Jei pinigai nebūtų tikslas

Pradėjo _Anonimas_, spalio 06, 2013, 23:46:44

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

2Pacas

#30
spalio 23, 2013, 08:34:14 Redagavimas: spalio 23, 2013, 08:37:38 by 2Pacas
Drystciau teigti kad pinigai yra pats blogiausias dalykas kuris atsitiko per visa zmonijos istorija,tie kurie  cia sakot kad pinigai yra gerai turbut net nesuvokiat kaip jumis manipuliuoja.Esu jau idejas sita bet idesiu dar karta.

Va labai tiktu sita istorija paskaityt visiem "karjeristam" ir tiems kurie del popieriuku padarytu bet ka.


Lėtais žingsniais vergai eina vienas paskui kitą, ir kiekvienas neša nušlifuotą akmenį. Keturias jų voras, kurių kiekviena po pusantro kilometro ilgumo, nuo akmenskaldžių iki tos vietos, kur prasidėjo tvirtovės ir miesto statyba, saugo sargybiniai: kas dešimt vergų - vienas juos saugantis ginkluotas karys. Atokiai nuo einančių vergų ant trylikos metrų aukščio kalno viršūnės sėdi Kratijus - vienas iš vyriausiųjų žynių; štai jau keturis mėnesius jis tylėdamas stebi vergų darbą. Niekas jo dėmesio neatitraukia, niekas nė žvilgsniu nedrįsta išblaškyti jo minčių. Vergams ir sargybiniams dirbtinis kalnas su stotu ant viršūnės - tai neatskiriama kraštovaizdžio dalis. Ir į žmogų, kuris tai nejudėdamas sėdi soste, tai vaikštinėja po aikštelę ant kalno viršūnės, jau niekas nekreipia dėmesio. Kratijus yra užsibrėžęs tikslą pertvarkyti valstybę, tūkstančiui metų sustiprinti žynių valdžią taip, kad jų klausytų visi Žemės žmonės, padaryti visus tuos žmones, taigi ir valstybių vadovus, žynių vergais.
Kartą Kratijus nusileido žemyn, palikęs soste savo antrininką, persivilko kitais drabužiais, nusiėmė peruką. Paliepė sargybos viršininkui, kad jį sukaustytų grandinėmis kaip paprastą vergą ir pastatytų į vorą iš paskos jaunam vergui, vardu Nardas.
Įsižiūrėdamas į vergų veidus, Kratijus buvo pastebėjęs, kad šito jauno žmogaus žvilgsnis tiriantis ir vertinantis, o ne abuojas, nuo visko nutolęs kaip daugelis kitų. Nardo veidas buvo tai susikaupęs, tai susimąstęs, tai išduodantis susijaudinimą. "Vadinasi jis puoselėja kažkokį planą", - suprato žynys, tačiau norėjo pasitikrinti, ar stebėdamas tikrai neklysta.
Dvi dienas Kratijus stebėjo Nardą, tylėdamas nešė akmenis , sėdėjo greta jo, kai būdavo paduota valgyt, ir miegojo šalia jo ant gultų. O trečią naktį, kai tik pasigirdo komanda "Miegoti", Kratijus atsisuko į jaunąjį vergą ir pakuždom, su kartėliu ir neviltimi balse, paklausė nesikreipdamas į nieką "Nejaugi šitaip ir gyvensime iki mirties?"
Žynys pamatė: jaunasis vergas suvirpėjo ir tučtuojau atsigręžė, o jo akys švietė, tiesiog blizgėjo netgi blausioje didelės pašiūrės spingsulių šviesoje.
- Ilgai taip nebetruks. Aš baigsiu apmąstyti planą. Ir tu, tėvuk, gali prie jo prisidėti, - sušnibždėjo jaunasis vergas.
- Kokį planą? - abejingai paklausė žynys ir atsiduso.
Nardas karštai ir tvirtai pradėjo aiškinti:
- Ir tu, tėvuk, ir aš, ir mes visi netrukus būsime laisvi žmonės, nebe vergai. Pats apskaičiuok: kiekvienai dešimčiai vergų - vienas sargybinis. Ir kiekvieną būrelį penkiolikos vergių, kurios taiso valgyti, siuva drabužius, taip pat saugo tik vienas sargybinis. Jeigu sutartu laiku visi mes užpulsime sargybą, tai ją įveiksime. Na ir kas, kad sargybiniai ginkluoti, o mes sukaustyti grandinėmis. Mūsų dešimt kiekvienam, be to, mes grandines taip pat galime panaudoti kaip ginklą, atremdami jomis kardo smūgį. Mes nuginkluosime visus sargybinius, surišim juos, ir jų ginklai bus mūsų.
- Ak, jaunikaiti, vėl atsiduso Kratijus ir vėl tarytum abejingai tarė: - tavo planas ne visai apgalvotas: sargybinius, kurie mus stebi, nuginkluoti galime, bet netrukus valdovas atsiųs naujų, galbūt net visą kariuomenę, ir išžudys sukilusius vergus.
- Aš ir apie tai pagalvojau, tėvuk. Reikia pasirinkti tokį laiką, kai kariuomenės čia nebus. O toks laikas nebetoli. Mes visi matome, kad kariuomenė ruošiama žygiui. Maisto prigabenta trims mėnesiams. Vadinasi, po trijų mėnesių kariuomenė nužygiuos į numatytą vietą ir stos į mūšį. Per mūšį ji nusilps, tačiau laimės ir grįš su daugybe naujų vergų. Jiems jau statomos naujos pašiūrės. Mes privalome pradėti sargybos nuginklavimą, kai tik mūsų valdovo kariuomenė ims kautis su priešo kariuomene. Žygūnams prireiks mėnesio, kol nuneš žinią, kad būtina nedelsiant grįžti. Nusilpusi kariuomenė neįstengs grįžti greičiau kaip per tris mėnesius. O mes per tuos keturis mėnesius spėsime pasiruošti jų sutikimui. Mūsų bus ne mažiau kaip kareivių. Pagrobtieji vergai stos mūsų pusėn, kai pamatys, kas atsitiko. Aš teisingai viską numačiau tėvuk.
- Taip, jaunikaiti, tu mąstai išmintingai. Tavo planas padės tau nuginkluoti sargybinius ir nugalėti kariuomenę, - atsakė žynys jau padrąsindamas ir pridūrė: - Bet ką paskui vergai darys ir kas nutiks valdovams, sargybiniams ir kareiviams?
- Apie tai aš beveik negalvojau. Kol kas į galvą ateina tik viena mintis: visi, kurie buvo vergai, taps ne vergais. Visi, kurie šiandien ne vergai, taps vergais, - tarytum balsu mąstydamas, ne visai tvirtai atsakė Nardas.
- O nugalėjęs, jaunikaiti, prie ko priskaičiuosi žynius? Prie vergų, ar prie ne vergų?
- Žynius? Apie tai aš irgi negalvojau. Tačiau dabar manau, kad žyniai tegu lieka kaip buvę. Jų klauso vergai, valdovai, nors tarpais sudėtinga juos suprasti. Tikriausiai jie mums nepridarytų žalos. Tegu pasakoja visiems apie dievus, o kaip savo gyvenimą geriau nugyventi, mes žinom patys.
- Puiku, kad galvoji kaip geriau, - atsakė žynys ir apsimetė, kad baisiai nori miego.
Tačiau tą naktį Kratijus nemiegojo. Jis mąstė. "Žinoma, - galvojo Kratijus, - paprasčiausia būtų apie sąmokslą pranešti valdovui, ir jaunasis vergas būtų nubaustas, o jis, aišku, didžiausias visų kitų įkvėpėjas. Tačiau problema liktų neišspręsta. Vergai visuomet trokš išsilaisvinimo iš vergijos. Atsiras naujų vadų, bus kuriami nauji planai, vadinasi, didžiausias pavojus valstybėj glūdės valstybės viduje."
Kratijus buvo iškėlęs sau užduotį: sukurti viso pasaulio pavergimo planą. Jisai suprato: pasiekti tikslą vien tik naudojant fizinę prievartą nepasiseks. Būtinas psichologinis poveikis kiekvienam žmogui, ištisoms tautoms. Reikia transformuoti žmonių mintis, įteigti kiekvienam, kad vergija yra aukščiausia gerovė. Būtinai reikia paleisti programą, kuri toliau vystysis pati, kuri dezorientuos ištisas tautas sąvokų prasme bet kur ir bet kada. Ir svarbiausia, kad tikrovė būtų priimama adekvačiai…
Kratijaus mintys sukosi vis greičiau, jis liovėsi jautęs kūną, sunkias grandines ant rankų ir kojų. Ir ūmai, tarytum žaibo plykstelėjimas radosi jam prieš akis programa. Dar nedetalizuota ir nevisai aiški, bet jau tikra ir stulbinanti savo mastais. Kratijus pasijuto esąs pasaulio viešpats.
Gulėdamas ant gultų, sukaustytas grandinėmis, jisai žavėjosi savimi: "Ryt rytą, kai sargyba visus ves į darbą, aš duosiu sutartą ženklą ir sargybos viršininkas palieps išvesti mane iš vergų voros ir nuimti grandines. Aš detalizuosiu savo programą, ištarsiu keletą žodžių, ir pasaulis ims keistis. Neįtikėtina! Tik keletas žodžių ir visas pasaulis paklus man, mano minčiai. Dievas iš tiesų žmogui davė tokią galią, kuriai nėra lygios Visatoje, ir ta galia - žmogaus mintis. Iš jos randasi žodžiai, ji keičia istorijos eigą.
Sąlygos susiklostė nepaprastai palankiai. Vergai yra paruošę sukilimo planą. Jis racionalus, tasai planas, ir, žinoma, gali nuvesti į laikiną jų trokštamą pergalę. Tačiau aš ne vien juos, bet ir šiandieninių vergų palikuonius, taip pat ir žemiškuosius valdovus, ištaręs tik kelis sakinius, priversiu būt vergijoje per amžių amžius".
Iš ryto, Kratijui davus ženklą, sargybos viršininkas nuėmė jam grandines. Ir jau rytojaus dieną į jo stebėjimo aikštelę buvo pakviesti kiti penki žyniai ir faraonas. Jiems susirinkus Kratijus pradėjo savo kalbą:
- Tai, ką jūs dabar išgirsite, neturi būti niekur užrašyta nei žodžiais, nei persakyta. Aplink mus nėra sienų ir mūsų niekas neišgirs, tik jūs. Aš sugalvojau būdą, kaip visus Žemėje gyvenančius žmones paversti mūsų faraono vergais. To padaryti neįstengtų nei didžiuliai kareivių pulkai, nei alinantys karai. O aš tai padarysiu keliais sakiniais. Po to praeis vos pora dienų, ir jūs pamatysite, kaip pradės keistis pasaulis. Žiūrėkite: ten, žemai, ilgos voros grandinėmis sukaustytų vergų neša po vieną akmenį. Juos saugo daugybė kareivių.
Kuo daugiau vergų, tuo geriau valstybei - mes visada laikėmės tokio požiūrio. Tačiau kuo daugiau vergų, tuo didesnė jų maišto grėsmė. Taigi stipriname sargybą. Be to, savo vergus turime gerai maitinti, kitaip jie negalės dirbti sunkaus fizinio darbo. O jie vistiek vangūs ir linkę maištauti. Žiūrėkite: kaip lėtai jie sliūkina, o aptingę sargybiniai neragina jų rimbais, nečaižo net sveikų ir stiprių vergų. O nuo šiol jie judės kur kas sparčiau. Jiems nereikės sargybos. Sargybiniai irgi pavirs vergais. Tegu šiandien, prieš saulei nusileidžiant, šaukliai apskelbia tokį faraono įsakymą:
" Sulig kitos dienos aušra vergams dovanojama visiška laisvė. Už kiekvieną akmenį, atgabentą į statomą miestą, laisvas žmogus gaus vieną pinigą. Pinigus galima išmainyti į valgį, drabužius, būstą, į rūmus mieste ir į patį miestą. Vergai, nuo šiol jūs - laisvi žmonės".
Kai kiti žyniai suvokė, kas Kratijaus pasakyta, vienas jų, pats seniausias, tarė:
- Tu demonas, Kratijau. Ir tavo demonizmas apkrės visoje Žemėje daugybę tautų.
- Taip, aš tikrai demonas - tarė Kratijus - ir tai, ką sugalvojau, tegu ateities žmonės vadina demokratija.
Saulei leidžiantis įsakymas buvo apskelbtas vergams. Jie tiesiog apstulbo ir dauguma nemiegojo visą naktį, - mąstė apie naują laimingą rytdienos gyvenimą.
Kitą rytą žyniai ir faraonas vėl susirinko dirbtinio kalno aikštelėje. Vaizdas, atsivėręs jiems prieš akis, buvo tiesiog stulbinantis. Tūkstančiai žmonių, buvusių vergų, vienas per kitą nešė tuos pačius akmenis kaip ir anksčiau. Apsipylę prakaitu, daugelis nešė po du akmenis. Kiti, kurie nešė po vieną, bėgo taip, kad net žemė dulkėjo. Kai kurie sargybiniai irgi tempė akmenis. Žmonės, įsitikinę, kad jie laisvi - juk jiems buvo nuimtos grandinės - geidė gauti kiek galima daugiau pinigų, kad galėtų sukurti sau laimingą gyvenimą.
Kratijus dar keletą mėnesių praleido savo aikštelėje, su pasitenkinimu stebėdamas, kas dedasi žemai. O permainos buvo milžiniškos. Dalis vergų susijungė į grupeles, susikalė vežimėlius, ir, juos pilnus prisidėję akmenų, stūmė negailėdami prakaito.
"Jie dar daug įtaisų išras, - su pasitenkinimu mąstė Kratijus, - štai jau ir paslaugų vieni kitiems prisigalvojo: atsirado kas išnešioja vandenį ir maistą. Dalis vergų valgo neatsitraukdami nuo darbo, mat nenori gaišti laiko ėjimui valgyti į pašiūrę ir atnešusiems valgio užsimoka gautais pinigais. Tik pamanykite, tarp jų atsirado ir gydytojų: susižeidusiems tuoj pat suteikia pagalbą - irgi už pinigus. Ir kelio reguliuotojų sau išsirinko. Netrukus išsirinks sau viršininkus, teisėjus. Tegu renka: juk manosi esą laisvi, o esmė nepasikeitė: kaip ir anksčiau jie tempia akmenis…"
Taip ir bėga jie per tūkstančius metų - dulkini, apsipildami prakaitu, tempdami sunkius akmenis. Ir šiandien tų vergų palikuonys beprasmiškai vis bėga ir bėga, ir bėga…

Iron Tara

Man patinka, kad Ezekiel mąsto giliau, apie pačius žmones ir jų sąmoningumą, kadangi visiškai viskas, kas vyksta Žemėje (dėl žmonių įtakos) yra tiesiogiai su tuo surišta. Taip, su pačiais žmonėmis. O kai kurie čia įsigilinę į paviršutiniškus dalykus, ir neketina pasiduoti. Na, visokių buvo, visokių reikia. Tai tarsi miškų kirtimo stabdymas sulaužant kirvius. Nu ir kas? Kirvių vėl pagamins. Ir vėl kirs medžius. Tačiau jeigu pasikeistų požiūris ir sąmonės lygis bent kiek pakiltų, nereiktų tiek to vargo. Taip kad, kai kurie spardosi ir bėgioja vietoje. Ir ne ten mato starto liniją, kur ji yra iš tikrųjų.
Lygybė tai nėra apie tai, kad visi vienodai turėtų. Iš tikrųjų tai yra apie tai, kad visiems vienodai reikėtų. O visa kita, ko mes be galo trokštam (naujausi telefonai, prašmatniausi butai, tie patys papuošalai, deimantai ir auksas..) yra nekas kitas, kaip energetinės šiukšlės, žengiančios šalia mūsų koja kojon ir reikalaujančios vis daugiau dėmesio. Jei tau, žmogau, gyventi pilnavertiškai yra žūt būt reikalingi milijonai, tai apie ką mes dar galime kalbėti. Materialius dalykus mes paliksim čia, kuriuos žūt būt bandėme sukaupti verkdami, gręždami savo emocijas ir jausmus. Tik ar tai buvo verta?

Marius

Ezekielio kalbos,tokios pačios,kaip aklo žmogaus bandymas apibudintis raudoną spalvą..
Materealus dalykai būtent ir reikalingi šioje būsenoje,šiaqme fiziniame kūne,o  visi dvašiški šurum burum jei jie ir reikalingi,ko niekas dar neyrodė ir neparodė,kaip buvo pasakyta priklauso ne fizinio kūno esybei..Jei tikslas būtų ''tobūlėt'' ''dvasiškai'' ar mes kartais nebųtume energijos gyvybės formos?nes aš nematau tikslo turint fizinį kūną,kuris dėvisi,kuris jaučia ir kuris reikalauja tam tikro kuro ir priežiūros,manyti ,jog nereik visų žemiškų gerybių ir patogumų ir kad reik gyvent kažkokį ''apstinentinį'' sadomozochistinį gyvenimą,laukiant ,kada gi numirsi ir pagaliau tapsi kažkokia dvasinė ''žinių'' pritvinkusia butybe..Tara kodėl tai kategoriškai utopiškai teigi,jog visiems turi reikėti ''vienodai'' ?kaip tai ymanoma?toks variantas būtų galimas tik tada jei visi atrodytų ir mastytų kaip vienas,na kaip skruzdelės..žmonės kiekvienas yra skirtingas ir unikalus ir kiekvieno poreikiai,mąstymas,ir visa kita yra skirtingi iki menkiausių smulkmenų..tai kaip ymanoma ,jog visiems gali reikėti VIENODAI?

eternal.bliss

 Iron Tara- netyčia nuspaudžiau netą :D pataisysiu ant kito posto karmą. :D

Iron Tara

Citata iš: Marius  gruodžio 26, 2013, 21:07:18
Tara kodėl tai kategoriškai utopiškai teigi,jog visiems turi reikėti ''vienodai'' ?kaip tai ymanoma?toks variantas būtų galimas tik tada jei visi atrodytų ir mastytų kaip vienas,na kaip skruzdelės..žmonės kiekvienas yra skirtingas ir unikalus ir kiekvieno poreikiai,mąstymas,ir visa kita yra skirtingi iki menkiausių smulkmenų..tai kaip ymanoma ,jog visiems gali reikėti VIENODAI?


Su žodžiu 'vienodai' turiu omenyje tai, kad visi norėtų tiek, kiek jiems yra būtina. Taip, kiekvienas yra skirtingas, todėl kiekvienam išgyventi reikia skirtingų kiekių ir kitokių dalykų. Pavyzdžiui, kokiam ligoniui reikia kiek daugiau dalykų nei sveikam žmogui, kūdykiui irgi reikia daugiau ir kitokių daiktų nei suaugiui ir t.t. Bet kai kuriems išgyvenimui yra būtinas televizorius. Jie nebeįsivaizduoja, kaip galima namie neturėti televizoriaus ir nepamatyti naujos serialo serijos arba rungtynių, kaip nesužinoti kas laimėjo milijoną kas vakarą arba kas pasidarė plastinę operaciją ir kas išsiskyrė arba susituokė. Dar kitiems neįmanomas gyvenimas be skaičiaus alaus skardinių per vakarienę. Be lošimų kas kelias dienas. Be restoraninio maisto kasdieną. Be vairuotojo. Be nuskridimo į Majamį kelis kart per vasarą.

Kalbu iš asmeninės patirties. Žinau, kad su visais taip tikrai nebus, nes visuomenei vertingi visai kiti dalykai nei, pavyzdžiui, man, kad jiems reikia išgyvenimui tų nesąmoningų dalykų, kad jiems smagu kaip jiems smegenis plauna, ir jei kas nors nustotų vieną dieną tai darą, jie stebuklingai nebežinotų kur dėtis ir ką daryti, nes jiems tai buvo kasdienybė ir normalus dalykas, būtinas išgyvenimui. Todėl ir gaila dėl to, tačiau nelabai yra ką padaryti, ar ne? Galima bandyti ir numirti žinant, kad bent jau bandei. Bet čia galima tik įsivaizduoti kieno galiai tai padaryti.


Etarnal Bliss, nesirūpink, ne problema ;)

czech-kuolis

Citata iš: Iron Tara  gruodžio 26, 2013, 22:39:18
Bet kai kuriems išgyvenimui yra būtinas televizorius. Jie nebeįsivaizduoja, kaip galima namie neturėti televizoriaus ir nepamatyti naujos serialo serijos arba rungtynių


ir iš temos serialai, Iron Tara rašo, kokie serialai jai patiko:
CitataSons of Anarchy, Breaking Bad, the Walking Dead, the Big Bang theory. Patiko ir American Horror story.


Aš suprantu, kad tai tik pavyzdys, sakysi, galėjau sugalvoti kitokį, tačiau darai jau galima sakyti klasikinę klaidą - prietaisą painioji su turiniu. Nelabai yra esminio skirtumo ar the Big Bang Theory žiūrėsi per internetą ar per TV - juk matai tą patį turinį. Kodėl atkreipiau dėmesį - taip sunku patikėti moralizatoriaus nuoširdumu.

Kas dėl "vienodai reikėjimo" - vėlgi anarchistai ir visi kiti (pataisykit, jei klystu) sako: panaikinkite nesaugumo jausmą (suteikite laisvus resursus) ir žmogus ims tiek, kiek jam reikia. Ta prasme, šiandien be parkių pasiims 1 batoną, kadangi žinos, kad rytoj atėjęs ras dar vieną, o jei jam reikės, nors ir 3. Šiuolaikinis kaupimas, tarp kitko labai ryškiai matosi senesnės kartos žmonėse - jie matę nepriteklių, kai kurie matę karą ir žino, kas gali kada praversti. Mes (15-30 m.) nesame linkę kaupti didelių materialių atsargų, nes mums atrodo, kad bet kada galime nusipirkti naują daiktą etc. Kodėl tai sakau - visuomenė su laisvais resursais turėtų būti be to nepriteklius mačiusių žmonių mentaliteto, visuomenė turėtų būti seniai mačiusi karą ir t.t. Ir čia nemanau, kad padėtų elementarus mąstysenos keitimas - žmogų iš esmės reikėtų perprogramuoti. T.y. užprogramuoti moralių robotukų armiją su minėtais vienodais poreikiais. Realiai reikėtų eliminuoti visas neigiamas savybes. O kadangi nelabai aišku (diskutavome apie tai kažkur) kaip turėtų vykti produktų ir išteklių gamyba, mūsų naujasis Homo Moralis turėtų pasitikėti tuo (matyt, kažkokiu autoritetu), kas skirsto darbus ir pareigas ir neklausinėti, jei kitas žmogus, dirbantis mažiau už jį, gauna tiek pat.

Na, bet iš tikrųjų, nereikėtų mąstyti siaurai, tarsi nieko pakeisti negalime. Kaip jums tokia utopija - tobulėjančių technologijų pagalba savo sąmonę perkelsime į kompiuterinius tinklus, mums nebereikės kūno, nebereikės pinigų, nebereikės maisto - užteks sukurti realaus gyvenimo projekciją. Juk viską, kuo suvokiame pasaulį, valdo smegenys. Tada bus galima sukurti socialiai teisingą visuomenę! Kuo ne gyvenimas?


Iron Tara

Oj, Czech-kuoli, jei žinotum kaip gyvenu, nebūtum prisikabinęs prie šito  :) Bet ką jau darysi. Turiu ir aš tų durnų 'needs', kad ir suprantu, jog jie nieko verti.

Ir nuo kada aš moralizatorius? Kad pasakiau savo mintis, ania? Tai kodėl tu tada ne moralizatorius?
Ir tau šitas taip labai smarkiai yra 'nenuoširdumas'?

Su kauptukais sutinku. Žinau atvejų, kai žmonės spintose kaupia panaudotus vienkartinius puodelius. :D

Tačiau apie kokius kompus kalbi? Kalbam apie žmones, kurie valdo pasaulį ir yra visa ko centras (pagal juos pačius), o kompus juk jie patys kuria. Jei juos sukurs žmonės, juos vistiek sukurs pagal save. O tie, kam rūpi ką pakeisti žmonijoje, jie kompų tam nekurs.

Marius

''žmogų iš esmės reikėtų perprogramuoti. T.y. užprogramuoti moralių robotukų armiją su minėtais vienodais poreikiais. Realiai reikėtų eliminuoti visas neigiamas savybes. O kadangi nelabai aišku (diskutavome apie tai kažkur) kaip turėtų vykti produktų ir išteklių gamyba, mūsų naujasis Homo Moralis turėtų pasitikėti tuo (matyt, kažkokiu autoritetu), kas skirsto darbus ir pareigas ir neklausinėti, jei kitas žmogus, dirbantis mažiau už jį, gauna tiek pat.''

Labai teisingai pasakyta.
net ir dabar tobulėjant technologijom galima pastebėti,kaip žmonės tampa prikalusomi nuo sistemos,aplinkos,kurioje gyvena.Labai paprastas pavizdys su pastoviai pašalpas gaunančiais ir labai mažus poreikius turinčiais girtaujančiais ir valkataujančiais,jie taipogi laukia,kaip išganymo tos pašalpos,o žinodami ,kad ji bus ir susitaikę ,bei apsipratę su gyvenimo sąlygomis,tiesiog vegetuoja ir nebando dirbti,ar kitaip prasimanyti ''didesnės gerovės'' nes jie nemato tikslo,jei gauna tuos pinigus iš ''niekur'',kam aplomai kažką daryt?tiesiog sumažini savo poreikius ir sėkmingai tinginiauji..bet va kas atsitiktų ,jei tokių veikėjų susimažinusių poreikius taptu dauguma,kaip nori tara.nebebūtų vartojimo,siekimo savo gyvenimą padaryt kuo komfortabilesniu,ogi žmonija aplomai sustotų ir nusiristų į akmens amžių,nes niekam nebųtų jokios motyvacijos kažką kurt,išrast,tobulėt,o iškur ji gali būt ,jei tau nieko faktiškai nereik,gyvenini minimaliom ''apsukom''..tavo vartojimas minimalus..

Iron Tara

#38
gruodžio 27, 2013, 01:02:53 Redagavimas: gruodžio 27, 2013, 01:04:51 by Iron Tara
Nu, jei ir nusiristų į tą akmens amžių? :D Kas, jei visi būtų patnkinti? :D
Kodėl būti visiems tokiems nelankstiems ir pripratusiems prie šio amžiaus patogumų? Gal čia verčiau jau ne pripratusiems, tačiau nuo jų priklausomiems. Bet jeigu žmogus gali išgyventi visokiom salygom (kartais ir su autobusu nuvažiuoti į darbą, jei Lexusą užvertė sniegu ir nėra laiko), tai gal jau šis tas? Gal nėra būtinybės ir į tuos, iš pažiūros nerealius, kraštutinumus lysti? Jei ateis toks laikas, kai pradės grėsti akmens amžius, tada galėsim mąstyti apie tai. Tačiau dabar.. Tas vartotojiškumas..
Kaip supratau, žmonės, su kuriais diskutuoju dabar, yra labai tuos vartotojus, tad nelabai man čia lieka ką aiškinti. Bet galiu pasakyti, kad jei dings toks didžiulis poreikis, kaip ir sakėt, dings labai daug dalykų (nebebus tokios didelės pasiūlos ir pradėsim ristis į akmens amžių), tačiau niekas dėl to neverks, nes nebus dėl ko, poreikio juk nebuvo...
Koks viso to tikslas? ..Gamta ir ištekliai.

Marius

#39
gruodžio 27, 2013, 01:19:12 Redagavimas: gruodžio 27, 2013, 01:20:47 by Marius
Jei būtų patenkinti akmens amžiumi,tai jame ir būtų like;-) bet visi nori moderniai ir greit keliaust,nori modernios ir visa gebančios medicinos,nori gaut žinias ir jų didelius kiekius(kompai ir panašūs aparatai) Nori patogaus,saugaus gyvenimo,šiltame name(bute) ir t.t .t.t t.t.  o kas tai kuria? MOTYVACIJA. bet nevisi ją turi.nevisi gabūs..todėl žmonės traukiantys visus į priekį ir turi daugiau ,nei pašalpos laukiantis šiariamas ''karpis''  Beto vartotojisškumas sukuria paklausą,paklausa,produktą,produktas darbo vietas,milijonus darbo vietų,kas būtų jei to neliktų?neliktų vartotojų?nebereiktų tiek produkcijos,nebereiktų tiek darbo vietų ir žmonės eitų arba tų pačių pašalpu?o kas jas mokėtų,kai nebūtų surenkami mokesčiai iš tų pačių darbininkų,kurie ta produktą kuria..kalbi apie lekxusus,bet ar isivaizduoji,kiek žmonių turi darbus ir pajamas tame lexuse dirbdami,taip kad tas ,kas perka ta lexusą prisideda prie bendro žmonijos gėrio ir prie gėrio to su mažais poreikiais pašalpinio,kuris tuo tarpu guli ir ryja pigu alų..o tu tą lexuso savininką puoli demonizuot,kaip kenkėja,nors kenkėjas ištikro yra tas kurį vadini tobulos gyvensenos propaguotoju,mažais poreikiais:-) tai yra uždaras ratas ir jo suskaldyt neiseina niekaip.

czech-kuolis

Citata iš: Iron Tara  gruodžio 27, 2013, 00:38:31
Oj, Czech-kuoli, jei žinotum kaip gyvenu, nebūtum prisikabinęs prie šito  :) Bet ką jau darysi.

Kad aš turbūt ir žinau, kaip gyveni. Teisingiau nei kiti. Ar ne?

Atsakau ir į sekančius klausimus. 1. Ir nuo kada aš moralizatorius? Tai nėra titulas, todėl netikslinga klausti nuo kada. Panaudojau tą žodį būtent konkrečiai žinutei. 2. Kad pasakiau savo mintis, ania? nevisai, skaitom iš naujo. 3. Tai kodėl tu tada ne moralizatorius? Šiuo atveju, oponuoju pateiktam modeliui, todėl paprastai pasakius, nemoralizuoju, o analizuoju. Na, bent jau taip atrodo. Bet jeigu kažkur aiškinu gyvenimą, tai visiškai teisėtai galima mane vadinti lygiai taip pat. 4. Ir tau šitas taip labai smarkiai yra 'nenuoširdumas'? Panašiai tiek, kiek būtų ateiti į mitingą už gyvūnus, apsiavus odiniais batais. Nėra tragedija, bet taškų irgi neprideda.

Tačiau apie kokius kompus kalbi? Čia tik fantazija. Rašiau dabar kurį laiką apie ją plačiau, bet viskas čia ekspromtu liejasi, tad reikėtų susisteminti šiek tiek, nes pačiam netgi patiko. Kada nors sugrįšiu ir parašysiu šitą koncepciją aiškiau.

CitataKaip supratau, žmonės, su kuriais diskutuoju dabar, yra labai už tuos vartotojus, tad nelabai man čia lieka ką aiškinti.
Čia tu klysti - bent jau aš nesu "labai už", o ir Marius "vartojimą" ir "poreikius", naudodamasis pašalpų gavėjų pavyzdžiu, sieja su žmogaus noru siekti daugiau. Ta prasme, įgyvendinti Ezekielio ir kitų bendraminčių siūlomas schemas įmanoma, tačiau įmanoma įgyvendinti, o gal reikėtų sakyti, įmanoma suvokti tik supaprastinus gyvenimo sąlygas ir atsisakius tų "daug dalykų". Gal ir nieko yra grįžti į akmens amžių, bet tik tuo atveju, jei niekas nepasakoja ir niekas nežino apie tai, kas buvo anksčiau. O buvo (yra) visai smagiai. Naprimier:

Jeigu mano svajonė nuo 14 metų yra kartą aplankyti Naująją Zelandiją, o resursų ekonomikoje man šiai svajonei reikėtų paskirti kone visą savo gyvenimą, kai su šiandienos atlyginimu, padirbęs ir pataupęs, aš ten galiu nuvykti be problemų per penkmetį ar greičiau - pasakyk nuoširdžiai, čia tikrai buržujiška, kad noriu pamatyti kitą, kad ir labai tolimą šalį, kai man, paprastam žmogui, galbūt turėtų užtekti to, kad kasdien galiu nusipirkti paprasto sūrio ar dešros?

.L.U.T.H.O.R.

Nebūtinai akmens amžiaus reikia. Gali būti atvirkščiai mašinų ir kompiuterių amžius kai nebereikės žmogaus rankos, tada dings tos visos darbo vietos. Jau dabar palengva mažėja. Ir jei jau tokia ateitis lauktų tai pinigai realiai turėtų visai pradingti, nes niekas jų neuždirbtų. Dalintų visiems maisto talonus, visiems palei poreikius :D


crystal

#42
gruodžio 27, 2013, 04:04:39 Redagavimas: gruodžio 27, 2013, 04:12:40 by crystal
Hmm...tas komfortiškas, patogus šiuolaikinis gyvenimas dabar čia beveik visoje temoje daug kur buvo minimas vien tik iš neigiamos pusės. Aš pvz mėgstu patogų gyvenimą. Man patinka paskambint draugam telefonu, o ne signalinį laužą ant kalno uždegt, patinka internete skaityti naujienas, o ne jų atgarsių klausytis per paskalas, patinka, kad į paskaitas galiu nuvažiuoti autotransportu ir nereikia vėžimo su arkliu kinkytis, faina, kad namuose yra elektra, o ne žvakės, vandentiekis ir šiltas tūlikas, o ne kibiras ir šulinys, kad nereikia kentėt žvėriškų skausmų pas dantistę, nes yra nuskausminamųjų ir tt ir pan. Galima ištisai vardint ir vardint žmonių pasiekimus elektronikoje, medicinoje, automechanikoje ir visokiuose kitokiuose moksluose, kuriuos panaudojam savo įprastuose gyvenimuose, visoje buityje. Verta būtų viso šito „vartotojiškumo" atsisakyt, nes „pamatom" kaip technologijos ir patogus gyvenimas „padaro" žmones paviršutiniškus, išlepusius ir savo galva nemąstančius bukus isterikus? Verta būtų taip pažengusiems sustoti ir nebekurti naujų patogumų, tarkim ekologiškų, aplinkai draugiškų technologijų, suteikiančių daugiau galimybių plėstis žmogaus sąmoningumui (kad ir pvz ta pati vegetariška mityba, papildai, dirbtinės odos drabužiai, elektromobiliai, įvairūs filtrai atliekoms ir tt ir pan.) Nemanau. Ne vartotojiškumas ir plačios galimybės viską imt ir naudotis paverčia žmogų kapitalistine kiaule. Sąmoningumo čia tik trūksta, kurio žmonėm visais laikais, visose sistemose kažkiek trūko. Kaip jau rodos šitoje temoje czech-kuolio buvo anksčiau minėta, viskas prasideda nuo mūsų, tad kažkas nepatinka - nesinaudoji/neperki/neremi/ ir lieki nuostabiai sąmoningu su puikiu, neveidmainišku gyvenimo būdu.

Kas liečia žmonių lygybę sistemose, tai kitas klausimas. Nemanau, kad utopijų šalininkai pasisako už absoliučią lygybę tarp žmonių (ir pati mėgstu naujas idėjas, gal kažkiek ir iš savęs šitą sakau). Įsivaizduoju situaciją: vaikas, gimęs padorioje, vidutiniškoje šeimoje, gerai mokęsis mokykloje įstoja į universitetą, į kokią mediciną/inžineriją. Žmogus nuoširdžiai dirba ir specializuojasi kokioje robotizuotų protezų gamyboje. Išranda mintimis valdomą protezą, paleidžia į prekybą ir padeda iš naujo pozityviau į gyvenimą pažiūrėti tūkstančiam nelaimingų ir gyvenimo nuskriaustų žmonių. Išradėjas nusipelno nepaprastai daug, jis pasitarnavo žmonijai įvairiausiais aspektais, jo darbas bendros žmonijos gerovės atžvilgiu vertesnis, nei kokio kasininko/šlavėjo/statybininko/santechniko. Visokie darbininkai irgi reikalingi, su jais irgi reikia skaitytis ir jokiu būdu nemenkinti lyginant su išradėju, nes tai irgi visuomenei svarbius ir labai reikalingus darbus dirbantys žmonės. Tačiau vienodo atlygio čia su išradėju neturėtų būti, nes tai, švelniai tariant, nesąžininga. Jei būtų mainas, panašus piniginis atlygis, ar dar kažkokia kita sistema patenkinamas žmogaus pagrindinis ir svarbiausias išgyvenimo poreikis (maistas, pastogė), nežinia ar išradėjo motyvacija būtų lygiai tiek pat stipri. Žinoma, čia galima kalbėti, kad jis gal dirbtų iš įdomumo, laisvumo rinktis veiklą, žmogiškumo ir didelio noro padėti negalią turintiem žmonėm, tačiau ar tikrai visiem užtikrintas vienodas saugumas ir patenkinti būtiniausi poreikiai motyvuotų sunkiam ir žvėriškai daug laiko atimančiam darbui? Ar labai daug žmonių, gyvenančių lygybėje atrastų motyvacijos konstruoti tiltą, dangoraižį, lėktuvą ar laivą? Manau nebūtų labai daug. Čia, žinoma, mano postas daugiau svarstomojo pobūdžio, ne atsakomojo kažkam konkrečiai :)

.L.U.T.H.O.R.

Man tai rodos vartotojiškumas ir technologijos lygis išvis yra niekuo nesirišantys dalykai arba besirišantys labai nedaug :) Galim turėt tas visas technologijas ir dar jas išvystyt belekaip daug, bet kartu ir neturėt vartotojiškos visuomenės :) Pataisykit jei manot kitaip :)


Šiaip sakyčiau, kad retas kuris mokslininku tampa dėl uždirbamų pinigų kiekio :) Visi išradėjai tikrai ne dėl pinigų išradinėja kažką. Žinoma kitas dalykas kai mokslininkai samdomi kad rastų išeitį. Tada būna dideli pinigai ten sukišti.

NEXO

#44
birželio 17, 2014, 10:08:56 Redagavimas: birželio 17, 2014, 10:12:50 by NEXO
Taip jeigu click ir gyvenimas be pinigų? mes visi matome kaip žmonės vaikšto į parduotuves ir pvz. 90% nuolaida ir visi skuba pirktis tai man sukelia ,kad žmonės yra per daug pasinėrę į virtualų pasaulį neturi kada atsipalaiduot darbas,darbas,darbas ir per vasaros atostogas darbas NELIEK SAVO KRAUJO DĖL AUKSO! jei labai norėtu turėtu laiko į vales. Jie nebemoka atsipalaiduot be alhoholio ir tik tada per alhoholi jie šeik tiek pasvajoja ,bet yra dalykas tas ,kad jie nušišneka sako ,kad nori numirt t.t. Senai svajojų gyvenima be pinigų jei būtu tokia galimybė manau ,kad išmusu anomalijos forumiečių tikrai pasirinktų protingiausia ir geriausę kelia :)  Ir aš nepriklausau nuo tai kaškokiu surudyjusio geležio kurie dauguma neina žudyti nėl pinigų.

Aukštyn