškia nebūti tikru kūrėju. Sąmoningai kurti kančias savo kūriniams kažkoks absurdas. Kūriniai turėdami visišką laisvą valią bei gilias materijos pažinimo žinias ir tai gali sočiai prisidirbti ir po to gali tekti taisyti jų blogos kūrybos vaisus. Kas ir nutiko. Viskas yra atvirkščiai. Sukurta materija ir joje tobulos ne biologinės būtybės su giliomis materijos žiniomis, nemirtingos, nenaudojančios jokio maisto, bet galinčios, jei joms nepatinka būtis, susinaikinti tuo pačiu neišvengiamai sunaikinti kitą analogišką būtybę. Taip pat joms suteikiama visiška laisva valia. Savo egzistavimo sąlygas kuriasi kokias tik nori tam turi visas reikiamas žinias. Kritišku atveju atveju kūrėjai jų negali sunaikinti o tik atskirti.  Jokiu reguliavimu, valdymu, mokymu ar dar kokia įtaka kūrėjai neužsiima. Tik pirminės materijos  ir protingų kūrinių joje sukūrimas.  Toliau viskas patikima laisvas valios principui. Arba kūrinai išlieka patys savaime arba susinaikina. Ir kūrėjų kūriniai nėra kūrėjų vaikai, kaip robotai nėra žmonių vaikai. Viskas labai paprasta esmėje.

[klajunas]

@a.t.sielis Šablonas teisingas, bet jo per mažai. Toks šablonas tik kelio pradžia, kurią reikia nueiti iki galo, t.y., per tūkstančius metų turėjo būti nueita, bet dabar turime lygiai tą patį, ką turėjome prieš 2000 metų, nė kiek šio šablono nepanešę į priekį. Tai yra apie tą kuriantįjį X galime pasakyti ne daugiau, negu senovės brahmanai. Todėl, kad šį žinojimą įpavidalino į neperspektyvią religinę formą.

Ar yra tikrų žinių apie tą kuriantįjį X, ką galime apie tai pasakyti, kokios dalys, kokie principai, kokie mechanizmai, kokios struktūros, kokios savybės ir pan. Kaip procesą suprasti ir kaip aprašyti jo etapus ir pakopas?

Ši situacija turi eiti prie pabaigos, per religinio principo privedimą prie užsibaigimo.

[a.t.sielis]

Energija

Žodį "energija" naudoju filosofine, o ne fizikos mokslo prasme. "Energija"= veikimas, galia. (Čia irgi ne fizikos, o filosofiniai terminai)

Bet programuotojui žaisti žaidime su savo sukurtais botais absoliučiai jokio intereso ir prasmės nes jis žino žaidimą. Ir iš esmės kuri žaidimą kuriame žaisi tik su savo sukurtais botais beprasmiška ir absurdiška.

Begalinis skaičius mažų amžinųjų esybių, kurios kyla iš Kūrėjo "gyvųjų esybių energijos", yra panašios į Jį, ir Jam su jom įdomu bendrauti.

Protinga esybė savo kūriniams sukūrė kalėjimą. Skamba keistai ir neįtikinamai. Matyt problemos su kūrybos galiomis. Tik tiek įstengė.

Ne visiems. Kaip ir valstybė sukuria kalėjimus, nes žino kad bus nusikaltėlių. Bet nusikaltėlių yra tik maža dalis visuomenės, visi kiti gyvena ne kalėjime. Taip ir didžioji dalis amžinų gyvų esybių gyvena dvasiniame tobulame pasaulyje, kuriame nėra jokių materialaus pasaulio problemų.

T.y. be šio pasaulio yra daug nuostabesnių pasaulių, ir tobulų pasaulių.

Palyginimo su kalėjimu nereiktų per daug sureikšminti, nes taip pat materialus pasaulis palyginamas su mokykla. Materiali kūrinija ir jos egzistavimo prasmė - tai vienas iš Kūrėjo žaidimų.

[Vytautas]

Begalinis skaičius mažų amžinųjų esybių, kurios kyla iš Kūrėjo "gyvųjų esybių energijos", yra panašios į Jį, ir Jam su jom įdomu bendrauti.

Čia kūrėjas kažkaip asmeniškai tai pačiam paaiškino kas jam įdomu kas ne. Ar čia kaip žmogaus tokia svajonė.
Realiame gyvenime nieko tokio nesijaučia.

Taip ir didžioji dalis amžinų gyvų esybių gyvena dvasiniame tobulame pasaulyje, kuriame nėra jokių materialaus pasaulio problemų.

Na jei ir gyvena tai klausimas ką veikia? Bent krikščioniškų tokių esybių pagrindinis užsiėmimas melstis ir garbinti dievą. Daugiau kaip ir nėra ką veikti. Iš šono žiūrint problemos su tokio egzistavimo prasme. Ir bendrai bet kuriuo atveju nėra egzistavimo prasmės.
Prie to paties dėl pačio tobulėjimo. Net jei ir tobulėji nors tai neįmanoma dėl kitos gyvybės valgymo tuomet niekaip nesimato ar eini bent teisingu keliu nes viską sužinosi kaip numirsi. Rezultatai niekaip nepasireiškia. Be to "mokytojų" ir "mokymų" milijonai. Kuris tikras? Taip ir klaidžioji kaip ežiukas rūke.

Kalėjimas ne kalėjimas bet visiškai beprasmis netobulumas. Aišku kaip ir kiekvieno tikinčio pačio pagrindinė mintis čia kentėkim ir "tobulėkim" o ten jau bus gerai ir nebus problemų. Visiškai nesvarbu kokias argumentais tai apipinta. Svarbiausiai kad to niekaip patikrinti neįmanoma ir tuo galima spekuliuoti. O žmonės mielai tam pasiduoda nes net didžiausias ateistas turi vilti kad ir kažkur labai užslėptą.

Bet tuomet praktinis klausimas ir kitiems. Ką pasirinktumėte ar gyventi šiame suprantama sutvarkytame be problemų pasaulyje amžinai su "negendančiu" kūnu ar gyventi visiškai nežinomame, religijų aprašomame pasaulyje su rizika kad jo gal ir nėra, nes nėra jokių realių įrodymų apie jį.